Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės Ilonos Girdenienės atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos B. B. – D. skundą dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-1314-1024/2016 pagal minėtos pareiškėjos skundą dėl minėtos antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „4 Finance“, S. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėja kreipėsi su dviem skundais dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0051/11/01355, Nr. 0051/12/01821, Nr. 0051/13/01609 ir pirmuoju skundu prašė skirti antstoliui baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir reikalavimą; įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0051/11/01355, panaikinti po vykdymo senaties terminų pasibaigimo priimtus antstolio patvarkymus bei grąžinti neteisėtai gautas lėšas; antruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą 2016-05-03 patvarkymą Nr. S-16-51-5246.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės rajono apylinkės teismas skundą dėl antstolės veiksmų tenkino iš dalies. Teismas byloje nustatė, kad antstolė Ilona Girdenienė vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0051/11/01355 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-18 išduotą vykdomąjį raštą; Nr. 0051/12/01821 dėl 611,68 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojui UAB „4 Finance“ pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2012-09-27 išduotą vykdomąjį raštą; Nr. 0051/13/01609 dėl 1013,67 Eur turtinės žalos išieškojimo išieškotojai S. R. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2013-10-21 išduotą vykdomąjį raštą. Teismas atmetė skundą dėl senaties termino taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0051/11/01355, nutartį motyvavo tuo, kad antstolei nustačius, kad skolininkė bausmę atlieka Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, vėliau – Panevėžio pataisos namuose, vykdomosios bylos procesinius dokumentus antstolė siuntė ten, kur yra skolininkė, t.y. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus, Panevėžio pataisos namus. Iš vykdomosios bylos Nr. 0051/13/01609 matyti, kad pareiškėja 2014-09-18 kreipėsi į antstolę su prašymu dėl galimybės dalimis dengti esamą skolą bei nuimti sąskaitai areštą, atsakymas skolininkei buvo išsiųstas į Panevėžio pataisos namus, taigi, teismo vertinimu, pareiškėja žinojo apie vykdomus išieškojimus ir privalėjo aktyviai domėtis išieškojimo procesais, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole (CPK 644 straipsnis). Tačiau pareiškėja neatliko jokių veiksmų, rodančių siekį sumokėti nutarimu paskirtą baudą. Pareiškėjos skundą dėl 2016-05-03 antstolės patvarkymo Nr. S-16-51-5246 teismas tenkino iš dalies, motyvavo tuo, kad antstolė, remdamasi LRCPK 688 straipsnyje nustatyta tvarka tinkamai nukreipė išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 str. yra išvardintas sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Šis sąrašas yra baigtinis ir lėšos, priteistos neturtinei žalai atlyginti, nėra priskiriamos lėšoms, iš kurių išieškoti negalima. Be to, neturtinės žalos atlyginimas nepatenka į CPK 737 str. nurodytą baigtinį sąrašą, todėl visos lėšos, kurias LR teisingumo ministerija išmokės į skolininkės sąskaitą, gali būti panaudotos pareiškėjos skolų dengimui. Tačiau išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Antstolė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl antstolės 2016-05-03 patvarkymo Nr. S-16-51-5246 panaikinimo. Antstolė nurodo, kad minėta 2016-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi c.b. Nr. 3K-3-154-313/2016, kuria rėmėsi Plungės rajono apylinkės teismas šioje byloje, apygardos teismai, nagrinėdami nuteistųjų atskiruosius skundus dėl antstolių veiksmų nurašant pinigines lėšas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitų, nesivadovavo (Šiaulių apygardos teismo 2016-0411 nutartis c.b. 2S-420-267/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016-05-06 nutartis c.b. Nr. 2S-329-232/2016; Kauno apygardos teismo 2016-05-10 nutartis c.b. Nr. 2S-1078-390/2016). Vadovaudamasi LRCPK 624 straipsnio 2 dalimi, antstolė pagrįstai priėmė 2016-05-03 Patvarkymą Nr. S-16-51-5246 dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto. LRCPK 739 straipsnyje nurodytas sąrašas piniginių sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Šis sąrašas yra baigtinis. Taigi lėšos, priteistos neturtinei žalai atlyginti, nėra priskiriamos lėšos, iš kurių išieškoti nėra galima, todėl antstolė pagrįstai areštavo LR teisingumo ministerijos sąskaitoje esančias pareiškėjos pinigines lėšas, skirtai neturtinei žalai atlyginti, ir nurodė šias lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. LRCPK 737 straipsnis nurodo, kas yra priginama darbo užmokesčiui, todėl lėšos priteistos neturtinei žalai atlyginti, negali būti laikytinos darbo užmokesčiu.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje keliamas klausimas, ar galimas išieškojimo vykdymas iš piniginių lėšų, kurios yra priteistos pareiškėjui kaip neturtinės žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš asmens, esančio įkalinimo įstaigoje, turto, kuris yra pinigų suma priteista kaip neturtinė žala, išieškojimas yra galimas, tačiau antstolė nesilaikė išskaitų ribojimą nustatančių įstatymo nuostatų (LRCPK 736, 739 str.).Antstolė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl antstolės patvarkymo Nr. S-16-51-5246, kuriuo areštavo skolininkei Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu priteistą priklausančią išmokėti 1 350 Eur neturtinės žalos sumą bei visas esamas ir būsimas skolininkės atžvilgiu išmokėtas lėšas 2 0304,58 Eur sumai, areštuotas lėšas nedelsiant pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Apeliantė nesutinka, su tuo kad vadovaujantis LRCPK 733-743 straipsniais, išieškomos išskaitos iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų apskaičiuojamos pagal 736 straipsnį. Apeliantė nurodo, kad LRCPK 737 straipsnis numato, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių: grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje; autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas; mokinių, studentų stipendijų; sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę; laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose; dividendų; pensijų. Iš pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0051/11/01355, Nr. 0051/12/01821, Nr. 0051/13/01609 matyti, kad antstolė 2016-05-03 priėmė patvarkymą Nr. S-16-51-5246 dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, kuriuo areštavo skolininkei B. B. – D. 2016-02-02 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-801-289/2016 priteistą priklausančią išmokėti 1350 Eur neturtinės žalos sumą, taip pat, vadovaudamasi CPK 688 str., 749 str., nurodė, kad areštuoja visas esamas ir būsimas skolininko atžvilgiu išmokėtinas lėšas 2304,58 Eur sumai, areštuotas lėšas nedelsiant pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą.Nesutiktina su tokia apeliantės pozicija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taip pat kasacinis teismas minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad LRCPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), t. y. vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų ir jų išskaitų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.Byloje nustačius, kad skolininkės pajamos priteisto teismo kaip neturtinė žala, yra turtas, iš kurio išieškojimas yra galimas, pirmosios instancijos teismas teisingai byloje nurodė, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Šioje byloje antstolė 2016-05-03 patvarkymu Nr. S-16-51-5246 nurodė, kad areštavo skolininkei B. B. – D. 2016-02-02 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-801-289/2016 priteistą priklausančią išmokėti 1350 Eur neturtinės žalos sumą, taip pat, vadovaudamasi CPK 688 str., 749 str., nurodė, kad areštuoja visas esamas ir būsimas skolininko atžvilgiu išmokėtinas lėšas 2304,58 Eur sumai, areštuotas lėšas nedelsiant pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi antstolės priimtas patvarkymas, kuriuo išieškojimas nukreiptas į pareiškėjos turtą – priteistą neturtinės žalos sumą, vadovaujantis CPK 736 straipsniu, yra neteisėtas, neatitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų gaunamų pajamų sumos.Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau konstatuotina, kad yra pagrindas panaikinti antstolės 2016-05-03 Patvarkymą Nr. S-16-51-5246, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas visiškai. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarties dalyje dėl antstolės patvarkymo, kuriuo buvo leistas išieškojimas iš skolininko pajamų, kurios priteistos kaip neturtinė žala, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl šioje dalyje priėmė teisėtą sprendimą. Taigi yra nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantės nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą.