Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Juodviršytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos B. B. – D. skundą dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „4 Finance“, S. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Ilona Girdenienė 2016-06-06 patvarkymu pareiškėjos B. B. – D. skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Plungės rajono apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 str. 2 d.). Patvarkyme nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0051/11/01355 išieškojimas vykdomas pagal nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, vykdomoji byla buvo užvesta nepraėjus 3 mėnesių terminui nuo nutarimo priėmimo, be to, šioje vykdomojoje byloje yra periodiškai atliekami vykdymo veiksmai ir nėra 2 metų laikotarpio, kurio metu nebūtų atlikta jokių vykdymo veiksmų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai priteistas neturtinės žalos atlyginimas nepatenka į CPK 737 str. nurodytą baigtinį sąrašą, todėl visos lėšos, kurias LR teisingumo ministerija išmokės į skolininkės sąskaitą, gali būti panaudotos pareiškėjos skolų dengimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė Ilona Girdenienė vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0051/11/01355 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-18 išduotą vykdomąjį raštą; Nr. 0051/12/01821 dėl 611,68 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojui UAB „4 Finance“ pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2012-09-27 išduotą vykdomąjį raštą; Nr. 0051/13/01609 dėl 1013,67 Eur turtinės žalos išieškojimo išieškotojai S. R. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2013-10-21 išduotą vykdomąjį raštą.

Dėl senaties termino taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0051/11/01355

Iš vykdomosios bylos Nr. 0051/11/01355 medžiagos nustatyta, kad joje pradėtas priverstinis 144,81 Eur (500 Lt) baudos išieškojimas iš skolininkė B. B. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-4705-639/2011 išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Vertinant, ar yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0051/11/01355, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0051/11/01355 medžiagos darytina išvada, kad 3 mėnesių vykdomojo dokumento padavimo senaties terminas nėra praleistas, nes 2011-10-18 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje antstolių kontoroje gautas 2011-12-08. Antstolių kontora gavusi vykdomąjį dokumentą 2011-12-08, skolininkei 2011-12-08 išsiuntė siūlymą susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas. Vykdomojoje byloje Nr. 0051/11/01355 yra duomenys, kad antstolė 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 m. teikė užklausas Gyventojų registrui, kredito įstaigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kitoms įstaigoms dėl duomenų apie skolininką pateikimo; antstolės 2011-12-21 patvarkymu Nr. S-12381 buvo areštuotos skolininkei priklausančios lėšos. Taigi laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. buvo atliekamos užklausos apie skolininkės turtinę padėtį, darbovietę, gyvenamąją vietą, siekiant gauti išsamią informaciją apie skolininkę.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 313 str. 1 d. nustato, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Priimtas nutarimas pareiškėjos nebuvo apskųstas, todėl baudą pareiškėja privalėjo sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos. Tačiau pareiškėja šio nutarimo neįvykdė. ATPK 314 str. 1 d. numato, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2011-07-01 iki 2012-01-01). CPK 586 str. nustato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Priimtas nutarimas yra kartu ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 str.). CPK 661 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Kadangi nutarime, kuriuo pareiškėjai yra skirta administracinė nuobauda, buvo nurodytas terminas per kurį ji privalo susimokėti paskirtą baudą, todėl pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, antstolė iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, t.y. išsiuntė siūlymą susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas. Visi antstolės veiksmai atlikti laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

Pažymėtina ir tai, kad iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjai siūlymas, kiti procesiniai dokumentaiu buvo siunčiami adresu, kuris buvo nurodytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime – (duomenys neskelbtini), Plungė. Kitokio gyvenamosios vietos adreso pareiškėja antstolei nebuvo nurodžiusi. Antstolei nustačius, kad skolininkė bausmę atlieka Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, vėliau – Panevėžio pataisos namuose,vykdomosios bylos procesinius dokumentus antstolė siuntė ten, kur yra skolininkė, t.y. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus, Panevėžio pataisos namus. Iš vykdomosios bylos Nr. 0051/13/01609 matyti, kad pareiškėja 2014-09-18 kreipėsi į antstolę su prašymu dėl galimybės dalimis dengti esamą skolą bei nuimti sąskaitai areštą, atsakymas skolininkei buvo išsiųstas į Panevėžio pataisos namus, taigi, teismo vertinimu, pareiškėja žinojo apie vykdomus išieškojimus ir privalėjo aktyviai domėtis išieškojimo procesais, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole (CPK 644 straipsnis). Tačiau pareiškėja neatliko jokių veiksmų, rodančių siekį sumokėti nutarimu paskirtą baudą. Kartu pažymėtina, kad iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog antstolė nuolat ir nuosekliai atliko vykdymo veiksmus, siekdama, kad bauda būtų išieškota, baudosišieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės neveikimo, o būtent dėl skolininkės vengimo vykdyti paskirtą baudą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstole. Pabrėžtina, kad civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės nutraukti vykdymo veiksmus skolininkui neturint pajamų, atliekant laisvės atėmimo bausmę ar jai prašant.

Kadangi antstolė visus vykdymo veiksmus atliko vadovaudamasi įstatymo nuostatomis, vykdymo išlaidos paskaičiuotos pagrįstai, todėl nėra pagrindo pareiškėjos prašymu skirti anstolei baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir reikalavimą.

Dėl 2016-05-03 antstolės patvarkymo Nr. S-16-51-5246

Pareiškėja B. B. – D. antruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą 2016-05-03 patvarkymą Nr. S-16-51-5246.

Iš pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0051/11/01355, Nr. 0051/12/01821, Nr. 0051/13/01609 matyti, kad antstolė 2016-05-03 priėmė patvarkymą Nr. S-16-51-5246 dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, kuriuo areštavo skolininkei B. B. – D. 2016-02-02 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-801-289/2016 priteistą priklausančią išmokėti 1350 Eur neturtinės žalos sumą, taip pat, vadovaudamasi CPK 688 str., 749 str., nurodė, kad areštuoja visas esamas ir būsimas skolininko atžvilgiu išmokėtinas lėšas 2304,58 Eur sumai, areštuotas lėšas nedelsiant pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą.

Antstolė savo patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skolininkės B. B. – D. skundą nurodo, kad CPK 688 str. nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 str. yra išvardintas sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Šis sąrašas yra baigtinis ir lėšos, priteistos neturtinei žalai atlyginti, nėra priskiriamos lėšoms, iš kurių išieškoti negalima. Be to, neturtinės žalos atlyginimas nepatenka į CPK 737 str. nurodytą baigtinį sąrašą, todėl visos lėšos, kurias LR teisingumo ministerija išmokės į skolininkės sąskaitą, gali būti panaudotos pareiškėjos skolų dengimui. Su šiais antstolės teiginiais teismas sutinka iš dalies, kadangi antstolė teisingai nurodo, kad iš šių lėšų yra galimas išieškojimas, tačiau antstolė, nukreipdama išieškojimą į visą sumą, nesilaikė žemiau išvardytų įstatymo nuostatų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš neturtinės žalos atlyginimo bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų ir pajamų, todėl antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininkei 2016-02-02 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-801-289/2016 priteistą priklausančią išmokėti 1350 Eur neturtinės žalos sumą, nesilaikė išskaitų ribojimą nustatančių įstatymo nuostatų, todėl yra pagrindas 2016-05-03 patvarkymą Nr. S-16-51-5246 panaikinti. Teismas pažymi, kad iš skolininkės ginčo pajamų gali būti išieškoma, tačiau išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje, kadangi kaip nurodyta aukščiau CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos B. B. – D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2016-05-03 antstolės Ilonos Girdenienės patvarkymą Nr. S-16-51-5246.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0051/11/01355, Nr. 0051/12/01821, Nr. 0051/13/01609, grąžinti antstolei Ilonai Girdenienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.