- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-329-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21350-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- J. T.
- Kreditorius
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) J. T. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0171/13/06699, Nr. 0171/14/06795 ir Nr. 0171/15/01816, išieškotojai – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
pareiškėjas J. T. kreipėsi į teismą su skundu vykdomosiose bylose Nr. 0171/13/06699, Nr. 0171/14/06795 ir Nr. 0171/15/01816 dėl antstolės B. P. veiksmų. Pateiktu skundu pareiškėjas J. T. nesutinka su pradėtais vykdymo veiksmais jo sutuoktinės G. T. atžvilgiu, nes santuoka tarp jų sudaryta po įsiskolinimų atsiradimo. Taip pat skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolė negalėjo areštuoti skolininkui priklausančių sąskaitų, esančių pataisos įstaigoje, kadangi pareiškėjas gauna socialines išmokas ir artimųjų pervedamas lėšas, taip pat pareiškėjas prašo grąžinti iš jo sutuoktinės išieškotas lėšas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015-05-27 vykdymo išlaidų apskaičiavime vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/01818/V antstolė neteisingai apskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios skolininko manymu, yra per didelės.
A. B. P., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2015 m. birželio 17 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, palaiko antstolės patvarkyme išdėstytus argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (skolininko) J. T. 2015 m. birželio 8 d. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų. Teismas nurodė, kad išieškant iš skolininko fizinio asmens, išieškojimas nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CK 3.87 straipsnyje numatytas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas nustatė, jog duomenų apie vedybų sutarčių tarp skolininko J. T. ir jo sutuoktinės G. T., sudarymą, nėra, todėl preziumavo, jog visas po santuokos sudarymo įgytas skolininko ir jo sutuoktinės turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad vykdomosiose bylose Nr. 0171/13/06699 ir Nr. 0171/14/06795 patvarkymais dėl lėšų arešto panaikinimo 2015-05-13 skolininko sutuoktinei buvo panaikinti lėšų apribojimai, nes skolininko sutuoktinė pateikė prašymą dėl skolų mokėjimo dalimis. Teismas skolininko argumentus, jog antstolė negalėjo pradėti išieškojimo iš skolininko sutuoktinės atmetė, kaip teisiškai nepagrįstus. Teismas sprendė, kad antstolei B. P. vykdymo išlaidas apskaičiuojant pagal SVI nebuvo pažeistos nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau tekste SVI) normos. Vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyti visi atlikti vykdymo veiksmai bei nurodytos vykdymo išlaidos, kurias antstolė privalo sumokėti tretiesiems asmenims, atsižvelgiant į antstolio faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu, ir apskaičiuotas atlygis antstolei nuo išieškotinos sumos, todėl 2014-05-20 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0171/15/01816/V naikinti nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, tačiau nepateikė antstolei jokių duomenų apie jo banko sąskaitose esančias lėšas bei jų kilmę. Taigi skolininkas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog į minėtą sąskaitą skolininkas gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, arba CPK 736–737 straipsniuose numatytas pajamas, iš kurių išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus yra galimas, o taip pat numatyti tam tikri išieškojimo iš minėtų pajamų ribojimai, t.y. numatyta, kokio dydžio išskaitos iš tokių gaunamų pajamų turi būti daromos. Todėl teismas pareiškėjo argumentus, jog antstolė negalėjo areštuoti skolininkui priklausančių sąskaitų, esančių įkalinimo įstaigoje, atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Pareiškėjas J. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį, tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti antstolę B. P. apmokėti pareiškėjo pašto išlaidas ir panaikinti areštą skolininkui priklausančiai sąskaitai, esančiai pataisos įstaigoje. Nurodė, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, šališkai, vadovaujantis netinkamomis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis. Pareiškėjas nesutinka su išieškojimo veiksmais prieš pareiškėjo sutuoktinę G. T.. Pareiškėjo teigimu išieškojimo veiksmai negali būti vykdomi iš pareiškėjo sutuoktinės lėšų, kadangi santuoka sudaryta jau po įsiskolinimų atsiradimo, todėl išieškotos lėšos turi būti grąžintinos pareiškėjo sutuoktinei. Apelianto teigimu antstolė negalėjo areštuoti skolininkui priklausančių sąskaitų, esančių pataisos įstaigoje, nes skolininkas gauna socialines išmokas ir artimųjų pervedamas pinigines lėšas, kurios jam yra būtinos vaistams įsigyti. Apeliantas nurodė, kad 2015-05-27 vykdymo išlaidų apskaičiavime antstolė neteisingai apskaičiavo vykdymo išlaidas, jo manymu, vykdymo išlaidos yra per didelės.
Atsiliepimas
A. B. P. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų apie gaunamas lėšas į sąskaitas, esančias pataisos namuose, kurių pagrindu apribojimai minėtoms lėšoms turėtų būti panaikinami t.y. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog į minėtas sąskaitas skolininkas gauna LR CPK 739 str. numatytas lėšas, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas. Be to pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nurodė tuos pačius nepagrįstus argumentus ir motyvus, kuriuos įvardijo savo skunde. Nurodė, jog viešuose registruose pateiktais duomenimis santuoka tarp skolininko bei jo sutuoktinės yra sudaryta 2014-09-26, be to jokių galiojančių vedybinės ar turto padalijimo sutarčių tarp sutuoktinių sudaryta nebuvo. Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal bendrąją taisyklę įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą, o ne prievolės pobūdį. 2015-05-13 skolininko sutuoktinė įsipareigojo mokėti po 10 Eur. Pažymėjo, jog skolininko sutuoktinė įsipareigojimo mokėti dalimis po 10 Eur nevykdo, o nuo jos banko sąskaitų lėšos nebuvo nurašytos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vykdymo išlaidos paskaičiuotos remiantis CPK 609 str., 611 str., bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka, todėl 2014-05-20 vykdymo išlaidų apskaičiavimą naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolių veiksmų atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolė B. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/13/06699 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 vykdomąjį raštą Nr. 2-35701-734 dėl 1937,85 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. T. trečios eilės išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai, vykdomąją bylą Nr. 0171/14/06795 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-03 vykdomąjį raštą Nr. 1226-927/2014 dėl 1827,58 Eur skolos išieškojimo iš skolininko trečios eilės išieškotojo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai bei vykdomąją bylą Nr. 0171/15/01816 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-1756-833/2015 dėl 864,00 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko trečios eilės išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.
Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog antstolė išieškojimo veiksmų negalėjo pradėti iš skolininko sutuoktinės, kadangi santuoka sudaryta jau po įsiskolinimų atsiradimo. Apelianto teigimu antstolė negalėjo areštuoti skolininkui priklausančių sąskaitų, esančių pataisos įstaigoje, nes skolininkas gauna socialines išmokas ir artimųjų pervedamas pinigines lėšas. 2015-05-27 vykdymo išlaidų apskaičiavime antstolė neteisingai apskaičiavo vykdymo išlaidas, vykdymo išlaidos yra per didelės.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais. Pažymėtina, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (LR CPK 634 str. 2 d., 624 str. 3 d.). Bylos duomenys patvirtina, jog vedybų sutarčių tarp skolininko ir jo sutuoktinės Vedybų sutarčių registre nėra įregistruota, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d. (LR CK 3.88 str. 2 d.). CK 3.110 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Pagal LR CPK 666 straipsnio 1 dalies nuostatas išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas iš bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto yra vykdomas LR CPK 667 str. nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju antstolė B. P. vykdomosiose bylose Nr.0171/13/06699, Nr.0171/14/06795 areštavo skolininko sutuoktinės pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Pažymėtina, jog antstolė gavusi skolininko sutuoktinės prašymą dėl skolų mokėjimo dalimis, 2015-05-13 patvarkymais panaikino vykdomosiose bylose Nr.0171/13/06699 ir Nr.0171/14/06795 visus taikytus lėšų apribojimus skolininko sutuoktinės sąskaitoms. Taigi šių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skolininko argumentus, jog antstolė negalėjo pradėti išieškojimo iš skolininko sutuoktinės. Kita vertus, antstolė patvirtino, jog skolininko sutuoktinė įsipareigojimo mokėti dalimis nevykdo, o nuo jos banko sąskaitų lėšos nebuvo nurašytos. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų apeliantas į bylą nėra pateikęs.
Pagal LR CPK 688 str. 1 d. nuostatas išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Be to, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas jo pajamas (LR CPK 624 str. 2 d. 5 p.). LR CPK 739 str. nustato sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas: tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. LR CPK 739 str. nustatytų piniginių lėšų sąrašas yra baigtinis. CPK 668 str. nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Instrukcijos 93.1–93.6 punktai). Taigi minėtas teisinis reglamentavimas nenumato draudimo antstoliui išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos priklauso kuriai nors iš CPK 739 straipsnyje išvardintų pinigų sumų kategorijų, iš kurių išieškojimas iš esmės negalimas (LR CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismo taip pat nustatyta, jog nepateikta duomenų ir apie CPK 736-737 straipsniuose numatytas lėšas. Atsižvelgiant į nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl negalimumo areštuoti skolininkui priklausančių sąskaitų, esančių įkalinimo įstaigoje. Svarbu pažymėti ir tai, kad šioje konkrečioje situacijoje apeliantas privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikė.
Pareiškėjo tvirtinimu, antstolės 2015-05-27 paskaičiuotos vykdymo išlaidos vykb. Nr.0171/15/01816/V yra per didelės. Vykdymo išlaidos – tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 str. 2 d.). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 str.1 d., 611 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu iš esmės nesutiko su antstolės išlaidų paskaičiavimo lentelėje 2.7. ir 2.9 papunktyje nurodytomis išlaidomis. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2.9 papunktyje pateiktos išlaidos už dvi užklausas registrams t.y. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašininių ir jų priekabų registrui bei užklausa Valstybiniam ginklų registrui, už kurias mokama atskirai. Antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavime 2.9. papunktyje paskaičiuotos vykdymo išlaidos pagal SVI 62 p. Nenustatyta, kad antstolis būtų atlikęs nebūtinus veiksmus ar vykdymo išlaidos būtų paskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą skaičiavimo tvarką, todėl apelianto skundo argumentai, jog vykdymo išlaidos paskaičiuotos neteisingai, atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.