Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys A. B., Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovas pareiškimą palaikė, prašė taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas pareiškimo dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo negalėjo tenkinti dėl to, kad nėra išspręstas ginčas dėl statinių pripažinimo nekilnojamojo turto objektais, be to, nėra įsiteisėjusio Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo dėl valstybės įmonės Registrų centro veiksmų, atsisakant įregistruoti ginčo statinius.

10. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo, tinkamai nustatė bylos faktinės aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

11. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1 ir 2 dalių reglamentavimu, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Pagal įpareigojimų pobūdį priverstinai vykdytini teismo sprendimai gali būti tokie, kuriuos gali įvykdyti (atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus) tik pats skolininkas, arba gali būti įvykdomi ir kitų asmenų. Priklausomai nuo to skiriasi ir antstolio bei kitų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų veiksmai bei neįvykdymo padariniai. Pagal CPK 771 straipsnio 1–4 dalis, skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis. Toks vykdymas galimas tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas, arba, juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė, taikoma CPK 771 straipsnio 5 dalies norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

12. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/18/00042 pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-6-206/2017 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo teismas įpareigojo atsakovus N. S., A. B., J. A., J. P., D. R., D. M., A. P., A. D. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti laikinuosius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), per nustatytą terminą nenugriovus laikinųjų statinių, leisti Kretingos rajono savivaldybės administracijai nugriauti šiuos laikinuosius statinius, patirtas išlaidas išieškant iš statinių savininkų (v. b. l. 2–6). Vykdomoji byla vykdoma dėl skolininkės A. B. išieškotojos Kretingos rajono savivaldybės administracijos naudai (v. b. l. 8).

13. Antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus 2018 m. sausio 10 d. patvarkymu dėl įpareigojimo nedelsiant įvykdyti teismo įpareigojimą Nr. S18-1427 įpareigojo skolininkę A. B. nedelsiant įvykdyti teismo įpareigojimą civilinėje byloje Nr. e2-6-206/2017, apie teismo sprendimo įvykdymą raštu informuoti antstolį (v. b. l. 19). 2018 m. sausio 10 d. įpareigojimas skolininkei A. B. įteiktas asmeniškai 2018 m. sausio 13 d. (v. b. l. 20, 21, 22). 2018 m. kovo 14 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės pranešimas, kuriuo nurodoma, jog skolininkė A. B. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6-206/2017 vykdymo atidėjimo, teismas prašymą atmetė, tačiau skolininkė pateikė atskirąjį skundą (v. b. l. 26). 2018 m. kovo 15 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojos pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, jog skolininkė Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6-206/2017 neįvykdė (v. b. l. 28). 2018 m. kovo 16 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S18-8910, kuriuo nustatė, jog atsakovė (skolininkė) A. B. nėra įvykdžiusi teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6-206/2017 (v. b. l. 29).

14. Apeliantė iš esmės nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo du motyvus, tai yra kad nėra išspręstas ginčas dėl statinių pripažinimo nekilnojamojo turto objektais ir nėra įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas dėl valstybės įmonės Registrų centro veiksmų, atsisakant įregistruoti ginčo statinius. Su apeliantės nurodomais argumentais nesutinkama.

15. Pirmiausia, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalyje) nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose 2018 m. sausio 9 d. buvo gautas ieškovų N. S., A. B., D. R., J. A., J. P. ieškinys atsakovėms Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui dėl statinių pripažinimo nekilnojamuoju daiktu ir įpareigojimo suformuoti žemės sklypą. Šio ieškinio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-45-474/2019 (senas bylos Nr. e2-726-474/2018). Kaip matyti iš Plungės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-45-474/2019 duomenų, ieškovių ieškinys 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas ieškovėms ir jų atstovui neatvykus į teismo posėdį be svarbios priežasties. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 19 d. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nėra pateikusi ieškinio ir (ar) pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo, dėl ginčo pastatų pripažinimo nekilnojamaisiais daiktais, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais argumentais, kad nėra išspręstas klausimas dėl ginčo statinių (CPK 178 straipsnis).

16. Antra, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo ir dėl to, kad Regionų apygardos administraciniame teisme neišnagrinėta byla dėl valstybės įmonės Registrų cento veiksmų, atsisakant įregistruoti ginčo statinius. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalyje) nustatyta, kad Regionų apygardos administraciniame teisme 2018 m. gruodžio 13 d. gautas pareiškėjų N. S., A. B., D. R., J. P. ir J. A. patikslintas skundas, kuriuo prašoma panaikinti atsakovės valstybės įmonės Registrų centro priimtus sprendimus dėl atsisakymo įregistruoti turtines teises. Šio ieškinio pagrindu užvesta administracinė byla Nr. eI-2528-583/2019 (senas bylos Nr. I-9436/2018). Kaip matyti iš Regionų apygardos administracinio teismo administracinės bylos duomenų, 2019 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjų patikslintas skundas atmestas kaip nepagrįstas. Nutartis neįsiteisėjusi, nes apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas, įvertinęs administracinės bylos dalyką, sprendžia, kad administracinės bylos dalykas nėra susijęs su civiline byla pirmiausia dėl to, kad administracinėje byloje nėra nustatinėjamas juridinis faktas dėl statinių pripažinimo nekilnojamaisiais daiktais, antra – remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, priešingai, nei nurodo apeliantė, ginčo dėl šio juridinio fakto nėra. Trečia, apeliantė teismui teikdama atskirąjį skundą nepateikė duomenų, kad ėmėsi veiksmų pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra parengė prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kaip statinių kadastro duomenis, nepateikė įrodymų apie priimtą viešojo administravimo subjekto sprendimą nekilnojamuosius daiktus suformuoti, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą.

17. Trečia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė turėjo pakankamai laiko (daugiau nei metus nuo teismo sprendimo priėmimo) teismo sprendimui įvykdyti, tačiau apeliantė teismo sprendimo nevykdo. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo pagrįstumo klausimą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir proceso teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 11–17 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas antstolis Jonas Petrikas prašo priteisti 100 EUR bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus apeliantės atskirojo skundo, iš apeliantės priteistinos 100 EUR pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui antstoliui Jonui Petrikui iš suinteresuoto asmens A. B. 100 EUR bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.