Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-742-252-2017

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės ir Margaritos Dzelzienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. V. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-266-2017 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei T. V. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės priešieškinį

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; taip įstatyme išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu. Kai yra nesutarimas, valdymo naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo: turi būti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertintos nesutarimo priežastys, turi būti siekiama, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, atitiktų proporcingumo principą, nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, sprendžiant, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2006, Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011, Nr. 3K-3-481/2011 ir kt.).Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime bendraturčiai ir abiems priklauso po 651/1302 dalis šio žemės sklypo. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad sklypo plotas 12,6349 ha; žemės ūkio naudmenų plotas - 9,7980 ha, iš jo: sodų plotas -1,0960 ha, pievų ir ganyklų plotas – 8,7020 ha, užstatyta teritorija – 0,7973 ha, vandens telkinių plotas – 0,2956 ha, kitos žemės plotas – 1,7440 ha ir nusausintos žemės plotas – 0,0986 ha (1 t., b.l. 9).Nagrinėjamoje byloje šalys konfliktuoja ir nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. K. J. ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal jo užsakymu paruoštą planą, o atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti ginčo žemės sklypu tvarką pagal jos paruoštą planą. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą planą. Skundžiamame teismo sprendime yra įvertinti šalių pateikti naudojimosi žemės sklypu planai, aplinkybės, kurios lėmė nustatomą naudojimosi tvarką, teismas nurodė, kodėl pagal ieškovo K. J. pateiktą UAB „Anykščių geodezija“ planą naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionalesnė, patogesnė ir šiam pakankamai detaliai sprendime aptartam vertinimui visiškai pritaria apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija.Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino bylos įrodymus, netinkamai vertino atsakovės argumentus, neatsižvelgė, kad šalys neišnaudojo visų galimybių bendradarbiauti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose ir neteisingai nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu. Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų bei laikėsi kasacinio teismo išaiškinimų analogiško pobūdžio bylose. Vien apeliantės dėstomas nesutikimas su apylinkės teismo išvadomis nesuponuoja teismo, priėmusio sprendimą, palankumo ieškovui ar neobjektyvaus įrodymų vertinimo.Apeliaciniame skunde atsakovės išdėstyta bendravimo su ieškovu ginčo klausimu problematika, paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad šalys neišnaudojo visų galimybių bendradarbiauti. Šalių teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsispindi jų konfliktiški santykiai šiuo klausimu ir absoliučiai skirtinga pozicija. Teismo posėdžių garso įrašas patvirtina, kad šalys neieškojo alternatyvių susidariusios situacijos sprendimo būdų. Apeliantė teismui pateikė tik vieną naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai ginčo klausimą sprendė remdamasis būtent tiek vienos, tiek kitos ginčo šalies pateiktais konkrečiais projektais - planais, o ne bylos nagrinėjimo procese šalių išsakytais hipotetinio pobūdžio pastebėjimais dėl ginčo situacijos galimo sprendimo. Apeliantė savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą grindžia tuo, kad pagal teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką ji netektų privažiavimo nuo žvyrkelio iki jai tenkančios žemės sklypo dalies, jai priklausantys sodybos statiniai atsidurtų tarp abiejų ieškovui tenkančių žemės sklypo dalių, o pirtis aprėminta nedidele jai priskirta žemės sklypo dalimi iš esmės stovėtų ieškovui priklausančioje sklypo dalyje. Apeliantės įsitikinimu tokiu būdu būtų pažeistas jos nuosavybės teisėmis valdomos sodybos ir jos priklausinių vientisumas, kompaktiškumas, autonomiškumas, naudojimasis jais būtų apsunkintas. Kartu apeliantė akcentuoja, kad ieškovo plane nurodomas kelias pažymėtas indeksu G realybėje neegzistuoja, o apeliantui atiteko jos iki tol prižiūrėta ir tvarkoma sklypo dalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).Teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingai nei ieškovo pateiktame plane, atsakovės užsakymu sudarytame plane jokio kelio, kuriuo ieškovas galėtų patekti prie plane nurodytos žemės sklypo dalies nėra. Apeliantė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji važinėtų per sodą, o atsakovas galėtų kreiptis į su jo sklypo dalimi besiribojančio kaimyninio sklypo savininkus, kurie galimai neprieštarautų ir leistų naudotis jų sklype esančiu keliu. Iš apeliantės plano matyti, kad plane pažymėtas įvažiavimas į sklypą sutampa su ieškovo plano bendro naudojimo kelio, pažymėto indeksu „G“ pradžia. Šis kelias akivaizdžiai matyti ir šalių pateiktose nuotraukose. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apylinkės teismas konstatavo, kad šis kelias egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs abiejų šalių pateiktus planus, šalių poziciją ginčo klausimu, sprendžia, kad atsakovės teismui pateiktas planas jame nenurodant patekimo į kiekvienos ginčo šalies sklypo dalis realias galimybes yra ydingo turinio, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, bet ir prieštarauja bet kokiam racionaliam turimo žemės sklypo naudojimui, kas patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad ieškovui atsakovės plane nenumačius jokio kelio patekimui į jo naudojimui priskirtiną žemės sklypo dalį, jis šios nuosavybės faktiškai negalėtų nei valdyti, nei naudotis ir taip nepagrįstai būtų suvaržyta jo teisė į žemės sklypą. Pačios atsakovės pateiktas įrodymas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad kaimyniniame sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. ir V. V., įmatuotam 5 m. pločio keliui, kuris su ginčo sklypu ribojasi keliu, servitutas nėra nustatytas (1 t., b.l. 197). O atsakovės atstovės susirašinėjimas su V. V. patvirtina, kad atsakovė tariasi ir apie šio kelio pagerinimą (pralaidos įrengimą ir žvyro užvežimą) ir galimą kompensacijos sumokėjimą, kas visiškai neatitinka ieškovo interesų (2 t., b.l. 5-6). Šiuo atveju sutikti su atsakovės pozicija, kad ieškovas turėtų kreiptis į kito sklypo savininkus, kad šie leistų važiuoti per jų sklypą, o pats kelias faktiniais bylos duomenimis baigiasi kaimyninio sklypo pievoje, prieštarauja elementariai logikai ir negali būti pateisinamas tik vieno iš bendraturčių interesu patogiau naudotis savo nuosavybe.Kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad ieškovui naudojantis indeksais A ir B pažymėto sklypo dalimi atsakovė netenka privažiavimo prie jos sklypo dalies. Akivaizdu, kad netinkamos oro sąlygos tiek paveiktų G indeksu pažymėtą tvirtesniu gruntu nesustiprintą kelią, tiek apeliantės nurodomą susisiekimą per sodą, juolab, kad apylinkės teismas tokio kelio egzistavimo nenustatė. Vertinant apylinkės teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką būtina pažymėti, kad atsakovei tenkančioje sklypo dalyje yra jos naudojami sodybos statiniai. Pirtis yra atsakovei priskirtoje sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu F, kuri atsižvelgiant į pastato paskirtį yra visiškai pakankama jos eksploatavimui. Pirtis nuo sodybos yra lengvai pasiekiama iš G indeksu pažymėto bendro naudojimo kelio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės naudojimasis šiuo objektu lyginant dabartinę padėtį ir nustatytą teismo sprendimu naudojimosi sklypu tvarką būtų žymiai apsunkintas. Apeliantės nurodomi seni medžiai ir sodas priklausė ir ieškovo seneliams, todėl pripažinti, kad ji turi prioritetą naudotis šia sklypo dalimi, nėra pagrindo. Juolab, kad ir į jos sklypo dalį pateko senų medžių ir sodo dalis. Tai, kad ieškovui priskirtoje naudotis sklypo dalyje kažkada buvo ieškovės artimųjų tvarkytas daržas, kuris šiai dienai yra apleistas nepagrindžia šiandienio atsakovės faktinio naudojimosi šia sklypo dalimi ir toks objektas negali būti vertinamas kaip įpareigojantis nustatyti šią naudotino sklypo dalį būtent atsakovei. Apeliantės argumentai, kad jai neliks galimybės pačiai susisiekti su viešu keliu, o bendras kelias tam netinkamas, todėl ji iki sodybos negalės privažiuoti jokiu transportu, o tik nueiti pėsčiomis neatitinka faktinės situacijos konstatuotos teismo išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjus ginčo sklypą ir vertintini kaip deklaratyvūs. Kelio pažymėto indeksu G faktinis egzistavimas yra patvirtintas aukščiau aptartų įrodymų visuma, o tai, kad bendro naudojimo kelias skiria pakankamai dideliu atstumu išsidėsčiusius kelis nekilnojamojo turto objektus nesuponuoja išvados apie atsakovės nuosavybės teisės ribojimus. Kelias, pažymėtas indeksu G, užtikrinantis netrukdomą abiejų ginčo šalių patekimą prie jų sklypo dalių, kerta tiek ieškovo, tiek atsakovės sklypo dalis, kas paneigia apeliantės argumentus, kad toks padalijimas atitinka tik ieškovo interesus. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti ir tai, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovo projektą yra pažeidžiami teisėti atsakovės interesai ir suvaržomos jos galimybės patekti prie jai priklausančių nekilnojamojo turto objektų, naujai atsodinto sodo dalies ir jais naudotis pagal paskirtį. Teismas negali sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais apie ieškovui tenkančią didesnio sklypo dalį, matuojant stačiakampio sklypo kraštinių ilgius. Iš ieškovo plano matyti, kad ieškovui priskirtina žemės sklypo dalis (A,B,C) su bendro naudojimo kelio dalimi (G) 521 m² yra 62 653 m², o atsakovei (D,E,F) su bendro naudojimo kelio dalimi (G) 520 m² - 62 655 m², t.y. 2 m² didesnė nei ieškovo, todėl akivaizdu, kad šalims ginčo sklypo naudojimo tvarka nustatyta iš esmės į lygias sklypo dalis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo pozicijai, kurią yra išsakęs kasacinis teismas, kad teismas turi įvertinti ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, esant situacijai, kai sklypą sudaro skirtingų naudmenų žemės plotai, skirstant bendraturčiams sklypo dalis, būtina išlaikyti atitinkamas proporcijas, kad kiekvienai šaliai tektų kiek įmanoma vienodo vertingumo žemės sklypo dalis. Nors apeliantė tvirtina, kad pagal jos siūlomą planą ieškovui tektų netgi vertingesnė žemės sklypo dalis, tačiau tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o apeliantės nurodomas iš tinklalapio www. geoportal.lt/map/ (1 t., b.l. 87) ginčo sklypo planas negali būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis sklypo atskirų dalių vertingumą. Apeliantės teiginiai, kad apylinkės teismas, išvažiuojamojo posėdžio metu neteisingai nustatė , kad sklypo dalis atsakovės plane pažymėta indeksu B, yra pelkėta ir akivaizdžiai mažesnio vertingumo atmestini kaip nepagrįsti, iš išvažiuojamojo teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismas dėl pakankamai problematiško judėjimo šia sklypo dalimi, grįžo atgal į žvyrkelį ir automobiliu apvažiavo sklypą iš kitos pusės iki pat jo ribos, kur tikrino atsakovės nurodomas galimybes dėl ieškovo susisiekimo su šia sklypo dalimi bei atliko ir šios sklypo dalies apžiūrą. Atsakovės atstovės šioje apžiūroje dalyvavo, teikė paaiškinimus, tačiau garso įrašas nepatvirtina, kad jos dėl netinkamai atliktos apžiūros būtų reiškusios pretenzijas.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad įvertinus tai, jog naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta laikantis proporcingumo ir socialinės taikos kriterijaus, išlaikant visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus byloje surinktų duomenų visumą apylinkės teismas pagrįstai laikė ieškovo pateiktą planą tinkamu abiems šalims naudotis ir labiausiai atitinkančiu abiejų šalių interesus ir lūkesčius bei atitiktį apie faktinį sklypo naudojimą šiuo metu. Apeliantė nesutinka ir su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Byloje nustatyta, kad ieškovą K. J. 2006 m. rugpjūčio 29 d. atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatė S. Ž.. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas bylinėjimosi išlaidas ir prašė už advokato teisinę pagalbą iš atsakovės priteisti 1500 €, t.y. 400 € už ieškinio parengimą, 300 € už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir už atstovavimą byloje – viso 800 € (t. 1, b.l. 24, 140-141, 195-196). Bylos duomenimis nustatyta, kad be procesinių dokumentų – ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimo, ieškovo atstovė dalyvavo 2017 m. kovo 10 d. parengiamajame posėdyje, kuris truko nuo 10 val. 00 min. iki 11 val. 9 min. (1 val. 9 min.) (1 t., b.l. 89-90), teismo posėdžiuose2007 m. balandžio 21 d. nuo 9 va. 02 min. iki 11 val. 15 min. (2 val. 13 min.) (1 t., b.l. 149-150), 2017 m. gegužės 29 d. nuo 9 val. 35 min. iki 12.36 min. (3 val.) (2 t., b.l. 13-15) bei teikė papildomus rašytinius įrodymus, paklausimą (1 t., b.l. 130-138, 142-144, 191). Pirmosios instancijos teismas už advokato teisinę pagalbą prašomas išlaidas priteisė pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovo atstovė ne tik teikė konsultacijas atstovaujamam, bet ir surašė ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį, atstovavo jo interesus teismo posėdžiuose į kuriuos vyko iš kito miesto, bei rinko įrodymus. Atsižvelgiant į ginčo klausimo sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtis, teismo posėdžių trukmę bei kitas bylinėjimosi išlaidų klausimui reikšmingas aplinkybes, kolegijos vertinimu, ieškovo prašomos priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias jis patyrė nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme yra realios, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 p., 7 p., 8.2 p., 8.18 p., 8.19; 8.20), rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl pagrįstai priteistos visa apimtimi.Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas, o ieškovui priteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis). Atsiliepimu į apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti jai iš atsakovės 500 Eur (2 t., b.l. 50-51) už advokato teisines paslaugas apeliacinio proceso metu. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovo bylinėjimosi išlaidos patirtos 2017 m. 3 ketvirtį (2017-08-04), praėjusio ketvirčio (2017 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 838,7 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį, ieškovo pateikto procesinio dokumento – atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, Rekomendacijų 7, 8.11 punkto nuostatas, konstatuoja, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos nemažintinos.Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010). Šios nuostatos taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės T. V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.