Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties pagal atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ prašymą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6-786/2014, vykdymo atidėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas prašo atidėti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo vykdymą iki 2023 m. liepos 1 d. Nurodė, kad teismo sprendimu atsakovas įpareigotas atlaisvinti savavališkai užimtus ir naudojamus žemės sklypus, pašalinti prikastą bei sandėliuojamą gruntą ir kitas medžiagas iš ieškovams T. J. ir R. J. priklausančių žemės sklypų bei atstatyti sklypus į jų buvusią pradinę padėtį iki šių sklypų savavališko naudojimosi pradžios. Atsakovo nuomone, ieškovų valdomuose žemės sklypų dalyse supiltą gruntą būtų galima nukasti ir išvežti per 6 metus, skaičiuojant nuo žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo dienos. Prašomas nustatyti terminas yra pakankamas ir teisingas tam, kad bendrovė galėtų tinkamai ir visiškai įvykdyti teismo sprendimą, nepažeisdama specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų, Žemės gelmių įstatymo nuostatų, 2007 m. spalio 4 d. sutarties dėl monomineralinio kvarcinio smėlio išteklių naudojimo sąlygų, nepatirdama neprotingų išlaidų ir nepažeisdama viešojo intereso.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi atmetė atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ prašymą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo vykdymo atidėjimo; priteisė ieškovui T. J. iš atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nustatė, kad Anykščių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovų T. J. ir R. J. ieškinį dėl savininkų teisių gynimo atsakovui AB „Anykščių kvarcas“, 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino ir įpareigojo AB „Anykščių kvarcas“ atlaisvinti savavališkai užimtus ir naudojamus žemės sklypus, pašalinti prikastą bei sandėliuojamą gruntą ir kitas medžiagas iš ieškovams T. J. ir R. J. priklausančių žemės sklypų, atstatyti žemės sklypus į jų buvusią pradinę padėtį iki šių sklypų savavališko naudojimo pradžios. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.Teismas konstatavo, kad atsakovas, per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neatliko jokių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, nebendradarbiavo su ieškovais, nedėjo jokių pastangų teismo sprendimui įvykdyti. Tiek Ukmergės rajono teismas 2016-01-22 nutartimi Nr. 2-273-981/2016, tiek Vilniaus apygardos teismas 2016-04-26 nutartyje Nr. 2S-1032-345/2016 konstatavo, kad pareiškėjo antstolei pateiktas prašymas nustatyti ne trumpesnį kaip 2 metų terminą teismo sprendimui įvykdyti yra laikytinas neprotingai ir nepagrįstai ilgu net ir įvertinus didelį atliekų ir grunto, šalintinų iš sprendime nurodytų žemės sklypų, kiekį. Teismas laikė, kad antstolės pratęstas vienam mėnesiui terminas yra pakankamas, o ilgesnis nei vieno mėnesio terminas pažeistų išieškotojo interesus ir leistų nepateisinamai ilgai nevykdyti teismo sprendimo.Atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra rengiamas Anykščių rajono monomineralinio kvarcinio smėlio telkinio VII (1) naudojimo planas, kuriame yra planuojama nukasti ieškovų žemės sklypuose esantį gruntą ir jį perkelti į karjero dugną. Prašyme nurodyti veiksmai, susiję su žemės gelmių naudojimo plano rengimu, nesusiję su ieškovų žemės sklypais ir juose esančio sandėliuojamo grunto nukasimu. Atsakovas šiai dienai yra parengiamajame gelmių naudojimo plano etape, o naujas gelmių naudojimo planas pradėtas rengti todėl, kad siekiama suformuoti papildomus 40,7 ha ploto naudingų iškasenų teritorijos žemės sklypus, reikalingus monomineralinio kvarcinio smėlio gavybai, o ne dėl to, kad šiame plane būtų numatyta grunto pašalinimo iš užimtų ieškovo sklypų tvarka.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo argumentai dėl žemės gelmių naudojimo plano parengimui reikiamo laiko, yra visiškai nesusiję su teismo sprendimo vykdymu, todėl nepriklausomai nuo to, kiek laiko bus rengiamas šis planas, sprendimo vykdymui tai neturi jokios reikšmės.Atsakovo pateikti skaičiavimai dėl reikiamo termino teismo sprendimui įvykdyti, parengti atsižvelgiant į minimalių sąnaudų atsakovui patyrimą, bet neatsižvelgiant į ieškovų interesus ir galimybes naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais. Teismo nuomone, patenkinus atsakovo prašymą būtų pažeisti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismas sprendė, kad šioje situacijoje nėra išimtinų aplinkybių, atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia kaip įmanomam ilgesniam laikui atidėti privalomo teismo sprendimo vykdymą. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas neproporcingai pažeistų ieškovų teisę naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais dar 7 metus, o bylos medžiaga patvirtina, kad jau 15 metų ieškovai negali naudotis atsakovo užimtais žemės sklypais ir dėl to patiria nuostolius.Teismas netenkino ieškovų prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą, kadangi pareiškėjo teisių įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine padėtimi. Tai, kad atsakovas pateikė prašymą, nereiškia, jog pareiškėjas piktnaudžiavo procesine padėtimi, o tiesiog tokiais būdais siekė apginti savo teises ir teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą ir Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2023 m. liepos 1 d.; sumažinti iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 302,76 Eur. Prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsakovo nuomone, teismas tinkamai neįvertino prašyme išdėstytų motyvų, argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų, neįvertino, jog ieškovų žemės sklypai ribojasi su atsakovo teisėtai naudojamu žemės sklypų, kuriame yra kvarcinio smėlio telkinys. Dar 1994 m. pradžioje šalia telkinio kasė ir pylė (sandėliavo) mineralinės dangos kaupą, nes tuo metu skirto žemės sklypo ploto karjero įrengimui neužteko. Kai buvo sukastas kaupas, šis žemės plotas buvo valstybės ir ieškovams dar nepriklausė. Tik vėliau, kai jau buvo gauti visi reikiami dokumentai kvarcinio smėlio karjerui eksploatuoti, 1994 m. rugpjūčio 18 d. Valdybos sprendimu L. J. ir J. P. tapo žemės sklypo savininkais, o dabar šių sklypų savininkai – ieškovai. Teismas šių aplinkybių bei to, kad ieškovų sklype sandėliuojamas gruntas yra dalis iškasto kvarcinio smėlio išteklių, neįvertino.Teismas neteisingai nurodo, kad naujas sklypo planavimas pradėtas tik dėl to, kad siekiama suformuoti papildomus 40,7 ha ploto naudingų iškasenų sklypus, kadangi iš pateiktų planavimo dokumentų ir specialisto aiškinamojo rašto matyti, kad supilto kaupo pašalinimas taip pat yra vienas iš planavimo tikslų. Pradėdama planavimo veiksmus, bendrovė ir ėmėsi veiksmų teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi kvarcinio smėlio karjero eksploatavimą reglamentuoja specialieji teisės aktai, imperatyvios teisės normos, AB „Anykščiu kvarcas“, norėdamas įvykdyti įsiteisėjusi teismo sprendimą, negali pažeisti specialiųjų reikalavimų, taip pat ir kvarcinio smėlio išteklių naudojimo sutarčių sąlygų, dar 1994 m. patvirtinto žemės sklypo naudojimo projekto ir naujai išduotų planavimo sąlygų. Gruntas, kurio dalis supilta ieškovams priklausančiuose gretimuose žemės sklypuose, buvo iškastas iš žemės sklypo, kuriame yra kvarcinio smėlio telkinys, todėl toks gruntas turi būti gražintas į tą pačią vietą, o gražintas jis gali būti tik baigus eksploatuoti karjerą, vykdant iškastos ir pažeistos žemės plotu rekultivavimo (techninių, inžinerinių, statybos ir biologinių darbų, kuriais siekiama pažeistą žemę padaryti tinkama žmogaus ūkinei veiklai, visuma) darbus, laikantis parengto ir patvirtino projekto (kvarcinio smėlio ištekliu naudojimo plano).Projektuotojo (specialisto, kompetentingo atlikti vertinimą ir skaičiavimus) paskaičiavimais ir vertinimu, atsižvelgiant į esamą karjero būklę (karjero sausinimo sistema, keliai ir kt.), Ieškovų valdomuose žemės sklypų dalyse supiltą gruntą (179 tūkst. m³) būtų galima nukasti ir išvežti per 6 metus, skaičiuojant nuo Žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo dienos (planuojama patvirtinti 2017 m. birželio mėn.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kvarcinio smėlio išteklių naudojimo planas yra rengiamas ir derinamas, kad jis bus koreguojamas, kad ieškovų žemės sklypų dalyse supiltas ir sandėliuojamas gruntas (kuris yra viso iš atsakovo eksploatuojamo karjero telkimo grunto sukasto Kaupo (užimančio tiek ieškovams priklausančių sklypų dalis, tiek ir atsakovo eksploatuojamo žemės sklypo dalį) dalis) turi būti grąžinamas į iškastą žemės sklypo dalį - į tą pačią vietą. Turi būti atsižvelgta į tai, kad per vienerius metus galima tokio grunto pervežti į karjero dugną ne daugiau kaip po 53 000 kub. m., AB „Anykščių kvarcas“ gali (nepažeisdama specialiųjų teisės normų, planavimo sąlygų ir kitų privalomų reikalavimų, taikomų eksploatuojant karjerą ir atliekant pažeistų žemės plotų rekultivavimo darbus) teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą įvykdyti per ne trumpesnį nei 6 metų laikotarpį nuo Žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo dienos, t. y. ne anksčiau kaip iki 2023 m. liepos mėn. 1 d. Toks terminas bus objektyviai pakankamas ir teisingas tam, kad bendrovė galėtų tinkamai ir visiškai įvykdyti teismo sprendimą, nepažeisdama specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų, Žemės gelmių įstatymo nuostatų (kas bendrovei sukeltų atsakomybę pagal Žemės gelmių įstatymo 26-28 str.), 2007-10-04 sutarties dėl monomineralinio kvarcinio smėlio išteklių naudojimo sąlygų, nepatirdama neprotingų išlaidų ir nepažeisdama viešojo intereso.Pirmos instancijos teismas iš esmės neįvertino prašyme išdėstytų argumentų, specialisto išvados, įpareigotų atlikti veiksmų pobūdžio, dėl ko nepagrįstai suabsoliutino išieškotojų interesus, pažeisdamas skolininko teises ir teisėtus interesus. Mano, jog imperatyvios įstatymo normos, reglamentuojančios kvarcinio smėlio išteklių naudojimą, karjero eksploatavimą, sutvarkymą, šiuo atveju turi viršenybę prieš privačius interesus.Teismas taip pat priteisė akivaizdžiai per dideles ieškovų bylinėjimosi išlaidas, kurios viršija Teisingumo ministro patvirtintus maksimalius užmokesčio dydžius. Už atsiliepimą į prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo maksimalus užmokesčio dydis 2016-06-14 dienai (atsiliepimo surašymo dienai) galėjo būti 302,76 Eur. Pirmos instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovų naudai daugiau kaip dvigubai didesnes išlaidas, todėl šioje dalyje teismo nutartis taip pat turėtų būti panaikinta.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį; atsakovui už piktnaudžiavimą procesine teise skirti maksimalią 5‘792 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant ieškovams; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atskirajame skunde atkartoja prašyme išdėstytus argumentus ir nepateikia jokių argumentų, kurie pagrįstų teismo nutarties neteisėtumą. Teismas teisingai konstatavo, jog atsakovo prašyme nurodyti veiksmai, susiję su žemės gelmių naudojimo plano rengimu, nėra susiję su ieškovų žemės sklypais ir juose esančio sandėliuojamo grunto nukasimu ir šiame plane nėra aptarta grunto pašalinimo iš neteisėtai užimtų ieškovų sklypų tvarka.Naujas gelmių naudojimo planas pradėtas rengti todėl, kad siekiama suformuoti papildomus 40,7 ha ploto naudingų iškasenų teritorijos žemės sklypus, reikalingus monomineralinio kvarcinio smėlio gavybai, o ne dėl to, kad šiame plane būtų numatyta grunto pašalinimo iš neteisėtai užimtų ieškovo sklypų tvarka. Be to, rengiant šį planą, ieškovams priklausantys žemės sklypai nebuvo ir negalėjo būti priskirti išteklių gavybos metu naudojamiems žemės sklypams (ne jie atsakovo užimti neteisėtai, nesant jokio teisinio pagrindo), todėl rengiamame žemės gelmių naudojimo plane nėra ir negali būti numatytos ieškovų sklypų rekultivavimo priemonės, kadangi šie sklypai atsakovo apskritai neturi ir negali būti naudojami išteklių kasybai ir susijusiems tikslams: įstatymai nenumato, kad į žemės gelmių naudojimo planus turi būti įtrauktos neteisėtai užimtų žemės sklypų rekultivavimo priemonės, todėl jokios tokių sklypų rekultivavimo priemonės naujame plane nebus numatytos.Atsižvelgiant į tai, jog naujai rengiamas žemės gelmių naudojimo planas neturi jokios sąsajos su neteisėtai sandėliuojamo prikasto grunto iš ieškovų žemės sklypų pašalinimu, tai visi atsakovo argumentai dėl žemės gelmių naudojimo plano parengimui reikiamo laiko, yra visiškai nesusiję su teismo sprendimo šioje byloje vykdymu.Atsakovo atskirojo skundo argumentas, esą, B. P. individualios įmonės aiškinamasis raštas patvirtina, kad neteisėtai prikasto grunto nukasimas nuo ieškovams priklausančių žemės sklypų yra įtrauktas į Anykščių monomineralinio kvarcinio smėlio telkinio VII (1) sklypo naudojimo plano tikslus, taip pat yra nepagrįstas. Pažymi, jog aiškinamasis raštas neturi jokios teisinės galios ir niekaip neįpareigoja raštą išdavusio privataus juridinio asmens, be to, kaip jau minėta, neteisėtai atsakovo užimti žemės sklypai nėra įtraukti į teritorijų planavimo sąlygas ir aiškinamasis raštas šios aplinkybės nepaneigia ir negali paneigti.Atsakovas nepateikia jokios konkrečios teisės aktų ar sutarties nuostatos, kurioje būtų numatyta atsakovo pareiga iškastą žemės gruntą grąžinti į tą pačią vietą ir kad šis gruntas gali būti grąžintas tik po karjero eksploatavimo pabaigos. Mano, jei tokia nuostata iš tiesų egzistuotų, ji nedraudžia atsakovui ieškovų sklypuose neteisėtai sandėliuojamą gruntą perkelti į atsakovui priklausančius ar teisėtai naudojamus žemės sklypus, o vėliau, pasibaigus karjero eksploatacijai, šį gruntą grąžinti į karjerą atsakovo nurodyta tvarka ir būdu.Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nuo pat pradžių iškastą žemės gruntą turėjo tvarkyti remiantis išteklių naudojimo projektu, tačiau to nedarė ir gruntą neteisėtai sandėliavo ieškovų žemės sklypuose, o ne minėtame naudojimo projekte numatytose vietose ir numatytu būdu, todėl šiai dienai, vykdydamas teismo sprendimą, atsakovas turi ieškovų žemės sklypuose esantį gruntą pašalinti ir sandėliuoti būtent išteklių naudojimo projekte numatyta tvarka. Akivaizdu, jog šiuose naudojimo projektuose numačius reikiamą iškasti grunto kiekį, turėjo būti numatyta ir viso šio kiekio sandėliavimo tvarka (t. y. kas turi būti daroma su iškastu gruntu iki to laiko, kol jis bus grąžinamas į karjerą po eksploatacijos), todėl atsakovo argumentą, kad jis negali sandėliuoti grunto kitur, kol nebus baigtas karjero eksploatavimas, laiko nelogišku ir nepagrįstu.Atsakovo pateikti skaičiavimai dėl žemės sklypų atlaisvinimo yra visiškai subjektyvūs, kadangi atlikti atsižvelgiant į paties atsakovo nustatytus pajėgumus, darbo valandas, technikos kiekį ir pan. Atsakovo nurodymas, jog iš ieškovų žemės sklypų per vienerius metus gali būti išvežama būtent 53 000 kub. m. grunto, nes priešingu atveju, esą, bus pažeisti teisės aktų reikalavimai, yra tik atsakovo pozicija, nepagrįsta absoliučiai jokiais įrodymais ar teisės aktų nuostatomis.Mano, jog ieškovas prašymu ir atskiruoju skundu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia kaip įmanoma ilgesniam laikui atidėti galiojančio teismo sprendimo vykdymą. Todėl atsakovui turėtų būti skiriama bauda.Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas 7 metų laikotarpiui neproporcingai pažeistų ieškovų teisę naudotis jiems priklausančiais atsakovo neteisėtai užimtais žemės sklypais, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovai užimtomis žemės sklypų dalimis negali naudotis jau daugiau kaip 15 metų ir dėl to patiria nuostolius. Patenkinus atsakovo prašymą būtų nepagrįstai ginamas neteisėtas atsakovo interesas naudotis jam nepriklausančiomis žemės sklypų dalimis, tokiu būdu pažeidžiant ieškovų teisėtus lūkesčius bei iš esmės paneigiant teismo sprendimo privalomumo principą.Nesutinka su atsakovo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovų bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir teisingos, nes ieškovai naudojosi vienu advokatu. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas priteisti visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atsakovo prašymą parengimu bei atstovavimu teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu įpareigojo atsakovą AB „Anykščių kvarcas“ atlaisvinti savavališkai užimtus ir naudojamus žemės sklypus, pašalinti prikastą bei sandėliuojamą gruntą ir kitas medžiagas iš ieškovams T. J. ir R. J. priklausančių žemės sklypų ir atstatyti žemės sklypus į jų buvusią pradinę padėtį iki šių sklypų savavališko naudojimo pradžios. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.Atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ nuomone, teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti atidėtas iki 2023 m. liepos 1 d. ir toks terminas bus objektyviai pakankamas ir teisingas tam, kad bendrovė galėtų tinkamai ir visiškai įvykdyti teismo sprendimą, nepažeisdama specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų, Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo nuostatų (kas bendrovei sukeltų atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 26 - 28 str.), 2007 m. spalio 4 d. sutarties dėl monomineralinio kvarcinio smėlio išteklių naudojimo sąlygų, nepatirdama neprotingų išlaidų ir nepažeisdama viešojo intereso.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais, kurių pagrindu atsisakyta atidėti teismo sprendimo vykdymą 7 metams, todėl jų nebekartoja.Kaip žinia, įsiteisėję teismo sprendimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).Civilinio proceso kodekso (CPK) 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.Pažymėtina, jog teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-594/2006; kt.). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamas nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.Sutiktina su ieškovų argumentais, kad apelianto atskirajame skunde nepateikta naujų argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą. Ta aplinkybė, kad ieškovų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, anksčiau priklausė valstybei, nesudaro pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą net 7 metams. Atsakovas yra juridinis asmuo, savo žinioje neabejotinai turintys pakankamai pajėgumų ir tinkamos technikos, kad 2015 m. balandžio 29 d įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas tinkamai, kuo trumpiausiu laiku, nepažeidžiant atsakovų interesų.Atsakovas nurodo, jog negali pradėti vykdyti teismo sprendimo tol kol nebus parengtas Anykščių rajono monomineralinio kvarcinio smėlio telkinio VII (1) naudojimo planas, kuriame yra planuojama nukasti ieškovų žemės sklypuose esantį gruntą ir jį perkelti į karjero dugną. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės nurodyti veiksmai, susiję su žemės gelmių naudojimo plano rengimu ir nėra susiję su ieškovų žemės sklypais ir juose esančio sandėliuojamo grunto nukasimu. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog naujas žemės gelmių naudojimo planas yra rengiamas tam, kad būtų suformuoti nauji išteklių gavybai reikalingi sklypai, todėl žemės gelmių naudojimo plane turi būti numatyti būtent šių naujai suformuojamų sklypų, kurie bus paveikti kasybos metu, rekultivavimo būdai. Todėl akivaizdu, jog ieškovų žemės sklypai į šį planą nepatenka. Ta aplinkybė, kad ieškovų sklypuose yra grunto, kuris buvo iškastas iš kvarcinio smėlio telkinio, taip pat nesudaro pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymo ir tai negali būti laikoma labai nepalankia aplinkybe įvykdyti teismo sprendimą (CPK 284 straipsnis).Atsakovas teigia, kad pagal jo paskaičiavimą, teismo sprendimo įvykdymui yra reikalingas 6 metų terminas. Tačiau byloje esantys duomenys šiems atsakovo teiginiams prieštarauja. Atsakovas, skundams antstolės J. B. veiksmus, 2015 m. gruodžio 18 d. skunde nurodė, jog jam yra reikalingas dviejų metų terminas teismo sprendimo įvykdymui (2 t., b. l. 134-137). Duomenų, kad atsakovas nors iš dalies būtų pradėjęs vykdyti 2015 m. balandžio 29 d įsiteisėjusi teismo sprendimą, byloje nėra pateikta.Teismas nepritaria ieškovų prašymui skirti atsakovui už piktnaudžiavimą procesine teise maksimalią 5‘792 Eur baudą, nes atsakovo pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas – kreipimasis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad teismo priteistos ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidos, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintus maksimalius užmokesčio dydžius. Vertinant ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstyta nauja redakcija) rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).Iš atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinės matyti, kad išlaidų sumą atitinka būtinas išlaidas už advokato pagalba rengiant ieškovų T. J. ir R. J. atsiliepimą į AB „Anykščių kvarcas“ prašymą, atidėti teismo sprendimo vykdymą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovų bylinėjimosi išlaidos patirtos 2016 m. I ketvirtį, praėjusio ketvirčio (2015 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 756,90 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, pobūdį, specialių žinių reikalingumą, ieškovų pateikto procesinio dokumento turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo priteisti iš atsakovo 750 Eur bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas 2016 m. spalio 24 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atskirasis skundas gali turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes paaiškėjo naujos aplinkybės, 2016 m. spalio 4 d. dienraštis „Lietuvos rytas“ išspausdino straipsnį „Dėl agurkų – stebuklai Seime ir teismo salėje“, kuriame buvo aprašytos su šia byla susijusios aplinkybės bei apminėti teisėjų V. R. ir Z. G. padaryti proceso pažeidimai. Atsakovo nuomone, straipsnyje nurodytos aplinkybės yra susijusios su šia civiline byla ir patvirtina faktus, jog teisėja V. R. turėjo būti nušalinta nuo bylos nagrinėjimo.Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, CPK 336 straipsnis numato, jog apeliacinės instancijos teismas atskiruosius skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Teismui neprivalomas apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama nutartis priimta 2016 m. liepos 22 d., byloje negali būti remiamasi dienraščio straipsniu, kuriame galimai atspindėta subjektyvi žurnalisto nuomonė, darytina išvada, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl sprendimo vykdymo atidėjimo bei nurodo, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Apibendrindamas nustatytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį teismo sprendimo vykdymo reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo, Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6-786/2014, vykdymą atidėti iki 2023 m. liepos 1 d., nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.