Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (hipotekos davėjo) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Emilė“ skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys – skolininkė UAB „Interbesta“, išieškotoja UAB „EDS INVEST“, antstolis D. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

8. Skolininkas per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškėjos skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15.1. Antstolis skundžiamame patvarkyme teigia, kad „Jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teise išieškoti iš svetimo daikto hipotekos tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto“. Tačiau antstolis D. K. nenurodė jokių konkrečių pagrindų, iš kurių būtų galima daryti bent prielaidą, jog iš pagrindinio skolininko nėra galimybės vykdyti išieškojimo. Šiuo atveju, iš skundžiamo antstolio patvarkymo matyti, kad antstolis jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, tikslu nustatyti, ar iš tikrųjų nėra galimybės vykdyti išieškojimą iš pagrindinio skolininko, jo turto, turtinių teisių ir pan. Antstoliui to neatlikus ir nukreipus išieškojimą į pareiškėjui priklausantį turtą, nepagristai buvo suvaržytos ir tokiu būdu pažeistos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai.

15.5. Teismas nei buvo aktyvus šioje byloje, nei tinkamai vertinto antstolio D. K. vykdomojoje byloje esančius dokumentus bei paties antstolio atliktus veiksmus. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų aktyvus ir tinkamai įvertinęs antstolio veiksmus, jis būtų nustatęs, kad antstolis neatliko veiksmų tam, kad būtų pagrįstai galima konstatuoti, jog iš pagrindinio skolininko yra negalima išieškoti skolos išieškotojui.

15.6. Pirmosios instancijos teismo argumentai „... tiek iš vykdomosios bylos medžiagos, tiek iš antstolio patvarkymo nustatyta, kad antstolis analizavo skolininko turtinę padėtį ir surinko detalius duomenis apie skolininko turimą turtą ir jam taikomus apsunkinimus bei tinkamai taikė išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininko.“ nėra pagrįsti jokiais įrodymais ar paremti vykdomoje byloje esančiais dokumentais. Teismas ypatingos teisenos bylose turi nurodyti konkrečius įrodymus, dokumentus, kurie pagrindžia teismo motyvus. To pirmosios instancijos teismas nepadarė. Vien tik deklaratyvūs argumentai negali būti pasiteisinimu atmesti pareiškėjo skundą.

15.7. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir LR CPK nuostatas bei dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad „Reikalavimo tokiu atveju surašyti išieškojimo iš skolininko turto negalimumo aktą teisės aktuose nėra, todėl antstolis, nustatęs, kad nėra galimybės išieškoti iš skolininko įkeisto turto, turi galimybę nukreipti išieškojimą iškart į svetimo daikto hipoteka įkeistą turtą, nagrinėjamu atveju į hipotekos davėjo UAB „Emilė“ nekilnojamąjį turtą, įkeistą sutartinės hipotekos sutartimi.“.

15.8. Ši teismo išvada yra neteisėta, nes kaip kitaip nustatyti galimumą ar negalimumą išieškoti iš pagrindinio skolininko. Ir pats negalimumo išieškoti akto institutas yra tam skirtas, kad byloje konstatuoti negalimumą išieškoti iš pagrindinio skolininko. Taigi antstolis prieš nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo turtą, turėjo surašyti negalimumo išieškoti iš pagrindinio skolininko aktą ir su juo supažindinti visas vykdymo bylos šalis. Tai nebuvo padaryta. Ir tai grubus vykdymo taisyklių pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškindamas teisės normas tokio pažeidimo nekonstatavo. Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

16. UAB „EDS INVEST“ atsiliepime prašo tuo atveju, jeigu apeliacinis procesas nebūtų nutrauktas - atmesti pareiškėjos UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti pareiškėjai UAB „Emilė“ baudą, numatytą CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

17.1. Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties galėjo būti pateiktas iki 2020 m. vasario 28 d., o jis teisme gautas 2020 m. kovo 9 d. Objektyviai neįmanoma, kad siunta Vilniaus mieste būtų pristatoma tik per 11 dienų, todėl laikytina, kad atskirasis skundas pareikštas praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalies nustatytą 7 dienų apskundimo terminą.

17.2. Byloje pareiškėja tik deklaratyviais teiginiais grindė antstolio veiksmų neteisėtumą (t. y. kad antstolis kažko neatliko), o vėliau ir ginčijamos nutarties nepagrįstumą. Tuo tarpu jokie objektyvūs ir pakankami duomenys (patikimi rašytiniai įrodymai), kurių pagrindu galėjo būti pripažinti antstolio veiksmai neteisėtais, panaikintas antstolio skundžiamas patvarkymas, įrodytas ginčijamos nutarties nepagrįstumas, pareiškėjos nebuvo teikiami.

17.3. Antstolio D. K. vykdomų vykdomųjų bylų duomenys (el.v.b. Nr. 0174/17/03143 13-18, 27-48 psl.; el.v.b. Nr. 0174/17/03144 13-18, 26-29 psl.; el.v.b. Nr.0174/17/03141 25-52, 54, 91-105 psl.) patvirtina, kad antstolis, nors ir neprivalėdamas, surinko pakankamus duomenis apie tai, kad UAB „Interbesta“ neturi turto bei apskritai nevykdo veiklos. Iš atitinkamų vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad antstolis rinko duomenis apie pagrindinio skolininko UAB „Interbesta“ turinę būklę iš LR hipotekos registro, Juridinių asmenų registro, Antstolių informacinės sistemos, LR kelių transporto priemonių registro, Nekilnojamojo turto, bankų sąskaitų, kas akivaizdžiai paneigia deklaratyvius pareiškėjos teiginius dėl antstolio neveikimo (duomenų apie turtinę padėtį nerinkimo). Taigi priešingai negu nurodo pareiškėja, antstolis atliko aktyvius veiksmus, surinko duomenis apie pagrindinio skolininko UAB „Interbesta“ turtinę padėtį ir negalėjimą grąžinti vykdomajame įraše nurodytos skolos.

17.4. Prie skundo pateikta Paskolos sutarties, kurios Specialiosios dalies 2.14 p. nurodytas pagal Paskolos sutartį įkeisto turto sąrašas: (a) nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą, kurio bendras plotas sudaro 0,0782 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkeitimu; (b) pastato – dvibučio gyv. namo, kurio bendras plotas sudaro 325.83 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), hipoteka. Prie skundo pateiktuose 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytos sutartinės hipotekos ir sutartinio įkeitimo sandoriuose nurodoma, kad šio pagal paskolos sutartį įkeičiamo turto savininkas yra pareiškėja. Papildomai į bylą pareiškėjas pateikė teismui aktualius hipotekos registro duomenis apie paskolos sutartį Nr. 12-00349 LTL užtikrinančios 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytos sutartinės hipotekos (hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtį. Taigi, iš pačios pareiškėjos pateiktų dokumentų bei oficialių registro duomenų matyti, kad viso pagal paskolos sutartį įkeisto turto savininkas yra pareiškėja. Kitaip tariant pagrindinis skolininkas UAB „Interbesta“ turtas nėra įkeitęs jokio turto kartu su pareiškėjos turtu, todėl išieškotojo reikalavimai yra užtikrinti tik pareiškėjos turto hipoteka.

17.5. Kadangi šiuo atveju paskolos sutartis nėra užtikrinta pagrindinio skolininko turtu, nėra teisinio pagrindo vadovautis CK 4.195 straipsnio 3 dalimi, t. y. pirmiausiai nukreipti išieškojimą į pagrindinio skolininko įkeistą turtą.

17.6. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tam, kad būtų galima išieškoti iš subsidiaraus skolininko, nereikia visų pirma išieškoti iš viso pagrindinio skolininko turimo turto ir surašyti išieškojimo negalimumo aktą, nes pakanka tik pareikšti pagrindiniam skolininkui reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

17.7. Pareiškėjos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra pripažintas teismo skirtingose civilinėse bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-10185-905/2020; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-258-258/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje c. b. Nr. 2YT-47160-545/2016). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-10185-905/2020 atitinkamą pareiškėjo elgesį dėl skundų ir prašymų teikimo įvertino, kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi pareiškėjo teikiamų skundų kiekis yra didelis, o prašymai dažnai dubliuojasi, teikiami pakarotinai analogiškais pagrindais. Vien per 2020 metų tris mėnesius pareiškėja jau pateikė keturis skundus dėl antstolio veiksmų ir šešis prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visi prašymai buvo atmesti. Dėl to teismo konstatuota, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei jam skirta maksimali bauda. Šioje byloje pareikštu skundu ir prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei vėliau praleidus terminą pateiktu atskiruoju skundu pareiškėja tolia tiesiogiai siekia vilkinti skolos išieškojimo veiksmus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Negalima leisti pareiškėjai toliau nebaudžiamai reikšti nepagrįstus, pasikartojančius skundus, apsunkinant ne tik vykdymo procesą, bet taip pat trikdant teismų darbą. Tik atitinkamų procesinių priemonių taikymas sudrausminant tokį asmenį gali užkirsti kelią teisei priešingam elgesiui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

20. Nustatyta, jog antstolis D. K. 2018 m. sausio 2 d. patvarkymu reg. Nr. S-18-174-45 priėmė vykdyti Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio reg. Nr. AG-1122, kurio identifikavimo kodas hipotekos registre: (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 29 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 5554 (pradėta v.b. Nr. 0174/17/03143). Tos pačios dienos antstolio patvarkymu reg. Nr. S-18-174-44 priimtas vykdyti 2012 m. rugsėjo 13 d. sutarytas sutartinio įkeitimo sandoris, notarinio reg. Nr. AG-1123, kurio identifikavimo kodas hipotekos registre: (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 29 d. atliktas vykdomasis įrašas Nr. 5556 (pradėta v.b. Nr. 0174/17/03144). 2018 m. gegužės 18 d. skolininkui UAB „Interbesta“ surašytas raginimas reg. Nr. S-18-174-9479. Raginimas skolininkui įteiktas 2018 m. gegužės 31 d. Raginimo kopija 2018 m. birželio 11 d. reg. paštu įteikta ir hipotekos davėjui (subsidiariai su skolininku atsakingam asmeniui) UAB „Emilė“.

21. Pažymėtina, jog UAB „Interbesta“ ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. rugsėjo 12 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00349 LTL, pagal kurią skolininkui UAB „Interbesta“ buvo suteikta 1 554 000 Lt paskola bei 2012 m. spalio 4 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00389 LTL, pagal kurią skolininkui buvo suteikta 3 951 000 LTL. Tinkamas UAB „Interbesta“ prievolių vykdymas buvo užtikrintas svetimo turto hipoteka, tai yra pareiškėjos UAB „Emilė“ turto hipoteka, kuri įkeitė savo turtą, siekdama užtikrinti skolininko prievolių įvykdymą pagal sudarytas paskolos sutartis.

22. Iš vykdomosios bylos Nr. 0174/17/03143 matyti, jog antstolis D. K. 2019 m. rugsėjo 26d. patvarkymu Nr. S-19-174-13914 nusprendė nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro E. N. 2016 m. birželio 29 d. atliktus vykdomuosius įrašus Nr. 5554 ir Nr. 5556 į UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantį turtą – pastatą, dvibutį gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 325,83 kv.m., ir nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, kurio bendras plotas sudaro 0.0211 ha, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Emilė“ 2019 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į antstolį su prašymu atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti, bei panaikinti minėtą 2019 m. rugsėjo 26 d. antstolio D. K. patvarkymą Nr. S-19-174-13914 vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir 0174/17/03143, bei nevykdyti išieškojimo iš UAB „Emilė“ įkeisto nekilnojamojo turto nurodytose vykdomosiose bylose. Antstolis 2020 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. 2-DK-T-3868 atnaujino UAB „Emilė“ praleistą terminą skundo padavimui, tačiau netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos (hipotekos davėjos) UAB „Emilė“ skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliantė UAB „Emilė“ su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, todėl atskiruoju skundu prašo ją panaikinti ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti.

23. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

25. Nagrinėjamu atveju, apeliantė savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į hipotekos davėjos įkeistą turtą, nes ji yra subsidiarus skolininkas, o antstolis nesiėmė aktyvių veiksmų ir nenustatė, ar nėra galimybės vykdyti išieškojimą iš skolininko.

26. Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Viena iš sutartinės hipotekos rūšių yra svetimo daikto hipoteka. Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai, t. y. kai hipoteka kreditoriaus reikalavimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ne skolininkui, bet trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas (CK 4.181 straipsnis), šis kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako tik hipoteka įkeistu turtu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis).

27. Remiantis CK 4.195 straipsnio 1 dalimi, jog įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu, bei įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos.

28. Kadangi svetimo daikto hipotekos atveju šalia pagrindinio skolininko atsiranda papildomas skolininkas (skolininkų daugetas), juos su kreditoriumi siejanti prievolės rūšis yra subsidiarioji. Ši išvada darytina, remiantis bendruoju prievolių rūšių klasifikavimu, esant skolininkų daugetui (dalinės, solidarios ir subsidiarios) bei CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią solidari skolininko prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1246/2013). Todėl sutiktina su pareiškėja, jog nagrinėjamu atveju, nesant įstatymo bei šalių susitarimo dėl solidarios svetimo daikto hipotekos davėjo atsakomybės taikymo, pareiškėjos prievolė hipotekos lakštą pagrindinio skolininko kreditoriui yra subsidiari.

29. Kita vertus, byloje nėra ginčo, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininko prievolė kreditoriui yra subsidiari. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto (CK 4.195 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019).

30. Kaip teisingai pažymėta atsiliepime į atskirąjį skundą, konkrečiu atveju, skolininko turtas nebuvo įkeistas hipoteka, t. y. paskola užtikrinta tik svetimo daikto hipoteka, todėl nustačius, jog skolininkas neturi turto, antstolis turėjo teisę nukreipti išieškojimą į hipotekos davėjo daiktą, kuris įkeistas hipoteka.

31. Šiuo atveju, nesutiktina su UAB „Emilė“ argumentu, jog antstolis D. K. visiškai nenustatinėjo skolininko turtinės padėties ir iš karto nukreipė išieškojimą į apeliantei nuosavybės teise priklausantį turtą. Tokie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais byloje esantiems įrodymams. Kaip matyti iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų, antstolis surinko duomenis apie UAB „Interbesta“ finansinę būklę pasitelkdamas registruose teikiamą informaciją, bankų duomenis, iš ko nustatė, kad skolininkas neturi turto ir nevykdo veiklos. Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Taigi, antstolis pagrįstai nustatęs, jog skolininkė neturi galimybės vykdyti įsipareigojimų, išsiuntęs skolininkui raginimą įvykdyti skolą, nukreipė išieškojimą į apeliantės įkeistą hipoteka turtą.

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą

33. UAB „EDS INVEST“ atsiliepime į UAB „Emilė“ atskirąjį skundą prašo apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas grindžiamas tuo, jog vien per 2020 metų tris mėnesius pareiškėja jau pateikė keturis skundus dėl antstolio veiksmų ir šešis prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visi prašymai buvo atmesti. UAB „EDS INVEST“ nuomone, šioje byloje pareikštu skundu ir prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei vėliau praleidus terminą pateiktu atskiruoju skundu pareiškėja toliau tiesiogiai siekia vilkinti skolos išieškojimo veiksmus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

34. Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018).

35. Atkreiptinas UAB „EDS Invest“ dėmesys į tai, kad konkrečiu atveju vien tai, jog UAB „Emilė“ daug kartų yra skirtos baudos už piktnaudžiavimą, ar tai, jog bendrovė 2020 m. jau yra pateikusi keturis skundus dėl antstolio veiksmu ir šešis prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesudaro pagrindo spręsti, jog ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad konkrečiu atveju nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų būtų nagrinėjamas pakartotinai , t.y. kad analogiškas UAB „Emilė“ skundas dėl tų pačių antstolio veiksmų, jau būtų pateiktas teismui ar išnagrinėtas, tokių duomenų nepateikė ir UAB „EDS INVEST“, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo šioje byloje UAB „Emilė“ atliktus veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesu ir skirti jai už tai baudą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog UAB „EDS INVEST“ prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

36. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias skolos išieškojimą esant užtikrinimui svetimo turto hipoteka, todėl priėmė teisėtą nutartį, kuri paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą.

Prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.