- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- 2S-258-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28158-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- UAB „Emilė“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Šiaulių banko turto fondas“, UAB „Minera“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Emilė“ (skundą) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Suinteresuoti asmenys byloje UAB „Šiaulių banko turto fondas“, UAB „Minera“ ir antstolis A. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolio 2017-06-27 patvarkymą Nr. B-119828; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01434. Nurodė, kad kelia klausimą dėl patvarkymo teisėtumo bei pateikia duomenis, jog antstolio išvaržomas turtas įvertintas dvigubai mažiau nei realiai yra vertas. Teismui nesustabdžius išieškojimo vykdomojoje byloje ir antstoliui paskelbus pakartotines varžytines, turtas bus realizuojamas už dar mažesnę pradinę varžytinių kainą nei buvo iki šiol, kas suponuoja išvadą, jog turtas bus parduotas dar už mažesnę kainą ir toks skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas tik simboliškai sumažins prievolės dydį išieškotojams. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones - sustabdžius išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje tol, kol nebus išnagrinėtas skundas dėl patvarkymo teisėtumo, skolininkei palankaus teismo sprendimo atveju, antstolis būtų įpareigotas atsižvelgti į skolininkės pateikiamą turto vertinimo ataskaitą ir šios pagrindu nustatyti teisingą turto pardavimo iš varžytinių kainą, ko iš esmės ir prašo skolininkė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 liepos 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prie skundo teikė tik Administracinių patalpų vertinimo ataskaitą, paties skundžiamo patvarkymo (2016-06-27 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01434) pareiškėjas teismui neteikė. Skunde nurodo, kad 2016-06-27 antstolis A. N. priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis, dalyvio įmokos paskirstymo ir siūlymo perimti iš varžytinių neparduotą turtą Nr. B-119828, kuriuo nusprendė paskelbti varžytines Nr. 137165 neįvykusiomis, paskirstyti 21 200 EUR varžytinių dalyvio įmoką skolai dengti vykdomojoje byloje ir pasiūlyti kreditoriams perimti iš varžytinių neparduotą turtą bei negavus sutikimo perimti turtą, tęsti turto realizavimą per pakartotines varžytines. Nesutinka su patvarkymu, nes: i) antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nepateikė duomenų, kur buvo panaudotos 21 200 EUR dydžio lėšos, nepateikė duomenų, jog šia suma būtų sumažėjusi skolininko prievolė išieškotojams; ii) skolininko žiniomis, antstolis neinformavo varžytinėse turtą laimėjusio asmens UAB „Acumen“ apie tai, jog dėl turto vyksta ginčai teisme; iii) skolininkei priklausantis turtas varžytinėse parduodamas už ženkliai mažesnę kainą, nei jis realiai vertas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas pažymėjo, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus, bei kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Vertinant pareiškėjo skundo argumentus bei paties pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios esą buvo sprendžiamos skundžiamu patvarkymu (kaip minėta aukščiau pats patvarkymas nebuvo pateiktas), darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo (siejamo su pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų) įvykdymas galėtų pasunkėtų, t. y. nepagrindė, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Vien deklaratyvūs teiginiai savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01434,. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Motyvuojamoji dalis
5.1. Apelianto skundo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
5.2. Apeliantas nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones - sustabdžius išieškojimą vykdomojoje byloje tol, kol nebus išnagrinėtas skundas dėl Patvarkymo teisėtumo, skolininkas palankaus teismo sprendimo atveju, antstolis būtų įpareigotas atsižvelgti į skolininko pateikiamą turto ataskaitą ir pastarosios pagrindu nustatyti teisingą turto pardavimo iš varžytinių kainą, ko iš esmės siekia skolininkas. Pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė, o tik deklaratyviai nurodė, kad skolininkas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.
5.3. Antstolis nesąžiningai, pažeisdamas proporcingumo vykdymo procese principą, išieškotojams įkeistą turtą įvertina itin žema kaina ir jį pardavinėja iš varžytinių. Pardavus skolininkei priklausantį turtą, skolininkė, nors ir įrodžiusi, kad turtas perleistas už neprotingai mažą kainą, negalėtų sklandžiai susigrąžinti jai priklausančio turto. Skolininkė turėtų kelti naujas civilines bylas dėl turto išsireikalavimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, kas laiko prasme ir finansiškai itin skaudžiai atsilieptų skolininkei ir itin apsunkintų turto susigrąžinimo procesą.
6. Išieškotojas UAB „Minera“ atmesti apeliantės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, paliekant nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 nutartį, pripažinti skolininkės UAB „Emilė“ veiksmus, teismui teikiant melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis ir remiantis pagrindais, dėl kurių teismai jau buvo pasisakę, piktnaudžiavimu teise ir skirti bendrovei baudą, jos dydį nustatant teismo nuožiūra. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
6.1. Išieškotojas sutinka su teismo argumentu, kad skolininkė neįrodė, jog egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdyti gali būti neįmanoma.
6.2. Dėl apelianto argumento dėl neva per žemos iš varžytinių parduodamo turto pradinės kainos, teismai jau yra išnagrinėję UAB „Emilė“ skundus dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertės. Dėl pradinės turto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kainos buvo pasisakyta ir skolininkės skundai dėl antstolių veiksmų buvo atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis, priimtomis šiose bylose: 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis c. b. Nr. Nr. 2YT-43886-863/2016; 2017 m. sausio 24 d. nutartis c. b. Nr. 2YT-5327-534/2017; 2017 m. kovo 6 d. nutartis c. b. Nr. 2YT-15348-608/2017; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis c. b. Nr. 2YT-17579-545/2017; 2017 m. gegužės 11 d. nutartis c. b. Nr.2YT-21635-541/2017. Išieškotojos žiniomis, šios nutartys yra įsiteisėjusios. Šiuo metu pateiktame skunde skolininkė remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis – esant įsiteisėjusioms teismo nutartims, skolininkė negali teikti skundo dėl antstolio veiksmų analogiškais pagrindais. Toks skolininkės elgesys rodo jos piktnaudžiavimą teise.
6.3. Apelianto veiksmai, nuolat teikiant skundus dėl antstolio veiksmų vienoje byloje jau buvo įvardinti kaip piktnaudžiavimas teise paties teismo iniciatyva. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje c. b. Nr. 2YT-47160-545/2016 buvo pastebėta: „Kaip matyti iš Elektroninės teismų sistemos LITEKO, 2016 m. pareiškėjas [t. y. UAB „Emilė“] yra teismui pateikęs tris skundus dėl antstolio veiksmų, du iš jų buvo atmesti trečias vis dar nagrinėjamas. Taip pat pareiškėjas yra pateikęs tris prašymus dėl laikinų apsaugos priemonių. Teismo manymu, pareiškėjas teikdamas skundus teismui ir prašydamas stabdyti vykdymo veiksmus, piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia vilkinti išieškojimo procesą ir taip pažeidžia išieškotojo teises“ (cituota įsiteisėjusi teismo nutartis).
7. Suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pritaria visiems UAB „Minera“ atsiliepime išdėstytiems paaiškinimams, argumentams ir aplinkybėms bei prašymui skolininkės UAB „Emilė“ atskirąjį skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
12. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra ta, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, visų pirma, turi nustatyti, ar yra abu pagrindai jas taikyti. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Taigi tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui nepateikė skundo dėl antstolio veiksmų, tačiau nurodo, kad skundžia antstolio 2016-06-27 patvarkymą Nr. B-119828, kuriuo paskelbtos varžytinės pripažintos neįvykusiomis, dalyvio įmokos paskirstymo ir siūlymo perimti iš varžytinių neparduotą turtą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantas iš esmės grindžia tuo, kad antstolis A. N. neteisingai nustatė iš varžytynių parduodamo turto kainą. Kartu su prašymu pateikia administracinių patalpų vertinimo ataskaitą, kuri, pasak apelianto, įrodo, kad antstolis nustatė per mažą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kainą. Pastebėtina, kad turto kaina yra nustatyta kitu antstolio patvarkymu ir šį patvarkymą apeliantui apskundus, teismai dėl jo pagrįstumo pasisakė (civilinė byla Nr. 2YT-43886-863/2016 ir 2S-219-803/2017). Apeliantas netinkamai nustatytą patalpų kainą kėlė įvairiose jo inicijuotose bylose ir visi jo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti (civilinė byla Nr. 2YT-5327-534/2017, 2YT-21635-541/2017). Visiškai sutiktina su išieškotoju UAB „Minera“, kad skolininkė remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių jau pasisakyta įsiteisėjusiose teismo nutartyse. Todėl apelianto prašyme dėl laikinųjų priemonių taikymo, nurodomi argumentai dėl netinkamos kainos jokios įtakos skundžiamo patvarkymo teisėtumui neturėtų. Darytina išvada, kad pareiškėjas, preliminariai įvertinus jo skundo reikalavimus, tikėtinai nepagrindė, jog jam palankus teismo sprendimas galės būti priimtas. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas.
14. Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą.
15. Išieškotojas nurodo, kad apeliantui turėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
16. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto elgesys turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų išvadai, kad pareiškėjas piktybiškai reiškia tokio pobūdžio skundus, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantui neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.