Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas V. A. prašymas dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir švelnesnės bausmės paskyrimo, ir paskirta nauja subendrinta bausmė laisvės atėmimas 20 (dvidešimt) metų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.1. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 12 d. nutartimi, pagal BK 272 straipsnio 2 dalį;

1.2. Kauno apygardos teismo 2001 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, BK 278 straipsnio 1 dalį, BK 278 straipsnio 2 dalį, BK 272 straipsnio 2 dalį, BK 272 straipsnio 3 dalį. Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 20 d. nutartimi V. A. nusikalstamos veikos, nustatytos Kauno apygardos teismo 2001 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, perkvalifikuotos: iš BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį; iš BK 278 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 1 dalį; iš BK 272 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį bei 180 straipsnio 2 dalį; iš BK 272 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 1961-09-01 iki 2003-05-01) į BK 180 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2003-05-01) bei pagal BK 111 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 1961-09-01 iki 2003-05-01) ir pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2003-05-01).

1.3. Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį;

1.4. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį;

1.5. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį;

1.6. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos);

1.7. Vilnius miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį;

1.8. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį;

1.9. Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal BK 289 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodai);

1.10. Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 289 straipsnį (dvi veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos);

1.11. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (1 epizodas), BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodas); BK 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodas), BK 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodas);

1.12. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (penkios veikos), 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, prie griežčiausios 14 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės, paskirtos Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 metų 2 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nuosprendį, pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį, pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendį ir pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendį.

1.13. Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį;

1.14. Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos);

1.15. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 2 dalį (dvi veikos);

1.16. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį;

1.17. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį;

1.18. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos);

1.19. Telšių apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu 2014 m. gegužės 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu;

1.20. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 289 straipsnį (dvi veikos). Telšių rajono apylinkės teismo 2014 liepos 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, bausmės, paskirtos Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 20 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo paskutiniojo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. sausio 31 d.

1.21. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį;

1.22. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį;

1.23. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu panaikinta 2014 m. lapkričio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis V. A. atžvilgiu ir šioje dalyje priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nurodytas nusikalstamas veikas;

1.24. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu;

1.25. Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį;

1.26. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu;

1.27. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu;

1.28. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu;

1.29. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmės, paskirtos Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu ir Alytaus rajono teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 20 metų, ją atliekant pataisos namuose.

1.30. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį;

1.31. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį; BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį; BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį;

1.32. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 232 straipsnį;

1.33. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį;

1.34. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 285 straipsnio 2 dalį. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, subendrintos, iš dalies jas sudedant.

1.35. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį;

1.36. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 2761 straipsnio 1 dalį;

1.37. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 289 straipsnį;

1.38. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį; BK 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį;

1.39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 285 straipsnio 2 dalį;

1.40. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 285 straipsnio 1 dalį;

1.41. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį;

1.42. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį;

1.43. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį;

1.44. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį;

1.45. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 285 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, prie Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi subendrintos paskirtos ir neatliktos 16 (šešiolikos) metų 1 (vieno) mėnesio 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – 2 (dveji) metai – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kuri subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, dalį – 8 (aštuonis) mėnesius – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės ir dalį – 30 (trisdešimt) parų – Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 dalimi, pakeičiama laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir nustatyta V. A. subendrinta bausmė – 18 (aštuoniolika) metų 9 (devyni) mėnesiai 42 (keturiasdešimt dvi) dienos laisvės atėmimo.

2.1. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, bausmės, paskirtos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiais subendrintos apėmimo būdu.

2.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiais (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme) paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Prie Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 18 metų 9 mėnesių 42 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiais paskirta ir subendrinta bausmė – 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, taip pat pridėta dalis – 8 mėnesiai – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, taip pat pridėta dalis – 2 metai – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bei pridėta dalis – 1 metai 6 mėnesiai – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų 4 mėnesių 40 dienų laisvės atėmimo bausmės ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, V. A. nustatyta galutinė subendrinta – 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžius atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 2 d. gautas nuteistojo V. A. prašymas dėl bausmės jam sušvelninimo.

4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2023 m. liepos 17 d. rezoliucija nuteistojo prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 229 straipsniu, 228 straipsniu, perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui.

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nuteistojo V. A. prašymas tenkintas iš dalies ir perkvalifikavus dalį V. A. nusikalstamų veikų pagal jo teisinę padėtį lengvinančią BK redakciją, taip pat atleidus V. A. dėl dalies bausmių, subendrinus bausmes, V. A. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 20 metų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Į paskirtą bausmę įskaitytos nuosprendžiais paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys bei skundžiamoje nutartyje išdėstytais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai. Nustatyta, kad bausmės pradžią skaičiuoti nuo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. įsiteisėjimo dienos.

6. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo prašymas patikslinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį dėl nuteistajam nustatyto bausmės skaičiavimo pradžios.

7. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patikslinta Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nustatyta bausmės skaičiavimo pradžia, nurodant, kad V. A. nustatytos 20 metų laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaitant bausmę atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį. Nustatyta, kad ši Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties sudėtinė dalis.

II. Skundo argumentai ir prašymai

8. Nuteistasis V. A. skunde prašo paskirti švelnesnę galutinę laisvės atėmimo bausmę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo perkvalifikuotos kai kurios V. A. padarytos nusikalstamos veikos ir jam paskirtos švelnesnės bausmės, taip pat V. A. buvo atleistas nuo dalies jam paskirtų bausmių, tačiau galutinė paskirta bausmė liko nepakitusi, todėl nėra aišku, kurie laikotarpiai jam buvo įskaityti, taip pat nėra aiški ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaiga. V. A. įkalinimo įstaigoje yra laikomas nuo 2000 m., o Kauno apylinkės teismo 2000 m. spalio 6 d. nuosprendis jo atžvilgiu buvo pakeistas.

9. Atsiliepimų į pateiktą skundą nustatytu terminu negauta.

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo V. A. skundas atmetamas.

10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

11. Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

12. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.

13. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad žemesnysis teismas įvertino V. A. atžvilgiu priimtus teismų nuosprendžius ir sprendė dėl galimybės švelninti nuteistojo padėtį dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad skunde nuteistasis konkrečiai nenurodo, kurios jo padarytos nusikalstamos veikos ar kurie konkretūs nuosprendžiai nebuvo įvertinti ar įvertinti netinkamai, tačiau skunde teigia, kad perkvalifikavus jo nusikalstamas veikas pagal jo teisinę padėtį palengvinančią BK redakciją, paskyrus jam švelnesnes bausmes ar atleidus jį nuo bausmės, galutinė paskirta bausmė nesikeitė ir nuteistajam nėra aiškus paskirtos bausmės atlikimo pabaigos laikas.

14. Aukštesnysis teismas dar kartą išanalizavęs V. A. atžvilgiu priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, sprendžia, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl galimybės taikyti švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, atleido V. A. dėl dalies bausmių atlikimo, dalį V. A. nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK redakciją, perkvalifikavo pagal V. A. teisinę padėtį lengvinančią BK redakciją, už kai kurias nusikalstamas veikas skyrė nuteistajam švelnesnes bausmes. Tačiau aukštesnysis teismas nustatė atvejus, kai, sprendžiant dėl nuteistojo teisinę padėtį lengvinančios BK redakcijos taikymo, apygardos teismas: (1) neatsižvelgė, kad kai kuriais atvejais šis klausimas jau buvo spręstas ankstesnėmis apylinkių teismų nutartimis; (2) taip pat aukštesnysis teismas nustatė atvejus, kai apskaičiuojant sukčiavimu įgyto turto vertę, buvo taikomas ne to dydžio MGL, jį kai kuriais atvejais apskaičiuojant pagal Vyriausybės patvirtintą bazinį socialinės išmokos dydį, o ne pagal bazinį bausmių ir nuobaudų dydį; (3) taip pat nustatyti atvejai, kai apygardos teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles tais atvejais, kai skundžiama nutartimi V. A. buvo paskirtos švelnesnės bausmės, bei tais atvejais, kai neperkvalifikuodamas teismų nuosprendžiais nustatytų nusikalstamų veikų ir neskirdamas naujų bausmių, dar kartą subendrino pirmosios instancijos teismų nuosprendžiais paskirtas ir subendrintas bausme; (4) taip pat nustatyti ir tokie atvejai, kai apygardos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, neperkvalifikuodamas nustatytų nusikalstamų veikų ir nepaskirdamas švelnesnių bausmių, nurodė kitą, t. y. mažesnį bausmės dydį nei buvo paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu; (5) taip pat kai kuriais šioje nutartyje nustatytais atvejais apygardos teismas nepagrįstai atleido V. A. nuo bausmės neteisingai įvertinus sukčiavimu įgyto turto vertę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visais paminėtais atvejais V. A. teisinei padėčiai apygardos teismo padarytos teisės taikymo klaidos ir netikslumai neigiamos įtakos neturėjo, priešingai – visais išvardintais atvejais V. A. teisinė padėtis dėl to nekito arba buvo priimtas nors ir nepagrįstas, tačiau nuteistajam palankesnis sprendimas.

15. BPK 320 straipsnio, reglamentuojančio bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šios taisyklės, kurios pagal analogiją taikomos ir nagrinėjant su nuosprendžio vykdymu susijusius skundus, netiesiogiai suformuoja apeliacinės instancijos teismo galimybes taisyti ne bet kurias pastebėtas pirmosios instancijos teismo fakto nustatymo ar teisės taikymo klaidas, bei įtvirtina ir svarbų baudžiamojo proceso draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principą, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų padarinių – asmens padėtis negali būti pabloginama. Šio principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose, kai procesas tęsiasi paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-224-495/2020). Taigi, nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas nustatęs aukščiau paminėtas apygardos teismo skundžiamoje nutartyje padarytas teisės taikymo klaidas ir netikslumus, kurių ištaisymas, be kita ko, ir pablogintų nuteistojo V. A. padėtį, nesant prokuroro skundo, jų neištaiso, tačiau dėl jų pasisako.

Dėl MGL dydžio taikymo, nustatant sukčiavimu įgyto turto vertę

16. Baudžiamajame kodekse vartojama MGL sąvoka buvo įtvirtinta ir išaiškinta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme, kuris neteko galios įstatymų leidėjui priėmus Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą. Pastarojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus“. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (ne bazinei socialinei išmokai). Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-170-511/2019). Taigi skundžiamoje nutartyje, sprendžiant dėl sukčiavimu įgyto turto vertės nors ir vartojama sąvoka „bazinis bausmių ir nuobaudų dydis“, tačiau nurodant konkrečiu laikotarpiu galiojusio MGL dydį pinigine išraiška, pateikiamos nuorodos ir vadovaujamasi Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1366, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924, 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1334, kuriuose patvirtintas minėtas bazinis socialinės išmokos dydis. Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis patvirtintas Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897, ir šie du minėti dydžiai pinigine išraiška nors ir neženkliai, tačiau skiriasi. Iki tol MGL dydis buvo nustatytas 1998 m. Vyriausybės nutarimu ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio, valstybės socialinio draudimo bazinės pensijos ir minimalių dydžių didinimo“ (1 MGL lygus 125 Lt) bei Lietuvos Respublikos 2007 m. ir 2008 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymais (1 MGL lygus 130 Lt). Tačiau pažymėtina, kad šie nustatyti netikslumai, apskaičiuojant sukčiavimu įgyto turto vertę pagal bazinės socialinės išmokos dydį, ne pagal bausmių ir nuobaudų dydį, V. A. nustatytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui įtakos neturėjo, visais atvejais pagal bazinės socialinės išmokos dydį apskaičiuota turto vertė atitinka BK 190 straipsnyje nustatyto turto vertę.

Dėl nepagrįsto V. A. atleidimo nuo bausmės

17. Pažymėtina ir tai, kad MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių, ir minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-64/2011, 2K-2-693/2019 ir kt.). Taigi nusikalstamos veikos kvalifikavimui (turto vertės nustatymui) reikšmės turi tik nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis.

18. Skundžiamoje nutartyje dviem atvejais nustatyta, kad V. A. buvo nepagrįstai atleistas nuo bausmių, paskirtų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, sukčiavimu įgyto turto vertę apskaičiuojant ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį.

19. Apygardos teismas, spręsdamas dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, taikant naująją BK redakciją, nustatydamas iš nukentėjusiosios G. M. N. sukčiavimu įgyto turto vertę, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pagal naujosios redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Tačiau nustatęs, kad iš G. M. N. apgaule įgyto turto vertė (396 Lt) viršija 3 MGL dydžio sumą (3,04 MGL), be jokio pagrindo konstatavo, kad „šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas lengvina nuteistojo teisinę padėtį, kadangi už, be kita ko, sukčiavimą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur), atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje“. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui (turto vertės nustatymui) reikšmės turėjo tik nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis, t. y., 130 Lt, o ne šiuo metu galiojantis MGL dydis (50 Eur), todėl šie nuteistojo veiksmai skundžiama nutartimi turėjo būti perkvalifikuoti pagal naujosios redakcijos BK 182 straipsnio 4 dalį, taip pat turėjo būti sprendžiamas bausmės už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrimo klausimas.

20. Taip pat apygardos teismas, spręsdamas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, taikant naująją BK redakciją, nustatydamas iš nukentėjusiosios S. R. sukčiavimu įgyto turto vertę, skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai nurodė, kad pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Tačiau nustatęs, kad iš S. R. apgaule įgyto turto vertė (500 Lt) viršija 3 MGL dydžio sumą (3,8 MGL), ir šiuo atveju be jokio pagrindo konstatavo, kad „šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas lengvina nuteistojo teisinę padėtį, kadangi už, be kita ko, sukčiavimo, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur), atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje“. Ir šiuo atveju nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės turėjo tik nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis (130 Lt), todėl šie nuteistojo veiksmai skundžiama nutartimi turėjo būti perkvalifikuoti pagal naujosios redakcijos BK 182 straipsnio 4 dalį, taip pat turėjo būti sprendžiamas bausmės už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrimo klausimas.

21. Taip pat nustatyta, kad sprendžiant klausimą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, apygardos teismas nustatė, kad iš nukentėjusiosios T. D. sukčiavimu įgyto turto vertė (1319 Lt) viršija 10 MGL dydžio sumą (10,14 MGL). Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Todėl apygardos teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad „pasikeitus baudžiamajam įstatymui, V. A. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 4 dalyje, požymius“ ir šią V. A. nusikalstamą veiką nepagrįstai perkvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

Dėl apylinkių teismų nutarčių, kuriomis buvo spręstas klausimas dėl V. A. nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, naujų bausmių paskyrimo ar atleidimo nuo bausmės

22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad kai kurių nusikalstamų veikų, nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiais, perkvalifikavimo ir naujų švelnesnių bausmių paskyrimo ar V. A. atleidimo nuo bausmių klausimas jau buvo spręstas apylinkių teismų nutartimis: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi, Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi, Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi.

23. Apygardos teismas, nevertindamas šių priimtų teismų sprendimų, dar kartą perkvalifikavo V. A. nusikalstamas veikas iš nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 182 straipsnio 1 dalies į naujosios BK redakcijos 182 straipsnio 4 dalį, nepaisant to, kad šios nusikalstamos veikos jau buvo perkvalifikuotos pagal nuteistojo teisinę padėtį palengvinančią BK redakciją pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina tai, kad visais nustatytais atvejais skundžiama nutartimi pagal BK 182 straipsnio 4 dalį buvo paskirtos švelnesnės arešto bausmės nei buvo paskirtos apylinkių teismų nutartimis pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, todėl minėtas nors ir nepagrįstas apygardos teismo sprendimas neigiamos įtakos V. A. teisinei padėčiai neturėjo.

24. Taip pat apygardos teismas atleido V. A. nuo bausmės paskirtos Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taip pat atleido nuo bausmės, paskirtos Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, neįvertindamas to, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi šios jo nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos iš nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį.

25. Taip pat apygardos teismas neįvertinęs Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarčių, kuriomis V. A. jau buvo atleistas nuo bausmių, paskirtų teismų nuosprendžiais pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, dar kartą atleido V. A. nuo šių bausmių.

26. Taip pat, apygardos teismas, spręsdamas dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, konstatavo, kad nėra pagrindo perkvalifikuoti šiuo nuosprendžiu V. A. paskirtų bausmių pagal naująją BK redakciją, neįvertindamas to, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 nutartimi V. A. atleistas nuo dviejų bausmių, paskirtų minėtu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (nutartyje nurodyti III ir VII nusikalstamų veikų epizodai). Pažymėtina, kad šis netikslumas neturėjo įtakos galutinės bausmės paskyrimui, nes tiek skundžiama nutartimi, dar kartą sprendžiant nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo klausimą, tiek minėta Šakių apylinkės teismo nutartimi, kuria V. A. atleistas nuo dviejų bausmių, paskirtos tokio paties dydžio subendrintos laisvės atėmimo bausmės.

Dėl bausmių bendrinimo

27. Daugeliu atvejų apygardos teismui sprendus, kad naujoji BK redakcija nelengvina nuteistojo teisinės padėties, todėl nėra pagrindo perkvalifikuoti V. A. nusikalstamų veikų ir skirti jam švelnesnių bausmių, skundžiamoje nutartyje dar kartą bendrino teismų nuosprendžiais paskirtas ir subendrintas bausmes. Pažymėtina, kad toks nors ir nepagrįstas apygardos teismo sprendimas jokios neigiamos įtakos V. A. teisinei padėčiai neturėjo. Be to, nustatytas ir atvejis, kai be pagrindo sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą, paskirta ir nauja nepagrįsto dydžio švelnesnė subendrinta bausmė. Sprendžiant dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK redakcija neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai dėl jo nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 289 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį (O. G. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos). Tačiau skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant šių nusikalstamų veikų neperkvalifikuoti ir už jų padarymą paskirtų bausmių nekeisti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, apygardos teismas, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, šias bausmes dar kartą subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams. Tačiau iš Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžio, taip pat iš Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties yra žinoma, kad pagal BK 289 straipsnį V. A. buvo paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, ir šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 5 dalimis, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Be to, šioje nutarties dalyje teismas netinkamai taikė ir BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Apygardos teismas, subendrinęs idealia nusikalstamų veikų sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas (BK 289 straipsnis ir 182 straipsnio 4 dalis (sukčiavimas J. B. atžvilgiu; BK 289 straipsnis ir 182 straipsnio 1 dalis (sukčiavimas O. G. atžvilgiu), paskyrė atitinkamai 1 metų bei 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Šias bausmes ir 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 289 straipsnį (nusikalstama veika, padaryta G. M. N. atžvilgiu), subendrino tarpusavyje taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą (1 metai 3 mėnesiai + 1 metai 2 mėnesiai + 1 metai=3 metai 5 mėnesiai), tačiau paskyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams.

28. Taip pat skundžiama nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu nustatytos dvi V. A. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš BK 182 straipsnio 1 dalies į naujosios redakcijos BK 182 straipsnio 4 dalį, ir už šiuos baudžiamuosius nusižengimus paskirtos švelnesnės po 30 parų arešto bausmės (nuosprendžiu buvo paskirtos 1 metų ir 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės). Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta 30 parų arešto bausmė, t. y., tokio paties dydžio bausmė, kokia buvo paskirta už vieną iš BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, nepridedant už kitą BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskirtos bausmės dalies.

29. Taip pat skundžiama nutartimi, sprendžiant klausimą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo pagal naująją BK redakciją, V. A. atleistas dėl bausmės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas A. M. atžvilgiu). Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodant atleisti V. A. nuo bausmės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, o nusikalstamos veikos, nustatytos BK 289 straipsnyje neperkvalifikuoti ir paskirtos laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams nekeisti, be pagrindo taikytas bausmių apėmimo būdas (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir V. A. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

30. Taip pat skundžiama nutartimi, sprendžiant klausimą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, apygardos teismas pagrįstai perkvalifikavo V. A. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies į naujosios BK redakcijos 182 straipsnio 4 dalį bei paskyrė V. A. už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą švelnesnę 30 parų arešto bausmę (sukčiavimas J. M. atžvilgiu). Tačiau ir šiuo atveju apygardos teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad bausmės, paskirtos Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu (už tris nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos po 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės) ir skundžiama nutartimi paskirta 30 parų arešto bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl atleidimo nuo bausmės ir švelnesnių bausmių paskyrimo įtakos galutinei subendrintai bausmei

31. Skunde keliamas klausimas, kad skundžiama nutartimi V. A. paskyrus už kai kurias nusikalstamas veikas švelnesnes bausmes ar atleidus V. A. nuo bausmės, paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydis nesikeitė. Tačiau kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018 yra išaiškinęs, kad net ir išteisinęs nuteistuosius dėl vienos nusikalstamos veikos (pagal analogiją – ir atleidęs nuteistąjį nuo bausmės ar paskyręs švelnesnę bausmę), tačiau subendrinęs jiems paskirtas bausmes pagal kitus du BK straipsnius ir gavęs tą patį rezultatą kaip pirmosios instancijos teismas, įstatymo taikymo klaidos apeliacinės instancijos teismas nepadarė.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vienais atvejais, taikant naujosios redakcijos BK nuostatas ir atleidus V. A. nuo bausmės pagal BK 182 straipsnio atitinkamą dalį ar paskyrus jam už šios nusikalstamos veikos padarymą švelnesnę bausmę, toks apygardos teismo sprendimas įtakos galutinei subendrintai bausmei neturėjo. Skiriant subendrintą bausmę už idealia nusikalstamų veikų sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas, apėmimo būdu subendrintos bausmės paskyrimą nulėmė ne pagal BK 182 straipsnį, o už kitas nusikalstamas veikas, kurios skundžiama nutartimi neperkvalifikuotos, paskirtos griežtesnės bausmės (pagal BK 289 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės). Taip pat nustatyti ir atvejai, kai perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamas veikas ar atleidus jį nuo bausmės, subendrinus nuosprendžiu ir (ar) skundžiama nutartimi paskirtas bausmes, nustatytos tokio paties dydžio kaip teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir šiais atvejais švelnesnės bausmės paskyrimas ar atleidimas nuo bausmės taip pat neturėjo įtakos galutinės subendrintos bausmės paskyrimui. Be to, nustatyti ir atvejai, kai naujai paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme, ir paskirta švelnesnė bausmė taip pat neturėjo įtakos galutinės bausmės paskyrimui. Pažymėtina ir tai, kad minimalus bausmės dydžio pokytis taip pat neturi įtakos galutinei subendrintai bausmei (pavyzdžiui, net keliais atvejais V. A. atleistas nuo arešto bausmės ar jo nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 3 dalies, už kurios padarymą buvo paskirta 40 ar 45 parų arešto bausmė, į BK 182 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė).

33. Įtakos galutinei bausmei neturėjo ir skunde nurodytas atvejis, kai perkvalifikavus Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 12 d. nutartimi, nustatytą V. A. nusikalstamą veiką iš BK 272 straipsnio 2 dalies (1961 m. rugsėjo 1 d. įstatymo redakcija, galiojusi 1999 m. lapkričio 25 d. – 2000 m. vasario 16 d.) į 180 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), V. A. paskirta švelnesnė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Kaip matyti iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 20 d. nutarties (b. l. 147–148), perkvalifikavus V. A. nusikalstamas veikas, nustatytas kitu Kauno apygardos teismo 2001 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, bei paskyrus jam bausmes, minėta nutartimi nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams. Ši bausmė, vadovaujantis tuo metu galiojusia BK 63 straipsnio 8 dalimi, apėmimo būdu subendrinta su aptartu Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams.

34. Pažymėtina, kad ženklesnis bausmės švelninimo atvejis nustatytas perkvalifikavus Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas ir paskyrus už jų padarymą V. A. švelnesnes bausmes. Skundžiama nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu nustatytos dvi V. A. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš BK 182 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir už šiuos baudžiamuosius nusižengimus paskirtos švelnesnės po 30 parų arešto bausmės (už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą nuosprendžiu buvo paskirtos 1 metų ir 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės). Taip pat skundžiama nutartimi V. A. atleistas nuo minėtu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės, nuo kurios jis, kaip minėta, jau buvo atleistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi. Skundžiama nutartimi pagal BK 182 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės subendrintos, kaip nurodyta, dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir nustatyta subendrinta 30 parų arešto bausmė. Pažymėtina, kad atleidimas nuo arešto bausmės įtakos subendrintai bausmei neturėjo, nes ši bausmė minėtu nuosprendžiu apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kitos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalims, dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir V. A. nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų. Tačiau ir perkvalifikavus V. A. nusikalstamas veikas pagal naujosios redakcijos BK 182 straipsnio 4 dalį ir paskyrus už šių baudžiamųjų nusižengimu padarymą švelnesnes bausmes, šios bausmės įtakos galutinei subendrintai bausmei neturėjo, nes Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios 14 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės, paskirtos taip pat ir minėtu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, taip pat Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, ir V. A. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 metų 2 mėnesiai, bausmę atliekant pataisos namuose.

35. Taip pat skundžiama nutartimi Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 4 dalį (sukčiavimas J. B. atžvilgiu) ir už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą V. A. paskirta 30 parų arešto bausmė (už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė), taip pat V. A. atleistas nuo minėtu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas G. M. N. atžvilgiu) paskirtos bausmės (kaip minėta, Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi ši nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 3 dalį ir V. A. paskirta 40 parų arešto bausmė). Skundžiama nutartimi bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Pažymėtina, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimas 10 metų 4 mėnesiai), ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų. Todėl ir šiuo atveju skundžiama nutartimi paskyrus švelnesnę bausmę, prie šio Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus skundžiama nutartimi paskirtos 3 metų 3 mėnesių bausmės dalį, nustatytai galutinei bausmei paskirta švelnesnė bausmė įtakos neturėjo.

36. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą dėl jam kylančių neaiškumų, susijusių su į paskirtos bausmės laiką įskaitytais atliktų bausmių laikotarpiais bei paskirtos galutinės subendrintos bausmės pabaigos laiku, pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d, nutartyje, kuria patikslinta skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis, be kita ko, nurodyta, kad į V. A. paskirtos 20 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį. Šioje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, be kita ko, nustatyta, kad į paskirtą bausmę (20 metų laisvės atėmimas) įskaitytina pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžius atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis.

37. Taip pat atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad teismas, į asmeniui paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitydamas jo kardomajame kalinime išbūtą ar (ir) pagal kitą teismo nuosprendį jo faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmę (jos dalį), įstatymo leidėjo nėra įpareigotas nustatyti po tokio įskaitymo nuteistojo atliktinos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Kitaip tariant, teismas nėra įpareigojamas iš subendrintos laisvės atėmimo bausmės atimti įskaitytus bausmių dydžius ir apskaičiuoti (nustatyti) konkretų nuteistajam faktiškai likusį atlikti laisvės atėmimo bausmės dydį. Tokios teismo pareigos nenumato nei BK 66 straipsnis, reglamentuojantis kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę ypatumus, nei kitos baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo normos. Būtent taip yra suformuota ir teismų praktika baudžiamosiose bylose pagal kurią, teismas nuteistajam paskiria atitinkamą bausmę, į kurią įskaito jo kardomojo kalinimo ir faktiškai pagal kitą teismo nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau šiais dydžiais sumažinto galutinio atliktino laisvės atėmimo bausmės dydžio neapskaičiuoja (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-628/2022, Nr. 2A-3-788/2022 ir kt.). Be to, teismų praktikoje yra tiesiogiai atsakyta ir į panašaus pobūdžio klausimą dėl galutinio atliktino bausmės dydžio (bausmės pabaigos datos) apskaičiavimo, atsižvelgiant į įskaitytus į bausmę laikotarpius, pažymint, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra apibrėžta teismo pareiga apskaičiuoti laisvės atėmimo bausmės pabaigos terminą ir teismas negali išeiti už jam suteiktos kompetencijos ribų. Tokia funkcija priskirtina bausmę vykdančios institucijos kompetencijai, t. y. Kalėjimų departamentui ir pataisos namams (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-47-449/2019, Nr. 1S-305-1020/2022). Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo apskaičiuoti V. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos, nes terminuoto laisvės atėmimo bausmės pabaigos tikslią datą privalo apskaičiuoti bausmę vykdanti institucija, prieš tai įvertinusi teismo priimtus sprendimus dėl bausmės pradžios nustatymo ir į bausmę įskaitytinų laikotarpių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. A. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį, patikslintą Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, kuria nuteistajam V. A. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 20 (dvidešimt) metų, laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m gegužės 8 d. įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.