Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2211-292/2017 pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos senelės sesers B. A. mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelės sesuo B. A.. 2009 m. gegužės 25 dieną ji buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po testatorės mirties ji į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė, nes testatorės mirties dieną buvo nepilnametė ir savarankiškai priimti palikimo negalėjo. Pareiškėjos motina G. G. nesikreipė nei į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nei į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gavimo, bet nedelsiant po mirusiosios B. A. mirties palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti. Pareiškėja kartu su motina sutvarkė sodybos aplinką, pasėjo daržovių, gėlių, atliko einamąjį namo remontą, suremontavo šulinio rentinį, nušienavo žolę ir atliko kitus sodybos priežiūros darbus.Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja nepriskiriama prie paveldėtojų pagal įstatymą. Pareiškime nurodytų faktų pagrindu, prašymas, mirusios palikimui priimti faktiniu valdymu, galėtų būti reiškiamas tik palikėjos motinos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos motina davė pareiškėjai, palikėjos mirties dieną buvusiai nepilnamete, sutikimą priimti palikimą, kad buvo kreiptasi į teismą dėl leidimo nepilnametės vardu priimti palikimą išdavimo. Paveldimą turtą pareiškėja pradėjo tvarkyti tik sulaukusi pilnametystės, t. y. praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti tiek pagal testamentą, tiek faktiniu valdymu. Pareiškėjos motinai įstatymo nustatytu terminu neatlikus jokių teisiškai reikšmingų veiksmų, susijusių su pareiškėjos teisės priimti palikimą pagal testamentą įgyvendinimu, testamentas nesukėlė jokių pasekmių.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja turėjo lėšų paveldimam turtui išlaikyti ar atlikti remontui, todėl pirmos instancijos teismo teiginiai apie pareiškėjos pareiškime nurodyto paveldimo turto užvaldymą yra nepagrįsti. Lietuvos teismų praktikoje paprastai palikimo užvaldymo veiksmais laikoma ne tik tai, kad įpėdinis rūpinasi paveldimu turtu, bet ir apsigyvena paveldimame name ar bute, tai jis atlieka po palikėjo mirties per palikimui priimti skirtą trijų mėnesių terminą. Tik esant visumai šių sąlygų galima teigti, jog palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu.

Nebuvo atsižvelgta į tai, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-568-657/2017 pati pareiškėja prašė jai suteikti teisę pateikti teismui pareiškimą kitu pagrindu, t. y. dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Tenkindamas šį pareiškėjos prašymą, Kauno apygardos teismas nurodė, kad šiuo atveju teismas turi būti aktyvus ir privalo išsiaiškinti, kaip po palikimo atsiradimo momento veikė pareiškėjos įstatyminė atstovė, taip pat pasiūlyti pareiškėjai pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir patikslinti savo pareiškimo reikalavimą, kas minėtoje civilinėje byloje nebuvo atlikta.

Nepagrįstai iš VĮ Turto bankas pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidos. VĮ Turto bankas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose dalyvauja kaip valstybės atstovas ir, tik išdėstydamas byloje savo poziciją, jokių pareiškėjos teisių nepažeidė.

Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas, tačiau toks leidimas reikalingas tik kai nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio vaiko vardu. Tačiau palikėjui priimant palikimą faktiniu valdymu, teismo leidimas nereikalingas. Pareiškėja kartu su motina važinėjo į sodybą, kurioje pareiškėja dirbo, prižiūrėjo aplinką, pasėjo daržovių, gėlių. Šios aplinkybės rodo, kad motina davė sutikimą nepilnametei dukrai priimti palikimą faktiniu valdymu ir pati veikė dukters naudai.

Skundo argumentus, kad pareiškėja priėmė palikimą praleidusi trijų mėnesių terminą jam priimti, paneigia byloje esantys duomenys, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Apsigyvenimo paveldimame name ar bute galimybę lemia įpėdinio nuolatinė gyvenamoji vieta ar neturėjimas kito gyvenamojo ploto. Šiuo atveju palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo 17 metų moksleivė, gyveno kartu su motina Trakuose, kur ir mokėsi, todėl neturėjo objektyvios galimybės apsigyventi paveldimame name Alytaus rajone. Nepaisant to, pareiškėja prižiūrėjo namą, statinius, mokėjo už elektrą, leido kaimynui pasinaudoti žemės sklypu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Suinteresuotas asmuo ginčija teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė B. A. palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, argumentuodamas įrodymų nepakankamumu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Byloje nėra duomenų, kad palikėjos 2009 05 25 sudarytas ir Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės patvirtintas testamentas yra panaikintas, pakeistas ar nuginčytas, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad kadangi per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą testamentiniam įpėdiniui neatlikus jokių teisiškai reikšmingų veiksmų, susijusių su jo teisės priimti palikimą pagal testamentą įgyvendinimu, testamentas nesukėlė jokių pasekmių.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatęs aplinkybes, kad pareiškėja namų valda rūpinosi, ją prižiūrėjo, savo lėšomis tvarkė sodybą, remontavo joje esantį namą, mokėjo visus privalomus mokesčius, jas laikė pakankamomis faktui, kad pareiškėja testatorės palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, nustatyti. Apeliantė skunde teigia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui nepakanka įrodyti, kad įpėdinis tęsė naudojimąsi palikimą sudarančiu turtu ir vykdė jo priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nustatyti byloje pareiškėjos faktiniai veiksmai, jų pobūdis, elgesio nuoseklumas, aktyvumas sudaro pagrindą vertinti juos kaip išreiškiančius pareiškėjos valią palikimą valdyti kaip savo. Apeliantė skunde teigia, kad teismų praktikoje palikimo užvaldymo veiksmais laikoma ne tik tai, kad įpėdinis rūpinasi paveldimu turtu, bet ir apsigyvena paveldimame name ar bute. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, t. y. kad palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo 17 metų moksleivė, gyveno kartu su motina Trakuose, kur ir mokėsi, sprendžia, kad pareiškėjai apsigyventi paveldimame name nebuvo jokios objektyvios būtinybės, o pareiškėjos valios priimti paveldimą turtą pradedant faktiškai jį valdyti išreiškimą patvirtina kiti byloje nustatyti aktyvūs pareiškėjos veiksmai. Bylos duomenimis nustatyta, jog paveldimo turto tvarkymo, priežiūros darbai buvo minimalūs, atliekami pačios pareiškėjos kartu su motina, padedant ir motinos brolio šeimai, todėl skundo argumentai dėl įrodymų apie pareiškėjos finansines galimybes paveldimam turtui išlaikyti ar remontui atlikti nepakankamumo vertinti kaip nesudarantys pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad pareiškėja paveldimą turtą pradėjo tvarkyti tik sulaukusi pilnametystės, t. y. praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti, kadangi jiems pagrįsti nėra pateikta jokių įrodymų (CPK 12 str., 178 str.). Priešingai, pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, kad 2011m. gegužės mėnesį, t. y. praėjus mėnesiui po testatorės mirties, ji kartu su motina sutvarkė sodybos aplinką, padarė lysvių, pasėjo daržovių, gėlių, išmetė senus susidėvėjusius palikėjos baldus, o iš namų atsivežė savo dėvėtų baldų, patvirtino ir pareiškėjos atstovė, liudytoja G. G.. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nuosekliai teigė, kad visus su paveldimo turto tvarkymu susijusius veiksmus ji atliko kartu su motina. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta tinkamu pareiškėjos atstovavimu jai priimant palikimą faktiškai pradedant jį valdyti (CK 2.8 str. 1 d., CK 5.51 str.).

Apeliantė skunde teigia, kad nepagrįstai iš VĮ Turto bankas pareiškėjai priteistos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 p.). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d. ). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Sutiktina su apeliante, kad nors ji iš esmės prašė pareiškėjos prašymą atmesti, tačiau tai nevertintina, kad VĮ Turto bankas turėjo savo ar priešingą interesą šioje byloje. Tai taip pat nevertintina, kad šios institucijos interesas bylos baigtimi yra priešingas pareiškėjos interesams. VĮ Turto bankas byloje atstovavo valstybės interesus, todėl, patenkinus pareiškėjos reikalavimus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str.) iš VĮ Turto bankas nepriteistinos (CPK 443 str. 6 d.).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, todėl skundas šioje dalyje tenkinamas ir panaikinama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalis, kurioje iš suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas pareiškėjai priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kurioje iš suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas pareiškėjai priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.