Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. atstovaujamos advokatės Linos Gervelienės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos senelės sesers B. A. mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti (b.l. 2-3). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė jos senelės sesuo B. A.. (duomenys neskelbtini) dieną ji buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po testatorės mirties ji į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė, nes testatorės mirties dieną buvo nepilnametė ir savarankiškai priimti palikimo negalėjo. Pareiškėjos motina G. G. nesikreipė nei į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nei į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gavimo, bet nedelsiant po mirusiosios B. A. mirties palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti. Pareiškėja kartu su motina sutvarkė sodybos aplinką, pasėjo daržovių, gėlių, atliko einamąjį namo remontą, suremontavo šulinio rentinį, nušienavo žolę ir atliko kitus sodybos priežiūros darbus.Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė pareiškimo netenkinti (b.l. 20-21). Nurodė, kad pareiškėja nepriskiriama prie paveldėtojų pagal įstatymą. Pareiškime nurodytų faktų pagrindu, prašymas, mirusios palikimui priimti faktiniu valdymu, galėtų būti reiškiamas tik palikėjos motinos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė (b.l. 29-30). Teismas nurodė, kad iš pareiškimo turinio ir rašytinių duomenų matyti, pareiškėja savo teisę į paveldėjimą siekia įgyvendinti, remiantis CK 5.50 ir 5.51 straipsnių nuostatomis. Ji yra palikėjos B. A. sesers anūkė, įpėdinė pagal testamentą. Pareiškėja ir jos įstatyminė atstovė per įstatymo trijų mėnesių terminą po testatorės mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė. Pareiškėja J. G. nepriskiriama prie palikėjos B. A. įstatyminių įpėdinių pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu, jos atžvilgiu negali būti taikomos įstatymo nuostatos, numatančios galimybę priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis. Pareiškėja savo teisę į palikimą gali įgyvendinti, kreipdamasi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde pareiškėja J. G., atstovaujama advokatės Linos Gervelienės, prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 metų lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti arba perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 32-34). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė CK 5.50 ir 5.51 straipsniuose nustatytas materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, nepagrįstai susiaurino įpėdinių, galinčių priimti palikimą faktiniu valdymu, ratą. Nei CK 5.50 straipsnis, nei 5.51 straipsnis neišskiria įstatyminių ir testamentinių įpėdinių. Šių teisės normų nuostatos taikomos tiek įstatyminiams, tiek testamentiniams įpėdiniams. Pareiškime nurodė, jog palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti aktyviais veiksmais, kokius veiksmus atliko, siekdama išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir kad jai paliktą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke. Šiuos veiksmus apeliantė atliko, nepraleisdama CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Teismas, pažeisdamas CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą ir manydamas, kad pareiškėja neturi teisės kaip testamentinė įpėdinė kreiptis į teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad palikimą priėmė faktiniu valdymu, turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir pasiūlyti pareiškėjai pateikti pareiškimą kitu pagrindu – dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 metų lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 38-39). Nurodė, kad teismas teisingai taikė paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančias materialinės ir procesines teisės normas, visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tik įpėdinis pagal įstatymą, pradėjęs faktiškai valdyti turtą, įgyja mirusiojo turtines ir neturtines teises. J. G. pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies reglamentavimą negali būti priskiriama B. A. įstatyminiams įpėdiniams. Dėl to, jos atžvilgiu negali būti taikomos įstatymo nuostatos, numatančios galimybę priimti palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti. Trūkumų šalinimo institutą, kaip numato CPK 115 straipsnio 2 dalis, teismas privalo taikyti tik tuo atveju, jei jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Byloje keliamas klausimas dėl apeliantės, kaip testamentinės įpėdinės, teisės priimti palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą netenkino, konstatavęs, kad pareiškėja J. G. nėra priskiriama palikėjos B. A. įstatyminiams įpėdiniams pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomos įstatymo nuostatos, numatančios galimybę priimti palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, pagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kad CK 5.50 ir 5.51 straipsnių nuostatos taikytinos tiek įstatyminiams, tiek testamentiniams įpėdiniams.Nuosavybės teisės be kitų pagrindų gali būti įgyjamos paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdiniai, įgyvendindami teisę paveldėti, laisva valia apsisprendžia, kuriuo iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų priimti palikimą.Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priėmimo būdai yra savarankiški, lygiaverčiai ir kiekvienas jų pakankamas palikimui įgyti. Dėl to įpėdiniui, priėmusiam palikimą faktiniu valdymu, nebereikia paduoti pareiškimo notarui dėl to paties palikimo priėmimo. Jis tik gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.), t. y. dokumentą, patvirtinantį, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į įgytą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016). Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Esant bet kuriam iš paveldėjimo pagrindų (pagal testamentą ir pagal įstatymą) įpėdinis gali pasirinkti priimti palikimą arba jo atsisakyti, taip pat pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisė pagal įstatymą suinteresuotiems asmenims atsirastų, tik nesant testamento (CK 5.2 str.).Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad B. A. mirusi (duomenys neskelbtini) d., visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų (duomenys neskelbtini) d. sudarytu testamentu paliko J. G. (b.l. 5, 7). Alytaus rajono I-ojo notaro biuro notarės B. Z. 2016 m. rugpjūčio 26 d. išduotas Liudijimas patvirtina, kad žymų apie paveldėjimo bylos užvedimą po B. A., mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties nėra (b.l. 8). Iš Gyventojų registro 2016 m. rugsėjo 16 d. pažymos Nr. GR.3A-2163 apie asmens duomenis matyti, jog B. A., mirusi (duomenys neskelbtini) d. buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Tai, kad pareiškėjos motina, kaip jos įstatyminė atstovė laiku nesikreipė į teismą dėl leidimo priimti palikimą pareiškėjos vardu, ir pas notarą, neturėtų lemti neigiamų pasekmių – teisės paveldėti praradimo – atsiradimo pareiškėjai. CK 5.50 ir 5.51 straipsnių nuostatos nenustato jokių ribojimų pareiškėjai, kaip testamentinei įpėdinei, teisės į testatorės palikimo priėmimą įgyvendinimui.Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis (pats ar per įstatyminį atstovą) atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Nagrinėjamu atveju su faktiniu paveldimo turto valdymu susijusių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, formaliai konstatuodamas, kad pareiškėjos, kaip testamentinės įpėdinės, atžvilgiu negali būti taikomos įstatymo nuostatos, numatančios galimybę priimti palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti.Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai, B. A. mirties metu buvo 17 metų. Sutinkamai su CK 2.8 straipsnio nuostatomis nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi dalinį veiksnumą ir turėdami tėvų ar rūpintojų sutikimą gali sudaryti tam tikrus sandorius. Teismas nagrinėdamas bylą taip pat turėtų įvertinti ar pareiškėja pati, ar kartu su įstatymine atstove (motina) pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, ar tai atliko įstatyminė atstovė pareiškėjos vardu. Remdamasis suformuota kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju teismas šių aplinkybių netyrė, o paaiškėjus, jog pareiškėjos vardu veikė įstatyminė atstovė (motina) turėjo pasinaudodamas trūkumų šalinimo institutu, išaiškinti pareiškėjai teisę patikslinti reikalavimą, pateikti papildomus rašytinius įrodymus, nurodyti apklaustinus liudytojus ir pan., nes sutinkamai su CPK 443 straipsnio 8 dalimi, teismas nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti aktyvus, t. y. turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl ginčijamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes šių pažeidimų nėra galimybės ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.