- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- eA2-799-647/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04213-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Pareiškėjas
- A. K., O. V.
- Atsakovas
- I. L.
- Ieškovas
- J. D.
- Advokatai
- Liudmila Grigorjeva, Svetlana Gužel, Birutė Rutkauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų A. K. ir O. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016 ir atsakovo I. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai A. K. ir O. V. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016, teisminio proceso Nr. 2-52-3-04213-2015-0, įtraukti į bylos nagrinėjimą O. V. ir A. K., panaikinti priimtą sprendimą ir išnagrinėti bylą iš naujo, suteikiant teisę šiems asmenims apginti savo interesus.
Nurodė, kad 2017 m. gegužės mėnesio viduryje pareiškėjai O. V. ir A. K. iš I. L. tėvo A. L. (atstovavusio atsakovą byloje pagal įgaliojimą) sužinojo apie vykusį teismo procesą, gavo teismo sprendimo ir nutarties kopijas, bei žodinį prašymą atsižvelgti į teismo sprendime išdėstytas nuostatas dėl jų žemės sklypų sumažėjimo atliekant O. V. ir A. K. priklausančių žemės sklypų tiksliuosius matavimus. Mano, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-06-06 sprendimu, o vėliau ir Vilniaus apygardos teismas priimtu sprendimu šiurkščiai pažeidė O. V. ir A. K. teises, nes neįtraukdamas jų į bylos nagrinėjimą nusprendė, kad šių asmenų sklypai gali būti mažinami, paslenkamos nusistovėjusios preliminariais matavimais nustatytos žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) vietovėje ribos. Mano, kad šioje byloje nustatytini absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2 dalis), nes sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų.
Atsiliepimas
2. Ieškovė J. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pareiškėjai netinkamai aiškina teismo sprendimo privalomumo ir prejudicinę reikšme turinčiu faktu, byloje nedalyvavusiems asmenims, privalomumą. Ginčas išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjai prašo atnaujinti procesą, buvo kilęs tarp žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų. Pareiškėjai gi yra žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie su žemės sklypais, tarp kurių buvo nustatyta riba teismo sprendimu, nesiriboja. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016, o kartu ir Vilniaus apygardos teismo 2017-04-27 nutartis, jokių teisių ar pareigų pareiškėjams nenustatė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo šiurkščiai pažeistos pareiškėjų teisės. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016 motyvuojamoje dalyje pateiktas tik situacijos vertinimas, sprendžiant šalių ginčą. Taip prašė atsakovo I. L. savarankišką prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįsta, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas I. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė tenkinti prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, įtraukti į bylos nagrinėjimą O. V. ir A. K., panaikinti priimtą sprendimą ir išnagrinėti bylą iš naujo, suteikiant teisę šiems asmenims apginti savo interesus.
Nurodė, kad jeigu liktų galioti teismo sprendimas, kuriuo keičiamos sklypo ribos, mano gyvenamasis namas ko gero turėtų būti griaunamas ar perstatomas, taip pat tektų perkelti įrengtą nuotekų surinkimo rezervuarą, elektros įvadą, vandentiekį. Keičiant – „pastumiant" žemės sklypo ribas, atstumas tarp jo ir kaimyno namo nebeatitiktų priešgaisrinių reikalavimų atstumui tarp gyvenamųjų namų. Pilnai palaiko pareiškėjų teiginį, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-06-06 sprendimu, o vėliau ir Vilniaus apygardos teismas priimtu sprendimu šiurkščiai pažeidė O. V. ir A. K. teises, nes neįtraukdamas jų į bylos nagrinėjimą nusprendė, kad šių asmenų sklypai gali būti mažinami, paslenkamos nusistovėjusios preliminariais matavimais nustatytos žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) vietovėje ribos. Taip pat atsakovas nagrinėjant bylą pateikė savarankišką prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad teismas sprendimas negali galioti, nes niekam neleidžiama nusavinti nuosavybę neatlygintai, faktiškai jis neteko 69 kvadratinių metrų.
4. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nesiriboja su ieškovei J. D. ir atsakovui I. L. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), juos skiria kitas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui A. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1995 m. lapkričio 8 d., atlikus žemės sklypo preliminarius matavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tik atlikus šio žemės sklypo tikslius ir išsamius kadastrinius matavimus, naudojant tiksliausias priemones, apskaičiavus bendrą žemės sklypo plotą, galima nustatyti žemės sklypo ploto neatitikimą Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypo plotui. UAB „G.M. & Co“ 2017 m. birželio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą patikrinti pareiškėjai O. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Vilniaus rajono skyrius, patikrino šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą 2017 m. birželio 30 d. Nr. 48KAM-52931. Minėtame akte nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams nustatyta teisingai, žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, žemės planas sudarytas teisingai; žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas užpildytas teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisinga; žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota teisingai. Taigi pareiškėjų teiginiai dėl žemės sklypų ploto trūkumo neatitinka tikrovės. Pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016 akivaizdžiai nėra susijusios su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016, kuriuo pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti sukurtos jokios teisės ir pareigos.
Atsakovo prašymą tretysis asmuo prašė atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė, kad jis žinodamas, kad atlikus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ginčo žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pritruks ploto, tuo siekia formaliai sukurti tariamai naujai paaiškėjusią aplinkybę. Pažymėtina, kad, atsakovas, atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, siekė, jog susidarytų ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto trūkumas, kuris viršytų leistiną (ribinę) ploto paklaidą, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 1 priedą. Taigi toks veikimas laikytinas piktnaudžiavimu teise, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė prašymą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus trijų mėnesių termino. Pareiškėjai sužinojo iš buvusių bylos dalyvių apie tai, kad jie turėtų susimažinti savo žemės sklypus, todėl, kad yra priimtas teismo sprendimas, kuriame nurodyta, kad jų žemės sklypai turėtų būti mažinami. Pareiškėjai byloje nedalyvavo, jie nebuvo kviečiami, negalėjo išsakyti savo pozicijos. Sprendime aiškiai pasisakyta, kad pareiškėjų sklypai gali būti mažinami. Jie negalėjo pateikti įrodymų, sprendimu ginami išimtinai ieškovės interesai. Nemano, kad galima skaityti teismo sprendimą dalimi. Pareiškėjams turi būti suteikta galimybė apginti savo teises. Priimtas sprendimas negali galioti esant grėsmei, kad pareiškėjų žemės sklypai gali būti sumažinami.
Atsakovas tiek savo, tiek pareiškėjų pareiškimą palaikė ir papildomai nurodė, kad kaimynai žemės sklypą susimažinti atsisakė. Pagal teismo nustatytas žemės sklypo ribas, jo žemės sklypas sumažėja 78 kvadratiniais metrais.
Atsakovo atstovė prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į žemės sklypą pažeista labai ženkliai, t. y. pareiškėjas neteko 78 kvadratinių metrų sklypo dalies, tuo tarpu leistina paklaida yra 49 kvadratiniai metrai. Sprendimas įteisina pareiškėjui priklausančios žemės nusavinimą.
Atsakovo atstovas atsakovo pareiškimą palaikė ir papildomai nurodė, kad žemės sklypas mažinamas neleistinose ribose.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė prašė pareiškimus atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendimas nedalyvaujantiems asmenims nėra privalomas. Ploto trūkumas yra fakto klausimas, pirmosios instancijos teismas tik patvirtino faktinę aplinkybę. Riba buvo nustatyta pagal ilgametį faktinį naudojimą. Atsakovas pirmoje instancijoje nurodinėjo tą patį plotą, tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė.
Trečiųjų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
6. Nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016 nusprendė ieškovės J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) tretieji asmenys – SB „Kloniai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tenkinti, o atsakovo I. L. priešieškinį ieškovei J. D., tretieji asmenys – SB „Kloniai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atmesti. Nustatyti ribą tarp ieškovei J. D. nuosavybės teise priklausančio 0,0678 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui I. L. nuosavybės teise priklausančio 0,0600 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geo Baltija“ matininkės V. Š. parengtą 2015-10-19 planą tarp taškų Nr. 1, kurio koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS – 1994, yra (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi teismas nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo rezoliucinėje, teisingai nurodant taško Nr. 1 koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS – 1994: „(duomenys neskelbtini)“.
7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-721-553/2017 nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
8. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, o atsakovas – atnaujinti procesą prašo nurodyto straipsnio dalies 2 punkto pagrindu, kuriama nustatyta, procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
9. Įsiteisėjusio teismo sprendimo panaikinimas atnaujinus procesą neabejotinai reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Būtent todėl proceso atnaujinimas galimas tik esant išskirtinėms teisinėms situacijoms bei egzistuojant visoms proceso atnaujinimo sąlygoms.
10. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2011).
11. Aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
12. Iš 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016 matyti, jog teismas nusprendė nustatyti ribą tarp ieškovės J. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovo I. L. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Rezoliucinėje dalyje teismas nesprendė dėl pareiškėjų žemės sklypo ribų, pareiškėjų sklypai su žemės sklypais, tarp kurių buvo nustatyta riba teismo sprendimu, nesiriboja. Teismo vertinimu, nurodytu sprendimu pareiškėjams nebuvo sukurtos jokios pareigos, o pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad ir Vilniaus apygardos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
13. Atsakovo teiginiai apie naujai paaiškėjusią aplinkybę yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Jo nurodomas argumentas, jog netektų sklypo dalies, jau buvo išsakytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo vertinimu atsakovas tik formaliai bando sukurti naujai paaiškėjusią aplinkybę, tam, kad byla būtų nagrinėjama dar vieną kartą.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negali būti tenkinamas, nenustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia įstatymų saugomas pareiškėjų teises ar teisėtus interesus, o teismas rezoliucinėje dalyje pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti tenkinamas, nes nenustatyta naujai paaiškėjusi aplinkybė.
15. Ieškovė nagrinėjamoje byloje turėjo 450,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su pareiškėjų pareiškimu, 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atsakovo pareiškimu, taip pat dar 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios dalintinos tarp pareiškėjų ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. priteistina po 133,33 Eur iš kiekvieno. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš pareiškėjų priteistina iš viso 716,66 Eur, t. y. po 358,33 Eur iš kiekvieno, o iš atsakovo priteistina iš viso 533,33 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 290 – 291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas
nutarė:
Pareiškėjo A. K. ir O. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016 atmesti.
Atsakovo I. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-371-855/2016 atmesti.
Priteisti ieškovės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš pareiškėjų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 358,33 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.
Priteisti ieškovės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 533,33 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjams ir byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.