Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. 2024 m. gegužės 29 d., apie 00.15 val., viešoje vietoje, ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju K. K. metu, tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 7 (septynis) kartus į veidą ir kitas įvairias kūno vietas, po ko rankomis stūmė nukentėjusįjį, taip jį pargriaudamas ant važiuojamosios kelio dalies ir gulinčiam K. K. tyčia purškė pipirinių dujų į akis, po ko nukentėjusiajam K. K. atsistojus, dar kartą rankomis stūmė jį, taip pakartotinai pargriaudamas ant važiuojamosios kelio dalies ir tokiais savo veiksmais padarydamas jam muštinę žaizdą smakro srityje, odos nubrozdinimus kakle, krūtinėje, nugaroje, dešinio peties srityje, dešinio klubo srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, krūtinės kairėje, dešinio riešo srityje ir 23, 33, 34 dantų vainikų lūžius, t. y. sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. Č. , apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2024 m. gegužės 29 d., apie 00.15 val. nakties ties (duomenys neskelbtini) nebuvo. Su juo susisiekė dėl šio įvykio gal po 2 mėn., jam sunku pasakyti, kur jis buvo gegužės 29 d., jam atrodo, kad buvo namuose. Jis važinėja su dviračiu, turėjo kelis dviračius. Įvykio metu buvo Lietuvoje, turėjo būti Kaune. Su K. K. susipažino įmonėje „T.“ gal 2021-2022 metais. Kaltinamasis jam dažnai paskolindavo pinigų, paskutinį kartą jis iš kaltinamojo pasiskolino 700 eurų, tai yra didesnė suma nei įprastai, tada jis išėjo iš darbo, pinigų negrąžino. Jis žadėjo, kad mokės po 70 eurų, tačiau per 3 mėn. jis padarė vieną mokėjimą, ir kaltinamąjį užblokavo. Skolą šiuo metu iš jo išieško antstoliai. Dviratį naudoja nedažnai, aprangą, su kuria važinėja, turi. Nukentėjusysis kaltinamąjį apkalba, pyksta, kad kaltinamasis kreipėsi į antstolius, kad pridavė policijai, kad važinėja be teisių. Į darbą kaltinamasis važiuodavo su dviračiu, aprangą visą laiką naudodavo. Turi vieną dviratininko aprangą, ji yra juoda su baltu ir raudonu, visada dėvi šalmą. Įmonė, kurioje dirba dabar, yra (duomenys neskelbtini). Važiuodamas į darbą ir iš darbo, nekirsdavo nei (duomenys neskelbtini) g., nei (duomenys neskelbtini) g. Dirbo įvairiu laiku, būdavo, kad nuo 15 val. iki 20 val., arba 15 val. iki 22 val., kartais būdavo ir nuo 15 val. iki 3 val. nakties. Dabar dirba nuo 18 val. iki 1-2 val. nakties.

Motyvuojamoji dalis

Tyrėjai uždavus klausimą R. Č. - ką įprastai veikia nakties metu, R. Č. parodė, kad miega namuose. Kartais vyksta į kitus miestus, tai būna, kad būna išvykęs, bet įprastai tai miega namuose.???

Tyrėjai uždavus klausimą K. K. - ar turi R. Č. klausimų, K. K. parodė, kad taip, turi. Nori paklausti R. Č., ar jis šiuo metu kažkur dirba? Į K. K. klausimą R. Č. atsakė, kad ne, nedirba. Šiuo metu mokosi įmonėje „A.“, (duomenys neskelbtini) pastate, ten jam vyksta užsiėmimai.

Tyrėjai uždavus klausimą R. Č. - kiek laiko mokosi minėtoje įmonėje ir kaip vyksta mokymasis, kokiomis dienomis, valandomis, R. Č. parodė, kad pradėjo mokytis po jam įteikto pranešimo apie įtarimą, tiksliai dienos nepamena. Po apsilankymo policijoje. Mokslai jo tokie, kad jis stebi kaip dirba kiti, užsirašinėja teoriją, kaip reikia tokį darbą dirbti. Įmonė dirba ir naktį ir dieną, tačiau jis ten vyksta dienos metu. Nakties metu ten nevyksta mokytis. Dar du, tris mėnesius planuoja mokytis, iki pusės metų tie mokslai tokie vyksta, priklauso kaip sekasi įsisavinti darbo specifiką.

Tyrėjai uždavus klausimą K. K. - ar dar turi R. Č. klausimų, K. K. parodė, kad taip, turi. Su kuo jis į darbą važinėja - automobiliu, dviračiu, motociklu? Į K. K. klausimą R. Č. atsakė, kad su visomis transporto priemonėmis - ir automobiliu, ir dviračiu, ir motociklu, vyksta ir „Bolt“, kaip gaunasi (1 t., b. l. 68–71).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro pateikta 2024 m. gegužės 29 d. 01 val. 44 min. informacinėje sistemoje užfiksuoto vieno skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Garso įrašas, pavadinimu „2024_05_29_01-44-51_(duomenys neskelbtini).mp3“. Garso įraše girdima, kad R. K. kviečia greitąją medicinos pagalbą. Bendrojo pagalbos centro operatorei nurodo, kad jos sūnus buvo stipriai sumuštas, „žandikaulis išėjęs iš vietos“, svaigsta galva, buvo nukritęs ant žemės. Įvykis įvyko apie 12 val. nakties, galimai (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli „(duomenys neskelbtini)“. Jį sumušė R. Č., kuris buvo su dviračiu (1 t., b. l. 113–116).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateikta 2024 m. gegužės 29 d., 01 val. 52 min. informacinėje sistemoje užfiksuoto kvietimo adresu (duomenys neskelbtini) pacientui K. K., skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini).mp3“. Garso įraše girdima, kad R. K. kviečia greitąją medicinos pagalbą, nurodo, kad jis sąmoningas, tik jam labai skauda (1 t., b. l. 117–119).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 29 d., 00.10 val. iki 2024 m. gegužės 29 d., 00.20 val. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) 2024-05-29 00:10–00:20(1).mp4", matyti, kad vaizdo stebėjimo kamera yra primontuota ant pastato Nr. 11, atpažįstama, kad vaizdo stebėjimo kamera filmuoja (duomenys neskelbtini) gatvę. Ekrano dešiniajame viršutiniame kampe matyti data – 2024 m. gegužės 29 d. ir laikas 00.10.00, apatiniame kairiajame kampe matyti užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Kamera fiksuoja pėsčiųjų taką, važiuojamąją dalį ir yra nukreipta į (duomenys neskelbtini) pusę. Matyti, kad yra tamsus paros metas ir gatvė yra apšviesta. Peržiūrint vaizdo įrašą, o būtent laiku 00.10.52 val. pro pastatą Nr. 11, šaligatviu, pravažiuoja stambaus kūno sudėjimo dviratininkas, vilkintis geltonos ir juodos spalvos, dviračių sportui skirtais rūbais (nugaros sritis geltonos spalvos, rankovės juodos). Dviratininkas juda kryptimi nuo „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini). Ant dviračio matyti šviečiantis raudonos spalvos žibintas. Dviratininkas matomas dar trisdešimt vieną sekundę. Toliau laiku 00.12.52 val. nuo „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini) važiuojamąja dalimi važiuoja šviesios spalvos, lengvasis automobilis (universalas), tačiau dėl apšviestos gatvės, atsispindinčių šviesų ir tamsaus paros meto nei automobilio markės, nei valstybinių numerių nėra įmanoma nustatyti, įžiūrėti. Minėtas automobilis sustoja prie pilkos spalvos pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad tai ugdymo įstaiga). Toliau vaizdo įrašo laiku 00.13.40 val. matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės juda ryški atsispindinti šviesa, galimai transporto priemonės. Įsižiūrėjus matyti, kad tai dviratininkas, važiuojantis nuo (duomenys neskelbtini) pusės link „(duomenys neskelbtini)“ šaligatviu nelyginės pastatų numeracijos pusėje. Vėliau staigiai dviratininkas keičia važiavimo kryptį, pasuka kairiau, pravažiuoja (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį ir užvažiuoja ant šaligatvio prie pastato, tada staigiai pasuka dešiniau, arčiau važiuojamosios dalies. Nustatyta, kad minėtoje vietoje yra (duomenys neskelbtini). Laiku 00.13.56 val. dviratininkas toliau nejuda ir dviračio priekinis žibintas šviečia viename taške. Tolumoje įžiūrima, kad dviratininkas privažiavo prie asmens ir su juo ant važiuojamosios dalies stumdosi. Kokius tiksliai veiksmus atlieka asmenys, dėl tolimos vaizdo stebėjimo kameros pozicijos ir prie važiuojamosios dalies augančių medžių nėra galimybės pamatyti. Laiku 00.15.37 val. matyti, kad dviračio šviesa sujudėjo. Laiku 00.15.55 val. matyti nuo tos vietos (kur buvo dviratininkas) šaligatviu einantis vaikinas, kuris eina (duomenys neskelbtini) gatve. Vaikinas vilki šviesios spalvos sportines kelnes, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, šviesios spalvos batus lyginės numeracijos pastatų pusėje. Atpažįstama, kad vaikinas yra K. K.. Laiku 00.16.11 val. K. K. sustoja prie kelkraštyje esančio medžio ir į medį nusivalo rankas. Vėliau pereina važiuojamąją dalį ir juda link „(duomenys neskelbtini)“, valydamas delnus vieną į kitą. Vaikinui ant nugaros matyti tamsios spalvos kuprinė. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė - 10 min. (1 t., b. l. 120–121).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 29 d., 00.05 val. iki 2024 m. gegužės 29 d., 00.20 val. Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) g._ch5_20240529000500_20240529002008.mp4“, atpažįstama, kad vaizdo stebėjimo kamera filmuoja (duomenys neskelbtini) gatvę. Ekrano dešiniajame viršutiniame kampe matyti data – 2024 m. gegužės 29 d. ir laikas 00.05.00, apatiniame kairiajame kampe matyti užrašas „M_Gatve_Vartai“. Kamera fiksuoja pėsčiųjų taką, važiuojamąją dalį ir yra nukreipta į „(duomenys neskelbtini)“. Matyti, kad yra tamsus paros metas ir gatvė yra apšviesta. Peržiūrint vaizdo įrašą, o būtent: laiku 00.10.08 val. šaligatviu, pravažiuoja stambaus kūno sudėjimo dviratininkas, vilkintis geltonos ir juodos spalvos, dviračių sportui skirtais rūbais (nugaros sritis geltonos spalvos, rankovės juodos). Dviratininkas juda kryptimi nuo „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini). Ant dviračio matyti šviečiantis raudonos spalvos žibintas. Dviratininkas matomas dar dešimt sekundžių. Toliau laiku 00.12.03 val. nuo „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini) važiuojamąja dalimi važiuoja šviesios spalvos, lengvasis automobilis (universalas), tačiau dėl apšviestos gatvės, atsispindinčių šviesų ir tamsaus paros meto nei automobilio markės, nei valstybinių numerių nėra įmanoma nustatyti, įžiūrėti. Minėtas automobilis sustoja prie pilkos spalvos pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad tai ugdymo įstaiga). 00.12.10 val. matyti šaligatviu einantis vaikinas, kuris eina (duomenys neskelbtini) gatve. Vaikinas vilki šviesios spalvos sportines kelnes, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, šviesios spalvos batus nelyginės numeracijos pastatų pusėje. Vaikinas eidamas atsigręžia atgal bandydamas kažką įžiūrėti. Atpažįstama, kad vaikinas yra nukentėjusysis K. K.. Laiku 00.12.27 val. K. K. pereina važiuojamąją dalį ir juda link „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo laiku 00.12.36 val. matyti, kad dviratininkas važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) pusės link „(duomenys neskelbtini)“ šaligatviu nelyginės pastatų numeracijos pusėje. Vėliau, t. y. 00.12.47 val. staigiai dviratininkas keičia važiavimo kryptį, pasuka kairiau, pravažiuoja (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį ir užvažiuoja ant šaligatvio prie pastato, tada staigiai pasuka dešiniau, arčiau važiuojamosios dalies. Nustatyta, kad minėtoje vietoje yra (duomenys neskelbtini). Dviratininkas privažiuoja prie priekyje einančio K. K. ir meta dviratį ant važiuojamosios dalies (girdimas garsas daikto kritimas). Pažymima, kad vaizdo įrašas yra su garsu. Girdima kaip vaikinai kalba: vaikinas Nr.1 „Ateik čia, nu nu ką, kur pinigai? Kur pinigai? Kur pinigai? nu“, po ko iš karto girdimas kritimo garsas ir žmogaus atodūsis (lyg į ką atsitrenktų), toliau vaikinas Nr.1 sako „kur pinigai?“, vaikinas Nr. 2 sako: „kas tau b*** yra?“, toliau vaikinas Nr.1 „Nu kur skola? Tai ko negražini? Kada gražinsi?“. Pažymima, kad privažiavus dviratininkui privažiavus prie K. K. ir numetus dviratį ant važiuojamosios dalies, tuo pačiu metu nuo kelkraščio pajuda nenustatytas automobilis, kuris apsisuka (duomenys neskelbtini) gatvėje ir juda atgal link „(duomenys neskelbtini)“. Automobiliui pajudėjus matyti, kad tarp vaikinų prasideda grumtynės, po kurio laiko tolumoje matyti kažkoks judesys (tiksliau nesimato) ir girdimas, anksčiau aprašytas kritimo ir atsitrenkimo garsas. Neilgai trukus matyti, kad galimai K. K. atsistoja. Iš karto po to matyti, kad iš bromo išvažiuoja du automobiliai - pirmasis automobilis pasuka į kairę puse ir juda link „(duomenys neskelbtini)“, antrasis - išsukęs juda link (duomenys neskelbtini) puses. Abiejų automobilių nei markės, nei valstybinių numerių nėra galimybės nustatyti, dėl tamsaus paros meto ir apšviestų šaligatvių bei automobilio priekinių žibintų, kurie akina valstybinius numerius. Matyti, kad abu vaikinai trypčioja vietoje. Po ko dviratininkas nuo važiuojamosios dalies pakelia dviratį, K. K. pradeda eiti link „(duomenys neskelbtini)“. Laiku 00.14.05 val. nuo (duomenys neskelbtini) pusės matyti pravažiuojantis dviratininkas, kuris juda link „(duomenys neskelbtini)“. Laiku 00.14.21 val. matyti, kad konflikte dalyvavęs dviratininkas stovi prie dviračio ir pasilenkęs kažką bando pataisyti. Laiku 00.14.33 val. dviratininkas, dalyvavęs konflikte sėda ant dviračio ir pradeda judėti apsisukdamas link (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė 15 min. 8 s.

Atidarius antrąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)._ch3_20240529000500_20240529002008.mp4“, atpažįstama, kad vaizdo stebėjimo kamera filmuoja (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtą. Ekrano dešiniajame viršutiniame kampe matyti data – 2024 m. gegužės 29 d. ir laikas 00.05.00, apatiniame kairiajame kampe matyti užrašas „M_Gatve_(duomenys neskelbtini)“. Matyti, kad yra tamsus paros metas ir gatvė yra apšviesta. Peržiūrint vaizdo įrašą, o būtent laiku 00.10.17 val. šaligatviu, pravažiuoja stambaus kūno sudėjimo dviratininkas, vilkintis geltonos ir juodos spalvos, dviračių sportui skirtais rūbais (nugaros sritis geltonos spalvos, rankovės juodos). Dviratininkas juda kryptimi nuo „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini). Ant dviračio matyti šviečiantis raudonos spalvos žibintas. Dviratininkas matomas dar dvylika sekundžių. Laiku 00.12.13 val. matyti šaligatviu einantis vaikinas (K. K.), kuris eina (duomenys neskelbtini) gatve. Vaikinas vilki šviesios spalvos sportines kelnes, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, šviesios spalvos batus. Laiku 00.12.18 val. matyti, kad dviratininkas važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) pusės link „(duomenys neskelbtini)“ šaligatviu nelyginės pastatų numeracijos pusėje. Abu vaikinai dingsta iš vaizdo kamera fiksuojamos zonos. Pažymima, kad vaizdo įrašas yra su garsu. Laiku 00.12.50 val. girdima kaip vienas vaikinai kalba. Vaikinas Nr.1 „Ateik čia, nu nu ką, kur pinigai? Kur pinigai? Kur pinigai? nu“, po ko iš karto girdimas kritimo garsas ir žmogaus atodūsis (lyg į ką atsitrenktų), toliau vaikinas Nr.1 sako „kur pinigai?“, vaikinas Nr. 2 sako: „kas tau b*** yra?“, toliau vaikinas Nr.1 „Nu kur skola? Tai ko negražini? Kada gražinsi?“. Toliau, peržiūrint vaizdo įrašą, laiku 00.15.20 val. šaligatviu, pravažiuoja stambaus kūno sudėjimo dviratininkas, vilkintis geltonos ir juodos spalvos, dviračių sportui skirtais rūbais (nugaros sritis geltonos spalvos, rankovės juodos). Tas pats kaip ir į priekį. Dviratininkas juda kryptimi nuo „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini). Ant dviračio matyti šviečiantis raudonos spalvos žibintas. Dviratininkas matomas dar dešimt sekundžių. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė 15 min. 3 s. (1 t., b. l. 124–127).

Daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas 2024 m. gegužės 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu rastas ir paimtas metalinis daiktas. Apžiūros atlikimo eiga: matyti baltos spalvos popierinis vokas su mėlynos spalvos lipduku, ant kurio matyti juodos spalvos užrašas „POLICIJA“ ir juodos spalvos skaičiai „009476“, taip pat ant voko matyti baltos spalvos lipdukas, ant kurio matyti juodos spalvos brūkšninis kodas ir užrašai: „IBPS-V-1465043-24(1),Reg. data: 2024 m. gegužės 29 d., Dok.: Apžiūros protokolas, Objektas ir eil. Nr. Metalinis daiktas, Nr. 1 IT Nr.:M-1-01-31006-24“. Šalia, ant voko yra ir tušinuku, ranka rašytas tekstas „IT Nr. 01-1-20316-24“. Vokas nepažeistas, užklijuotas. Atidarius voką jame matyti balto metalo spalvos metalinė grandinėlė, kuri yra 57 centimetrų ilgio. Apžiūrėjus grandinėlę matyti, kad joje yra užsegimo defektas, tai yra užsegimo kabliukas yra deformuotas, grandinėlė neužsisega. Iš abiejų grandinėlės pusių, ant sujungimo dalių matyti įspausti skaičiai - 925 (1 t., b. l. 131–133).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad 2024 m. gegužės 29 d., apie 05.30 val. buvo atlikta piliečio K. K. asmens apžiūra. Apžiūrint K. K., ant jo veido, kairės pusės apatinio žandikaulio matyti raudonos spalvos dėmės, dešinėje K. K. kaklo pusėje matyti paraudimas. Kairėje K. K. veido pusėje matyti tamsios spalvos kraujosruva ant viršutinės akies voko. K. K. apatiniai kairės pusės trečias ir ketvirtas dantys yra nuskelti. Toliau apžiūrint asmenį ant šio kairės rankos riešo matyti paraudimas, o ant K. K. dešinės rankos riešo, šalia delno matyti raudonos spalvos dėmė. Daugiau apžiūrint K. K. daugiau sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 140–142).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas I. K. tarnybiniame pranešime „Dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės“ nurodė, kad analizuojant R. Č. naudojamo mobilaus ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių / išeinančių skambučių, SMS žinučių ir bazinių stočių, prie kurių jungėsi abonentas išklotinių laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 12 d. 00.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. 00.00 val. nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (R. Č.) visą išklotinių gavimo laikotarpį, įvairiais valandų laikotarpiais nuolat ir besikartojančiai buvo prisijungęs prie bazinių stočių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir bazinių stočių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šių bazinių stočių veikimo perimetras apima „A.“, adresu (duomenys neskelbtini). Lygiagrečiai lyginat kitus ikiteisminio tyrimo duomenis, o būtent liudytojų parodymus, darytina išvada, kad įmonė „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), yra galimai įtariamojo R. Č. darbo vieta.

Analizuojant matyti, kad prie minėtų bazinių stočių, kurių veikimo perimetras apima „A.“ abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (R. Č.) 2024 metų vasario mėnesį (nuo 12 dienos) buvo prisijungęs 15 kartų, 2024 metų kovo mėnesį - 23 kartus, 2024 metų balandžio mėnesį - 22 kartus, 2024 metų gegužės mėnesį - 16 kartų, 2024 metų birželio mėnesį - 14 kartų, 2024 metų liepos mėnesį - 12 kartų, 2024 metų rugpjūčio mėnesį (iki 12 dienos) - 7 kartus. Atlikus analizę nustatyta, kad beveik visi abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (R. Č.) prisijungimai prie anksčiau minėtų bazinių stočių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) bei bazinių stočių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) fiksuoti nuo 15-16 valandos iki vidurnakčio arba iki sekančios dienos 1-2 valandos nakties, iš eilės po aštuonias - devynias valandas nenutrūkstamai, dėl ko darytina išvada, kad įtariamasis R. Č. įmonėje „A.“ lankosi ir (ar) dirba jau nuo 2024 m. vasario 12 d. (2 t., b. l. 28–30).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjas E. J. tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų aplinkybių“ parodė, kad 2024 m. gegužės 29 d., apie 02.20 val. Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje sumušė pažįstamas Č. R., kuris pasišalino. Nukentėjusiam skauda žandikaulį, kraujuoja iš veido, svaigsta galva, buvo nualpęs. Šiuo metu jis namie. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje sėdėjo nukentėjęs K. K., kuris paaiškino, kad 2024 m. gegužės 29 d., apie 00.15 val. einant (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), gatvėje prasilenkė su pažįstamu R. Č., kuris pravažiavo gatve su dviračiu, po kiek laiko jis jį pasivijo ir pradėjo kumščiais mušti į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0692, patikros sertifikato Nr.2069741, buvo patikrintas K. K. blaivumas, bei nustatyta, kad jis blaivas (0,00 promilių). Buvo atlikta K. K. apklausa, kur šis detaliai paaiškino įvykio aplinkybes.

Naudojantis policijos informacinėmis sistemomis buvo nustatyta, kad K. K. užpuolė ir sumušė R. Č.. Nuvykus (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, skambinant telefono numeriu niekas neatsiliepė, dėl to pastarasis R. Č. nebuvo sulaikytas ir/ar vyrui neįteiktas šaukimas.

Apžiūrint (duomenys neskelbtini) g. buvo nustatyta, kad R. Č. galimai užpuolė K. K. ties (duomenys neskelbtini), pastato vidiniu kiemo bromu. Ant pastato vidinio kiemo bromo sienų pastebėjo sumontuotas vaizdo stebėjimo kameras, nuėjus iki viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, į kurio vidinį kiemą yra patekimas pro (duomenys neskelbtini) bromą, buvo pabendrauta su viešbučio apsaugos darbuotoju T. Š.. Vyras nurodė, kad nežino kam priklauso minėtos kameros esančios ant bromo sienų. Taip pat (duomenys neskelbtini) ant pastato kampo yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, prie jų kamerų nebuvo jokios informacinės lentelės. Kadangi įvykio vieta apžiūrinėta nakties metu, išsiaiškinti kam priklauso minėtos kameros nepavyko, todėl neįteikti reikalavimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų pateikimo (2 t., b. l. 39–40).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis R. Č. kaltės nesunkiai sutrikdžius K. K. sveikatą nepripažino. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad 2024 m. gegužės 29 d., apie 00.15 val. nakties ties (duomenys neskelbtini) nebuvo ir nukentėjusiajam sveikatos nesutrikdė. Tačiau teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juo BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo R. Č. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pagrįstumu, kaltinamojo kaltė yra visiškai ir neginčytinai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetu.

Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal šią dalį, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).

Visų pirma nukentėjusysis K. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad išėjo iš darbo, ėjo gatve nuo (duomenys neskelbtini) link „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai neatsimena dienos, kada įvyko įvykis, bet gali būti kaltinime nurodyta data. R. Č. važiavo su dviračiu, apsirengęs tamsiais rūbais, link (duomenys neskelbtini). Pravažiavęs nukentėjusįjį kaltinamasis apsisuko, nusimetė dviratį ir klausė nukentėjusiojo, ar jis nori muštis, ir jį užpuolė, pradėjo daužyti, apipurškė dujomis. Viskas vyko arčiau „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo už (duomenys neskelbtini) g., prie ilgo pastato, kur būna sustatyti automobiliai. R. Č. pradėjo rėkti „nori muštis“, jis pradėjo nukentėjusįjį tampyti, daužyti, trenkė 8 kartus, išsitempė į gatvę, ten toliau tampė, apipurškė dujomis ir nukentėjusysis trenkėsi smakru į asfaltą. R. Č. klausinėjo, kur pinigai. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas. Kaltinamasis jam į veidą trenkė su kumščiu, trenkė maždaug į akies sritį, kelis kartus jis trenkė į kūną, numetė ant žemės ir tampė po žemę, nukentėjusysis atsistojo, jis išsitraukė dujas ir pataikė į veidą. Nukentėjusysis valėsi akis su marškinėliais, jis daužė jį toliau ir jis tada nukrito ant asfalto ir trenkėsi su smakru. Nukentėjusysis tiksliai atsimena, kad R. Č. buvo su tamsia apranga, rankovių vidinės pusės turėjo geltonos spalvos juostas. Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, t. y. apklausiamas 2024 m. gegužės 29 d. netrukus po įvykio, apklausiamas 2024 m. liepos 17 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos, tiek apklausiamas teisme. Taip pat apie įvykį jis pasakojo ir A. M., ir D. P.. Taigi, nukentėjusysis viso proceso metu buvo nuoseklus, davė iš esmės analogiškus ir sutampančius parodymus, kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti ir nesiremti.

Pažymėtina, kad K. K., po įvykio grįžęs namo, tas pačias aplinkybes nurodė ir savo mamai R. K., tai yra, grįžęs iškart po įvykio, būdamas susijaudinimo ir streso būsenoje po prieš jį ką tik panaudoto fizinio smurto, neturėdamas nei laiko, nei motyvo, kad reiktų kažką apkalbėti, nurodė tikras įvykio aplinkybes, tai yra, kad buvo užpultas ir sužalotas būtent R. Č.. R. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog sūnus grįžo namo, jis buvo sumuštas, kraujavo. Sūnus sakė, kad jį užpuolė R. Č. ir, kad jam skauda galvą ir jis eina pamiegoti. Sūnus sakė, kad jis ėjo, o R. Č. važiavo gatve su dviračiu, iš pradžių pravažiavo jos sūnų, o vėliau grįžo ir pradėjo jį mušti. Teismo vertinimu, nukentėjusysis neturėjo tikslo meluoti savo mamai, kad jį sumušė būtent kaltinamasis, o be to, būdamas stipriai sumuštas, streso ir šoko būsenoje, jausdamas stiprų skausmą, jis neturėjo objektyvios galimybės sugalvoti nebūtą įvykio versiją. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis pagalbos į medikus kreipėsi tik įkalbėtas mamos, o ne savo noru, todėl galima daryti išvadą, kad jis neturėjo pagrindo kaltinamąjį apkalbėti.

Nors kaltinamasis ir neneigė, jog važinėja dviračiu, tačiau jo teigimu, jis turi vieną dviratininko aprangą, ji yra juoda su baltu ir raudonu, visada dėvi šalmą. Neturi juodos dviratininko aprangos su geltonos spalvos, ryškiomis detalėmis. Tačiau ši kaltinamojo versija yra paneigta liudytojo A. M. parodymais, jog R. Č. visada su dviračiu atvyksta į darbą, jis važinėja apsirengęs specialia dviračio apranga, turi lyg dvi skirtingas dviratininko aprangas, vieną iš jų – juodą su geltonu.

Be to, R. Č., A. M. paklaustas apie įvykį su K. K., nurodė, kad mieste jie prasilenkė ir pakalbėjo apie pinigus. Taigi, kaltinamasis iš esmės A. M. pripažino, jog buvo sutikęs nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad liudytojai tiek A. M., tiek D. P. nurodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo susiklostę įtempti santykiai dėl skolos, o D. P. teigimu, jam kaltinamasis sakė, kad jei pamatytų K. K., trenktų jam. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu.

Vaizdo įrašuose užfiksuotas dviračiu važiuojantis vyras yra stambesnio kūno sudėjimo, kaip ir kaltinamasis, o taip pat įrašuose girdima, kad vyras sako: „Ateik čia, nu nu ką, kur pinigai? Kur pinigai? Kur pinigai? nu“, o būtent įtemptus nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykius dėl skolos akcentavo ne tik kaltinamasis ir nukentėjusysis, bet ir apklausti liudytojai. Teismo vertinimu, skola ir buvo motyvas dėl kurio kaltinamasis užpuolė nukentėjusįjį. Apibendrinant, teismas netiki ir nesiremia kaltinamojo R. Č. versija, kad įvykio vietoje jis nebuvo ir nukentėjusiojo nesužalojo, kadangi jo kaltė neginčytinai įrodyta surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Kad nukentėjusiajam K. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1105/2024 (02).

R. Č. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, kad R. Č. 2024 m. gegužės 29 d., apie 00.15 val., viešoje vietoje, ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam K. K. tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau 7 (septynis) kartus į veidą ir kitas įvairias kūno vietas, po ko rankomis stūmė nukentėjusįjį, taip jį pargriaudamas ant važiuojamosios kelio dalies ir gulinčiam K. K. tyčia purškė pipirinių dujų į akis, po ko nukentėjusiajam K. K. atsistojus, dar kartą rankomis stūmė jį, taip pakartotinai pargriaudamas ant važiuojamosios kelio dalies ir tokiais savo veiksmais padarydamas jam muštinę žaizdą smakro srityje, odos nubrozdinimus kakle, krūtinėje, nugaroje, dešinio peties srityje, dešinio klubo srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, krūtinės kairėje, dešinio riešo srityje ir 23, 33, 34 dantų vainikų lūžius, t. y. sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. Č. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje jis neteistas (2 t., b. l. 51–52), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 54–59), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 50), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 48).

R. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą – nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. K. sveikatą, teisiamas pirmą kartą, byloje nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs. Taigi, manytina, kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės paskirtį geriausiai padės įgyvendinti švelniausia BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės dydį nustatant artimesnį minimaliam.

BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę.

Atsižvelgus į tai, kad R. Č. padarė smurtinį nusikaltimą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 146,48 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajam K. K. 2024 m. gegužės 29 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose suteikta ambulatorinė skubios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga bei gydytojo radiologo konsultacija, atlikta kompiuterinė tomografija dėl kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo, sumušimo. Už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 146,48 Eur sumą.

Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš R. Č. PSDF naudai 146,48 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 86–87).

Teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, kadangi žala padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo R. Č. veiksmais, įrodytais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga, todėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo R. Č..

Taip pat byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. K. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 785 Eur turtinės žalos ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad užpuolimo metu buvo sugadinti K. K. daiktai: kelnės „Nike Tech Fleece Joggers“, 125 Eur vertės; batai „Nike Air Force“, 120 Eur vertės; marškinėliai „Muscle fit“, 15 Eur vertės; kuprinė „Gym king“, 35 Eur vertės; sidabrinė grandinėlė, 300 Eur vertės. Taip pat nurodo, kad patyrė medicinines išlaidas: vaistai nuo skausmo ir miegui, 40 Eur vertės; užpuolimo metu buvo sutrupinti dantys, odontologas nurodė, kad juos atstatyti kainuos 150 Eur. Negalėjo 3 savaites prasižioti, pirmą savaitę valgė trintą maistą, šonkauliai vis dar skausmingi, kartais skauda galvą.

Civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad civilinis ieškovas bijo vakarais vaikščioti, dažnai naktimis sapnuoja košmarus apie įvykį. Išsigando tiek jis, tiek jo šeima. Yra gilioje depresijoje. Kaltinamasis iki įvykio naudojo psichologinį smurtą, dabar bijo dėl savo saugumo (1 t., b. l. 59).

Teisiamojo posėdžio metu K. K. parodė, kad jam buvo suplėšyti marškinėliai, grandinė buvo nutrūkusi, kuprinė buvo suplėšyta, batai, treningas buvo kraujuoti. Jo visi rūbai buvo arba suplėšyti, arba sukruvinti. Galvojo, kad lūžo žandikaulis, negalėjo atverti burnos, negalėjo valgyti gal dvi savaites, žandikaulis nebuvo lūžęs, buvo stiprus sutrenkimas. Buvo gavęs smūgį ir į apatinę, ir į viršutinę burnos dalį. Buvo prakirstas antakis. Buvo kraujosruvos ant juosmens, kraujosruvos buvo ir dešinėje ir kairėje pusėje. Reikėjo siūti smakrą, antakio nesiuvo. Kai buvo smūgis į žemę, subyrėjo 3 dantys, dar iki šios dienos nėra susitvarkęs dantų. Negalėjo dirbti apie 6 mėn., jam labiausiai skaudėjo šonkaulius. Mama davė vaistų nuo skausmo, daugiau jokių vaistų nevartojo, vaistus rekomendavo gerti gydytojai. Vaistus nuo skausmo vartojo gal 3-4 mėnesius. Mano, kad po 6 mėnesių pradėjo gyventi visavertį gyvenimą. Iki dabar bijo vaikščioti naktį, yra labai įsitempęs. 6 mėnesius aš negalėjo dirbti, juos visus ir nedirbo, nedirbo dėl to, kad negalėjo dirbti fizinių darbų. Pirmas 3 savaites negalėjo prasižioti, mama trynė maistą, kramtyti negalėjo. Miego kokybė buvo bloga, visą laiką sukosi mintys, kad galėjo apsiginti, galėjo kažką kitaip padaryti. Dar iki šiandien nemiega normaliai, jokių vaistų miegui nevartoja. Kreipėsi į dantistą Šančiuose, jis išrašė dokumentą, jis matė kaip buvo sužalotas, jis matė, kad nukentėjusysis negalėjo praverti burnos. Pareigūnai jo drabužius buvo nufotografavę. Jam atidavė sidabrinę grandinėlę atgal, tačiau ji buvo vis sulamdyta, nutrūkusi, ji šiuo metu irgi nėra sutvarkyta.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Civilinėse bylose taip pat nurodoma, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Civilinis ieškovas K. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo prašomą priteisti turtinę žalą. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka, kad įvykio metu galėjo būti suplėšyti ir krauju sutepti nukentėjusiojo dėvėti marškinėliai, taip pat ši aplinkybė matoma ir nuotraukoje, esančioje 1 t., b. l. 144. Taip pat teismas sutinka, kad nukentėjusysis po įvykio jautė skausmą, kurio malšinimui vartojo medikamentus, galėjo būti sutrikęs miegas, dėl ko taip pat reikėjo medikamentų. Dėl kitų galimai sugadintų daiktų, kaip minėta, nėra pateikta jokių įrodymų, kad daiktai tikrai buvo sugadinti ir kad jie yra nepataisomi. Iš byloje esančių nuotraukų (1 t., b. l. 135) matyti, kad įvykio metu sidabrinė grandinėlė buvo nutraukta, tačiau į bylą nepateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad būtent tokia grandinėlė kainuoja civilinio ieškovo prašomus priteisti 300 Eur, kad jos neįmanoma sutaisyti. Taip pat teismas kritiškai vertina tai, jog odontologas civiliniam ieškovui nurodė, kad dantų taisymas kainuos 150 Eur, kadangi ši aplinkybė taip pat nėra niekaip pagrįsta, nukentėjusysis dantų iki šios dienos netaisė, nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų dantų taisymo kainą. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo K. K. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. Č. 55 Eur (15 Eur už marškinėlius ir 40 Eur už medikamentus) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Analizuojant praktiką nustatyta, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama suma kiek mažesnė ir siekia iki 2 800 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-21-942/2016, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nukentėjusiajam K. K. neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas be jokios aiškios priežasties, nukentėjusysis buvo užpultas viešoje vietoje. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, nepatogumus, bet ir psichologinius išgyvenimus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 1 000 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

R. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- penkios kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo įrašais, esančios voke ant baudžiamosios bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje;

- vatos tamponėliai su galimai biologiniais pėdsakais, esantys atskiruose vokuose, kurie įdėti į voką, esantį ant baudžiamosios bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju K. K..

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyti 6 (šešių) mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą, jį skaičiuojant nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš R. Č. 146,48 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 48 centus) turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Civilinio ieškovo K. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. Č. 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, viso 1 055 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt penkis Eur) civilinio ieškovo K. K. naudai.

R. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- penkias kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais, esančias voke ant baudžiamosios bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

- vatos tamponėlius su galimai biologiniais pėdsakais, esančius atskiruose vokuose, kurie įdėti į voką, esantį ant baudžiamosios bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.