- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-1428-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12611-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- B. S.
- Atsakovas
- V. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui V. Z. dėl leidimo išvežti vaiką gyventi į užsienį ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovo V. Z. priešieškinį ieškovei B. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė B. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama leisti išvežti dukrą A. Z., kurios nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nuolat gyventi į Daniją, taip pat pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-19811-1019/2017 11 punktą, jį išdėstant taip:
„11. Tol, kol dukters gyvenamoji vieta nustatyta su mama, šalys susitaria dėl tokios tėvo ir dukters bendravimo tvarkos. Šalys susitaria, kad V. Z. su nepilnamete dukra A. Z. bendraus tokia tvarka:
11.1. telefonu, „Viber“, „Skype“, „Facebook“ ir kitomis ryšio priemonėmis kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 20:00 val. (Danijos laiku);
11.2. visais nelyginiais metais (2021 m., 2023 m. ir t.t.) per Kalėdų atostogas, kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma bendru šalių sutarimu iki Kalėdų likus ne mažiau nei 2 (dviem) mėnesiams;
11.3. visais nelyginiais metais (2021 m., 2023 m. ir t.t.) per Velykų atostogas, kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma bendru šalių sutarimu iki Velykų likus ne mažiau nei 2 (dviem) mėnesiams;
11.4. visais lyginiais metais (2022 m., 2024 m. ir t.t.) per dukros vasario mėn. atostogas, kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma bendru šalių sutarimu iki atostogų likus ne mažiau nei 1 (vienam) mėnesiui;
11.5. visais lyginiais metais (2022 m., 2024 m. ir t.t.) per dukros rudens atostogas, kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma bendru šalių sutarimu iki atostogų likus ne mažiau nei 1 (vienam) mėnesiui;
11.6. kiekvienais metais dalį vasaros atostogų (bet kuriuo atveju ne mažiau nei dvi savaites), kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma bendru šalių sutarimu iki atostogų pradžios likus ne mažiau nei 2 (dviem) mėnesiams;
11.7. neatsižvelgiant į 11.2.-11.4. punktuose nurodytas atostogas, V. Z. turi teisę pasiimti dukrą 3 (tris) kartus per kalendorinius metus po 3 (tris) kalendorines dienas, tikslus laikas nustatomas bendru šalių sutarimu (šalims suderinant, kad nebūtų pakenkta dukros ugdymo procesui) iki kiekvieno dukros pasiėmimo pradžios likus ne mažiau nei 1 (vienam) mėnesiui;
11.8. B. S. įsipareigoja apmokėti 1 (vienos) V. Z. ir A. Z. kelionės per kalendorinius metus išlaidas iš savo asmeninių lėšų pradedant nuo 2021 m. sausio 1 d. iki kol A. Z. sulauks pilnametystės ar šalys susitars kitaip. Kelionės yra derinamos ne vėliau kaip 2 (du) mėnesiai prieš kelionės pradžią;
11.9. Sutarties 11.7 punkte nurodytą vienos iš kelionių išlaidų apmokėjimo įsipareigojimą sudaro: A) V. Z. skrydžio bilietas iš Lietuvos į Daniją B) V. Z. ir A. Z. skrydžio bilietai iš Danijos į Lietuvą C) V. Z. ir A. Z. skrydžio bilietai iš Lietuvos į Daniją D) V. Z. skrydžio bilietas iš Danijos į Lietuvą. Viso vienos kelionės išlaidas sudarys 6 lėktuvo bilietai, iš kurių 4 lėktuvo bilietai yra skirti V. Z. ir 2 lėktuvo bilietai yra skirti A. Z.;
11.10. kaip alternatyvą 11.7 ir 11.8 punktuose aprašytiems įsipareigojimams B. S. gali pasirinkti, kad pati asmeniškai (arba per B. S. parinktą lydintį asmenį) atskraidina A. Z. į Lietuvos oro uostą ir iš jo dukrą asmeniškai arba per lydintį asmenį (kurį parenka B. S.) pasiima pasibaigus V. Z. ir dukros bendravimo dienoms;
11.11. šalys susitaria, kad V. Z. ir nepilnametės dukros A. Z. bendravimas (aptartas šios sutarties 11.2.-11.5. punktuose) gali vykti Danijoje, Lietuvoje arba kitoje valstybėje. Nepilnametės dukros perdavimo ar grąžinimo vieta bei laikas nustatomi bendru šalių sutarimu iki atostogų pradžios likus ne mažiau nei 2 (dviem) mėnesiams;
11.12. šalys susitaria, V. Z. vykstant su nepilnamete dukra A. Z. atostogauti į kitą valstybę (neskaitant Danijos ir Lietuvos), raštu informuoti B. S. apie valstybę, į kurią vykstama, nurodant valstybės pavadinimą ir laikinos gyvenamosios vietos (viešbučio ar kt.) pavadinimą ir adresą;
11.13. bendravimo su vaiku metu V. Z. privalo sudaryti sąlygas vaikui bendrauti telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis su B. S.;
11.14. jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti dukros, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti (telefonu, sms ar el. paštu) kitą iš tėvų;
11.15. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatyto vaiko bendravimo tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
2. Ieškovė ieškinį grindė pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis: ieškovė sukūrė naują šeimą, todėl su dukra A. ketina persikelti į Daniją, kur nuolat gyvena ir dirba ieškovės sutuoktinis A. S.. Danijoje ieškovė planuoja dirbti pagal savo specialybę – (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) medicininius leidinius rengiančioje įmonėje (duomenys neskelbtini), darbą pagal sutartį su minėta įmone ir pačią veiklą ieškovė toliau vykdys, todėl jos pajamos bus užtikrintos. Ieškovei su dukra išvykus gyventi į Danijos Karalystę, šalių nepilnametės dukters gyvenimo, ugdymo, būsimų studijų bei būsimo darbo perspektyvos bus nepalyginamai geresnės, vaikas nori išvykti gyventi į užsienį ir tam ruošiasi. Ryšys tarp ieškovės ir nepilnametės dukters yra itin glaudus ir nepertraukiamas. Atsakovui sutikus dėl dukros išvažiavimo nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, jam būtų sudaromos visos sąlygos bendrauti su vaiku internetu, telefonu, dukros atostogų metu, didžiųjų švenčių metu, atsakovas turėtų teisę lankyti dukrą Danijoje, ieškovė ketina periodiškai atvykti su dukra į Lietuvą.
Šalies argumentai
3. Atsakovas V. Z. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių 8 punktą ir nustatyti nepilnametės dukters A. Z. gyvenamąją vietą su atsakovu; nustačius dukters gyvenamąją vietą su atsakovu, pakeisti sutarties 12 punktą ir priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės; nustatyti, kad atsakovas nepilnametei dukrai mokamas periodines išmokas valdys uzufrukto teise; panaikinti sutarties 13 punktą dėl papildomo išlaikymo vaikui mokėjimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, jog atsakovo bendravimas su dukra yra aktyvus ir nuolatinis (po 15 d. per mėnesį), patenkinus ieškinio reikalavimus, nutrūktų artimas tėvo ir dukters ryšys. Išvykimas gyventi į Daniją šalių dukrai sukeltų didelį stresą, dukra yra patyrusi daug išgyvenimų, sukrėtimų, yra silpnesnės sveikatos, jautri, uždara, jai labai svarbus pastovumas, saugi bei pažįstama aplinka, artimi santykiai su artimaisiais. Ieškovė neįrodė, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į Daniją geriausiai atitinka vaiko interesus.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašė atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, jog nesvarsto galimybės išvykti į Daniją viena, be dukters. Šalių dukra daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus gyvena su ieškove. Ieškovė tinkamai vykdo motinos pareigas, yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu byloje nėra. Ieškovė niekuomet nekliudė atsakovui bendrauti su dukra ir nesiruošia to daryti. Atsakovas neskiria tinkamos pinigų sumos dukros poreikiams užtikrinti, ignoruoja teismo sprendimo dalį dėl papildomų išlaidų dukros poreikiams, taip pažeisdamas dukros interesus augti, ugdytis ir vystytis turint tam tinkamas sąlygas.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šalių nepilnametė dukra visą laiką augo kartu su ieškove, su kuria teismo sprendimu ir buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, todėl vaikui yra būtinas nuolatinis ir artimas ryšys su ja. Šalių nepilnametei dukrai patiko Danijoje, ji puikiai sutaria su ieškovės sutuoktiniu ir jo vaikais, jai patiko mokykla, norėtų ten važiuoti, todėl Tarnyba ieškiniui iš esmės neprieštarauja, o pritarti priešieškinio reikalavimams neturi pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
7.1. ieškovės turtinė padėtis ir vaiko gyvenimo sąlygos yra pakankamai geros ir Lietuvoje. Ieškovės darbo pajamos sudaro apie 3 500 Eur per mėnesį, ji turi santaupų. Ieškovei nuosavybės teise priklauso du butai Vilniuje, kurių vienas yra nuomojamas už 400 Eur per mėnesį. Butas, kuriame ieškovė su dukra gyvena, yra trijų kambarių, 63 kv. m. ploto, su visais patogumais, netoli miesto centro. Mergaitė turi atskirą, jai įrengtą kambarį, kuriame sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog vaiko gyvenimo ir buities sąlygos Danijoje būtų ženkliai geresnės nei yra Lietuvoje. Šiuo metu vaikas su ieškove gyvena bute, o išvykus gyventų name su nuosavu kiemu, tačiau ieškovės gaunamos pajamos, esant poreikiui, sudarytų galimybę užtikrinti vaikui atitinkamas sąlygas ir Lietuvoje, todėl būtinybės dėl jų išvykti gyventi į Daniją nėra;
7.2. nei vaikų gerovės lygis, nei tobulesnė švietimo sistema, nei geresnė šalies ekonominė padėtis pačios savaime negali lemti ieškinio dėl leidimo išvykti gyventi į užsienio valstybę be vieno iš tėvų sutikimo tenkinimo;
7.3. vaikas Lietuvoje lanko mokyklą, kuria yra patenkintas, turi įprastas mėgstamas veiklas, draugų. Teismas vertino, kad vaiko išvykimas į užsienio valstybę, kurioje tektų prisitaikyti ne tik prie naujos namų aplinkos, bet ir prie naujos mokyklos, papildomų užsiėmimų, kitos kalbos, dažnų skrydžių, kurių vaikas nurodė nemėgstantis, nesant įrodytos konkrečios būtinybės išvykti, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Ieškovė nurodo, kad Danijoje vaikui būtų užtikrintas kokybiškesnis ugdymas, laukia geresnė ateitis, nemokamas aukštasis mokslas, tačiau, esant tinkamai motyvacijai ir dedant pakankamas pastangas, įgyti kokybišką išsilavinimą ir užsitikrinti ateities galimybes galima ir Lietuvoje;
7.4. vienintelė aplinkybė, dėl kurios kyla vaiko išvežimo gyventi į Danijos Karalystę poreikis, yra pasikeitusi ieškovės šeimyninė padėtis – sudaryta jos santuoka su Danijoje gyvenančiu asmeniu, užsimezgę vaiko ryšiai su jo šeima. Faktas, jog ieškovė sukūrė šeimą su užsienyje gyvenančiu asmeniu ir siekia išvykti pas jį gyventi, atspindi tik ieškovės, bet ne vaiko interesą ir nėra aplinkybė, dėl kurios atsakovo nesutikimas galėtų būti pripažintas teisiškai nepagrįstu. Nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo (išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu, o tas iš tėvų, kuris siekia išsivežti vaiką gyventi į užsienį, turi įrodyti, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus ir iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, kad pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis, nei vaiko aplinkos, kuri visų pirma yra jį supantys žmonės, išsaugojimas;
Atsiliepimas
7.5. atsakovas lygiaverčiai su ieškove dalyvauja vaiko gyvenime. Priešingai nei teigia ieškovės atstovas ir išvadą teikianti institucija, toks dalyvavimas nebus užtikrintas nustačius ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su kitoje šalyje gyvenančiu vaiku tvarką. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nerodo jos siekio užtikrinti maksimalų atsakovo bendravimą su vaiku šiam išvykus gyventi į užsienio valstybę (ieškovės nurodytoje bendravimo tvarkoje nustatyto nuotolinio bendravimo ribojimai, numatytas bendravimas per atostogas tik kas antrus metus, numatytas tik vienos kelionės per metus apmokėjimas). Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė iš esmės sutiktų su protingu bendravimo tvarkos praplėtimu, pati ieškovė paaiškino, kad nurodyta bendravimo tvarka yra pakankama ryšiui palaikyti, sutiko nustatyti tik 10-15 procentų platesnį bendravimą per atostogas. Teismo vertinimu, net nustačius plačiausią įmanomą vaikui gyvenant užsienyje atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, ji neprilygs šiuo metu nustatytai. Dėl pasikeitusių ieškovės gyvenimo aplinkybių ir vaiko išvykimo atsakovas netektų betarpiško ir tiesioginio bendravimo su juo tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis, o nuotolinis bendravimas tokio ryšio neatstotų;
7.6. stiprus vaiko ryšys su atsakovu iš esmės atsiskleidė ir vaiko apklausos metu. Vaikas nurodė, kad pasipasakoja tiek ieškovei, tiek atsakovui, į abu kreipiasi pagalbos, ir su tėčiu, ir su mama jaučiasi laiminga. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad su ieškove vaiko ryšys esmingai stipresnis, nei su atsakovu, kad pastovaus ryšio su siekiančia persikelti ieškove užtikrinimas yra svarbesnis, nei pastovaus tiesioginio ir nuolatinio ryšio su atsakovu ir jo artimaisiais išsaugojimas. Atsakovas aktyviai dalyvauja dukters gyvenime, juos sieja stiprus emocinis ryšys, todėl leidimas išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo iš esmės pažeistų atsakovo teises. Leidimo išvykti nuolat gyventi į Daniją atveju būtų neproporcingai apribota vaiko teisė bendrauti su tėvu, tėvo galimybė vaiką auklėti nuolat betarpiškai bendraujant sumažėtų, todėl nebūtų užtikrinta vaiko galimybė išsaugoti susiformavusius tamprius šeimos ryšius tarp tėvo ir vaiko, kas neatitiktų geriausių vaiko interesų;
7.7. vaiko apklausos teisme metu vaikas neišsakė vienareikšmiškos nuomonės dėl išvykimo į Daniją. Mergaitė nurodė, kad Danijoje gerai leidžia laiką, jai ten patinka, patinka mintis važiuoti ten gyventi, nors nežinojo, kodėl norisi ten važiuoti, nenorėtų likti Lietuvoje, tačiau taip pat negalėjo atsakyti, kodėl. Kita vertus, vaikas nurodė, kad pasiilgtų tėčio, norėtų su juo bendrauti daugiau, nei dabar. Vėliau vaikas teigė, kad jai tiktų visi variantai, po to, kad būtų blogai, jei gyventų su mama Danijoje, o su tėvu tik matytųsi;
7.8. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad vaiko interesus geriausiai atitiktų vaiko gyvenimas su ieškove. Reikalavimo dėl leidimo išvykti gyventi į užsienį su nepilnamečiu vaiku netenkinimas savaime nereiškia, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su kitu iš tėvų. Ieškovė nurodė, kad teismui nedavus leidimo išvykti su dukra gyventi į Danijos Karalystę, ji nesvarstytų išvykimo be jos. Išvadą teikiančios institucijos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad šis variantas atitiktų vaiko interesus, tačiau visiškai neatitiktų ieškovės interesų, dėl ko ji galimai būtų nelaiminga ir kas galimai atsilieptų vaikui. Nustačius, kad atsakovas aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, daug su juo bendrauja, kad toks bendravimas negalėtų būti užtikrintas vaikui išvykus nuolatiniam gyvenimui į Daniją, ieškinys dalyje dėl leidimo išvykti gyventi su vaiku į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo atmetamas. Atmetus reikalavimą dėl leidimo išvykti su vaiku nuolatiniam gyvenimui į Daniją, atmetamas ir reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, nes šis reikalavimas buvo orientuotas į atsakovo bendravimo su vaikų tvarką, vaikui gyvenant užsienio valstybėje;
7.9. atmetus ieškinio reikalavimą dėl leidimo išvežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo, priešieškinys atmetamas, nes nenustatytos jokios (jau) pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių turėtų būti keičiama šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta;
7.10. vertinant aplinkybes, dėl kurių atsakovas prašo panaikinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 13 punktą, darytina išvada, kad nei faktinis šalių sutartų nuostatų dėl papildomo vaiko išlaikymo taikymas ar netaikymas praeityje, nei galimi ieškovės reikalavimai prisidėti prie tokių išlaidų ateityje, nesudaro įstatyme numatyto pagrindo keisti sutarto vaikui teikti išlaikymo dydžio (jį mažinti), naikinant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 13 punktą, kadangi nei vienas iš nurodytų pagrindų nėra susijęs su vaiko poreikių ar šalių turtinės padėties pasikeitimu. Pagal šio punkto formuluotę, šalys privalo dengti tik tokias išlaidas, kurios yra abiejų šalių suderintos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pagal šį punktą ieškovė galėtų reikalauti kokių nors tarpusavyje nesuderintų išlaidų vaikui apmokėjimo, ar kad toks šalių susitarimas gali nepagrįstai apsunkinti atsakovo padėtį jam privalant prisidėti prie to, dėl ko šalys nesitarė. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad šalių skiriamų 150 Eur per mėnesį ir valstybės mokamos 60 Eur per mėnesį vaiko išmokos, iš viso 360 Eur, pakanka vaiko poreikiams tenkinti, savo esme taip pat negali būti pagrindu išlaikymui mažinti, naikinant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 13 punktą, nes tai, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 punkte sutarto vaiko išlaikymo dydis atitinka realius vaiko poreikius, negali reikšti nei jų apimties, nei šalių turtinės padėties pasikeitimo, lyginant su santuokos nutraukimo momentu. Šalių nepilnametė dukra turi specialiųjų ir papildomų poreikių – jai reikalingi akiniai, ji lanko būrelius, kas sudaro pagrindą manyti, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 13 punkto, numatančio atsakovo pareigą prisidėti prie papildomų suderintų išlaidų, panaikinimas pažeistų vaiko interesus gauti tinkamo dydžio išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovė B. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai arba patenkinti ieškinio dalį dėl leidimo išvežti vaiką į Daniją, o bylos dalį dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo nurodoma, kad, spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis, nei vaiko aplinkos išsaugojimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 39 punktą). Teismas nesilaikė CK 3.174 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos, nes sprendimą atmesti ieškinį grindė tuo, kad A. Z. gyvenimo sąlygos Danijoje nebus geresnės, nei Lietuvoje, vaikas neišreiškė vienareikšmiškos nuomonės dėl išvykimo į Daniją, dukrai išvykus, iš esmės būtų pažeistos atsakovo teisės aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime ir daug su juo bendrauti;
8.2. teismas netinkamai išsiaiškino ir vertino ieškovės ir jos dukters išvykimo į užsienio valstybę priežastį, nes sprendimą neleisti ieškovei išvykti gyventi į Daniją iš esmės grindė tuo, kad vaiko gyvenimo, mokymosi, vystymosi, sveikatos priežiūros ir kitos sąlygos Lietuvoje nėra blogesnės. Vaiko gyvenimo Danijoje sąlygos nėra išvykimo į šią šalį priežastis, o tik išvykimo priežasties pagrįstumą per geriausių vaiko interesų prizmę pagrindžiančios aplinkybės. Ieškovės ir jos dukters išvykimo į Daniją priežastis ir ieškinio reikalavimo išduoti ieškovei leidimą išvykti pagrindas yra pasikeitusios objektyvios gyvenimo aplinkybės, t. y., kad ieškovė sukūrė naują šeimą su A. S., kuris jau daug metų gyvena ir dirba Danijos Karalystėje. Taigi ieškovės ir jos dukters gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo priežastis yra naujos šeimos sukūrimas, tačiau teismas šiai esminei bylos aplinkybei nesuteikė reikiamos reikšmės ir jos neįvertino per geriausių vaiko interesų prizmę, kaip yra nurodęs kasacinis teismas;
8.3. teismas pagrindinę ieškovės su dukra išvykimo priežastį – šeimos sukūrimą, nepagrįstai vertino kaip subjektyvią aplinkybę, kuri neva atspindi išimtinai tik ieškovės interesus. Teismo išvada, kad naujai sukurtos šeimos faktas atspindi išimtinai ieškovės asmeninius interesus, yra iš esmės klaidinga ir neteisėta, nes prieštarauja šeimos teisiniam reguliavimui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnį šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Šeima yra didžiausia visuomenės vertybė, todėl šeimos sukūrimo faktas iš principo negali sukelti kokių nors neigiamų pasekmių šeimą sukūrusių asmenų teisėms, įskaitant teisę kartu gyventi su savo vaikais iš pirmosios santuokos, bei CK 3.174 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę pakeisti gyvenamosios vietos valstybę. Teismas išaiškino, kad šeimos sukūrimo faktas nėra pagrįsta priežastis išvykti į kitą šalį, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai nedavė sutikimo. Šeimos sukūrimas yra objektyvi, ne su asmeniniais ieškovės interesais susijusi, priežastis, dėl kurios ieškovė turi teisę pakeisti vaiko gyvenamosios vietos valstybę, o atsakovas, neleisdamas ieškovei ir dukrai dėl minėtos priežasties išvykti į užsienio valstybę, pažeidė ieškovės teisę į šeimą ir teisę gyventi kartu su dukra;
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, nepilnametės dukters A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina. Taigi vaikas su motina nuolat kartu gyvena beveik (duomenys neskelbtini) metus. Motina dukrai yra svarbiausias ir artimiausias asmuo. Ieškovei dukra taip pat yra svarbiausia. Vaikas žino, kad motina ją labai myli, dėl jos labai stengiasi, todėl per geriausių vaiko interesų prizmę vaikui yra svarbu ir toliau nuolat gyventi su mama ir visada būti šalia jos. Tai, kad vaiko ryšys su mama yra labai artimas ir vaikas yra suinteresuotas šį ryšį išsaugoti, net jeigu dėl to reikėtų išvykti į Daniją, patvirtina 2020 m. spalio 8 d. vykusios dukros apklausos ir teismo posėdžio metu duoti A. Z. paaiškinimai, kurie patvirtina, kad A. su mama gerai sutaria, su ja žaidžia ir jai pasipasakoja bei blogai jaustųsi, jeigu mama į Daniją važinėtų viena. Vaiko stiprų ryšį su mama ir norą šį ryšį išsaugoti išvykstant į Daniją taip pat patvirtina teismo sprendime nurodyti ieškovės paaiškinimai, liudytojų – ieškovės sutuoktinio A. S. ir ieškovės pusseserės R. R. B., parodymai, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės išvados. Vaikas supranta, kad mama sukūrė kitą šeimą, kad, būdama santuokoje, yra laiminga, nes yra mylima ir pati myli savo sutuoktinį. Vaiko emocinė būsena tiesiogiai priklauso nuo mamos emocinės būsenos, todėl geriausius vaiko interesus atitinka šalia esanti laiminga mama;
8.5. geriausius dukters interesus taip pat atitinka galimybė gyventi ne tik su motina, bet ir turėti pilnavertę šeimą. Šį vaiko interesą, į kurį neatsižvelgė teismas, pažymėjo Tarnybos atstovė savo išvadoje. Dukters duoti paaiškinimai, ieškovės sutuoktinio liudytojo A. S. parodymai ir į bylą su ieškiniu pateiktos nuotraukos patvirtina, kad Danijoje gyvenančioje šeimoje dukra jaučiasi kaip namie, vaikas yra atsipalaidavęs ir laimingas. Teismo posėdžio metu A. Z. paaiškino, kad 4 kartus yra buvusi Danijoje. Ten gyvena A. su sūnumis, su kuriais ji gerai sutaria. Jai ten patinka, patinka mintis ten gyventi. Nenorėtų likti Lietuvoje. Yra buvusi name, kuriame gyventų, ten turėtų atskirą kambarį, kuriame jauku ir patogu. Liudytojas A. S. paaiškino, kad daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus pažįsta ieškovės dukrą, su kuria puikiai sutaria. Iš vaiko bendravimo akivaizdu, kad A. nori vykti gyventi į Daniją, kalba apie išvažiavimą, planuoja, kur namuose stovės jos daiktai, kur miegos katė, kas vežios ją į mokyklą. Pati inicijuoja šiuos pokalbius, supranta, kad Danijoje būtų jos namai, atvirai, laisvai kalba apie gyvenimą Danijoje, čia jaučiasi kaip namuose. A. integravosi į šeimą, yra susiformavę šeimos ritualai, ieškovės sutuoktinio vaikus, su kuriais matėsi 15-20 kartų, vadina broliais. Gyvenimas pilnavertėje šeimoje bus naudingas jos ugdymui, padės formuoti gyvenime reikalingus bendravimo įgūdžius, nes dukra turės galimybę ne tik stebėti, bet ir pati dalyvauti įvairiapusiškesniuose, nei gyvenant atskirai tik su mama ar tėvu, šeimos narių santykiuose. Dukra galės geriau suprasti sutuoktinių, brolių ir seserų santykius, šeimos narių lygiateisiškumo, teisių ir pareigų pasiskirstymo, tarpusavio pagarbos, bendradarbiavimo ir pagalbos reikšmę. Kartu su A. gyvensiančių brolių J. ir K. amžius yra panašus kaip ir A., todėl dukra nebus vieniša, vaikams lengva bus bendrauti, turėti bendrų interesų ir bendrų draugų;
8.6. vertinant vaiko geriausius interesus, yra svarbi ir vaiko nuomonė. Teismas į A. nuomonę neatsižvelgė, nes nepagrįstai sprendė, kad A. neišsakė vienareikšmiškos nuomonės dėl išvykimo į Daniją. Tokia teismo išvada prieštarauja teismo sprendime cituojamiems vaiko paaiškinimams, kad ji „yra 4 kartus buvusi Danijoje. Ten gyvena A. su sūnumis, su kuriais ji gerai sutaria. Jai ten patinka, patinka mintis ten gyventi. Nenorėtų likti Lietuvoje“. Taigi vaikas išsakė aiškią nuomonę, kad jai patinka ir ji nori gyventi Danijoje su mama, jos sutuoktiniu bei jo vaikais. Be to, vaikas pabrėžė, kad nenori pasilikti Lietuvoje. Todėl teisme vaiko nuomonė buvo aiškiai išreikšta. Teisme, kaip neutralioje aplinkoje, duotus A. paaiškinimus teismas laikė teisingais, tačiau, prieštaraudamas savo vertinimui, vis tiek sprendė, kad vaiko nuomonė nebuvo išsakyta, nes vaikas neva negalėjo pasakyti, kodėl nori išvykti į Daniją. Tokie teismo argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, dukra pasakė savo motyvus, t. y. kad jau kelis kartus buvo Danijoje, jai ten patinka, gerai sutaria su A. ir jo sūnumis, patinka namas, kuriame gyventų, turėtų atskirą kambarį, kuriame, anot vaiko, jauku ir patogu. Taigi dukra, atsižvelgiant į jos amžių, išsakė daug argumentų, kodėl norėtų išvykti į Daniją. Antra, yra nepagrįsta iš (duomenys neskelbtini) metų vaiko reikalauti išsamių, nuoseklių, detalių paaiškinimų ir motyvų. Vaikas dar nemoka pasverti visų motyvų, jų apibendrinti ir pateikti išvadų, nes tokie įgūdžiai yra būdingi tik suaugusiam ir išsilavinusiam asmeniui. Todėl natūralu, kad vaiko nuomonė pirmiausia grindžiama įspūdžiais ir emocijomis, o ne racionaliu, pasvertu mąstymu. A. teismui išdėstė natūralius savo įspūdžius apie gyvenimą Danijoje, todėl būtent šie įspūdžiai ir atspindi tikrąją vaiko nuomonę. Be to, A. paaiškino teismui, kodėl teigiamai galvoja apie gyvenimą Danijoje, todėl teismas privalėjo atsižvelgti į argumentuotai išsakytą vaiko nuomonę ir ją vertinti, kaip atspindinčią geriausius vaiko interesus;
8.7. teismas neatsižvelgė, kad vaiko gyvenimo ir mokymosi sąlygas Danijoje taip pat atitinka vaiko geriausius interesus. Teismas sprendė, kad toks interesas nenustatytas, nes ieškovės turtinė padėtis ir vaiko gyvenimo sąlygos yra pakankamai geros ir Lietuvoje. Šios teismo išvados yra nepagrįstos, nes teismas privalo įvertinti geriausių vaiko interesų visumą įvairiais aspektais, įskaitant ir vaiko gyvenimo bei mokymosi sąlygas, kurios vaikui yra labai svarbios. Danija pagal vaiko gerovę yra 3-ioje vietoje tarp 38 šalių (Lietuva – 33-oje vietoje). Danijoje A. gyvens 215 kv. m, 2 aukštų, su 4 miegamaisiais ir 2 vonios kambariais name, kuriame dukra turės atskirą kambarį. Be to namas turi kiemą ir sodą, kur vaikas galės saugiai būti ir žaisti gryname ore. Danijoje A. lankys tarptautinę mokyklą šalia esančiame mieste, turinčią didelę darbo su užsieniečių vaikais patirtį. Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie mokyklą, į kurią buvo užregistruota A., mokslai šioje mokykloje vyksta anglų kalba. Teikiama pagalba patiriant sunkumų, mokantis anglų, danų kalbos, tobulinami bendravimo, informacinių technologijų, bendradarbiavimo, problemų sprendimo ir naujovių diegimo, savireguliacijos, žinių konstravimo įgūdžiai. Mokykloje taikoma Kembridžo mokymo programa, laikomi tarptautiniai egzaminai. Baigusi mokyklą, A. galės rinkti studijas Danijos aukštojoje mokykloje, kur garantuojamas nemokamas mokslas;
8.8. teismas nepagrįstai sprendė, kad išvykimas neatitinka geriausių vaiko interesų dėl to, kad, išvykus į Daniją, vaikui reikės adaptuotis, vaikas gali patirti didesnį ar mažesnį stresą, reikės prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, naujos mokyklos, mokytis kalbų. Tokie teismo argumentai yra nepagrįsti, nes augantis vaikas nuolat susiduria su gyvenimo ir mokymosi išbandymais, prie kurių reikia prisitaikyti. Pvz., augant vaikui Lietuvoje, pradinę mokyklą reikėtų keisti į pagrindinę, o vėliau – į vidurinę, todėl vaikas taip pat turėtų nuolat prisitaikyti prie naujos aplinkos, susirasti naujų draugų ir pan. Danijoje dukrai reikės prisitaikyti prie geresnių, o ne prie blogesnių gyvenimo ir mokymosi sąlygų. Todėl šiuo atveju vaiko laukiantys išbandymai turi būti vertinami pozityviai, nes, vaikui gyvenant geresnėmis sąlygomis, lankant gerą mokyklą, mokantis naujų kalbų ir įgyjant naujos patirties, galiausiai ir bus galima pasiekti geriausių vaiko asmenybės ugdymo rezultatų;
8.9. vaiko išvykimas su motina į Daniją yra būtinas, kad išsaugoti ieškovės ir dukters pastovų ryšį, kurio nebūtų įmanoma užtikrinti, vaikui likus Lietuvoje, o ieškovei gyvenant santuokoje su Danijoje nuolat gyvenančiu ir dirbančiu sutuoktiniu. Ieškovės ir dukters pastovaus ryšio išsaugojimas yra svarbesnis, nei vaiko aplinkos Lietuvoje išsaugojimas, nes Danijoje vaikas gyvens kartu su motina, geriausiai vaiko interesus atitinkančiomis gyvenimo, vystymosi ir mokymosi sąlygomis;
8.10. teismas šioje byloje prioritetą suteikė ne vaiko, bet atsakovo interesų apsaugai ir ieškinį nepagrįstai bei neteisėtai atmetė dėl to, kad vaiko išvykimas iš esmės pažeistų atsakovo teises, o, net ir nustačius plačiausią įmanomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsakovo teisių vis tiek negalima būtų apsaugoti. Vaiko išvykimas turi būti vertinamas ne per skyrium gyvenančio tėvo interesus, bet per vaiko interesų prizmę;
8.11. kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje, nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-412-916/2020, 31 punktas). Ieškovė prašė nustatyti bendravimo tvarką, kuri atitinka kasacinio teismo praktikoje įvardintus bendravimo būdus bei suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą. Šios tvarkos teismas iš esmės nenagrinėjo, teismas atmetė ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką, remdamasis vien neteisėta išvada, kad atsakovo interesai bus pažeisti net ir nustačius plačiausiai įmanomą bendravimo tvarką. Todėl teismas šioje ieškinio dalyje neišnagrinėjo bylos, neatskleidė jos esmės ir priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teismo sprendimą šioje dalyje ieškovė prašo panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu.
Atsiliepimas
9. Atsakovas V. Z. prašo ieškovės B. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. teismas tinkamai taikė CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jų aiškinimą bei taikymą reglamentuojančią kasacinio teismo praktiką, išsamiai įsigilino į bylos medžiagą, ieškovės pasikeitusias gyvenimo aplinkybes, ištyrė visus įrodymus, apklausė mergaitę teisme su psichologo pagalba, įvertino situaciją, kas vaikui šioje situacijoje būtų geriausia. Teismas įvertino ne tik mergaitės artimą ryšį su mama, bet taip pat įvertino ir išsaugotą artimą ryšį su tėvu (nors šalys kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini)), įvertino vaiko brandą, įvertino, ar mergaitės norai atitinka jos pačios interesus, o taip pat, ar ji pati realiai suvokia, ką reiškia išvykti gyventi į kitą šalį. Teismo sprendimas labiausiai atitinka vaiko interesus, o ne vien ieškovės interesą apsigyventi ten, kur patogiau jai ir jos sutuoktiniui;
Žemesnės instancijos teismas
9.2. teismas vertino, kad vaikas nėra pakankamai brandus nuspręsti, kur ir su kuo jai bus geriau. Teismas įvertino faktą, kad vaiko artima aplinka yra jį supantys žmonės, kad vaikas bendrauja ne tik su mama, bet intensyviai bendrauja ir su tėčiu bei jo gimine, kad vaiko visi draugai ir artimieji gyvena Lietuvoje, o į Danija ji išvyktų tik su vienu artimu jai žmogumi – mama, o tai neužtikrintų geriausių vaiko interesų. Atsakovas niekada neprieštarautų, jei pati dukra norėtų (suvokdama, ką tai reiškia) gyventi kitoje šalyje, bet dukra jam visuomet sako, kad ji nenori gyventi visą laiką Danijoje. Jai ten smagu nuvažiuoti pabūti. Apklausos metu teisme mergaitė neišsakė, kad norėtų gyventi Danijoje. Akcentavo, kad jai smagu ir su mama, ir su tėčiu, kad liūdėtų tiek be mamos, tiek be tėčio, kad apie viską gali pasikalbėti ir su mama, ir su tėčiu, kas iš tiesų rodo jos artimą ryšį ne tik su mama, bet ir su tėčiu, o taip pat vaikišką nesuvokimą, kaip būtų, jei tektų nuolatinai gyventi Danijos Karalystėje. Mergaitė apklausos metu nurodė, kad jai patinka jos lankoma mokykla, mokytoja, kad turi draugų;
9.3. ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad išvykimo į Daniją priežastis – vaiko geresnės gyvenimo sąlygos Danijoje, ir teismui nurodė, kad jei nebus išduotas leidimas išsivežti vaiko į Daniją nuolatiniam gyvenimui, jos abi liks gyventi Lietuvoje ir kaip galima dažniau stengsis nuvažiuoti į Daniją. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė tiek į mamos, tiek į tėčio galimybes bei pastangas ir į tai, kad vaikas Lietuvoje auga nieko nestokodamas. Dukra gyvena su mama bute, turi savo kambarį, atvykusi pas tėtį, taip pat turi savo erdvę poilsiui ir žaidimams, yra pavalgiusi, aprengta, lanko mokyklą, norimus būrelius, pramogauja tiek su mama, tiek su tėčiu. Ieškovė nors ir pateikė duomenis apie Danijos mokyklą, bet neįrodė, kuo Danijos mokykla bus geresnė vaikui, nei dabartinė Lietuvos mokykla, kurią dukra noriai lanko, turi draugų;
9.4. nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad sprendimu buvo apribota mamos teisė gyventi su dukra. Atvirkščiai, teismas nepakeitė vaiko gyvenamosios vietos ir paliko jo gyvenamąją vietą su mama, o taip pat išlaikė tėvų pusiausvyrą vienodai dalyvauti vaiko auginime, auklėjime, ko nebūtų, jei ieškinys būtų patenkintas. Naujo mamos sutuoktinio ir mažametės dukters geri santykiai negali būti vertinami kaip labiau atitinkantys vaiko interesus, nei dukters ir tėvo geri santykiai, susiformavęs artimas ryšys. Skunde mamos naujoji santuoka, vaiko santykiai su mamos sutuoktiniu iškeliami aukščiau biologinio tėvo gerų santykių su mažamete dukra ir tai nėra teisinga. Sprendimu vaikui palikta teisė turėti ir tėtį, ir mamą, jausti artimą ryšį su jais, nuolat bendrauti ir būti jų auklėjamu, todėl sprendimas atitinka geriausius vaiko interesus;
9.5. kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Šiuo atveju ieškovė to neįrodė, nes vaikas ir Lietuvoje auga nieko nestokodamas;
9.6. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, nepilnametės dukters A. Z. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tačiau atsakovo bendravimo tvarka su mažamete dukra buvo nustatyta labai plati, o tai rodo dukters ir tėvo artimą ryšį, nuolatinį bendravimą. Atsakovas su dukra praleidžia beveik tiek pat laiko, kaip ir ieškovė, todėl ir tėvas vaiko gyvenime yra svarbus, mylimas, su kuriuo dukra nori ir toliau palaikyti artimą ryšį. Dukra nori, kad tiek mama, tiek tėtis būtų laimingi, su abiem praleidžia daug laiko, abiejų yra prižiūrima ir išlaikoma. Dukra nelabai supranta, kad ieškovė sukūrė šeimą. Per apklausą 2020 m. gruodžio 1 d. teisme mergaitė nepasirodė nei drąsi, nei lengvai bendraujanti ar laisvai išsakanti savo norus. Ji negalėjo įvardinti, kad nori išvykti su mama į Daniją, kad viską ji ten žino, kad yra pasiruošus išvykti. Ji į daugelį klausimų atsakė nežinau, iš artimųjų įvardino tik močiutes ir pusseseres iš tėčio pusės (į kl.: Kokių turi artimųjų?, A. atsakė: močiutę, močiutę, senelis, pusseserės ir viskas (protokolo 9:10 min.). Tik aiškiai išreiškė norą turėti abu tėvus (su abiem tėvais viską veikia, abu myli, pas abu gali būti, o su kitu bendrauti telefonu ar skyp'u, su abiem pasikalba, pasipasakoja, pas abu gali kreiptis, jei to prireikia (protokolo 7:42 - 8:46 min.), akivaizdu, kad tai ji gali turėti tik likusi Lietuvoje. Nors ir ieškovė, ir A. S. pasakojo, kad su A. daug bendrauja, yra artimi, kad A. daug bendrauja su A. vaikais, tačiau teisme apklausiama mergaitė nurodė, kad A. yra vyras, gyvenantis Danijoje (protokolo 12:13 min.), net neįvardino, kad jis mamos sutuoktinis, A. S. vaikų taip pat neminėjo, į kl.: Ar norėtum, kad dar kažkas be mamos gyventų su tavimi?, A. atsakė neigiamai, nenorėtų (protokolo 42:02 min.), o paklausta: Jei gyventum kitoje šalyje, kiek norėtum bendrauti su tėčiu, tiek kiek dabar, ar daugiau, ar mažiau?, A. atsakė: daugiau (protokolo 17:48 min.), į kl.: Jeigu nuvažiuotum į Daniją, kaip tu galvoji, ko labiausiai pasiilgtum iš Lietuvos?, dukra atsakė: tėčio, pusseserių ir močiutės (protokolo 18:01 min.); Ar pasiilgtum savo mokyklos?, A. atsakė: pasiilgčiau (protokolo 18:48 min.). Dukra Danijoje nesijaučia kaip namie, ji per apklausą to neįvardijo, savo namais laiko Lietuvą, ten, kur praleidžia daugiausiai laiko, pas mamą ir tėtį. Ieškovės sutuoktinis nepraleidžia daug laiko su A.. Tai vyksta daugiausiai nuotoliniu būdu ir atskrendant į Lietuvą. Negalima teigti, kad A. integravosi į naują ieškovės šeimą, nes ji joje negyveno, buvo tik keletą kartų per atostogas. Dėl A. bendravimo su A. S. vaikais, tai nėra toks aktyvus bendravimas, kaip nurodoma skunde, nes jie susitinka tik trumpų atostogų metu, kai visi atsipalaidavę, keliauja, lanko draugus ar gimines. A. apklausos metu jų neminėjo kaip artimųjų, kurių pasiilgsta, ar kad nori su jais bendrauti, nevadino jų savo broliais;
9.7. teismas padarė teisingas išvadas, kad mergaitė nėra apsisprendusi, kad negali įvertinti išvykimo nuolatinai gyventi pasekmių. Mergaitė posėdžio metu sakė, kad liūdėtų, jei nesimatytų su tėčiu, kad su tėčiu norėtų matytis daugiau, kad A. yra žmogus, gyvenantis Danijoje, kad ji nenori, kad su ja ir mama gyventų dar kas nors. Nuolat gyventi ir pabūti per atostogas Danijoje yra ne tas pats. A. ten nėra ilgai buvusi ir negali suprasti, ką reikštų gyventi toli nuo savo tėčio, artimųjų ir draugų;
9.8. teismas pagrįstai ir argumentuotai nusprendė nesivadovauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus išvada, kadangi joje remiamasi tik faktu, kad ieškovė sukūrė naują šeimą. Išvada pateikta neanalizuojant vaiko psichologinės būklės, ryšio su abiem tėvais. Išvadoje nurodyti visi ieškovės argumentai, dėl ko reikėtų tenkinti ieškinį, o atsakovo argumentai, socialinės aplinkos pokyčių įtaka vaikui neanalizuoti. Stabilumo aspektu nieko nepasisakyta, tik akcentuota, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, kad su mama vaikas gyvena, todėl ir gali išvykti su mama nuolatinai gyventi į kitą valstybę, o kad vaikas tiek pat bendrauja ir su tėvu, net nesivadovauta. Vaiką norima išvežti gyventi ne į kitą Lietuvos miestą, o į kitos kultūros, svetimos kalbos, visiškai skirtingos socialinės aplinkos kraštą;
9.9. ieškovės žadama užtikrinti bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu nepagrįsta, nes pati ieškovė dar negyveno Danijoje nuolatinai ir nežino, ką reiškia atvykti į Lietuvą tik atostogoms, kuomet visus turi aplankyti. Mergaitę norės matyti ir su ja kartu negyvenantys seneliai, dėdės, tetos, draugai, todėl iš ieškovės žadamų atostogų dienų per metus atsakovui neteks nei pusė. Dėl šių priežasčių visai nepagrįstas skundo argumentas, kad ieškovė užtikrins lygiavertį iki tol buvusiam bendravimą, kad nei dukters, nei atsakovo interesai nenukentės. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nerodo jos siekio užtikrinti maksimalų atsakovo bendravimų su vaiku šiam išvykus gyventi į užsienio valstybę (ieškovės nurodytoje bendravimo tvarkoje nustatyto nuotolinio bendravimo ribojimai, numatytas bendravimas per atostogas tik kas antrus metus, numatytas tik vienos kelionės per metus apmokėjimas). Dėl pasikeitusių ieškovės gyvenimo aplinkybių ir vaiko išvykimo atsakovas netektų betarpiško ir tiesioginio bendravimo su juo tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis, o nuotolinis bendravimas tokio ryšio neatstotų;
9.10. nei ieškovės ieškinyje, nei Tarnybos specialistų išvadoje nėra kalbama apie vaiko interesą – stabilumą. Ieškovė ieškinyje neįrodė, kuo būtų naudingas A. Z. išvykimas nuolatinai gyventi į Daniją. Saugumą dukra turi ir gyvendama Lietuvoje. Stabili šeima vaikui yra vertybė, bet šioje byloje mergaitės tėvai yra išsituokę. Ieškovė, kurdama naują šeimą, veikia savo interesais, nes jai šiuo metu taip atrodo geriausia. Aukoti vaiko interesą į stabilumą, į abiejų tėvų buvimą šalia, tik dėl galimai geresnės materialinės padėties nėra pagrindas ieškiniui tenkinti. Leidimas ieškovei išvežti dukrą nuolatiniam gyvenimui į užsienį, nustatant bendravimo tvarką, kokią prašo nustatyti ieškovė, neužtikrintų tokios tvarkos realaus įvykdymo. Taip pat nebūtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, tėvo teisė maksimaliai dalyvauti dukters auklėjime, vaiko ryšiai su kitais giminaičiais, o tai niekaip neatitinka geriausių vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą A. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19811-1019/2017, šiuo sprendimu taip pat patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 8 punktu šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Šios sutarties 11 punktu nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią atsakovas turi teisę praleisti su dukra kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, dvi dienas darbo dienomis (vieną dieną su nakvyne ir vieną dieną be nakvynės), Tėvo dieną, pusę dukters gimtadienio dienos, kas antras Kalėdų ir Velykų šventes, pusę atsakovo kasmetinių atostogų (ne mažiau nei 14 dienų nepertraukiamai), pusę dukters atostogų.
13. (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su A. S., kuris nuolat gyvena ir dirba Danijoje. Ieškovė ketina su dukra išvykti gyventi pas vyrą į Daniją. Atsakovui nesutikus leisti išvežti dukrą nuolat gyventi į Daniją, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama leisti išvežti dukrą nuolat gyventi į Daniją, taip pat pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu nustatytą dukros gyvenamąją vietą ir dukros gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.
Žemesnės instancijos teismas
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dukros išvežimas nuolat gyventi į Daniją geriausiai atitinka dukros interesus. Teismas nurodė, kad šalių nepilnametės dukros gyvenimo, sveikatos priežiūros ir ugdymo sąlygos Danijoje nebūtų ženkliai geresnės, nei yra Lietuvoje, o pasikeitusi ieškovės šeimyninė situacija, kuri yra pagrindinė priežastis išvykti nuolat gyventi į Daniją, negali būti tapatinama su geriausiais vaiko interesais. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas lygiaverčiai su ieškove dalyvauja dukros gyvenime, jo emocinis ryšis su dukra labai stiprus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad su ieškove dukros ryšys yra esmingai stipresnis nei su atsakovu, ir kad pastovaus ryšio su siekiančia persikelti ieškove užtikrinimas yra svarbesnis nei pastovaus tiesioginio ryšio su atsakovu ir jo artimaisiais išsaugojimas.
15. Dėl priešieškinio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo prašymas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo yra susijęs tik su ieškovės reikalavimu leisti išvežti dukrą nuolat gyventi į Daniją, atsakovas nenurodė jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti dukros gyvenamąją vietą. Kadangi yra atmestas ieškovės reikalavimas leisti išvežti dukrą nuolat gyventi į Daniją, atmetamas ir atsakovo priešieškinio reikalavimas dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo.
Žemesnės instancijos teismas
16. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jei antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą išsprendžia teismas.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svariausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiuoju suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-377/2019).
Žemesnės instancijos teismas
18. Vertinant priežastis, dėl kurių šalių dukros gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę, svarbios aplinkybės yra tos, kad mergaitės ryšis su ieškove yra nuolatinis ir artimas. Mergaitės nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) metus yra su ieškove. Mergaitė yra (duomenys neskelbtini) metų, tokio amžiaus vaikui mama yra labai svarbus asmuo. Mergaitė, bendraudama su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, pasakojo, kad su mama veikia viską – žaidžia, ruošia namų darbus, daro užduotėles, piešia, eina pasivaikščioti. Apklausta psichologės vaiko apklausos kambaryje 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, mergaitė pasakojo, kad su ieškove jai yra gerai, su ja ji jaučiasi laiminga, jai pasipasakoja, kreipiasi pagalbos (2020 m. gegužės 8 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 1TSD-1358).
19. Atsakovo patektuose bendravimo su dukra tvarkos grafikuose 2019-2020 metais nurodyta, kad atsakovas su dukra praleidžia panašų dienų skaičių per metus, kaip ir ieškovė. Tačiau iš šiuose grafikuose nurodyto atsakovo su dukra praleistų dienų skaičiaus negalima daryti išvados, kad visais atvejais tai yra visa diena, o ne dalis dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19811-1019/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 11.1 punkte nustatyta, kad atsakovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 16 val., iki sekmadienio 19 val. Pagal šios sutarties 11.2 punktą, atsakovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės darbo dienomis, vieną dieną paimdamas dukrą 17 val. iš ugdymo įstaigos ir kitą dieną nuveždamas dukrą į ugdymo įstaigą, o kitą dieną paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos 17 val. ir tos dienos 20 val. nuveždamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą. Taigi, šalių dukra su atsakovu dažnai praleidžia ne visą, o tik dalį dienos, ir grįžta nakvoti į ieškovės gyvenamąją vietą.
20. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad šalių dukros faktinė gyvenamoji vieta yra tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Kad mergaitė savo gyvenamąją vietą supranta su ieškove, matyti iš mergaitės bendravimo su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja – mergaitė nurodė, kad „gyvena su mama ir katinu M.“.
21. Ieškovės išvykimo gyventi į Daniją priežastis yra svarbi – (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su A. S., kuris nuolat gyvena ir dirba Danijoje, šeima ketina kartu gyventi Danijoje. Gerus šalių dukros ir ieškovės sutuoktinio bei kartu gyvenančių jo sūnų tarpusavio santykius patvirtina ne tik mergaitės paaiškinimai (kurie bus aptariami vėliau), bet ir ieškovės pateiktos bendrų ieškovės, jos sutuoktinio, jo sūnų ir šalių dukros įvairių veiklų nuotraukos – mergaitė šalia ieškovės sutuoktinio ir jo sūnų atsipalaidavusi ir linksma.
22. Iš šalių dukros bendravimo su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, apklausos vaiko apklausos kambaryje 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad mergaitė žino apie ieškovės ketinimą su ja išvykti gyventi į Daniją ir teigiamai kalba apie gyvenimą Danijoje.
23. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai mergaitė pasakojo, kad buvo nuvykusi į Daniją aplankyti A. (ieškovės sutuoktinio) ir brolių J. ir K. (ieškovės sutuoktinio vaikų), su A. ji gerai draugauja, kartu žaidžia stalo tenisą, važiuoja į parduotuves, su J. ir K. taip pat patinka draugauti, jie kartu žaidžia. Pasak mergaitės, jai patiko Danija, nes galima slidinėti, eiti pasižiūrėti gyvūnėlių į zoologijos sodą. Mergaitė taip pat pasakojo, kad buvo nuėjusi apžiūrėti savo mokyklos ir susipažino su mokytoja, jai patiko ir mokykla, ir mokytoja. Mergaitė sakė, kad norėtų važiuoti į Daniją, nes ten smagu, jai yra ruošiamas atskiras kambarys, su savimi ji ketina pasiimti katiną ir lėlių namelius.
24. Apklausiama psichologės vaiko apklausos kambaryje 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, mergaitė pasakojo, kad buvo Danijoje keturis kartus, ten gyvena A. su sūnumis, su kuriais ji gerai sutaria, kartu žaidžia. Mama jai sakė, kad jos važiuos gyventi į Daniją. Jai patinka mintis gyventi Danijoje. Name, kuriame ji gyventų Danijoje, ji turėtų atskirą kambarį, kuriame jauku ir patogu. Jei išvažiuotų į Daniją, su tėčiu bendrautų telefonu, Skype, norėtų ir susitikti. Mergaitė atsakė ir į klausimą, kas būtų sunku, išvažiavus gyventi į Daniją – nežino, kaip sektųsi susirasti draugų, bet mano, kad pavyktų, tik būtų sunku išmokti kalbą.
25. Taigi, šalių dukra žino apie ieškovės ketinimą važiuoti su ja gyventi į Daniją, yra buvusi name, kuriame ji gyventų ir turėtų atskirą kambarį, žino, kad Danijoje kartu gyventų A. (ieškovės sutuoktinis) ir jo sūnūs J. ir K., su kuriais ji gerai sutaria, žino, kad Danijoje lankytų mokyklą, kurioje buvo, bendravo su mokytoja. Apie gyvenimą Danijoje mergaitė kalba teigiamai, be baimės, pagal savo amžių ir sugebėjimus paaiškina, kodėl jai patiktų gyventi Danijoje, matyti, kad mergaitė jau yra susigyvenusi su mintimi, kad išvyks su ieškove gyventi į Daniją.
26. Byloje nekvestionuojamas glaudus emocinis atsakovo ir dukros ryšys. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai mergaitė pasakojo, kad su atsakovu žaidžia įvairius žaidimus – slėpynes, futbolą, stalo žaidimus, žaidimus su lėlytėmis, piešia, eina pasivaikščioti, važiuoja pas močiutę B. Apklausiama psichologės vaiko apklausos kambaryje 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, mergaitė nurodė, kad su abiem tėvais jai yra gerai, su abiem ji yra laiminga, į abu kreipiasi pagalbos.
27. Mergaitės apklausos 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, psichologei paprašius įsivaizduoti, kas būtų, jei ji liktų gyventi su atsakovu Lietuvoje, o ieškovė išvyktų į Daniją viena, mergaitė trumpai atsakė, kad jai tiktų ir šis variantas, nors niekaip nepaaiškino šio savo atsakymo. Išsamiau apie tokią galimybę su mergaite nebuvo kalbama jos apklausos 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, taip pat byloje nėra duomenų, kad apie tokią galimybę su mergaite yra kalbėjusi ieškovė ar atsakovas. Todėl šis šalių dukros išsakytas teiginys nevertinamas kaip aiškiai suvokta mergaitės nuomonė, ieškovei išvykus į Daniją, likti gyventi su atsakovu Lietuvoje. Psichologė mergaitės apklausos pradžioje nurodė, kad mergaitė labai įsitempusi, beveik neprieinama kontaktui, nežino, kur atvyko, kodėl atvyko, apie ką su ja bus kalbama, todėl mažai tikėtina, kad mergaitė aiškiai suvokė su ja ankščiau nei karto neaptartos situacijos – jos gyvenimo Lietuvoje su atsakovu, o ieškovės išvykimo į Daniją, pasekmes.
28. Taigi, šalių dukros ryšys su ieškove yra pastovus ir glaudus, su mergaite buvo kalbama apie jos ir ieškovės išvykimą gyventi į Daniją, mergaitė šį pasikeitimą vertina teigiamai, yra su juo susigyvenusi, su mergaite nebuvo kalbama, ji nebuvo ruošiama kitam galimam jos gyvenimo pasikeitimui – išsiskyrimui su ieškove, kuri išvyktų į Daniją, o mergaitė liktų gyventi su atsakovu. Todėl šioje situacijoje yra pagrindas teigti, kad leidimas ieškovei išvežti dukrą nuolat gyventi į Daniją atitinka geriausius mergaitės interesus.
29. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių dukros išvežimas nuolat gyventi į Daniją iš esmės pažeis atsakovo teises, nes bus neproporcingai apribotas atsakovo bendravimas su dukra, sumažės atsakovo galimybė auklėti dukrą nuolat betarpiškai bendraujant, nebus užtikrintas susiformavusio tampraus emocinio ryšio tarp atsakovo ir dukros išsaugojimas.
30. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016).
31. Ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka esamoje situacijoje sudaro įmanomai plačias atsakovo galimybes bendrauti su dukra tiesiogiai: atsakovas kiekvienais metais praleidžia su dukra dalį dukros vasaros atostogų (ne mažiau kaip dvi savaites) ir papildomai po tris darbo dienas tris kartus per metus, nelyginiais metais praleidžia su dukra dukros Kalėdų ir Velykų atostogas, o lyginiais metais praleidžia su dukra dukros vasario mėn. ir rudens atostogas, t. y. kiekvienais metais numatyti šeši tiesioginiai atsakovo ir dukros susitikimai.
32. Susisiekimas su Danija oro transportu yra tiesioginis, neilgai trunkantis, santykinai nebrangus, todėl, maksimaliai išnaudojus numatytus tiesioginius atsakovo ir dukros susitikimus, atsakovas turės realią galimybę auklėti ir ugdyti dukrą nuolat betarpiškai bendraujant, bus išsaugotas ir toliau puoselėjamas jau susiformavęs glaudus emocinis atsakovo ir dukters ryšys.
33. Pritariama atsakovui, kad atsakovas turėtų praleisti su dukra didesnę dukros vasaros atostogų dalį. Vienas ilgesnis atsakovo ir dukros susitikimas suteiktų galimybes labiau atsipalaiduoti, negalvojant apie greitą dukros grįžimą į Daniją, laisviau ir įvairiau planuoti šį laiką, praleisti atostogas ne tik Lietuvoje, bet ir išvykti į užsienį, aplankyti Lietuvoje esančius šalių dukros giminaičius iš atsakovo pusės.
34. Pritariama atsakovui, kad tiesioginis bendravimas su dukra, šiai išvykus nuolat gyventi į Daniją, atsakovui tampa brangesnis dėl kelionės išlaidų. Kadangi šalių dukros išvykimas nuolat gyventi į Daniją siejamas ir su pasikeitusia ieškovės šeimynine padėtimi bei su ieškovės apsisprendimu gyventi kartu su vyru Danijoje, ieškovė turėtų daugiau finansiškai prisidėti prie padidėjusių atsakovo tiesioginio bendravimo su dukra išlaidų, nei nurodyta ieškovės siūlomojoje nustatyti atsakovo ir dukros bendravimo tvarkoje. Todėl yra pagrindas nustatyti, kad ieškovė kompensuoja atsakovui dviejų atsakovo ir dukros kelionių išlaidas.
Taip pat ieškovės siūlomoje nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarkoje be pagrindo ribojamas atsakovo bendravimas su dukra telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis – kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 20.00 val. (Danijos laiku). Atsakovo ir dukros bendravimas telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis esamoje situacijoje yra alternatyva sumažėjusiam buvusiam tiesioginiam atsakovo ir dukros bendravimui, todėl, nesant duomenų, kad toks netiesioginis bendravimas kenktų šalių dukros režimui, šis bendravimas neturi būti ribojamas.
35. Leidus ieškovei išvežti dukrą nuolat gyventi į Daniją, yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-19811-1019/2017 nustatytą atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, šią tvarką nustatant pagal ieškinyje pateiktą pasiūlymą, su aukščiau aptartais pakeitimais, t. y., atsakovas su dukra be apribojimų bendrauja telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, atsakovas su dukra praleidžia ne mažiau kaip 3 savaites dukros vasaros atostogų, ieškovė kompensuoja dviejų atsakovo ir dukros kelionių išlaidas.
36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, naikinama, kaip priimta netinkamai įvertinus bylai svarbių aplinkybių, susijusių su leidimu šalių dukrą išvežti nuolat gyventi į Daniją, visumą, ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Priėmus naują sprendimą, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
38. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 3 427,93 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Atsakovas pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 4 991,27 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios šalių išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies taisykles.
39. Ieškovės reikalavimas leisti išvežti dukrą nuolat gyventi į Daniją yra patenkintas visiškai, reikalavimas pakeisti nustatytą atsakovo ir dukros bendravimo tvarką patenkintas iš dalies, atsakovo priešieškinys yra atmestas. Todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei 75 proc. išlaidų už žyminį mokestį, kas sudaro 112,50 Eur, o atsakovo sumokėtas žyminis mokestis atsakovui nekompensuojamas. Iš pateiktų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, kad šalių advokatai šalims teikė teisinę pagalbą tiek dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio. Atsižvelgiant į patenkintus/atmestus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, atsakovas turi kompensuoti ieškovei 75 proc. ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kas sudaro 2 570,95 Eur, o ieškovė turi kompensuoti atsakovui 25 proc. atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kas sudaro 1 247,82 Eur.
40. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo priteisiama ieškovės naudai 1 435,63 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
41. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 993,26 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatas iš esmės atitinka ieškinio išnagrinėjimo rezultatą, todėl atsakovas turi kompensuoti ieškovei 75 proc. ieškovės išlaidų už žyminį mokestį, kas sudaro 112,50 Eur, ir 75 proc. ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kas sudaro 600 Eur, o ieškovė turi kompensuoti atsakovui 25 proc. atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kas sudaro 248,32 Eur.
42. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo priteisiama ieškovės naudai 464,18 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Leisti ieškovei B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išvežti dukrą A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi į Daniją.
Nustatyti tokią atsakovo V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z. bendravimo tvarką:
1. telefonu, „Viber“, „Skype“, „Facebook“ ir kitomis ryšio priemonėmis be apribojimų;
2. visais nelyginiais metais (2021 m., 2023 m. ir t.t.) per Kalėdų atostogas, kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma bendru šalių sutarimu iki Kalėdų likus ne mažiau nei 2 (dviem) mėnesiams;
3. visais nelyginiais metais (2021 m., 2023 m. ir t.t.) per Velykų atostogas, kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma bendru šalių sutarimu iki Velykų likus ne mažiau nei 2 (dviem) mėnesiams;
4. visais lyginiais metais (2022 m., 2024 m. ir t.t.) per dukros vasario mėn. atostogas, kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma bendru šalių sutarimu iki atostogų likus ne mažiau nei 1 (vienam) mėnesiui;
5. visais lyginiais metais (2022 m., 2024 m. ir t.t.) per dukros rudens atostogas, kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma bendru šalių sutarimu iki atostogų likus ne mažiau nei 1 (vienam) mėnesiui;
6. kiekvienais metais dalį vasaros atostogų (bet kuriuo atveju ne mažiau nei tris savaites), kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma bendru šalių sutarimu iki atostogų pradžios likus ne mažiau nei 2 (dviem) mėnesiams;
7. neatsižvelgiant į 2.-4. punktuose nurodytas atostogas, V. Z. turi teisę pasiimti dukrą 3 (tris) kartus per kalendorinius metus po 3 (tris) kalendorines dienas, tikslus laikas nustatomas bendru šalių sutarimu (šalims suderinant, kad nebūtų pakenkta dukros ugdymo procesui) iki kiekvieno dukros pasiėmimo pradžios likus ne mažiau nei 1 (vienam) mėnesiui;
8. B. S. įsipareigoja apmokėti 2 (dviejų) V. Z. ir A. Z. kelionių per kalendorinius metus išlaidas iš savo asmeninių lėšų, pradedant nuo 2021 m. sausio 1 d., iki kol A. Z. sulauks pilnametystės ar šalys susitars kitaip. Kelionės yra derinamos ne vėliau kaip 2 (du) mėnesiai prieš kelionės pradžią;
9. kelionių išlaidų aomokėjimo įsipareigojimą sudaro: A) V. Z. skrydžio bilietas iš Lietuvos į Daniją; B) V. Z. ir A. Z. skrydžio bilietai iš Danijos į Lietuvą; C) V. Z. ir A. Z. skrydžio bilietai iš Lietuvos į Daniją; D) V. Z. skrydžio bilietas iš Danijos į Lietuvą. Viso vienos kelionės išlaidas sudarys 6 lėktuvo bilietai, iš kurių 4 lėktuvo bilietai yra skirti V. Z. ir 2 lėktuvo bilietai yra skirti A. Z.;
10. kaip alternatyvą 8.-9. punktuose nurodytiems įsipareigojimams B. S. gali pasirinkti, kad pati asmeniškai (arba per B. S. parinktą lydintį asmenį) atskraidina A. Z. į Lietuvos oro uostą ir iš jo dukrą asmeniškai arba per lydintį asmenį (kurį parenka B. S.) pasiima pasibaigus V. Z. ir dukros bendravimo dienoms;
11. 2.-5. punktuose nurodytas V. Z. ir A. Z. bendravimas gali vykti Danijoje, Lietuvoje arba kitoje valstybėje. A. Z. perdavimo ar grąžinimo vieta bei laikas nustatomi bendru šalių sutarimu iki atostogų pradžios likus ne mažiau nei 2 (dviem) mėnesiams;
12. V. Z. vykstant su A. Z. atostogauti į kitą valstybę (neskaitant Danijos ir Lietuvos), raštu informuoti B. S. apie valstybę, į kurią vykstama, nurodant valstybės pavadinimą ir laikinos gyvenamosios vietos (viešbučio ar kt.) pavadinimą ir adresą;
13. bendravimo su A. Z. metu V. Z. privalo sudaryti sąlygas A. Z. bendrauti telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis su B. S.;
14. jeigu V. Z. at B. S. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti A. Z., jie turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti (telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu) kitą iš tėvų;
15. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.“
Sprendimo dalį, kuria priešieškinys atmestas, palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. Z. ieškovės B. S. naudai 1 435,63 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo V. Z. ieškovės B. S. naudai 464,18 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.