Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrupintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G. (S. G.), asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, anksčiau teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 3 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (bausmę atlikęs, 2015 m. rugsėjo 21 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje); nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, ir 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta; teistumas neišnykęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2023 m. spalio 10 d., apie 12.40 val., Vilniuje, Olandų g. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Paaiškino, kad įvykio dieną jis vairavo automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš savo namų (duomenys neskelbtini) link Olandų gatvės, kuomet kaltinamąjį sustabdė nežymėtas policijos automobilis; patikrinus neblaivumą, iš pradžių buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas, antru kartu – 1,98 promilės; sutinka su nustatytu neblaivumu. Automobilį prieš keletą dienų iki įvykio pasiskolino iš savo draugo A. O. Įvykio dieną jo nematė, paskutinį kartą šį draugą matė, kai pasiėmė iš jo automobilį, kuris kaltinamajam buvo reikalingas šiukšlėms remonto metu namuose išvežti. Įvykio dieną alkoholio nevartojo, gėrė dieną prieš įvykį, vartoti alkoholį baigė apie 21 val., kiek išgėrė neprisimena. Įvykio dieną jautėsi normaliai, todėl ir vairavo, jeigu būtų supratęs, kad yra neblaivus, nebūtų vairavęs automobilio. Automobilio vertės nežino, turėtų būti nebrangus: automobilio daužtas priekinis stiklas, vairą tempia į dešinę pusę, jis ne visada užsiveda. Teisę vairuoti transporto priemones turi. Nemano, kad turi priklausomybę alkoholiui, jį vartoja retkarčiais, kartą per savaitę ar dvi savaites; paskutinės bausmės atlikimo metu lankėsi pas priklausomybės specialistą; vykdydamas bausmę, alkoholio nevartojo. Automobilį atsiėmė E., dėl automobilio pasiėmimo skambino A. O., jam papasakojo, kas nutiko. E. J. (E. J.) yra A. O. draugas. Automobilis „Iveco“ registruotas A. O. žmonos vardu. Nedirba maždaug (duomenys neskelbtini) metus, užsiima neoficialia veikla, gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur pašalpą, šeimos pajamos per mėnesį kinta, vidutiniškai sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur; žmona šiuo metu nedirba, laukia (duomenys neskelbtini), planuoja tvarkytis (duomenys neskelbtini) reikalus, gyvena su žmona, dviem vaikais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų) ir uošviene uošvienės name, savo vardu registruoto turto neturi, žmona irgi turto neturi; turi antstolių išieškomų skolų apie (duomenys neskelbtini) Eur dėl pirmojo teistumo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. O., apklaustas dėl aplinkybių, susijusių su automobilio perdavimu kaltinamajam bei jo savininko nustatymo, paaiškino, jog jis pažįsta kaltinamąjį, seniai bendrauja (užaugo viename kieme), dabar yra kaimynai (gyvena 1 km atstumu). Jis paskolino kaltinamajam savo automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maždaug keturios dienos iki įvykio, tada paskutinį kartą matė kaltinamąjį; automobilio perdavimo metu kaltinamasis buvo blaivus. Automobilis registruotas liudytojo žmonos O. B. vardu, jį įsigijo prieš keturis mėnesius už maždaug 3 000 Eur, tokia šio automobilio vertė ir dabar. Automobilį atsiėmė jo kolega E. J. Pats kaltinamasis paskambino liudytojui ir papasakojo, kas nutiko.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. J., apklaustas dėl aplinkybių, susijusių su automobilio perdavimu šiam liudytojui bei jo savininko nustatymo, paaiškino, jog A. O. jo paprašė nuvykti (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini) ir paimti A. O. automobilį „Iveco“ bei jį nuvaryti į A. O. namus (duomenys neskelbtini). A. O. paaiškino, jog automobilis buvo sustabdytas ir nustatyta, jog jį vairavo neblaivus asmuo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. A. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) specialistu. 2023 spalio 10 d. dirbo su vyresniąja patrule I. D. ekipaže V1883. Patruliuojant Vilnius mieste, iš VPK OVS apie 12.39 val. gavo pranešimą, kad važiuojant link Paupio nuo (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas vairuoja mikroautobusą „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant į įvykio vietą, pranešėja patikslino, kad minėtas mikroautobusas važiuoja link Olandų žiedo, Olandų gatve. Jiems vykstant nurodytu adresu, prie Petro ir Povilo bažnyčios pastebėjo minėtą mikroautobusą. Vairuotojas stabdomas sustojo šalia bažnyčios esamoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Priėjus prie vairuotojo, iš automobilio ir jo burnos sklido alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli. Apžiūrėjus automobilį, jo viduje alkoholio butelių nerasta. Pabendravus su vairuotoju buvo nustatyta, kad tai S. G. Paklausus pastarojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad ne. Vairuotojas buvo patikrintas alkotesteriu. Pirmu putimu 12.50 val. vairuotojui buvo nustatytas 2,35 promilių girtumas, antruoju pūtimu 13.05 val. vairuotojui nustatytas 1,98 promilių girtumas. Papildomai pasitikslinus, kada paskutinį kartą vairuotojas vartojo alkoholį, jis nurodė, kad vartojo vakar vakare. Vairuotojui buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą, automobilį pakvitavimu perdavė E. J. (1 t., b. l. 23-25).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialisto D. A. 2023 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad 2023 m. spalio 10 d., apie 12.39 val., patruliuojant kartu su vyresniąja patrule I. D., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad važiuojant link Paupio nuo (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas vairuoja automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10).

2023 m. spalio 10 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. spalio 10 d. S. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. S. G. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 15 valandų. Alkotesterio pirmuoju tikrinimu 12.50 val. nustatytas 2,35 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 13.05 val. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 11-12). Šie duomenys užfiksuoti ir alkotesterio kvituose.

2023 m. spalio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso išrašas. Apžiūros metu nustatyta, jog 2023 m. spalio 10 d. pranešėja pranešė apie galimai neblaivų automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris važiuoja iš (duomenys neskelbtini) link Paupio, Vilniuje (1., b. l. 28-29).

2023 m. spalio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas „Body“ kameros vaizdo įrašas. Apžiūros metu užfiksuota 2023 m. spalio 10 d. įvykio eiga, bendraujant su automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju (1 t., b. l. 26-27). Šie duomenys užfiksuoti ir Body“ kameros vaizdo įraše.

2023 m. spalio 10 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mikroautobusas „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t, b. l. 14-18).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad krovininio automobilio iki 3,5 tonų „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. A. (1 t., b. l. 20).

2023 m. spalio 19 d. VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad furgono „Iveco 35 S 12 V“, tipas – lengvas komercinis, durų skaičius – 4, pasirinkti metai – 2008, kaina Lietuvoje su PVM – 4 340 Eur (1 t., b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš byloje ištirtų įrodymų (tarp jų kaltinamojo S. G. paaiškinimų teisme, kurie sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat specialisto D. A. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, jo tarnybinio pranešimo, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro, Neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio kvitų duomenų, garso bei vaizdo įrašų ir jų apžiūrų protokolų) visumos nustatyta, kad kaltinamasis S. G. 2023 m. spalio 10 d., apie 12.40 val., Vilniuje, Olandų g. 2, vairavo automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šias aplinkybes kaltinamasis pripažino, dėl jų ginčo byloje nėra. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, be kita ko, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį jis vartojo dieną prieš įvykį, kiek ir kokio alkoholio jis išgėrė neprisimena. Nors kaltinamasis teigė, jog jis jautėsi gerai ir manė, kad įvykio metu buvo blaivus, vis tik jam nustatytas neblaivumas (pirmu pūtimu – 2, 35 promilės, antru – 1, 98 promilės) sudaro pagrindo spręsti, jog kaltinamasis turėjo (galėjo) suvokti, jog yra neblaivus. Juolab kad iš pareigūno parodymų matyti, jog sustabdžius kaltinamąjį, tiek nuo jo, tiek ir automobilyje sklido alkoholio kvapas, kaltinamojo kalba buvo nerišli, o pareigūnus iškvietė pašalinis, privatus fizinis asmuo, kuriam kilo įtarimų dėl automobilio „Iveco“ vairuotojo galimo neblaivumo. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis S. G. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog kaltinamojo S. G. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvenantis su savo šeima (sutuoktine bei dviem nepilnamečiais vaikais), pastaruosius (duomenys neskelbtini) metus nedirbantis, nuo (duomenys neskelbtini) užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje; kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog neoficialiai periodiškai dirba; iš dalies oficialiai nesidarbina ir dėl to, kad antstoliai iš jo išieško dideles sumas (šiuo metu išieškoma apie (duomenys neskelbtini) Eur skola); registruoto turto savo bei žmonos vardu neturi; gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur pašalpą, sutuoktinė šiuo metu nedirba, turi sveikatos problemų; šeimos mėnesinės pajamos vidutiniškai sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur. Be to, kaltinamasis yra teistas tris kartus, visus kartus už smurtinius nusikaltimus; paskutinis teistumas neišnykęs. Nors S. G. nėra teistas ar baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, paskutinis jo teistumas taip pat susijęs su elgesio problemomis, kaltinamajam esant neblaiviam; laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu jam buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau, kaip matyti, kaltinamasis po šios bausmės įvykdymo savo elgesio iš esmės nepakeitė ir pakartotinai nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų registruotas Priklausomybės ligų centre, gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl priklausomybės alkoholiui, tačiau, teismo nuomone, byloje esantys duomenys bei nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybės sudaro pagrindo teigti, jog S. G. turi problemų dėl savo elgesio, pavartojus alkoholio. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (paskutinė paskirta bauda nesumokėta; turi galiojančių nuobaudų).

Minėta, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į tai, taip pat aukščiau nurodytus argumentus bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą S. G. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta viena iš griežtesnių bausmės rūšių – areštas, nustatant šios bausmės terminą, neženkliai didesnį nei vidurkis, t. y. 60 parų arešto bausmė. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino savo kaltę visiškai, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam skirtina galutinė 40 parų arešto bausmė. Nors prokurorė prašė skirti kaltinamajam švelniausią bausmės rūšį – baudą, vis tik teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, kad jau anksčiau paskirtos baudos kaltinamasis dar nėra sumokėjęs, jau (duomenys neskelbtini) metai kaip nedirba, šiuo metu oficialiai gauna tik apie (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinę pašalpą, kito legalaus pajamų šaltinio, taip pat neturi turto nei kaltinamasis pats, nei jo sutuoktinė, teismo posėdžio metu prisipažino, jog gauna ir neoficialių pajamų, o oficialiai neįsidarbina ir dėl to, jog turi didelių įsiskolinimų, kuriuos priverstine tvarka išieško antstoliai (o jie, kaltinamajam dirbant nuskaičiuoja nuo jo gaunamų pajamų dideles sumas), taip pat ankstesnius kaltinamojo teistumus, sprendžia, jog šiuo atveju paskyrus baudą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir realiai ši bausmė nebūtų vykdoma. Juolab kad šioje byloje sprendžiamas ir konfiskuotino turto vertės priteisimo klausimas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 bei 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda. Tokiu būdu kaltinamajam S. G. paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 40 parų arešto bausmė ir 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda. Kadangi minėta bauda turėjo būti sumokėta iki 2021 m. vasario 1 d., tačiau VMI bei Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iki šiol nėra sumokėta nei dalis jos ir visos baudos išieškojimas vykdomas priverstine tvarka, naujas savanoriško baudos sumokėjimo terminas nenustatomas.

Teismas taip pat įvertina aplinkybes, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su jo polinkiu vartoti alkoholį. Įvertinus tai, jog S. G. pirmą kartą teisiamas už tokią nusikalstamą veiką, jam pirmą kartą paskirta arešto bausmė, kaltinamasis turi šeimą, nepilnamečius vaikus, nurodė planuojantis mokytis (duomenys neskelbtini) specialybės, bendradarbiaujant Užimtumo tarnybai, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismo nuomone, jo elgesio priežiūra bei pastangos pakeisti elgesį specialistų pagalba turėtų jį paveikti taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 7 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), nenustatant intensyvios priežiūros.

Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą, bausmės vykdymo atidėjimo metu S. G. įpareigotinas: 1) per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5-6, 10 punktai). Kartu su bausme kaltinamajam skirtinos žemiau nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies duomenimis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis S. G., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,98 promilės neblaivumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas tokio neblaivumo, darbo dieną, dienos metu, mieste, vienoje iš judresnių, intensyvaus eismo Vilniaus gatvių (Olandų g.), kuomet nuo kaltinamojo akivaizdžiai sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, o apie galimą neblaivų vairuotoją pranešė pašalinis, privatus fizinis asmuo. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Tai, jog kaltinamajam, nebuvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, nešalina ir nešvelnina jo atsakomybės, kadangi nustatytas neblaivumas buvo pakankamas galimoms itin skaudžioms pasekmėms ir ženkliai viršijo administracinės atsakomybės ribą. Juolab kad kaltinamasis vairavo ne lengvąjį automobilį, bet furgoną (krovininį mikroautobusą). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant artimą vidurkiui laikotarpį, t. y. 2 metų 6 mėnesių laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 17 d. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju automobilis „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui (pagal kaltinamojo bei liudytojų paaiškinimus bei (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartį šis automobilis priklauso liudytojo A. O. sutuoktinei O. B.) ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, iš kaltinamojo Valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (1 t., b. l. 17; BK 72 straipsnio 5 dalis). Tiek kaltinamasis, tiek ir liudytojais teisiamojo posėdžio metu apklausti A. O. bei E. J. paaiškino analogiškas aplinkybes dėl automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo kaltinamajam, o tai, kad A. O. sutuoktinė O. B. yra šio automobilio savininkė patvirtina ir byloje pridėta automobilio pirkimo – pardavimo sutarties kopija, todėl teismas neturi pagrindo netikėti, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilis „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepriklausė kaltinamajam ir jis naudojosi šiuo automobiliu, jį pasiskolinęs iš A. O., pastarajam nežinant, kad jo automobilį kaltinamasis vairuoja, būdamas neblaivus.

Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, paprastai remiamasi bylose esančiomis VšĮ „Emprekis“ pažymomis, kuriose nurodytos automobilių vidutinės kainos, kurios nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, tačiau šios kainos yra tik orientacinės. VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė galėtų būti 4 340 Eur su PVM (1 t., b. l. 21). Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią O. B. šią transporto priemonę įsigijo iš VĮ „Regitra“ užregistruoto automobilio savininko A. A. už 2 900 Eur (1 t., b. l. 17, 20). Liudytojas A. O. teisme paaiškino, jog automobilio vertė šiuo metu turėtų būti tokia pati, už kiek jis įsigijo automobilį, t. y. maždaug 3 000 Eur, o kaltinamasis nurodė šio automobilio defektus (daužtas priekinis stiklas, vairą „tempia“ į dešinę pusę, ne visada užsikuria). Taigi automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reali rinkos vertė gali būti mažesnė nei nurodyta masinio vertinimo metu VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti byloje esančios (duomenys neskelbtini) automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Pirkimo – pardavimo sutarties nuostatomis bei kaltinamojo ir liudytojo A. O. paaiškinimais dėl šio automobilio techninės būklės ir vertės. Dėl to teismas nustato, jog automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nagrinėjamo įvykio metu atitiko jo vertę, nurodytą (duomenys neskelbtini) šio automobilio Pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. sudaro 2 900 Eur. Taigi iš kaltinamojo teismas nutaria išieškoti būtent tokio dydžio sumą atitinkančią konfiskuotino turto (automobilio) vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu – 2 900 Eur.

Pažymėtina tai, kad teismas, nustatydamas tokią konfiskuotino turto vertę, atsižvelgia ir į kaltinamojo finansines galimybes, o būtent: nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, jis gauna pašalpą, turi sutuoktinę, gyvena kartu su savo šeima bei uošviene, apklausiamas teisme prisipažino, jog gauna ir neoficialias pajamas, kad jo šeimos pajamos svyruoja, tačiau sudaro maždaug (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, nagrinėjamo įvykio metu vairuotas automobilis buvo pasiskolintas tam, kad kaltinamasis galėtų išvežti šiukšles, kurios susidarė remonto jo namuose metu, t. y. turi lėšų ir nebūtinoms išlaidoms; be to, planuoja mokytis ir įgyti naują specialybę. Taigi 2 900 Eur suma nėra per didelė ar neproporcinga tiek kaltinamojo finansinėms galimybėms, tiek ir įvertinus jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, turint omenyje jo ankstesnius teistumus bei baustumus.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos; kita jam skirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, panaikintina nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos (1 t., b. l. 42-48).

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtuose vokuose saugomi: 1) S. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“; 2) vaizdo įrašas, paliktinas saugoti byloje.

Bylos duomenimis, kaltinamasis S. G. laikinai sulaikytas nebuvo, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo

Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo S. G. valstybės naudai 80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl advokato Mykolo Girdiušo dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, šio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kad gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, kaltinamojo bei jo šeimos oficialios pajamos yra nedidelės, be to, šioje byloje nutarta iš kaltinamojo išieškoti 2 900 Eur dydžio sumą atitinkančią konfiskuotino turto vertę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. G. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda, S. G. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę ir 12 MGL (600 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5-6, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyneriems) mėnesiams, nenustatant intensyvios priežiūros, nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 17 d., apie priimtą sprendimą pranešant VĮ „Regitra“;

2) išieškoti iš S. G. Valstybės naudai automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 900 (du tūkstančius devynis šimtus) eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Išaiškinti S. G., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma mokama į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtuose vokuose saugomus: 1) S. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“; 2) vaizdo įrašą – palikti saugoti byloje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo S. G. valstybės naudai 80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl advokato Mykolo Girdiušo dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-3062-1017/2023.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;

2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.