- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-351-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35668-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rūta Latvelė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Atsakovas
- D. D., F. B.
- Ieškovas
- K. D., D. D., R. D., V. K.
- Trečiasis asmuo
- G. D., Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių D. D. ir F. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų K. D., D. D., R. D. ir V. K. ieškinį atsakovėms D. D. ir F. B. dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – G. D., Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarė D. J., buvusi notarė G. K. (įgaliojimai pasibaigę).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. D., D. D., R. D. ir V. K. (toliau – ieškovai) pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančiais 2017 m. vasario 23 d. Z. D. testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarės G. K. atstovės V. L. (notarinio registro Nr. 474) (toliau – 2017 m. vasario 23 d. testamentas), ir 2018 m. sausio 31 d. Z. D. testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarės D. J. (notarinio registro Nr. 410) (toliau – 2018 m. sausio 31 d. testamentas), bei priteisti iš atsakovių ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovai nurodė, kad 2017 m. vasario 23 d. Z. D. (toliau – palikėja, testatorė) testamentu atsakovės D. D. (toliau – atsakovė, apeliantė) naudai buvo paliktas turtas: 1/6 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), l/6 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Šį testamentą, patvirtintą Vilniaus m. 18-ojo notaro biuro notarės G. K. atstovės V. L., testamentinės įpėdinės D. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasirašė Z. S., dalyvaujant liudininkėms R. M. ir R. R., nes Z. D. dėl savo sveikatos būklės negalėjo pati pasirašyti testamente. 2018 m. sausio 31 d. Z. D. testamentu atsakovės F. B. (toliau – atsakovė, apeliantė) naudai buvo paliktas turtas: 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Šį testamentą, patvirtintą Vilniaus m. 25-ojo notaro biuro notarės D. J., atvykusios į testamentinės įpėdinės D. D. namus, esančius (duomenys neskelbtini), pas sergančią Z. D., pasirašė Z. S., dalyvaujant liudininkėms R. M. ir R. R., nes Z. D. dėl savo sveikatos būklės negalėjo jo pasirašyti. Z. D. mirė (duomenys neskelbtini) (sulaukusi beveik 87 metų). Palikėjos vaikai – ieškovai bei atsakovė D. D.ir trečiasis asmuo G. D. – yra pirmos eilės įpėdiniai, kurie, pripažinus testamentus negaliojančiais, paveldi pagal įstatymą. 2019 m. lapkričio 4 d. Vilniaus m. 25-ojo notaro biuro notarės D. J. biure ieškovams užvesta paveldėjimo byla. Atsakovė F. B. yra palikėjos Z. D. sesuo. Ieškovai nurodė, kad nuo 2012 m. palikėja daug sirgo, 2014 m. kovo mėnesį ji patyrė (duomenys neskelbtini), po kurio ėmė vystytis ir stipriai progresuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitos ligos, išsivystė (duomenys neskelbtini); 2015 metais patyrus (duomenys neskelbtini), testatorė sirgo (duomenys neskelbtini) ir jai prasidėjo (duomenys neskelbtini) liga. Palikėjos gyvenamoji vieta buvo deklaruota atsakovės D. D. namuose. Apie ginčijamus testamentus ieškovai sužinojo po palikėjos mirties. Ieškovų teigimu, 2017 – 2018 m. palikėja jau buvo tiek paveikta progresuojančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitų ligų, kad negalėjo laisvai išreikšti savo valios, suprasti savo sudaromų sandorių reikšmės ir teisinių pasekmių. Nuo 2016 m. spalio 6 d. palikėjai nustatytas(duomenys neskelbtini) ir atsakovė D. D. negalėjo nežinoti apie palikėjos ligas. Ieškovų teigimu, notarei ir notarės atstovei atvykus tvirtinti testamentų, atsakovė veikė nesąžiningai ir neatskleidė, kad palikėja serga labai sunkia liga. Ieškovai teigė, kad ginčijami testamentai yra sudaryti neveiksnaus fizinio asmens, todėl jie yra negaliojantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 1.84 straipsnio pagrindu, kadangi palikėja negalėjo išreikšti savo valios.
Atsiliepimas
3. Atsakovės D. D. ir F. B. atsiliepimuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovės nurodė, kad ieškovų pateiktose medicininėse epikrizėse nenurodyta, jog testatorė sirgo (duomenys neskelbtini) liga ir sudarydama testamentus dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų. Medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad ligonė sąmoninga, kontaktiška, orientuota vietoje, laike, kalba gerai. Testatorė, sudarydama ginčijamus testamentus, buvo veiksni ir suprato savo veiksmus. Testatorės negalėjimas pasirašyti yra ne psichinės(duomenys neskelbtini) negalios, bet trijų (duomenys neskelbtini) pasekmė. Testamentus tvirtino ne viena, bet dvi notarės. Atsakovė D. D. testatorę slaugė nuo 2016 m. Nurodė, kad 1998 m. ar 1999 m. atsakovė F. B. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl tėvo ir senelių turėtų miško sklypų nuosavybės atstatymo, bet jai buvo paaiškinta, jog žemė ir miškas yra grąžinama tik Lietuvos piliečiams. Atsakovių teigimu, testatorė teigė, jog pardavusi tėvams ir seneliams priklausiusį mišką, į kurį testatorė atstatė nuosavybę, dalį pinigų padovanos seseriai (atsakovei). Pablogėjus testatorės sveikatos būklei, 2017 m. rugpjūčio mėn. (per Žolines), paskutinio seserų susitikimo metu, testatorė nusprendė savo seseriai F. B. palikti pusę miško. Testamentų legitimumą patvirtino notarė D. J. ir liudininkės R. M., R. R. ir Z. S., dalyvavusios pasirašant testamentus.
5. Trečiasis asmuo G. D. pateikė teismo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu ir pritaria atsakovių atsiliepime nurodytai pozicijai, prašė ieškinį atmesti.
6. Tretieji asmenys Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarė D. J. ir buvusi notarė G. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-88-808/2023 ieškovų ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiais 2017 m. vasario 23 d. testamentą ir 2018 m. sausio 31 d. testamentą, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, analizuojant šalių ir liudytojų paaiškinimus, nustatyta, jog nuo 2017 m. pradžios iki mirties, taigi ir testamentų sudarymo metu, Z. D. gyveno savo dukters – atsakovės D. D. – namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (adresu, kur buvo pasirašyti abu testamentai). Taigi, susiklosčiusioje gyvenimiškoje situacijoje testatorė, būdama nuolatinėje atsakovės aplinkoje ir jos labai artimų draugių priežiūroje, savaime galėjo jausti didesnį prielankumą ar pasitikėjimą būtent atsakove.
9. Kadangi nagrinėjamoje byloje iš esmės skyrėsi šalių pozicijos vertinant testatorės psichinę būklę ir jos valios išraišką sudarytų testamentų metu, byloje buvo atliktos dvi pomirtinės teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės. Teismas, išanalizavęs byloje esančių teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizių aktų išvadas, sprendė, kad teismo ekspertai, išsamiai ir nuodugniai ištyrę gautus duomenis apie testatorės sveikatos būklę, padarė iš esmės identiškas ir kategoriškas išvadas, jog ginčijamų testamentų sudarymo metu testatorė Z. D. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.
10. Teismas vertino, kad testamentų sudarymo metu ir aplinkybėmis, testatorės valia negalėjo būti ir nebuvo aiškiai išreikšta, suprantama ir nekelianti abejonių. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs ir aplinkybes, kad nors ginčijami testamentai sudaryti notarės (jos atstovės akivaizdoje), tačiau abiem atvejais testatorė jų (testamentų) nepajėgė pasirašyti pati. Notarės (jos atstovės) veiksmai, neįsitikinant, t. y. neprašant pateikti testatorės sveikatos būklę patvirtinančių medicininių duomenų, apsiribojant tik paviršutinišku konstatavimu, kad testatorė yra veiksni, iš esmės rodo, jog į minėtų testamentų sudarymo ir patvirtinimo procesą buvo žiūrima formaliai ir tai pastiprina abejones palikėjos testamentiniu veiksnumu. Teismas sprendė, kad kitų gydytojų padaryti įrašai apie testatorės fizinę būklę, vertinant juos abiejų ekspertizių aktuose nurodytų ir išanalizuotų faktų kontekste, nesudaro pagrindo eliminuoti išvados, jog testatorė turėjo ryškių (duomenys neskelbtini) sutrikimų, nulėmusių jos pažintinę veiklą iki tokio lygio, kad testatorė niekaip negalėjo suprasti savo veiksmų, sudarant elementarius (įprasto) turinio sandorius ir atliekant įprastus veiksmus. Palikėjos bendravimą iš esmės sudarė tik atsakymai „taip“, „ne“ arba pritariamais atkartojimais į tikslingai suformuluotus ir tik atitinkamo atsakymo reikalaujančius klausimus. Tokią teismo išvadą suponuoja į bylą pateiktų pokalbių išklotinių ir įrašo turinys.
11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje esančių medicininių dokumentų duomenys rodo, jog testatorė jau nuo 2013 m. buvo gydoma viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jai nustatyta vėlai prasidėjusi (duomenys neskelbtini), kuri yra nepagydoma. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ligos istorijos išrašai rodo, kad testatorė nuo 2014 m. kovo mėnesio ne kartą buvo gydyta reanimacijoje, kurioje atsidūrė dėl (duomenys neskelbtini); 2014-2015 m. ji gydyta (duomenys neskelbtini) skyriuje. Taigi jau nuo 2013 m. palikėjai pradėjo (duomenys neskelbtini), blogėjo (duomenys neskelbtini), ji buvo konsultuota specialisto dėl (duomenys neskelbtini), jai nustatyta (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog testatorė buvo priklausoma nuo aplinkinių ir nebuvo savarankiška.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovės D. D. ir F. B. (apeliantės) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti apeliantėms iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Sprendimas priimtas išsamiai ir nuodugniai neįsigilinus į faktines aplinkybes, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, lygiateisiškumo principą, procesinės ir materialinės teisės normas bei nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas rėmėsi tik ekspertų išvadomis ir nemotyvuotai atmetė kitus įrodymus, t. y. notarų veiksmus, kitų gydytojų įrašus apie testatorės fizinę būklę, testatorės pokalbių išklotines. Teismas nenagrinėjo atsakovių argumentų apie sandorių sudarymo sąlygas, turinį, esmę, priežastis, kitokios valios buvimą ar nebuvimą.
12.2. Ieškovai į teismą su ieškiniu kreipėsi prašydami pripažinti ginčo testamentus negaliojančiais CK 1.84 straipsnio pagrindu, tačiau šiuo pagrindu į teismą gali kreiptis tik neveiksnaus asmens atstovas pagal įstatymą arba prokuroras. Atsižvelgiant į tai, ieškovų ieškinys neturėjo būti priimtas, tačiau teismas, palaikydamas ieškovų poziciją, įpareigojo juos tikslinti ieškinį, todėl ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, reikalavimus grįsdami ir CK 1.89 straipsniu.
12.3. Remiantis kasacinio teismo praktika, ginčijant sandorį CK 1.89 straipsnio pagrindu ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Nustatant nurodytas aplinkybes būtina atsižvelgti į asmens būseną, sandorio turinį, aplinkybes, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Tokių aplinkybių ieškovai net neįrodinėjo. Byloje nebuvo nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Teismas nešalino abejonių dėl testatorės gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir išreikšti valią, šias aplinkybes patvirtinantys duomenys buvo atmesti kaip prieštaraujantys ekspertų išvadoms.
12.4. Testatorė iki mirties nebuvo pripažinta neveiksnia. Ieškinio pareiškimą sąlygojo kitų paveldėtojų asmeninis pyktis ir interesai dėl testatorės valios, blogi brolių ir seserų tarpusavio santykiai. Tai pagrindžia nevieninga trečiojo asmens G. D. pozicija byloje, kadangi ji yra asmuo, kuriuo manipuliuojama.
12.5. Ieškovai nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad testatorė nuo 2012 m. ar nuo 2014 m. negalėjo nei kalbėti, nei suprasti, juolab išreikšti savo valios, nors testatorė dar iki 2013 m. vidurio augino gyvulius ir prižiūrėjo namų ūkį kaime. Ieškovai į bylą kvietė liudytojus, kurie testatorės ją slaugant D. D. lankę nė karto nebuvo, pamatydavo kartais vasarą kaime, jų bendravimas apsiribojo kelių paprastų klausimų uždavimu. Atsakovės prašyti apklausti liudytojai testatorę matė pakankamai dažnai, pavyzdžiui, R. M. tam tikru laikotarpiu su testatore pabūdavo 6 val. per dieną. Atsakovės kviesti liudytojai nurodė, kad galėjo palaikyti pokalbį su testatore, buvo įsitikinę, kad testatorė pilnai ir aiškiai išreiškė savo valią, sudarydama testamentus. Nors testatorė turėjo tam tikrų sveikatos sutrikimų, tai nereiškia, kad ji negalėjo turėti pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo.
12.6. Išanalizavus 2022 m. birželio 27 d. teismo ekspertizės aktą, matyti, kad išvados yra tendencingos, nevertintos, ignoruotos arba nemotyvuotai paneigtos tam tikros aplinkybės: ekspertizės akte nebuvo nurodyta jokių naudotų metodų ar priemonių, tad neaišku, kokia psichologinio vertinimo metodika vadovautasi atliekant tyrimą. Nėra tyrimo aprašymo eigos, kurio metu paaiškėtų, kokio lygio buvo minėti sutrikimai, net kai kurie byloje esantys medicininiai dokumentai nebuvo tirti. Nebuvo įvertinti trijų skirtingų notarių skirtingais laikotarpiais atlikti notariniai veiksmai ir joms nesukeltos abejonės dėl testatorės veiksnumo. Nebuvo analizuojami testatorės socialiniai ryšiai, emocinė būklė, vartoti vaistai, kurie svarbūs ir kognityvinių funkcijų gebėjimui, ir pan. Ekspertizės akto išvados neišplaukia iš tyrimo eigos. Ekspertinės išvados neparemtos testatorės sveikatos būkle tuo metu, kai ją prižiūrėjo atsakovė.
12.7. Antroji ekspertizė byloje buvo atlikta įvertinus tik išimtinai byloje esančius medicininius dokumentus. Pakartotinės ekspertizės metu liudytojų parodymai, vaizdo įrašai, testatorės emocinių santykių su artimaisiais pobūdis ir kt. nebuvo analizuojami. Nebuvo vertinti ir kai kurie medicininiai dokumentai, surašyti arti testamento sudarymo datos: 2017 m. vasario 16 d. ir 2017 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) gydytojo konsultacijos, kur nurodoma, kad testatorės sąmonės būklė yra patenkinama; 2017 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) konsultacija, kurioje nurodoma (duomenys neskelbtini). Ekspertės paaiškinimas teismo posėdžio metu dėl šių dokumentų vertinimo buvo lakoniškas. Kitas posėdyje apklaustas ekspertas paaiškino, kad kalbant su tokiu asmeniu būtų aišku, kad jis nesupranta savo veiksmų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, per laikotarpį nuo 2014 m. iki 2018 m. buvo atlikti keturi skirtingi notariniai veiksmai pas skirtingas notares, kurios įsitikino, kad notarinį veiksmą atliekantis asmuo geba suprasti savo veiksmus. Apklausiant ekspertus, jie negalėjo nurodyti tikslaus momento, nuo kada testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų – nuo 2013 m. pabaigos, ar nuo 2016-2017 m.
12.8. Moksliniuose straipsniuose pateikiama informacija, kad žmogaus (duomenys neskelbtini) geba keistis. Gaudamos reikiamą pagalbą (duomenys neskelbtini) gali vystytis ir keistis visą gyvenimą, net patyrus ir (duomenys neskelbtini). Stresas gali turėti įtakos sergančiojo (duomenys neskelbtini) pažintinei funkcijai, bendravimui ir kt. Testatorę pradėjus slaugyti atsakovei, aplinkiniai pastebėjo pagerėjusią testatorės būklę. Teismai laikosi nuomonės, kad net ir pripažinus, jog tam tikru laikotarpiu testatorės (duomenys neskelbtini) buvo pasiekusi galutinę stadiją, negalima kategoriškai teigti, jog ji negalėjo suvokti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti.
12.9. Testatorė per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2018 m. sausio 31 d. atliko 4 skirtingus notarinius veiksmus: 2014 m. birželio 10 d. įgaliojimą, 2017 m. vasario 23 d. įgaliojimą, 2017 m. vasario 23 d. testamentą ir 2018 m. sausio 13 d. testamentą, kuriuos tvirtino trys skirtingos notarės. Nei vienai iš notarių nekilo abejonių dėl testatorės veiksnumo. Byloje apklausta notarė patvirtino, kad su testatore kalbėjo, išsiaiškino jos valią, pastaroji su notare bendravo kurį laiką, notarei nekilo abejonių dėl testatorės nuovokos. Tiek kitos notarės, tiek byloje apklausta notarė, su testatore bendravusi tiesiogiai ginčijamo testamento sudarymo dieną, patvirtino, kad testatorė suvokė savo veiksmus ir jie atitiko testatorės valią.
12.10. Testatorė žinojo, kad atsakovės ir kitų brolių ir seserų santykiai yra konfliktiški, todėl testatorė, siekdama apsaugoti savo dukrą D. nuo kitų ją nuolat puolančių brolių ir seserų, iš savo turimo turto (duomenys neskelbtini), kurį sudaro žemės sklypas, namas ir dar 8 statiniai, paliko atsakovei 1/6 namo, 1/6 žemės sklypo ir vieną iš statinių – daržinę, kurią pati atsakovė D. D. buvo susiremontavusi savo lėšomis, kadangi kaime laiko bites, o daržinėje susidėta bičių priežiūrai reikalingas priemones. Be šio turto, testatorė turėjo ir kito turto, kurį paveldės visi vaikai lygiomis dalimis – žemės sklypą su pirtimi, vandens telkinių paskirties žemės sklypą ir žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini), 5 ha miško (duomenys neskelbtini), kurio 5 ha kitu testamentu testatorė nusprendė palikti seseriai. Testamentu atsakovei D. D. buvo palikta nedidelė testatorės turto dalis, kuri iš esmės nesiskirtų paveldint pagal įstatymą. 2018 m. sausio 31 d. testamentu seseriai F. B. turtą testatorė paliko dėl susiklosčiusių logiškų, moraliniu požiūriu teisingų aplinkybių – testatorė atstatė nuosavybės teises į mišką po tėvų ir senelių mirties, dokumentus testatorė susitvarkė savo vardu, kadangi sesuo F. B. ištekėjo ir gyveno Latvijoje, neturėjo Lietuvos pilietybės, tad ji negalėjo dalyvauti žemės atkūrimo procese. Seserys buvo sutarusios, kad pardavus mišką testatorė 1/2 dalį pinigų perduos seseriai, kadangi tai ir jos tėvų bei senelių turtas. Aplinkybė, kad testatorė paskirstė savo nuožiūra tam tikras turto dalis savo vienai dukrai, kuri pagal įstatymą paveldėtų tik keliais arais ar kvadratais mažiau, ir seseriai, negali būti pagrindas sandorį pripažinti neteisėtu, nes turto paskirstymo būdas atitiko testatorės valią.
12.11. Teismo argumentai, kad testamentų turinys buvo sudėtingas, yra visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti – kaip testatorei, turinčiai šešis vaikus, galėjo būti neaišku, kad palieka 1/6 dalį turto vienam iš šešių savo vaikų. Aplinkybė, kad testatorė pati negalėjo pasirašyti ant testamento, taip pat neįrodo jos gebėjimo suprasti testamentus ar testatorės neveiksnumo. Būtent testatorės fizinė negalia, o ne testatorės gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, sąlygojo kitų asmenų pasirašymo už ją reikalingumą.
12.12. Byloje yra ir kitų įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo išvadas – 2015 m. rugpjūčio 5 d. Utenos rajono vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame, be kita ko, užfiksuoti testatorės paaiškinimai, nesukėlę pareigūnams abejonių dėl testatorės veiksnumo; į bylą pateikti du vaizdo įrašai, kurie parodo bendravimą su dar gyva esančia testatore 2017 m. balandžio 23 d. ir iš kurių matyti, kad testatorė pati išsako mintį. Atsakovė D. D. 2021 m. lapkričio 10 d. teikdama paaiškinimus teismui, be kita ko, paskaitė savo užrašus, kuriuose buvo užsirašiusi frazes, kaip kalbėdavo ir juokaudavo testatorė, ir kt. Nors testatorė turėjo sveikatos sutrikimų, byloje esantys įrodymai nėra pakankami vienareikšmei išvadai, kad testamentų sudarymo metu ji buvo tokios būklės, kas nesuprato, kokį sandorį sudaro.
Atsiliepimas
13. Ieškovas K. D. pateikė atsiliepimą į atsakovių apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Šioje byloje buvo atliktos net dvi ekspertizės, kurių išvados yra visiškai vienodos, kategoriškos ir aiškios. Byloje nebuvo jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti ekspertizių patikimumu ir objektyvumu. Apeliantės, teigdamos, kad ekspertizių išvados nepagrįstos, o ekspertizės atliktos netinkamai, savo teiginius grindžia mokslinės literatūros duomenimis, kuriuose pateikta apibendrinta informacija. Byloje buvo sprendžiama dėl konkretaus asmens sveikatos būklės sudarytų sandorių kontekste, analizuojami konkretūs įrodymai, kurie ir paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus bendro pobūdžio teiginius ir spėjimus.
13.2. Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 218 straipsnio taikymu, išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tik paties ekspertizės akto trūkumai: prieštaringas turinys, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai ir kt. Šioje byloje nebuvo nustatyta jokių pagrindų, galinčių sudaryti prielaidas atmesti ekspertų išvadas. Nagrinėjamu atveju ekspertizės aktuose padarytos kategoriškos išvados apie testatorės negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Aplinkybė, kad ekspertizių išvados yra ne tokios, kokių tikėjosi atsakovės, nesudaro pagrindo teigti, jog ekspertizės buvo atliktos netinkamai.
13.3. Parodymų, kurie turėtų paneigti ekspertizių išvadas, patikimumas turėtų nekelti abejonių. Nors liudytojas byloje neturi teisinio suinteresuotumo, tam tikrais atvejais liudytojas visgi gali turėti savanaudišką interesą, svarbūs jo asmeniniai motyvai – draugystės ryšiai su kuria nors proceso šalimi, baimė, simpatijos ir kt. subjektyvūs veiksniai. Šiuo atveju liudytojų parodymų įrodomoji reikšmė negali paneigti aiškių bei kategoriškų ekspertizių išvadų.
13.4. Notarių, dalyvavusių tvirtinant sandorius, kiekis jokio nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio su testatorės būklės kokybe neturi. Faktas, kad notarai turi tam tikras pareigas įsitikinti asmenų gebėjimais suvokti situaciją, nereiškia, kad tai buvo padaryta šiuo konkrečiu atveju. Gausi teismų praktika patvirtina, ką nurodė ir ekspertė apklausoje, kad vos ne pusė visų notarų patvirtintų sandorių teisme yra pripažįstami negaliojančiais.
14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo:
Testamentai buvo sudaryti atsakovės D. D. iniciatyva. Trečiajam asmeniui slaugant testatorę nuo 2012 m. iki 2016 m. rugsėjo mėn. 24 val. per parą 7 dienas per savaitę, taip pat nuo 2017 m. iki 2019 m. spalio 9 d. vasaras leisdavus kaime, o šaltu periodu, testatorei gyvenant su atsakove D. D., lankant testatorę 4-5 kartus per savaitę (išeiginėmis – visą dieną), nė karto neteko sutikti R. M., kuri, atsakovės D. D. teigimu, buvo samdoma prižiūrėti testatorę ir praleisdavo su ja mažiausiai 6 val. per dieną.
2014 m. birželio 6 d. įgaliojimas trečiojo asmens G. D. ir jos brolio K. D. iniciatyva buvo sudarytas Molėtuose, testatorei procese pas notarę nedalyvaujant (surašytas įgaliojimas buvo atneštas prie automobilio, kuriame buvo testatorė, ir testatorė įgaliojimą pasirašė nieko nesuprasdama). Kitas įgaliojimas ir du testamentai buvo sudaryti atsakovės iniciatyva be motinos valios.
Nenukirsto miško pirkimo sutartis 2017 m. vasario 2 d. buvo tik dviejų advokatų – A. P. ir E. P. – susirašinėjimas. Testatorė šiame procese nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti, nes nežinojo, kokį turtą turi, o trečiajam asmeniui G. D. lankant motiną, ji nė karto apie parduotą mišką neklausė ir apie jokį kitą turtą nekalbėjo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė D. D. motiną palaidojo viena savo lėšomis, tačiau tai yra melas – prie motinos išlaidų trečiasis asmuo prisidėjo 430 Eur pagal atsakovės D. D. žodinį pasakymą, nepagrindžiant šio prisidėjimo jokiais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys buvo tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 23 d. testamentu Z. D. savo dukrai atsakovei D. D. paliko šį turtą: 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 23 d. testamentą patvirtino Vilniaus miesto 18-jo notaro biuro notarės G. K. atstovė V. L. atsakovės D. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o testamentą pasirašė Z. S., dalyvaujant liudininkėms R. M. ir R. R..
19. 2018 m. sausio 31 d. testamentu Z. D. savo seseriai F. B. paliko šį turtą: 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Šį testamentą patvirtino Vilniaus miesto 25-jo notaro biuro notarė D. J. atsakovės D. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o testamentą pasirašė Z. S., dalyvaujant liudininkėms R. M. ir R. R..
20. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčijamų testamentų sudarymo metu testatorė gyveno savo dukters – atsakovės D. D. – namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuri prižiūrėjo testatorę.
21. Ieškovai, kurie yra atsakovės D. D. broliai ir seserys bei Z. D. pirmosios eilės įpėdiniai, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydami pripažinti 2017 m. vasario 23 d. ir 2018 m. sausio 31 d. testamentus negaliojančiais, nes jie buvo sudaryti fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorių sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamos šį sprendimą panaikinti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Apeliaciniame skunde atsakovės teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nepagrįstai remdamasis tik ekspertų išvadomis ir nemotyvuotai atmetė kitus įrodymus, t. y. duomenis apie notarų veiksmus, gydytojų įrašus apie testatorės būklę, testatorės pokalbių išklotines, liudytojų parodymus. Apeliančių teigimu, teismas nenagrinėjo atsakovių argumentų apie sandorių sudarymo sąlygas, turinį, esmę, priežastis, nevertino, kokia buvo testatorės tikroji valia. Ieškovas K. D. ir trečiasis asmuo G. D. atsiliepimuose į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nurodo, jog testamentai buvo sudaryti atsakovės D. D. iniciatyva, o duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti ekspertizių patikimumu ir objektyvumu, byloje nėra.
23. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).
24. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad, spręsdamas dėl tokiu pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo), teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-588-421/2015). Testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).
25. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančių teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizių aktų išvadas, sprendė, kad ginčijamų testamentų sudarymo metu testatorė Z. D. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, o kitus byloje esančius įrodymus (liudytojų parodymus, medicininių dokumentų duomenis, pokalbių išklotines ir vaizdo įrašus) įvertino kaip nepaneigiančius paminėtų ekspertų išvadų. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje ginčo šalių iniciatyva teismo (duomenys neskelbtini) ekspertai atliko dvi pomirtines Z. D. (duomenys neskelbtini) ekspertizes. Teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkino ieškovų ir trečiojo asmens G. D. prašymą skirti Z. D. (duomenys neskelbtini) ekspertizę ir pavedė ją atlikti viešajai įstaigai (toliau- VšĮ) „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“. Atlikus šią ekspertizę, teisme buvo gautas nurodytos įstaigos eksperto dr. K. D. 2022 m. birželio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. TPE-233/2022, kuriame padaryta išvada, jog Z. D. 2017 m. vasario 23 d. ir 2018 m. sausio 31 d. testamentų pasirašymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; ji negalėjo pati savarankiškai pasirašyti testamentuose. Nesutikdama su nurodyta ekspertizės išvada, atsakovė D. D. pateikė prašymą teismui skirti pakartotinę teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizę. 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas paskyrė pakartotinę pomirtinę Z. D. teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atlikus pakartotinę ekspertizę, teisme buvo gautas ekspertų V. M. ir S. S. 2023 m. balandžio 11 d. – gegužės 2 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 82TPK-3/2023, kuriame padaryta išvada, kad Z. D. 2017 m. vasario 23 d. ir 2018 m. sausio 31 d. testamentų pasirašymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Taigi abiejų ginčo šalių iniciatyva atlikus teismo psichiatrijos ekspertizes buvo gautos iš esmės vienodos išvados apie Z. D. gebėjimą ginčo testamentų sudarymo metu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
27. Teismo posėdžio metu buvo išklausyti ekspertų paaiškinimai, kuriais jie patvirtino ekspertizės aktuose nurodytas išvadas. 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertas dr. K. D. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra negrįžtamas procesas ir, nors šviesesni periodai yra galimi, testatorei (duomenys neskelbtini) metu buvo nustatyti pažengę (duomenys neskelbtini). Testatorei nuo 2012 m. vyko (duomenys neskelbtini), jai skirta (duomenys neskelbtini). Stresinė situacija, įskaitant ir aplinkos pakeitimas, gali lemti (duomenys neskelbtini) progresavimą. Įprastai su tokiu sutrikimu, kaip testatorės, asmenys yra paklusnūs ir pasiduodantys kitų asmenų įtakai. Ekspertas paaiškino, kad testatorei buvo būdingi esminiai (duomenys neskelbtini) sutrikimai, jau nuo 2013 m. rugsėjo mėn. ji nesiorientavo laike ir vietoje, o 2014 m. ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, šiais metais jai pirmą kartą buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Testatorės (duomenys neskelbtini) būklės dinamika iki jos mirties buvo blogėjanti. Eksperto teigimu, kitų specialistų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nustatyta testatorės fizinė būklė nepaneigia (duomenys neskelbtini) tyrimo duomenų. (2022 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas 302942160_2-68-3-35668-2019-9_2022.10.11_1 15:00:00 – 55:00:00). 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu ekspertai V. M. ir S. S. paaiškino, kad medicininiai dokumentai akivaizdžiai rodo, jog nuo 2014 m. testatorei nustatyta (duomenys neskelbtini) – nepagydomas sutrikimas. Tai (duomenys neskelbtini) reiškinys, kai (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), o asmens fizinės būklės trumpalaikiai pagerėjimai yra nesusiję su (duomenys neskelbtini), kuri nepagerėja. Testamentų sudarymo metu Z. D. sirgo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir buvo (duomenys neskelbtini) būsenoje, todėl ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiam asmeniui duodami vaistai yra skirti (duomenys neskelbtini) slopinti, tačiau jie negydo (duomenys neskelbtini). Kiti specialistai yra vertinę testatorės fizinę būklę ir jų išvados nepanaikina (duomenys neskelbtini) išvadų (2023 m rugsėjo 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 302942160_2-68-3-35668-2019-9_2023.09.12_1 00:04:00 – 00:48:00).
28. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
29. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos ekspertų išvadų ir jų paaiškinimų, trys ekspertai, turintys didelę patirtį (21 – 31 metų ekspertinio darbo stažą), padarė kategoriškas išvadas, kad dėl (duomenys neskelbtini) testatorė ginčijamų testamentų sudarymo metu dėl (duomenys neskelbtini), kuri, nuo jos nustatymo 2014 m., buvo progresuojanti, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ekspertų išvados buvo tendencingos, nepagrįstos, ekspertizių aktuose nebuvo nurodyti metodai ar priemonės, nebuvo ištirti medicininiai dokumentai ir kitos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Iš 2022 m. birželio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-233/2022 matyti, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę, analizavo testatorės medicininius dokumentus, buvo susipažinęs su bylos medžiaga. Atlikdamas minėtą ekspertizę, ekspertas vertino tiek testatorės (duomenys neskelbtini) sveikatos ligos istoriją, tiek kitus medicininius dokumentus, kuriuose buvo pateikta informacija apie testatorės sveikatos būklę per laikotarpį, artimą ginčijamų testamentų sudarymo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) ligoninės 2014 – 2019 m. ligos istorijos duomenis, VšĮ (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio mėn. duomenis apie testatorę ir kt. Iš 2023 m. balandžio 11 d. – gegužės 2 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-3/2023 matyti, kad jame išsamiai aprašyti testatorės psichikos sveikatos duomenys. Įvertinus abiejų ekspertizės aktų turinį, matyti, kad ekspertizės aktų išvados nuosekliai seka iš ekspertizės aktų tiriamojoje dalyje aprašytų medicininių duomenų apie testatorę, t. y. daugumoje medicininių dokumentų testatorė apibūdinama kaip (duomenys neskelbtini), į klausimus atsakanti neprasmingai, (duomenys neskelbtini) (2022 m. birželio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-233/2022 2 – 10 psl.; 2023 m. balandžio 11 d. – gegužės 2 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-3/2023 2 – 13 psl.). Nors apeliantės atkreipia dėmesį į 2017 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu užfiksuotus duomenis, kad testatorė yra (duomenys neskelbtini), šie duomenys, kitų medicininių duomenų konetekste, nepaneigia ekspertų išvadų, be to, jie išsamiai ir neapibūdina testatorės (duomenys neskelbtini) būklės, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti ekspertai.
30. Pirmosios instancijos teismas reikšmingas byloje nustatinėtinas aplinkybes – ar testatorė testamentų sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti – vertino ne tik analizuodamas ekspertizių išvadas, bet ir kitus įrodymus. Nors atsakovių pakviestos liudytojos teismo posėdžio metu nurodė, kad testatorė galėjo išreikšti savo valią dėl turto, kiti liudytojai iš esmės nurodė priešingas aplinkybes, pavyzdžiui, liudytojai J. A., R. Č. ir D. K. (testatorės anūkai) paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu testatorės atmintis atrodė sutrikusi, ji neatsimindavo vardų, nepažindavo žmonių, beveik nešnekėdavo, tik kartais pasakydavo „taip“, „noriu“, ačiū“. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidarius nurodytai situacijai, kai ginčo šalių kviestų liudytojų parodymai iš esmės prieštaravo vieni kitiems, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės ir jos kviestų liudytojų parodymus vertino kritiškai, o ieškovų poziciją laikė pagrįsta, kadangi būtent ieškovų pozicija atitiko abiejuose ekspertizės aktuose nustatytas aplinkybes. Be to, ieškovų pozicija byloje atitiko ir medicininius duomenis apie prastėjančią testatorės (duomenys neskelbtini) sveikatą, kuriuos, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat aptarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadą papildomai patvirtina ir byloje esantys duomenys apie testatorės fizinę būklę – aplinkybė, kad testatorė pati negalėjo pasirašyti ginčijamuose testamentuose, aptartų bylos duomenų kontekste sudaro pagrindą abejoti ir testatorės gebėjimu suformuoti ir išreikšti savo valią. Tai, kad ginčijami sandoriai buvo patvirtinti notarų, savaime neleidžia daryti išvados, jog tokie sandoriai negali turėti valios trūkumų, priešingu atveju bet kurie notaro patvirtinti sandoriai negalėtų būti pripažinti negaliojančiais. Be to, 2018 m. sausio 31 d. testamentą patvirtinusi notarė D. J. teismo posėdyje nurodė, kad testamento turinys buvo parengtas iš atsakovės D. D. žodžių, o testatorės, kuri testamento sudarymo metu gulėjo ir turėjo būti ją prižiūrinčių asmenų pasodinta, taip pat negalėjo pati pasirašyti, medicininiai dokumentai tikrinti nebuvo. Taigi šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog testatorė ginčijamų testamentų sudarymo metu negalėjo suformuoti savo valios ir jos išreikšti, o notarės testamentų patvirtinimo procese šiuo atveju, tikėtina, galėjo elgtis pakankamai formaliai ir vadovautis vien testatorę prižiūrinčios atsakovės D. D. paaiškinimais apie testatorės gebėjimą išreikšti savo valią.
31. Apeliaciniame skunde, be kitų aplinkybių, remiamasi ir įrodymais, kurių, pasak apeliančių, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, t. y. 2015 m. rugpjūčio 5 d. Utenos rajono vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir vaizdo įrašais, vaizduojančiais pokalbius su testatore. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš nurodyto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jame tik lakoniškai užfiksuoti testatorės parodymai, tačiau šis dokumentas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesuteikia jokios išsamios informacijos nei apie testatorės pažintinius gebėjimus, nei apie jos valią, kadangi ji pareigūnams iš esmės nurodė tik tai, kad ji konflikto nematė. Apeliančių teiginių pozicijos byloje patikimai nepatvirtina ir 2022 m. vasario 1 d. pirmosios instancijos teismui pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti pokalbiai su testatore. Iš šių įrašų matyti, kad testatorė galėjo atsakyti į tam tikrus aiškiai suformuluotus klausimus, dažnai atsakymuose pakartodama nurodytų klausimų dalį, tačiau (duomenys neskelbtini) negalėjo.
32. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).
33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino byloje esančių įrodymų visumą – ekspertizės aktų išvadas, testamentų sudarymo aplinkybes, testatorės medicininius dokumentus, ginčo šalių ir liudytojų parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma šiuo atveju suteikė teismui pagrindą patikimai konstatuoti, kad 2017 m. vasario 23 d. ir 2018 m. sausio 31 d. testamentų sudarymo metu testatorė Z. D. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos testamentus pripažino negaliojančiais.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai, proceso teisės normų nepažeidė ir nuo teismų praktikos nenukrypo, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliančių bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o ieškovų patirtos išlaidos, kurios sudaro 2 600 Eur, laikytinos pagrįstomis ir yra priteistinos solidariai iš apeliančių.
37. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas taip pat nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovių D. D. ir F. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-88-808/2023 palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) solidariai iš apeliančių D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir – F. B., (g. (duomenys neskelbtini), personalinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.