- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- 2YT-4024-1099/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36465-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- L. L.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. L. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas L. L. pateikė skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą Nr. S-20-179-30733, 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. S-20-179-37567 ir atšaukti varžytynes Nr. 199948.
2. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu Nr. S-20-179-30733 buvo patikslintas 2020 m. liepos 15 d. antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-20-179-23039, nurodant, kad skolininkui L. L. priklausančios ½ dalies turto – negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatoma 2 500 Eur. Patvarkymas motyvuotas tuo, kad 2020 m. liepos 15 d. antstolio patvarkymo Nr. S-20-179-23039 rezoliucinėje dalyje per klaidą buvo nurodyta, jog įvertinamas visas turtas – negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė nustatoma 2 500 Eur, todėl 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu Nr. S-20-179-30733 ištaisoma rašymo apsirikimo klaida. Anot pareiškėjo, jis apie 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą sužinojo 2020 m. lapkričio 19 d. iš trečiųjų asmenų.
3. Pareiškėjas su minėtu 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu nesutinka, nes, pareiškėjo vertinimu, 2020 m. liepos 15 d. patvarkyme Nr. S-20-179-23039 aiškiai nurodomi motyvai nustatant areštuoto turto vertę – 2 500 Eur; ši vertė grindžiama VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro vertinime nurodyta panašia verte (2 530 Eur). Pagal šią vertę ½ dalies turto vertė sudarytų 1 265 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad nėra argumentų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida ir ½ dalies turto vertė turėtų būti 2 500 Eur; priešingu atveju viso turto vertė turėtų būti 5 000 Eur, tačiau tokia ar bent panaši suma patvarkyme nėra įvardijama.
4. Pareiškėjas pažymi, kad surašius skundžiamą 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą Nr. S-20-179-30733 pasikeitė 2020 m. liepos 15 d. patvarkymo Nr. S-20-179-23039 esmė, nes jame nurodyta turto vertė padidinama dvigubai, t. y. iš 2 500 Eur viso turto vertės į 2 500 Eur ½ dalies turto vertę, todėl, anot pareiškėjo, šis antstolio padarytas patikslinimas negali būti laikomas rašymo apsirikimu ar aritmetine klaida.
5. Taigi, pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu turto vertė pakeista į dvigubai didesnę, todėl toks patvarkymas turėtų būti formuluojamas kaip turto perkainojimas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, turtas turėjo būti perkainojamas įvertinus rinkos kainas, turto nusidėvėjimą; be to, dėl turto perkainojimo nepasiteirauta nei išieškotojos, nei skolininko nuomonės.
6. Pareiškėjas pažymi, kad panaikinus 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą Nr. S-20-179-30733, patvarkyme dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. S-20-179-37567 nustatyta turto pradinė pardavimo kaina (2 000 Eur) nebeatitiktų CPK 718 straipsnyje numatytų reikalavimų, o turto kainai neatitinkant CPK 703 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, varžytynės negali būti vykdomos.
7. Antstolis 2020 m. gruodžio 11 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
8. Antstolis nurodo, kad vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. vykdomąjį raštą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-233-562/2008, dėl 5 513,45 Eur skolos, 11 751,73 Eur palūkanų ir 254,57 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko L. L. kreditorei AB „Hansabankas“, kuri proceso metu pakeista naująja kreditore UAB „Gelvora“.
9. Antstolis pažymi, kad 2020 m. birželio 15 d. patvarkymu Nr. S-20-179-19534 proceso šalims buvo pasiūlyta iki 2020 m. birželio 22 d. raštu pateikti motyvuotą nuomonę dėl aukščiau nurodyto areštuoto turto rinkos vertės, tačiau nustatytu terminu proceso šalys nuomonės nepareiškė. Teigia, kad skolininkui priklausančios areštuoto turto dalies vertė nustatyta VĮ „Registrų centras“ duomenimis, viešai prieinama informacija interneto skelbimų portaluose. 2020 m. liepos 15 d. antstolio patvarkymu Nr. S-20-179-23039 buvo vertintas areštuotas turtas – skolininkui priklausanti ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė paskaičiuota 2 500 Eur, tačiau patvarkymo rezoliucinėje dalyje per klaidą nurodyta, kad įvertinamas visas turtas, todėl 2020 m. rugsėjo 22 d. antstolio patvarkymu Nr. S-20-179-30733 buvo ištaisyta rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad skolininkui priklausančios ½ dalies turto – negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatoma 2 500 Eur. Pažymi, kad skolininkui, išieškotojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims taip pat buvo išaiškinta, jog prieštaravimus dėl turto įkainojimo galima pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos. Anot antstolio, minėtas patvarkymas išsiųstas vykdomajame dokumente nurodytu skolininko adresu (duomenys neskelbtini), turto buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini), skolininko sutuoktinės G. L. (turto bendrasavininkės) deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei el. paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo bendrauta su skolininku. Prieštaravimų dėl antstolio patvarkymu nustatytos turto rinkos vertės per įstatyme numatytą terminą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
10. Antstolis nurodo, kad CPK 512 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Antstolio teigimu, pareiškėjo skundas antstoliui buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 30 d., o skundžiamas 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-20-179-30733 registruotąja pašto siunta skolininkui išsiųstas 2020 m. rugsėjo 23 d., todėl skundas dėl šio patvarkymo pateiktas pasibaigus antstolio veiksmų apskundimo terminui (terminas baigėsi 2020 m. spalio 19 d.). Antstolio vertinimu, skolininkas L. L. nepateikė prašymo atnaujinti praleistą antstolio veiksmų apskundimo terminą bei nenurodė priežasčių, dėl kurių nurodytas terminas buvo praleistas, todėl skundo reikalavimo dėl 2020 m. rugsėjo 22 d. antstolio patvarkymo Nr. S-20-179-30733 nenagrinėjo.
11. Antstolis pažymi, kad tik pasibaigus Sprendimų vykdymo instrukcijoje 61 punkte numatytam dvidešimties dienų terminui, negavus jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, buvo paskelbtos varžytynės. Anot antstolio, skolininkas vykdymo metu 2020 m. spalio 7 d. el. paštu pats pateikė areštuoto turto nuotraukas, taip pat su skolininku ne kartą šiuo klausimu buvo bendrauta telefonu ir jis buvo informuotas apie planuojamą turto pardavimą, todėl skolininko teiginys, kad jis nežinojo apie turto realizavimą, yra nepagrįstas.
12. Antstolis nurodo, kad per numatytą terminą proceso šalys prieštaravimų antstolio atliktam turto įkainojimui nepateikė, todėl 2020 m. rugsėjo 22 d. antstolio patvarkymu Nr. S-20-179-30733 nustatyta turto vertė laikytina teisinga. Aiškina, kad vertinant turtą buvo atsižvelgta į interneto skelbimų portaluose patalpintus skelbimus apie panašų rinkoje parduodamą turtą, taip pat į aplinkybes, jog vertinamo turto vertė iš esmės nėra didelė, todėl nustatyta didesnė nei VĮ „Registrų centras“ skelbiama vertė tam, kad turto pardavimas iš varžytynių būtų pradedamas nuo didesnės kainos. Be to, pažymi, kad skunde nepateikiama jokių objektyvių įrodymų dėl kitokios turto rinkos vertės nei nustatyta 2020 m. rugsėjo 22 d. antstolio patvarkymu Nr. S-20-179-30733, todėl abstraktus prieštaravimas nesudaro pagrindo laikyti antstolio nustatytą vertę netinkama. Taip pat mano, kad didesnės turto kainos nustatymas nepažeidžia skolininko interesų.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. sausio 12 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
14. Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ (išieškotoja) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Skundas netenkintinas.
15. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
16. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0179/08/00296 duomenų nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-233-562/2008, dėl 5 513,45 Eur skolos, 11 751,73 Eur palūkanų ir 254,57 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko L. L. kreditorei AB „Hansabankas“. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4080-855/2013, pradinė kreditorė AB „Hansabankas“ pakeista naująja kreditore UAB „Gelvora“.
17. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2008 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktu areštavo negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo garažas), kurio plotas 21,84 kv. m. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-14591-863/2015, nustatė, kad skolininkui L. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. L. priklauso 1/2 dalis 21,84 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Antstolis 2020 m. birželio 15 d. priėmė patvarkymą dėl nuomonės apie turto rinkos vertę pateikimo Nr. S-20-179-19534, kuriuo vykdymo proceso šalims buvo pasiūlyta iki 2020 m. birželio 22 d. raštu pateikti motyvuotą nuomonę dėl areštuoto turto rinkos vertės, tačiau nustatytu terminu proceso šalys nuomonės nepareiškė.
19. 2020 m. liepos 15 d. antstolio patvarkymu Nr. S-20-179-23039 buvo vertintas areštuotas turtas – skolininkui priklausanti ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini). Antstolis minėtame patvarkyme, be kita ko, nurodė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, vidutinė ½ dalies ginčo turto vertė sudarytų 1 265 Eur, tačiau skelbimuose prašoma kaina už panašų turtą sudaro apie 400 Eur/kv. m, todėl patvarkymo motyvuose pažymėjo, jog šiuo atveju nustatytina didesnė nei VĮ „Registrų centras“ skelbiama vertė, kad pardavimas iš varžytynių būtų pradedamas nuo didesnės kainos.
20. Kita vertus, 2020 m. liepos 15 d. antstolio patvarkymo Nr. S-20-179-23039 rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad įvertinamas visas turtas – negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė nustatoma 2 500 Eur (nors visur prieš tai aiškiai nurodoma, kad vertinamas skolininkui priklausantis turtas, t. y. ½ dalis ginčo garažo). Taigi, antstolis 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu Nr. S-20-179-30733 ištaisė rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad skolininkui L. L. priklausančios ½ dalies ginčo garažo vertė nustatoma 2 500 Eur. Skolininkui, išieškotojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims taip pat buvo išaiškinta, kad prieštaravimus dėl turto įkainojimo galima pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos. Teismas, atsižvelgęs į 2020 m. liepos 15 d. antstolio patvarkymo motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju jo rezoliucinėje dalyje iš tiesų buvo padarytas rašymo apsirikimas ir per klaidą nurodyta, jog nustatoma viso ginčo garažo vertė, o ne skolininkui priklausanti ½ dalis, nes patvarkymo motyvuose aiškiai nurodyta, jog vertinama būtent skolininkui priklausanti ½ dalis ginčo turto; be to, jos vertė nustatoma didesnė nei VĮ „Registrų centras“ nurodoma vertė.
21. 2020 m. lapkričio 19 d. antstolio patvarkymu Nr. S-20-179-37567 buvo paskelbtos skolininkui L. L. priklausančios 1/2 dalies turto – negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės Nr. 199948.
22. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinį veiksmą pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti antstoliui gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Minėtoje teisės normoje nustatytas dvidešimties dienų terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas teismui pripažinus svarbiomis priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, o devyniasdešimties dienų terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas. CPK 510 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
23. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad skundžiamas antstolio 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymas Nr. S-20-179-30733 išsiųstas vykdomajame dokumente nurodytu skolininko adresu (duomenys neskelbtini), turto buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini), skolininko sutuoktinės G. L. (turto bendrasavininkės) deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei el. paštu (duomenys neskelbtini). Anot antstolio, su skolininku šiuo elektroniniu paštu vykdymo procese buvo bendrauta. Pažymėtina, kad nurodytą elektroninio pašto adresą nurodė ir pats pareiškėjas savo pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų; be to, iš minėto pašto adreso teikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
24. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką vykdymo proceso metu numato CPK 604 straipsnis, kuriame nurodyta, jog procesiniai dokumentai siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK 660 straipsnyje numatyta, jog tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Taigi, antstolio 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymas, siųstas skolininkui registruotu paštu (antstolio duomenimis išsiųstas 2020 m. rugsėjo 23 d.), laikomas įteiktu 2020 m. rugsėjo 28 d. Įstatymo nustatyto dvidešimties dienų termino paskutinė diena – 2020 m. spalio 19 d. Pareiškėjas skundą dėl 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymo antstoliui pateikė 2020 m. lapkričio 30 d., t. y. praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą.
25. Be to, kaip jau buvo minėta, 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymas skolininkui išsiųstas ir pareiškėjo naudojamu el. paštu (vykdomosios bylos medžiagos duomenimis išsiųstas 2020 m. rugsėjo 23 d. 10.06 val.). Pažymėtina, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 604 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų įteikimą vykdymo proceso metu, taikymo, yra nurodęs, jog nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Be to, antstolis nurodė, jog skolininkas vykdymo metu 2020 m. spalio 7 d. el. paštu pats pateikė areštuoto turto nuotraukas, taip pat su skolininku ne kartą šiuo klausimu buvo bendrauta telefonu ir jis buvo informuotas apie planuojama turto pardavimą; pareiškėjas, gavęs antstolio 2020 m. gruodžio 11 d. patvarkymą, nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl jame nurodytų šių aplinkybių.
26. Pareiškėjas nenurodė termino praleidimo priežasčių, kurias būtų pagrindas pripažinti svarbiomis; priešingai, pareiškėjas iš viso tokio prašymo nesuformulavo, nors antstolio 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymas Nr. S-20-179-37567, kuriuo įformintas antstolio procesinis sprendimas patikslinti 2020 m. liepos 15 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-20-179-23039, įteiktas pareiškėjui tinkamai (nutarties 23-25 punktai). Tai, kad pareiškėjas nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumu, vertintina kaip pasyvus pareiškėjo elgesys, nepateisinantis antstolio veiksmų apskundimo termino praleidimo.
27. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą procesinį terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, pareiškėjo skundas dėl skundžiamo antstolio priimto 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymo procesinių veiksmų teisėtumo atmestinas kaip pateiktas praleidus įstatymų nustatytą terminą. Kita vertus, antstolio 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymo teisėtumas nenuginčytas ir galiojantis; teismas toliau įvertina ir jo teisėtumą (nepaisant praleisto termino jo apskundimui).
28. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
29. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).
30. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
31. Antstolis, įkainodamas skolininko turtą – ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), rėmėsi ne tik VĮ „Registrų centras“ skelbiama vertė, bet atsižvelgė ir į interneto skelbimų portaluose patalpintus skelbimus apie panašų rinkoje parduodamą turtą. Antstolis nustatė, kad interneto skelbimų portaluose patalpintuose skelbimuose prašoma kaina už panašų turtą yra apie 400 Eur už 1 kv. m. Taigi, priešingai nei nurodo skolininkas, antstolis rėmėsi ne VĮ „Registrų centras“ išraše skelbiama verte, bet rinkos verte, kurią įvertino lygindamas interneto skelbimų portaluose patalpintus skelbimus apie panašų rinkoje parduodamą turtą, todėl skolininkui priklausančio turto (½ dalies negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini)) vertė ir gavosi didesnė, nei nurodyta VĮ „Registrų centras“. Kaip jau minėta nutarties 20 punkte, teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymo rezoliucinėje dalyje iš tiesų buvo padarytas rašymo apsirikimas ir per klaidą nurodyta, jog nustatoma viso ginčo garažo vertė, o ne skolininkui priklausanti ½ dalis.
32. Be to, teismas sutinka su antstolio argumentais, kad didesnės turto kainos nustatymas nepažeidžia skolininko interesų. Tuo labiau, kaip matyti iš pareiškėjo papildomai pateiktos medžiagos su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčo turto varžytynės įvyko ir ginčo turtas parduotas už 2 000 Eur kainą (80 proc. antstolio nustatytos pradinės vertės), t. y. ši aplinkybė reiškia, jog antstolio nustatyta ginčo turto vertė nebuvo per didelė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas – skolininkas, ginčydamas antstolio nustatytą ginčo turto vertę – dėl to, kad ji neva yra per didelė, galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia ne apginti savo galimai pažeistas teises, o kitų tikslų (pavyzdžiui, vilkinti vykdymo procesą, pats ar per trečiuosius asmenis įsigyti ginčo turtą mažesne kaina ir pan.).
33. Kita vertus, pažymėtina, kad net jeigu ir vertinti, jog antstolis 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu perkainojo ginčo turto vertę, skolininkas ir išieškotojas, kaip minėta, buvo apie tai informuoti, tačiau prieštaravimų dėl tokios vertės nereiškė, todėl antstolis, pasibaigus Sprendimų vykdymo instrukcijoje 61 punkte numatytam dvidešimties dienų terminui, negavęs jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, paskelbė varžytynes 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr. S-20-179-37567.
34. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė, jog 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu buvo nustatyta netinkama turto (1/2 dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso)) vertė, pagrindo panaikinti 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. S-20-179-37567 ir atšaukti varžytynes Nr. 199948 (kurios, tuo labiau, šiuo metu jau yra įvykusios), nėra.
35. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
36. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Robertas Vasiliauskas nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
37. Pažymėtina, kad teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki įsiteisės galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo L. L. skundo dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.