- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-2828-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21590-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė, Svetlana Panina
- Atsakovas
- K. K., V. K.
- Ieškovas
- M. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Svetlanos Paninos ir Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. (M. M.) ieškinį atsakovams K. K. ir V. K. dėl įpareigojimo nugriauti statinį, išvadą duodanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. M. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu atsakovams K. K. ir V. K. (toliau kartu – ir atsakovai) prašė įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį – stoginę; priteisti ieškovui iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai 2024 m. vasarą savo žemės sklype pastatė statinį – stoginę, kuri yra apie 3 metrų aukščio ir apie 4x8 metrų dydžio. Atsakovai apie planuojamus statybos darbus savo žemės sklype, kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu, ieškovui nepranešė, neprašė leidimo ar sutikimo statyti šį statinį. Pastatyta stoginė nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos yra apie 110 cm atstumu. Stoginės aukštis yra apie 260 cm, todėl nuo šio statinio šešėlis krenta ant ieškovui priklausančio žemės sklypo ir jame augančių augalų. Stoginės stogo kraštas praktiškai ribojasi su ieškovo sklypo riba, todėl esant lietui vanduo patenka į ieškovo žemės sklypą ir ant jame augančių augalų. Kadangi ieškovas atsakovams nėra davęs sutikimo stoginės statymui, ieškovo nuomone, šis statinys yra pastatytas neteisėtai ir pažeidžia ieškovo interesus.
3. Pažymėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašant nustatyti ar atsakovams priklausančiame žemės sklype esantis statinys – stoginė, pastatytas teisėtai ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Inspekcija 2024 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2D-19446 informavo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 7 priede išvardyti atvejai, kada privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Vadovaujantis Reglamento 7 priedo 4 punktu, gretimo žemės sklypo savininkas stoginės statybai turėjo gauti ieškovo rašytinį sutikimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2024 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas statinį nugriauti, tačiau atsakovai statinio nenugriovė.
Atsiliepimas
4. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Patvirtino, kad atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 0,0056 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Savo žemės sklype yra pasistatę stoginę automobiliui, kurios matmenys maždaug yra tokie, kokie fiksuoti ieškovo pateiktame faktinių aplinkybių protokole. Ieškovo ir atsakovų žemės sklypai yra greta. Paaiškino, jog stoginė pastatyta ne arčiau kaip vieno metro atstumu nuo ieškovo (šiaurinės pusės) sklypo ribos. Atsakovų žemės sklypas yra su nuolydžiu į priešingą negu ieškovo žemės sklypas pusę. Stoginės konstrukcija yra padaryta taip: pastogės metalinės atramos (stulpeliai) ir ant jų sumontuotas stogas yra viename aukštyje nuo trinkelių paviršiaus (apie 275 cm). Stoginės ir kartu viso stogo konstrukcija yra padaryta taip, kad lietaus vanduo nuo stogo bėga ne į ieškovo žemės sklypą, o į lataką bei lietvamzdį, esančius atsakovų žemės sklype (fasadinėje stoginės pusėje) ir lietaus vanduo nuvedamas link centrinio kelio už sklypo ribos. Stoginės stogas yra taisyklingo stačiakampio formos. Stogo galinės dalies (esančios prie ieškovo žemės sklypo ribos) dešinysis atraminis stulpelis yra lygiai su stogo kraštu (t. y., viso stogo kraštas (galinė dalis) yra nutolęs nuo ieškovo sklypo ribos tokiu pat atstumu – apie 110 cm. Stoginės galinis kairysis stulpelis yra patrauktas nuo Ieškovo sklypo ribos didesnį atstumą (apie 2 metrus).
5. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole neteisingai nurodytas stoginės aukštis: ieškovo pusėje stogo aukštis (galinė stoginės dalis) nuo žemės yra vienodas – apie 175 cm. Kadangi viso stogo nuolydis yra padarytas į atsakovų kiemą, 110 cm atstumu nuo stoginės krašto teis ieškovo sklypo riba tas aukštis ir gali būti 260 cm, kaip yra nurodyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Joks šešėlis į ieškovo pusę nuo stoginės nekrenta, nes ieškovo sklypas atsakovų atžvilgiu yra pietinėje dalyje, todėl nuo pat ryto iki vakaro saulė spigina į ieškovo kiemo pusę ne iš atsakovų žemės sklypo dalies. Tik vakare, kai leidžiasi saulė, ji šviečia į ieškovo sklypo dalį ir tai labai mažą laikotarpį (saulėlydžio metu). Pateikė poziciją, jog ieškovas remiasi Inspekcijos rašto turiniu, kuriame atsakyta į ieškovo prašymą, nevertinant to, kad žemės sklypai yra sodų bendrijoje, nes ieškovas šios aplinkybės institucijai nenurodė, šios institucijos atstovai nebuvo atvykę į vietą tam, kad įsitikintų ieškovo nurodytų aplinkybių tikrumu. Atkreipė dėmesį, kad ginčui yra aktualus Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas), kurio 6 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų: pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. Stoginė yra inžinierinis statinys, ji yra didesniu nei 1 m atstumu nuo sklypų ribos, todėl ieškovo sutikimas reikalingas nebuvo.
6. Nurodė, kad atsakovai, gavę ieškovo reikalavimą dėl stoginės nugriovimo, skambino į Inspekciją ir gavo atsakymą, jog tuo atveju, kai stoginė pastatyta toliau nei 1 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos, rašytinis šio sklypo sutikimas statyti stoginę nereikalingas. Atsakovų nuomone, ieškovas ieškinį pareiškė piktnaudžiaudamas procesine teise, todėl jam turėtų būti skirta bauda, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje.
Šalies argumentai
7. Ieškovas dublike palaikė ieškinio argumentus, papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių 48 punkte nurodoma, jog reikalavimus statinių statymui reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priede yra išvardyti atvejai, kada privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai. Atkreipė dėmesį, kad ginčo atveju vertinant tai, kad stoginės aukštis ties ieškovui priklausančio žemės sklypo riba yra 260 cm, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, stoginė galėjo būti statoma ne arčiau kaip 2,6 m atstumu nuo ieškovui priklausančio sklypo ribos. Ieškovas pažymėjo ir į tai, kad atsakovų stoginė pastatyta neišlaikant teisės aktuose numatyto atstumo ir iki (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo (kelio) ribos, o lietaus vandens nubėgimo sistemą sumontuojant taip, kad lietaus vanduo tekėtų link centrinio kelio už sklypo ribos, t. y. nesilaikant ir STR 2.06.04:2014 „Vandentvarka. Lauko lietaus kanalizacija“ nustatytų reikalavimų, numatančių, jog lietaus nuotekos turi būti tinkamai surenkamos ir tvarkomos, kad nebūtų padaryta žalos aplinkai, infrastruktūrai ar gretimoms teritorijoms. Nesutiko su atsakovų argumentais, kad ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant teise
Atsiliepimas
8. Atsakovai triplike pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėja, kaip ir kokią žalą atsakovų stoginė daro jam kaip kaimyninio sklypo naudotojui ir neginčija atsiliepime atsakovų nurodytų aplinkybių, kad atsakovų žemės sklypas yra su nuolydžiu į priešingą negu ieškovo žemės sklypas pusę, kad stoginės metalinės atramos (stulpeliai) ir ant jų sumontuotas stogas yra viename aukštyje nuo trinkelių paviršiaus (apie 275 cm) ir nuo stogo konstrukcijos lietaus vanduo nebėga į ieškovo pusę; stoginės stogo galinės dalies (esančios prie ieškovo žemės sklypo ribos) dešinysis atraminis stulpelis yra lygiai su stogo kraštu ir nutolęs nuo sklypų ribos apie 110 cm, o stoginės galinis kairysis stulpelis yra patrauktas nuo ieškovo sklypo ribos didesnį atstumą (apie 2 metrus). Atsikirsdami į ieškovo argumentus, kad stoginė pastatyta neišlaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo (kelio ribos), nurodė, kad ieškovas šiuo klausimu neturi reikalavimo teisės. Palaikė poziciją dėl piktnaudžiavo procesine teise pareiškiant ieškinį.
9. Išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad inžineriniai statiniai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Šio straipsnio 26 dalyje apibrėžta naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.7 papunktyje apibrėžta stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų), o 3 priedo 4.5 papunktyje nurodyta, kad stoginės pagal naudojimo paskirtį priskirtinos kitos paskirties inžineriniams statiniams. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypas) žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų: pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad sodo sklype nagrinėjamas statinys – stoginė turi būti statoma ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad ji nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu stoginė gali būti statoma turint rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų, valdytojų ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatyto statinio – stoginės dalį (atramas ir stogą), kuri nuo sklypų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribos yra mažesniu nei 3 metrų atstumu ir priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai 2 783,01 EUR bylinėjimosi išlaidas.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 2024 metų vasarą buvo pastatyta stoginė, atsakovai nesikreipė į ieškovą dėl sutikimo gavimo, stoginė buvo pastatyta neturint ieškovo, gretimo, besiribojančio žemės sklypo, savininko sutikimo. Byloje ieškovas, siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, atsakovams pareiškė negatorinį ieškinį, teigdamas, jog aukščiau nurodytą statinį – stoginę, atsakovai pastatė pažeisdami ieškovo teises, nes atsakovai nėra gavę ieškovo sutikimo.
12. Teismas iš byloje esančių ir viešai prieinamų duomenų nustatė, kad atsakovų žemės sklype esanti stoginė, šviečiant saulei, pavėsį į ieškovui priklausantį sklypą meta tiek saulei šviečiant iš pietryčių, tiek iš pietų, tiek iš pietvakarių krypčių.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, jog kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas (užsakovas) privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, tad kadangi atsakovai 2024 metų vasarą statė statinį, jie turėjo pareigą gauti ieškovo (besiribojančio sklypo savininko) rašytinį sutikimą (susitarimą) tuo atveju, jei toks sutikimas (susitarimas) buvo privalomas pagal teisės aktų reikalavimus.
14. Teismas nurodė, kad Sodininkų bendrijų 6 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų: pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių 48 punkte nustatyta, kad reikalavimus statinių statymui reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas, Statybos įstatymas, galiojantys Statybos techniniai reglamentai ir kiti statybas reglamentuojantys teisės aktai. Vidaus tvarkos taisyklių 49 punkte įtvirtintos Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatos. Taigi, atsižvelgiant aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, atsakovai, 2024 metų vasarą nusprendę jiems nuosavybės teise priklausančiame sodo sklype statyti statinį – stoginę, turėjo pareigą vadovautis ir Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, ir statinių statybą reglamentuojančiais teisės aktais.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatomis nėra reguliuojamas statinio aukštis, kuris gali būti statomas ne mažesniu nei vieno metro atstumu, tik įtvirtinta pareiga – statyti tokį statinį, kurio sukūrimu nebūtų daroma žala kaimyniniam žemės sklypui. Teismo vertinimu, ši norma įpareigoja statytoją įvertinti ne tik atstumą nuo gretimo sklypo ribos, bet ir tai, kokį poveikį ties pietine kaimyninio sklypo riba statomas statinys darys saulės šviesos patekimui į gretimą sklypą ir statyti tokio aukščio statinį, kad jo metamas šešėlis nedengtų kaimyninio sodo paskirties žemės sklypo, arba dengtų kuo mažesnę kaimyninio sodo sklypo dalį. Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyti, kokią ieškovo sklypo dalį (plotą) dengia atsakovų statinio, kurio aukštis apie 2,60 – 2,70 m, į kaimyninį žemės sklypą saulėtą rytą, dieną ir pavakarę metamas šešėlis, todėl yra pagrindas išvadai, jog atsakovai nepaneigė ieškovo argumentų, jog jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui atsakovų pastatytu statiniu yra daromas neigiamas poveikis.
16. Teismas taip pat pažymėjo, kad Reglamento 7 priede yra nustatyti atvejai, kai yra privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Reglamento 7 priedo 4 punkte nustatyta, jog yra privalomas besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovai apie 1,03 – 1,10 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos pastatė statinį su stogu, kurio bendras aukštis apie 2,60 – 2,75 m. Šio statinio aukštis yra didesnis nei horizontalus atstumas nuo gretimo sklypo ribos, todėl atsakovai, nusprendę nurodyto aukščio inžinerinį statinį statyti arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m atstumu, privalėjo gauti gretimo sklypo savininko, t. y. atsakovo rašytinį sutikimą. Nurodyta reiškia, kad atsakovai, neturėdami ieškovo sutikimo pastatę statinį – stoginę, atliko ieškovo teises ribojančius veiksmus, nes elgėsi neteisėtai ir be teisinio pagrindo pastatę statinį pažeidė ieškovo – gretimo sklypo savininko teisės.
18. Apibendrindamas teismas nurodė, kad jo vertinimu viso statinio nugriovimas yra perteklinė priemonė tam, kad būtų pašalintas ieškovo teisių pažeidimas, nes ieškovo teises pažeidžia ne viso statinio – stoginės buvimas, o tik tos jos dalies, kuri nuo gretimų žemės sklypų ribos nutolusi 1 ‑ 3 metrų atstumu, buvimas. Reguliavimas nenustato statytojui pareigos gauti gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą tuo atveju, jeigu statinys statomas didesniu nei 3 m. atstumu nuo sklypo ribos, todėl ieškovo teisių pažeidimas būtų pašalintas nugriovus tik tą statinio dalį (stoginės atramas ir stogą), kuri nuo sklypo ribos yra nutolusi mažesniu nei 3 metrų atstumu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ieškovo negatorinį ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojant atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatyto statinio – stoginės, dalį, kuri nuo ieškovo ir atsakovų sklypų ribos yra mažesniu nei 3 metrų atstumu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovai K. K. ir V. K. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 1 punktu, priešingai negu nurodė pirmos instancijos teismas, ieškovo rašytinis sutikimas (duomenys neskelbtini) apeliantams savo sklype statyti stoginę toliau nei 1 metru atstumu nuo ieškovo sklypo ribos nebuvo ir nėra reikalingas. Tokia pat išvadą į bylą pateikė ir Inspekcija.
19.2. Lietuvos sodininkų bendrijos asociacijos oficialiame leidinyje vizualiai pavaizduota informacija, kokiais atstumais nuo kaimyninių sklypų sodo sklype turi būti išdėstyti statiniai, želdiniai, pagal kurį net šiltnamis, kurio maksimalus aukštis sodininkų bendrijoje esančiame sodo sklype gali būti iki 5 m, ar lauko pavėsinė gali būti pastatomi nesant gretimo sklypo savininko sutikimo ne arčiau kaip 1 metras nuo gretimo sklypo ribos.
19.3. Statybos įstatymas ir Reglamentas nedetalizuoja Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatų ir Mėgėjiško sodo teritorijos tvarkymo reikalavimų, todėl šiame ginče tiesiogiai taikytinas specialus teisės aktas – Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnis, kurio reikalavimų apeliantai nepažeidė. Apeliantai, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertino statybos veiklą reguliuojančius teisės aktų nuostatas ir stoginę įrengė pagal šį teisės santykį reglamentuojantį Sodininkų bendrijų įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
19.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyti, kokią ieškovo sklypo dalį (plotą) dengia atsakovų statinio į kaimyninį žemės sklypą saulėtą rytą, dieną ir pavakarę metamas šešėlis ir kad atsakovai nepaneigė ieškovo argumentų, jog jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui atsakovų pastatytu statiniu yra daromas neigiamas poveikis. Teismas neteisingai nurodė, kad stoginė ieškovo žemės sklypo atžvilgiu yra pietinėje pusėje, o tai reiškia, kad atsakovų žemės sklype esanti stoginė, šviečiant saulei, pavėsį į ieškovui priklausantį sklypą meta tiek saulei šviečiant iš pietryčių, tiek iš pietų, tiek iš pietvakarių krypčių. Apeliantai nurodė, kad saulė kyla ir šviečia į ieškovo ir apeliantų sklypų pusę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl iš šiaurės – pietų pusės šešėlis nuo stoginės į ieškovo sklypą nekrenta. Taip pat šešėlis nuo saulės nekrenta į ieškovo sklypą iš pietvakarių pusės nuo stoginės, nes ten yra apeliantų namas, o ne stoginė. Byloje yra įrodymai, kaip, kur ir nuo kokio objekto į ieškovo sklypą krentą saulės šešėlis: iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, dienos metu 2024 m. spalio 10 d. 10 val. 12 min.– 10 val. 25 min. į ieškovo ir apeliantų žemės sklypą šešėlis krenta nuo ieškovo ir apeliantų tvorų, papildomai į ieškovo žemės sklypą šešėlis krenta nuo ant sklypų ribos esančio betoninio bordiūro (šešėlis nesiekia net nuotekų šulinio ribos), stoginės šešėlis praktiškai krenta ant apeliantų kiemo trinkelių. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šešėlis visiškai nekrenta į ieškovo žemės sklypą. Iš byloje esančių dokumentų matyti kad 2025 m. gegužės 3 d. nuo 9 val. ryto joks šešėlis nuo apeliantų stoginės į ieškovo žemės sklypą nekrenta.
19.5. Be to, ieškovas įrodinėjo, kad šešėlis ir lietaus vanduo nuo atsakovams priklausančio statinio – stoginės, krenta tiesiai ant ieškovui priklausančio žemės sklypo ir jame augančių augalų, tačiau priešingai, negu nurodė teismas, apeliantai įrodė, kad stoginės stogo kraštas nesiriboja su ieškovo sklypo riba, stoginė suprojektuota ir pastatyta taip, kad stogo kraštas baigiasi ties jos atramomis, o lietaus vandens nubėgimas nuo stogo nuvestas ne į ieškovo sklypo pusę, o į apeliantų sklypą ties įvažiavimu į jį, todėl nepatenka ir negali patekti į ieškovo žemės sklypą. Ieškovas šių aplinkybių neįrodė, o jo argumentus apeliantai paneigė į bylą pateiktais leistinais įrodymais. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantai įrodė, kad jų stogine ieškovui priklausančiam žemės sklypui nėra daromas joks neigiamas poveikis.
19.6. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nuotraukų, matyti, kad ieškovo žemės sklypo dalyje, kuri ribojasi su apeliantu žemės sklypu ties stogine, nėra jokių ieškovo teisėtai pasodintų augalų, 72 cm atstumu nuo ribos tarp ieškovo ir apeliantų žemės sklypų yra įrengtas ieškovo nuotekų šulinys, 121 cm atstumu nuo ribos tarp ieškovo ir apeliantų žemės sklypų yra pasodintas dekoratyvinis medis, toliau nei vienas metras nuo tvoros ieškovo kiemas išgrįstas trinkelėmis. Apeliantai nėra davę ieškovui sutikimų įrengti nuotekų šulinį, pasodinti mažaūgį medį, todėl šie objektai yra įrengti neteisėtai ir turi būti pašalinti.
Atsiliepimas
20. Ieškovas M. M. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
20.1. Apeliantai teigia, kad nagrinėjamam ginčui turėjo būti taikomas tik Sodininkų bendrijų įstatymas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai vadovavosi kompleksiniu teisės aktų aiškinimu bei taikymu, atsižvelgdamas ir į statybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, įskaitant Reglamentą, todėl apeliantų argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi prieštarauja galiojančiam teisės reglamentavimui, kuriuo detaliai nustatytos statinių statybos sąlygos, įskaitant atstumus nuo sklypo ribos ir sutikimo gavimo pareigas.
20.2. Pagal (duomenys neskelbtini) vidaus taisyklių 48 punktą reikalavimus statinių statymui reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas, Statybos įstatymas, galiojantys Statybos techniniai reglamentai ir kiti statybas reglamentuojantys teisės aktai, todėl nepaisant apeliantų nurodomo Sodininkų bendrijų įstatymo, privalu vadovautis ir galiojančiais Statybos techniniais reglamentais, kuriuose sukonkretinama statinių (inžinierinių statinių) statymo tvarka.
20.3. Nagrinėjamu atveju vertinant tai, kad stoginės aukštis ties ieškovui priklausančio žemės sklypo riba yra 275 cm, ir vadovaujantis Reglamento 7 priedo 4 punktu, Stoginė galėjo būti statoma ne arčiau, kaip 2,75 m atstumu nuo ieškovui priklausančio sklypo ribos. Būtent toks oficialus išaiškinimas pateikiamas ir Inspekcijos tinklalapyje.
20.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis nėra reguliuojamas statinio aukštis, kuris gali būti statomas ne mažesniu nei vieno metro atstumu. Šiame įstatyme yra įtvirtinta tik pareiga – statyti tokį statinį, kurio sukūrimu nebūtų daroma žala kaimyniniam žemės sklypui. Taigi, Sodininkų bendrijų įstatymas nustato bendrąsias taisykles, susijusias su sodininkų bendrijų veikla ir teritorija, o Reglamentas reglamentuoja konkrečius statybų reikalavimus, įskaitant atstumus iki sklypo ribos, aukštį ir kitus techninius parametrus.
20.5. Teismas teisingai taikė ir sistemiškai aiškino ir Sodininkų bendrijų įstatymo, ir Reglamento nuostatas bei pagrįstai konstatavo, kad nors Sodininkų bendrijų įstatymas nustato bendruosius reikalavimus statinių statybai sodų teritorijose, tačiau šis įstatymas nereglamentuoja statinių aukščio ir jo santykio su atstumu iki gretimo sklypo, todėl pagrįstai vadovavosi Reglamento 7 priedo nuostatomis, kurios aiškiai nustato, kad statant inžinerinį statinį 1–3 metrų atstumu nuo sklypo ribos yra būtinas besiribojančio sklypo savininko sutikimas, jeigu statinio aukštis yra didesnis už horizontalų atstumą iki ribos.
20.6. Apeliantų teiginiai, kad net ir tokie statiniai kaip šiltnamis ar pavėsinė gali būti statomi 1 metro atstumu nuo sklypo ribos be kaimyno sutikimo, yra klaidinantys bei teisiškai nereikšmingi, kadangi Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos neoficialus informacinis leidinys nėra norminis teisės aktas, o tik supaprastintas vizualinis aiškinimas, neturintis jokios normatyvinės galios. Net jei formaliai kai kurie inžineriniai statiniai galėtų būti statomi 1 metro atstumu nuo sklypo ribos, tačiau tais atvejais, kai jų aukštis viršija atstumą iki ribos, yra taikytinas Reglamento 7 priedo 4 punktas, pagal kurį būtinas kaimyno rašytinis sutikimas.
20.7. Apeliantai skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad ieškovo įrengtas nuotekų šulinys ir pasodintas dekoratyvinis medis yra neteisėti dėl to, kad esą buvo įrengti (pasodinti) be jų sutikimo, nesilaikant šiuo metu galiojančių atstumų nuo sklypo ribos, numatytų Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje, tačiau tokie apeliantų argumentai yra nepagrįsti ir neteisingi teisės taikymo laike atžvilgiu, kadangi ieškovas jam priklausančiame sklype gyvenamąjį namą su visais inžineriniais tinklais, įskaitant vandentiekį ir nuotekų šalinimo sistemą, pastatė ir visiškai įrengė 2009 metais, tai reiškia, kad visi statiniai ir inžineriniai įrenginiai, įskaitant nuotekų šulinį, buvo įrengti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų. 2009 m. teisės aktai nenumatė privalomų atstumų nei želdinių (medžių, krūmų), nei nuotekų šulinių įrengimui nuo sklypo ribos sodininkų bendrijose, taip pat nebuvo numatyta pareiga gauti besiribojančio sklypo savininko sutikimą dėl tokių inžinerinių tinklų ar augalų įrengimo/sodinimo. Be to, ginčas šioje byloje nėra dėl ieškovo žemės sklype esančių įrengimų ar želdinių (augalų), o dėl neteisėtai pastatytos stoginės dalies atsakovų sklype, todėl bandymas nukreipti dėmesį į tariamus ieškovo pažeidimus neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui ir negali pateisinti pačių apeliantų padaryto teisės pažeidimo statant stoginę be sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
23. Byloje nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: ieškovui – (duomenys neskelbtini) esantis 0,0584 ha mėgėjų sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas – sodo gyvenamasis namas (Nekilnojamojo turto registro 2024 m. spalio 24 d. duomenys); atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise – (duomenys neskelbtini) esantis 0,0556 ha mėgėjų sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai – sodo gyvenamasis namas ir ūkio pastatas (Nekilnojamojo turto registro 2024 m. rugsėjo 17 d. duomenys).
24. Sodo kaimynų (bylos šalių) ginčas kilo dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 2024 metų vasarą pastatytos inžinierinio statinio – stoginės: ieškovas, remdamasis antstolio Armino Naujokaičio 2024 m. spalio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 24 -192, nurodo, kad stoginės aukštis, matuojant iš ieškovo sklypo, yra apie 260 cm, matuojant nuo gatvės – 280 cm, statinys pastatytas 110 cm atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos; atsakovų atliktais matavimais, stoginės aukštis – 275 cm, remiantis antstolio Mindaugo Dabkaus 2025 m. kovo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28-30-2025K, atstumas nuo stoginės iki ribos tarp žemės sklypų – 103 cm.
25. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams nurodydamas, jog siekia pašalinti pažeidimus, trukdančius jam naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nes: (i) stoginės šešėlis krenta ant ieškovui priklausančio žemės sklypo ir jame augančių augalų; (ii) stoginės stogo kraštas ribojasi su ieškovo sklypo riba, todėl lyjant vanduo patenka į ieškovo žemės sklypą ir ant jame augančių augalų; (iii) ieškovas nėra atsakovams davęs sutikimo, todėl stoginė pastatyta neteisėtai ir pažeidžia ieškovo interesus. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, įrodinėjo, kad: (i) stoginė yra inžinierinis statinys, pastatytas laikantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų – toliau kaip vieno metro atstumu nuo ieškovo (šiaurinės pusės) sklypo ribos, todėl ieškovo sutikimas nereikalingas; (ii) atsakovų žemės sklypas yra su nuolydžiu į priešingą negu ieškovo žemės sklypas pusę, o stoginės konstrukcija yra padaryta taip, kad lietaus vanduo nuo stogo bėga į lataką bei lietvamzdį, esančius atsakovų žemės sklype (fasadinėje stoginės pusėje); (iii) šešėlis į ieškovo pusę nuo stoginės nekrenta, nes ieškovo sklypas atsakovų atžvilgiu yra pietinėje dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiamu sprendimu konstatavo, jog pagal (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių 48 ir 49 punktų nuostatas, reikalavimus statiniams sodų bendrijoje statyti reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas, Statybos įstatymas, galiojantys Statybos techniniai reglamentai ir kiti statybas reglamentuojantys teisės aktai. Dėl to atsakovai, 2024 metų vasarą nusprendę jiems nuosavybės teise priklausančiame sodo sklype statyti statinį – stoginę, turėjo vadovautis ne tik Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, bet ir statinių statybą reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau 1.03 m – 1.10 m atstumu stoginę pastatė be ieškovo sutikimo, tai yra elgėsi neteisėtai ir pažeidė gretimo sklypo savininko teises, nes nepaneigė ieškovo argumentų dėl pastatyta stogine ieškovams daromo neigiamo poveikio. Teismas visos stoginės nugriovimą įvertino kaip perteklinę priemonę ieškovo teisių pažeidimui pašalinti ir sprendė, jog ieškovo teisių pažeidimas bus pašalintas nugriovus tik tą statinio dalį (stoginės atramas ir stogą), kuri nuo sklypo ribos yra nutolusi mažesniu nei 3 metrų atstumu.
27. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas ir atsakovai įpareigoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti atsakovams priklausančiame žemės sklype pastatyto statinio – stoginės dalį (atramas ir stogą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atsakovų (apeliantų) keliami klausimai dėl netinkamo įrodymų, susijusių su ieškovo deklaruojamu jo teisių pažeidimu, vertinimo, ir netinkamo sodininkų bendrijoje statomiems statiniams nustatyto reglamentavimo aiškinimo, kad atsakovams yra reikalingas ieškovo rašytinis sutikimas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype toliau nei 1 metro atstumu nuo ieškovo sklypo ribos pastatyti inžinierinį statinį – stoginę. Ieškovas, atsikirsdamas į apeliacinį skundą, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kompleksiniu teisės aktų aiškinimu bei taikymu, konstatuodamas, jog pagal galiojantį reglamentavimą, be Sodininkų bendrijų įstatymo, privalu vadovautis ir galiojančiais Statybos techniniais reglamentais, kuriuose sukonkretinama statinių (inžinierinių statinių) statymo tvarka – atstumai nuo sklypo ribos ir pareiga gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Dėl ieškovo (savininko) teisių gynimo pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis)
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia atsakovams pareikštą materialųjį reikalavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimas nugriauti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytą statinį – stoginę, teisingai kvalifikuotas kaip negatorinis ieškinys pagal CK 4.98 straipsnį. Ieškovas iš esmė byloje tvirtino, kad jo, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko, nuosavybės teisė pažeidžiama, nes be ieškovo sutikimo mažiau nei 3 m atstumu pastatytos atsakovų stoginės šešėlis krenta ant ieškovui priklausančio žemės sklypo ir jame augančių augalų, lyjant vanduo patenka į ieškovo žemės sklypą ir trukdo naudotis nuosavybės teise priklausantį žemės sklypu pagal paskirtį.
29. Nurodytas ieškinio faktinis pagrindas atitinka negatorinio ieškinio (lot. actio negatoria) įrodinėjimo dalyką: pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tuo atveju, jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindas spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 30 punktą).
30. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 35 punktą; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024 38 punktą). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. statymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017 25 punktą; 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-403/2025, 25 punktas).
31. Taigi, tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 37 punktas; 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024 38 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad jei statybos metu nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo ar statinio savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 32 punktas; 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023, 28 punktas).
32. Pagal nurodytą teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti jo kaip daikto savininko teisės pažeidimą, kad atsakovų stoginės šešėlis krenta ant ieškovui priklausančio žemės sklypo ir jame augančių augalų ir lyjant vanduo užlieja ieškovo žemės sklypą ir jame augančių augalus (CPK 12, 178 straipsniai), todėl, priešingai negu skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ne atsakovai, o ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovų pastatyta stoginė daro jam neigiamą poveikį, t. y. pateikti teismui įrodymus, kurie leistų nustatyti, kokią ieškovo sklypo dalį (plotą) dengia stoginės metamas šešėlis saulėtą rytą, dieną ir pavakarę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.
33. Sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, iš valstybės įmonės Registrų centro žemėlapių tinklapio Regia (https://regia.lt/map/regia2) žemėlapio nustatęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad (duomenys neskelbtini), nuo 1 iki 91 namo numerio eina iš pietinės šiaurine kryptimi, o šalių žemės sklypai yra lygiagrečiai nurodytai gatvei, skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad stoginė ieškovo žemės sklypo atžvilgiu yra pietinėje pusėje, todėl teismo išvada, kad atsakovų žemės sklype esanti stoginė šviečiant saulei pavėsį į ieškovui priklausantį sklypą meta tiek saulei šviečiant iš pietryčių, tiek iš pietų, tiek iš pietvakarių krypčių nėra pagrįsta. Ieškovas turi įrodyti jo kaip daikto savininko teisės pažeidimą, tačiau iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų nustatyti, nuo ko (stoginės ar kitų statinių, pavyzdžiui, tvoros) ieškovo sklypo šiaurinėje dalyje ir ant trinkelių prie tvoros susidaro pavėsis, nėra galimybės, pateiktos foto nuotraukos prie Armino Naujokaičio 2024 m. spalio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 24 -192 nėra informatyvios, todėl ieškovui turi būti patikslinta pareiga įrodinėti pasiūlant ne tik nurodyti, bet ir pateikti patikimus įrodymus (pvz., specialisto išvadą, ekspertizės aktą), iš kurių būtų aišku, nuo ko ieškovo kieme saulėtą dieną susidaro šešėlis ar per lietų kaupiasi vanduo.
34. Pažymėtina, kad iš apelianto į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad saulė kyla ir šviečia į ieškovo ir apeliantų sklypų pusę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl iš šiaurės – pietų pusės šešėlis nuo stoginės į ieškovo sklypą nekrenta, šešėlis nuo saulės nekrenta į ieškovo sklypą ir iš pietvakarių pusės nuo stoginės, nes ten yra ne stoginė, o apeliantų namas, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad dienos metu (2024 m. spalio 10 d. 10.12 val. – 10.25 val.) į ieškovo ir apeliantų žemės sklypą šešėlis krenta nuo ieškovo ir apeliantų tvorų, papildomai į ieškovo žemės sklypą šešėlis krenta nuo ant sklypų ribos esančio betoninio bordiūro (krašto) (šešėlis nesiekia net nuotekų šulinio ribos), stoginės šešėlis nekrenta į ieškovo žemės sklypą, o krenta ant apeliantų kiemo trinkelių, 2025 m. gegužės 3 d. nuo 9.00 val. ryto šešėlis nuo apeliantų stoginės į ieškovo žemės sklypą nekrenta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konkrečiai nustatyti, kokiems ieškovo augalams dėl atsakovų pastatytos stoginės yra daroma žala, nes toliau nei vienas metras nuo tvoros ieškovo kiemas išgrįstas trinkelėmis, ten statomi automobiliai, o arčiau ribos tarp ieškovo ir apeliantų žemės sklypų yra žolė ir ieškovo įrengtas nuotekų šulinys, pasodintas dekoratyvinis medis.
35. Kaip minėta, viena iš būtinųjų negatorinio ieškinio patenkinimo sąlygų yra ieškovo nuosavybės teisės pažeidimas. Ieškovas, įrodinėdamas savo kaip daikto savininko teisės pažeidimą, turi nurodyti, kokie atsakovo veiksmai (neveikimas) lemia tai, jog ieškovas negali arba jam trukdoma naudotis savo daiktu pagal paskirtį. Pabrėžtina, kad atsakovo veiksmų (ne)teisėtumą teismas privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista, todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui patikslinus ieškovo pareigą įrodinėti ir ieškovui pateikus įrodymus, pagrindžiančius jo nuosavybės teisės pažeidimus, taip pat turės būti įvertinta ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybė dėl (ne)teisėtai, be ieškovo sutikimo, pastatyto inžinierinio statinio – stoginės, kuria remdamasis ieškovas įrodinėja, kad šis veiksmas (neveikimas) lėmė ieškovo, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pažeidimą.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios civilinės bylos procese keliamas klausimas dėl statybos sodo žemės sklype teisėtumo, o mėgėjų sodo teritorijos tvarkymo bendrieji, inter alia (be kita ko), statinių statybai keliami, reikalavimai yra reglamentuoti specialiame norminiame teisės akte, t. y. Sodininkų bendrijų įstatyme, todėl šio teisės akto nuostatos pirmiausia ir taikytinos sprendžiant pirmiau įvardytą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-695/2019, 25 punktas).
37. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 1 punktas, įtvirtinantis statinių sodo žemės sklype statybai keliamus reikalavimus, nustato, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui; mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos laikosi pozicijos, kad sodo sklype nagrinėjamas statinys – stoginė turi būti statoma ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad ji nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu stoginė gali būti statoma turint rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų, valdytojų ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimus, todėl iš naujo nagrinėjant bylą reikalinga išsiaiškinti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių 48 ir 49 punktuose įtvirtintų nuostatų (Reglamento 7 priedo 4 punkto) koreliavimo su Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintu reglamentavimu, teismo posėdyje išklausius Inspekcijos paaiškinimų dėl šioje byloje susiklosčiusios situacijos bei (duomenys neskelbtini) pirmininko paaiškinimų dėl vidaus tvarkos taisyklių, kurios skirtos sodininkų bendrijos vidaus tvarkai sodininkų bendrijai priskirtoje mėgėjų sodų teritorijoje palaikyti (Sodininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), 48 ir 49 punktuose įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo, ar sodininkų bendrijoje be kaimyninio sklypo savininko rašytinio sutikimo didesniu nei 1 m atstumu, bet mažesniu kaip 3 m atstumu statomiems inžinieriniams statiniams (kitiems statiniams) statyti reikalaujamas (reikalingas) rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas.
38. Įvertinus sodininkų bendrijos specifiką (Sodininkų bendrijos įstatymo 3 straipsnis), tai, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalis nereguliuoja statinio aukščio, kuris gali būti statomas ne mažesniu nei 1 (vieno) metro atstumu, tačiau įtvirtina pareigą statyti tokį statinį, kurio sukūrimu nebūtų daroma žala kaimyniniam žemės sklypui, iš naujo šį negatorinį ieškinį nagrinėsiantis teismas, nustatęs, ar atsakovo ginčo stoginė trukdo ar kitaip suvaržo ieškovui teisę naudotis savo žemės sklypu pagal paskirtį, kartu ir tai, kokį poveikį stoginė turi saulės šviesos patekimui į ieškovo sklypą, ar stoginės metamas šešėlis nedengia kaimyninio sodo paskirties žemės sklypo, o jeigu dengia, tai kokia apimtimi, spręs, ar yra pagrindas nugriauti atsakovams priklausančiame žemės sklype pastatytą statinę ar jos dalį. Ieškovo atsiliepime į apeliacinio skundo argumentą, kad tuo atveju, kai inžinierinio statinio sodų bendrijoje aukštis viršija atstumą iki ribos, yra taikytinas Reglamento 7 priedo 4 punktas, pagal kurį būtinas kaimyno rašytinis sutikimas, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip Sodininkų bendrijos įstatyme nustatyto statinių sodo žemės sklype statybai keliamų reikalavimų interpretavimą pagal byloje susiklosčiusią situaciją sau palankia linkme.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; kt.). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tik ieškovui suteiktus teisę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius dėl atsakovo pastatyto inžinierinio statinio ieškovui kaip kaimyninio sklypo savininkui daromą (padarytą) žalą, o kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suteiktus teisę dėl to išdėstyti ir savo poziciją, galės būti priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Pirmosios instancijos teismui iš esmės netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą tarp ginčo šalių, tokie trūkumai apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisyti, tai neatitiktų apeliacijos paskirties bei reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, šalys dėl iki šiol visiškai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo tik apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, būtų priimtas šalims siurprizinis sprendimas bei apribota jų teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, teisėjų kolegija panaikina skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Civilinę bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, jis perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovų K. K. ir V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2006-862/2025 panaikinti, ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.