- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- e2-46-995/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00497-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, - Palangos miesto savivaldybės administracijos, atstovui Vytautui Korsakui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. V., D. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - Palangos miesto savivaldybės administracija, dėl valstybinės žemės be aukciono tvarka įsigijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 1T-15-(7.5.) „Dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus raštą Nr. 16SD-431-(14.16.104.) „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), pardavimo“; 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 14 d. rašto Nr. 16SD-286-(14.16.104) dalį, kurioje informuojama „kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartis su naujuoju pastato – transformatorinės, savininku nebus sudaryta“; 4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos parduoti ieškovams žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis; 5 ) priteisti iš atsakovės visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:
2.1. Ieškovai 2018 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo pardavimo sutartimi iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo pastatą - transformatorinę, plane pažymėtą 1P1p, pastatytą 1968 metais, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo pastatas).
2.2. Prieš parduodant ginčo pastatą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2018 m. vasario 14 d. raštu „Dėl sutikimo perleisti statinį“ sutiko, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ perleistų nuosavybės teise valdomą ginčo pastatą. Be kitų aplinkybių sutikime atsakovės Palangos skyrius informavo, kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartis su naujuoju ginčo pastato savininku nebus sudaroma.
2.3. Ieškovai, būdami ginčo pastato savininkais, 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. spalio 5 d. pateikė prašymus atsakovei be aukciono parduoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė, surinkusi papildomus duomenis 2019 m. kovo 13 d. raštu „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), pardavimo“ atsisakė parduoti žemės sklypą ieškovams. Nesutikdami su šiuo raštu, ieškovai jį apskundė atsakovės Palangos skyriaus 2019 m. kovo 13 d. raštą atsakovės direktoriui, tačiau 2019 m. liepos 2 d. atsakovė, išnagrinėjusi ieškovų skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka sprendimu Nr. 1T-15-(7.5) „Dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį“ Palangos skyriaus raštas paliktas galioti, motyvuojant tuo, kad ginčo pastatas nebeatlieka savo funkcijos ir nėra naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį – nebeperduoda ir nebeskirsto energijos, ir, kad pastato naudojimo paskirtis (transformatorinė) neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo (inžinerinės infrastruktūros teritorijos).
2.4. Ieškovai, nesutikdami su šio sprendimo 2.3 punkte nurodytais sprendimais, pateikė ieškinį teismui. Jame nurodė, kad ieškovai 2018 m. spalio 30 d. taip pat kreipėsi į atsakovės Palangos skyrių, prašydami išduoti sutikimą pakeisti jiems nuosavybės teise priklausančio ginčo pastato paskirtį. Būsima paskirtis - poilsio paskirties pastatai, tačiau atsakovė 2018 m. gruodžio 5 d. raštu atsisakė išduoti sutikimą pakeisti paskirtį, motyvuojant tuo, kad pritarusi transformatorinės pastato paskirties pakeitimui į poilsio paskirtį, atsakovė suteiktų ieškovams nepagrįstą galimybę įsigyti žemės sklypą ne aukciono tvarka. Ieškovai 2018 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į atsakovės Palangos skyrių, prašydami išduoti sutikimą atlikti ginčo pastato rekonstravimo, kapitalinio remonto ar paprastojo remonto darbus. Atsakovė atsakydama į šį prašymą nurodė, jog negali išduoti sutikimo dėl ginčo pastato rekonstravimo, tačiau neprieštarauja dėl šio pastato kapitalinio remonto ir paprastojo remonto darbų. Kol nebuvo išspręstas žemės sklypo klausimas, ieškovai nusprendė ginčo pastatą laikinai panaudoti, kaip dviračių remonto dirbtuvę, todėl atliko ginčo pastato paprastojo remonto darbus ir pateikė Nekilnojamojo turto registrui deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu buvo pakeisti ginčo pastato kadastro duomenys, įskaitant ir pastato pavadinimas. Šiuo metu ginčo pastatas vadinasi pastatas - dviračių remonto dirbtuvės.
2.5. Ieškovai įsitikinę, jog atsakovė neteisėtai atsisako be aukciono parduoti valstybei priklausantį žemės sklypą, todėl su šiuo ieškiniu ieškovai gindami savo teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka įsigyti žemės sklypą, užstatytą jiems priklausančiu pastatu, kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovės sprendimus, kuriais atsisakyta parduoti žemės sklypą, bei įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams atitinkamą žemės sklypą ne aukciono tvarka. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ypatingai raštuose akcentuoja savo 2018 m. vasario 14 d. raštą „Dėl sutikimo perleisti statinį“, kuriame buvo pateikta informacija, jog ieškovams nebus parduodama ar nuomojama žemė, ieškovai prašo panaikinti ir atitinkamo rašto dalį.
2.6. Ieškovai neneigia, kad šiuo metu ginčo pastatas nėra naudojamas energijos perdavimui ar skirstymui, nes jame yra išmontuoti anksčiau tai atlikę įrenginiai, tačiau, ieškovų nuomone, joks įstatymas nedraudžia atitinkamo pastato naudoti kitai veiklai, kuri atitinka pastato paskirtį. Ieškovai labiausiai pageidautų atitinkamą pastatą naudoti rekreacijai (kas atitiktų bendrojo plano sprendinius), ką patvirtina ir atitinkamas prašymas atsakovei, tačiau norint keisti pastato paskirtį reikia atlikti visą eilę statybos darbų, gauti statybas leidžiantį dokumentą, todėl šiuo metu ieškovai pastatą naudoja kaip dviračių remonto dirbtuves, taigi pastatą naudoja ir ateityje ketina naudoti pastatą pagal jo gamybos, pramonės paskirtį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį ir prašo jį atmesti, nes ieškinys nepagrįstas.
4. Atsiliepimo pagrindu nurodė šias aplinkybes:
4.1. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. sausio 15 d. kreipėsi j Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių, informuodama, kad ketina perleisti nuosavybės teise priklausantį pastatą-transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį 0,0068 ha ploto valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei prašydama išduoti sutikimą dėl minėto pastato perleidimo.
4.2. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2018 m. vasario 14 d. raštu Nr, 16$D-282-04.16,104) „Dėl sutikimo perleisti statinį“, adresuotu AB ,Energijos skirstymo operatorius“, neprieštaravo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ perleistų nuosavybės teise valdomą pastatą - transformatorinę, tačiau atkreipė dėmesį, kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis su naujuoju pastato-transformatorinės savininku nebus sudaroma.
4.3. Ieškovai pastatą - transformatorinę įsigijo 2018 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr- 2-2900 pagrindu, todėl jiems sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, turėjo būti žinoma sąlyga, kad, įsigijus pastatą-transformatorinę, žemės sklypas, kuriame stovi šis pastatas, nebus nei išnuomojamas, nei parduodamas.
4.4. Atsakovė, vadovaudamasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, remdamasi AB „Elektros skirstymo operatorius“ 2019 sausio 29 d. raštu Nr, 19KR-SD-851 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodyta, kad „pastatas - transformatorinė, (duomenys neskelbtini), nepriklauso bendrovei nuosavybės teise ir jame nėra bendrovės elektros įrenginių, taip pat 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr, 16SD-431-(14.16.104) „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), pardavimo“ pakartotinai atsisakė ieškovams parduoti žemės sklypą, nes jame esantis pastatas -transformatorinė, įregistruotas kaip atskiras statinys, tačiau jis nebeatlieka savo funkcijos kaip pastatas - transformatorinė ir nėra naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, t. y. nebeperduoda ir nebeskirsto energijos.
4.5. Atsakovė pažymi, kad 2004 metais žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas nustatant žemės sklypo naudojimo paskirtį - kitos paskirties žemė, naudojimo būdą ir pobūdį - infrastruktūros teritorija, inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti. Atkreipia dėmesį, kad Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, 19 punkte nurodyta, jog susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (inžinerinės infrastruktūros teritorijos) yra žemės sklypai, skirti transporto paskirties pastatams ir garažų paskirties pastatams, elektroninių ryšių infrastruktūros (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams), inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kiliems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius disponavimą valstybine žeme, valstybinę žemę galima išnuomoti tik statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį. Nagrinėjamu atveju, ieškovams priklausančio pastato – dviračių remonto dirbtuvių, paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo būdu, t. y. neatitinka numatyto teritorijos panaudojimo būdo (inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Taigi, šiuo atveju žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka statinių paskirties, o valstybinės žemės parduoti (išnuomoti) nėra teisinio pagrindo, jeigu statinių paskirtis nesutampa su valstybinės žemės paskirtimi.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsiliepimo pagrindu nurodė šias aplinkybes:
6.1. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra skirtas transformatorinei eksploatuoti ir patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos U2 teritoriją.
6.2. Trečiojo asmens nuomone, prioritetas turėtų būti teikiamas visuomenės turtui – žemei, o ne apgriuvusiai pagal paskirtį nenaudojamai transformatorinei. Kadangi pastatas nėra naudojamas kaip transformatorinė ir minėtos funkcijos neatlieka, todėl pastatas yra tapęs neaiškios funkcinės paskirties, o neaiškios funkcinės paskirties nenaudojamų pastatų užimta žemė negali būti parduodama.
7. Teismo posėdžio metu ieškovas D. V. bei jo atstovas palaikė ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu ir prašė jį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad jis yra pastato – gamybos, pramonės paskirties- dviračių remonto dirbtuvių, savininkas. Jis 2018 m. gegužės mėn. sudalyvavo „ESO“ surengtame viešame konkurse ir įsigijo ginčo pastatą. Prieš įsigyjant pastatą, jam pardavėjas parodė raštą, kuriame buvo nurodyta, kad pastato būsimam pirkėjui nebus leistina nei pirkti, nei išsinuomoti pastatui eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės sklypo dalies, tačiau jam pasirodė tokia atsakovės pozicija keista. Įsigijus pastatą iš karto kreipėsi į atsakovę, siekdamas įsigyti žemės sklypą, tačiau atsakymai buvo neigiami. Pažymi, kad jis pasikeitė pastato pavadinimą iš transformatorinės į dviračių remonto dirbtuves, atliko paprastąjį remontą. Mano, kad atsakovė nepagrįstai atsisako ieškovams parduoti valstybinę žemę. Registrų centre nurodyta, kad pastato – dviračių remonto dirbtuvių, paskirtis yra gamybos, pramonės, tas statinys nelaikytinas inžineriniu tinklu, tai yra pastatas, galintis būti savarankišku civilinių teisinių santykių objektu. Ieškovai aktyviai siekia šį pastatą naudoti pagal paskirtį, tačiau dėl administracinių kliūčių to padaryti negali. Neneigia, kad dirbtuvės savo veiklos nepradėjo, ten remontuoja savo šeimos dviračius. Nieko daryti iš esmės negali, nes atsakovė atsisako parduoti žemės sklypą. Tokia situacija yra tik Palangoje, nes kituose miestuose yra žmonėms parduodami ar išnuomojami valstybinės žemės sklypai ne aukciono būdu lengvatine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Virginija Vermontaitė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypą nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. valdė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuris kreipėsi į atsakovės Palangos skyrių, informuodamas, kad ketina perleisti nuosavybės teise priklausantį pastatą – transformatorinę, esantį (duomenys neskelbtini), ir prašė išduoti sutikimą dėl minėto pastato perleidimo. Palangos skyrius neprieštaravo, kad AB „Energijos skirstymo tinklai“ perleistų nuosavybės teise valdomą pastatą – transformatorinę. Taip pat atsakovė šiuo raštu atkreipė dėmesį į tai, kad nuomos sutartis su AB „Elektros skirstymo tinklai“ nebuvo sudaryta, ir informavo, kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis su naujuoju pastato – transformatorinės, savininku nebus sudaroma. Pažymi, kad ginčo pastatas yra priskirtas inžineriniams statiniams, todėl atsakovė neturi pagrindo parduoti ieškovams žemės sklypo, nes statinio paskirtis neatitinka žemės sklypo paskirties. Be to, žemės sklypas pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, patenka į ketvirtąjį sklypą, kuris skirtas transformatorinei. Pakeitus žemės sklypo naudojimo būdą, būtų galima kažką spręsti. Ieškovas turėtų kreiptis į teritorijų planavimo organizatorių dėl žemės sklypo naudojimo būdo panaikinimo.
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas Vytautas Korsakas prašė ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas. Nurodę, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus, ginčo žemės sklypas skirtas transformatorinei. Ieškovas, siekdamas vykdyti veiklą sklype ir įsigyti valstybinę žemę, turėtų inicijuoti detalaus plano keitimą ir pakeisti žemės naudojimo būdą. Pažymi, kad teritorijoje galiojančio detalaus plano sprendiniai nėra nuginčyti, todėl jie galioja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovų (buvusiosios transformatorinės, pakeitus pavadinimą - dviračių remonto dirbtuvės, savininkų) teisės įsigyti nuosavybėn šiam pastatui eksploatuoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovės sprendimus, kuriais atsisakyta sudaryti su ieškovais valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir atmestas dėl tokio atsisakymo pateiktas skundas, taip pat panaikinti 2018 m. vasario 14 d. atsakovės rašto „Dėl sutikimo perleisti statinį“, adresuoto AB „Energijos skirstymo operatorius“, dalį, kuriame buvo pateikta informacija, jog ieškovams nebus parduodama ar nuomojama žemė, bei įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovais valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Pareiga įrodyti, jog egzistuoja valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos, kyla tokį reikalavimą pareiškusiems ieškovams.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 13.6-2277 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir nuomos AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ įpareigojo tuometinį Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrių teikti duomenis apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybinės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialo Palangos skyriui dėl įregistravimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vardu. Minėtu įsakymu nuspręsta iki 2068 metų AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ išnuomoti 0,0068 ha naudojamą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant žemės sklypo naudojimo paskirtį – kitos paskirties žemė, naudojimo būdą ir pobūdį – infrastruktūros teritorija, inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti. Valstybinės žemės nuomos sutartis su minėtu juridiniu asmeniu nebuvo sudaryta. Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, kad pastatą – transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2002 m. birželio 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosavybės teise valdė AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. – AB „Lesto“, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. – AB „Energijos skirstymo operatorius“. Ieškovai 2018 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo pastatą – transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1968 metais, esantį (duomenys neskelbtini). Pastato – transformatorinės pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu taip pat nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovams priklausantis ginčo pastatas, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; ginčo pastatas ir žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. 32, 1 punktu patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, pagal kurį žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso kvartalui Nr. U26, teritorijos (sklypo Nr. 4) naudojimo būdas – transformatorinė, teritorija tvarkoma Palangos elektros tinklų. Prieš parduodant ginčo pastatą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2018 m. vasario 14 d. raštu „Dėl sutikimo perleisti statinį“ sutiko, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ perleistų nuosavybės teise valdomą ginčo pastatą. Be kitų aplinkybių sutikime, atsakovės Palangos skyrius informavo, kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartis su naujuoju ginčo pastato savininku nebus sudaroma. Ieškovai 2018 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į atsakovės Palangos skyrių, prašydami išduoti sutikimą atlikti ginčo pastato rekonstravimo, kapitalinio remonto ar paprastojo remonto darbus. Atsakovė, atsakydama į šį prašymą nurodė, jog negali išduoti sutikimo dėl ginčo pastato rekonstravimo, tačiau neprieštarauja dėl šio pastato kapitalinio remonto ir paprastojo remonto darbų. Kol nebuvo išspręstas žemės sklypo klausimas, ieškovai atliko ginčo pastato paprastojo remonto darbus ir pateikė Nekilnojamojo turto registrui 2019 m. sausio 25 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu buvo pakeisti ginčo pastato kadastro duomenys, taip pat pakeitė pastato pavadinimą iš transformatorinės į dviračių remonto dirbtuves. Ieškovai 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. spalio 5 d. pateikė prašymus atsakovei be aukciono parduoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė, surinkusi papildomus duomenis, 2019 m. kovo 13 d. raštu „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), pardavimo“ atsisakė sudaryti su ieškovais žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. 2019 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 1T-15-(7.5) „Dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį“ priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, atsakovė ieškovo skundą atmetė ir raštą paliko nepakeistą. Taigi, byloje nustatyta, kad valstybei valstybinės žemės disponavimo ir valdymo klausimu atstovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys Palangos skyrius, sprendimu atsisakė patenkinti ieškovų prašymą sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovai reiškiamu ieškiniu siekia, kad su jais būtų sudaryta valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir tuo pagrindu įgyti nuosavybės į žemės sklypą teisę.
12. Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsisako sudaryti ginčo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovais, teigdama, kad pastatas – transformatorinė, kuriai eksploatuoti buvo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neatlieka funkcijos, kurios pagrindu buvo suformuotas šis valstybinės žemės sklypas, ir nėra naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, t. y. nebeperduoda ir nebeskirsto energijos. Be to, ieškovams priklausančio pastato – dviračių remonto dirbtuvių, paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo būdu, t. y. neatitinka numatyto teritorijos panaudojimo būdo (inžinerinės infrastruktūros teritorijos). Ieškovai su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, nurodydami, kad pastatas nėra laikinas statinys ir inžinerinis tinklas, pastatas turi aiškią paskirtį – gamybos, pramonės, ir ši paskirtis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl pastatas gali būti naudojamas bet kokiai gamybos, pramonės veiklai, nes ne pastato pavadinimas bet jo paskirtis apsprendžia pastato funkciją ir veiklos pobūdį. Nors šiuo metu ginčo pastatas nėra naudojamas energijos perdavimui ar skirstymui, ir jame nebėra įrenginių, tačiau pastatas šiuo metu yra naudojamas dviračių remonto dirbtuvėms - ieškovas remontavo savo dviratį, taigi naudojo pastatą pagal jo paskirtį.
13. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).
14. Valstybinė žemė turi būti naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teikti visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.
15. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
16. Šioje byloje kilusio ginčo išsprendimui aktualiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.4 punkte nustatyta, kad asmenys gali įsigyti žemės sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šių Taisyklių 3 punkte numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
17. Nurodytos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę įsigyti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad, asmeniui prašant išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą ar pardavimą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti ar parduoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos (pardavimo) sutartį.
18. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybinės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Taigi valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013; kt.). Valstybinės žemės nuomos (pardavimo) santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
19. Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos bei pardavimo ne aukciono tvarka taisykles, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pagrindinė valstybinės žemės pardavimo sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Todėl, nagrinėjant asmens prašymą parduoti ar išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statinių ar įrenginių, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo (taip pat ir nuomos) be aukciono turi būti nustatyta, ar statinys ar įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, taip pat, ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla ir ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatacijai. Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, naudojasi šiuo žemės sklypu ir ar eksploatuoja šiame žemės sklype esantį statinį (įrenginį), t. y. vykdo šiame statinyje (įrenginyje) Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą veiklą. Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir administracinėje byloje Nr. A438-228/2013. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu.
20. Byloje ginčo dėl to, kad ginčo pastatas – transformatorinė, o ieškovams pakeitus pastato pavadinimą – dviračių remonto dirbtuvės, priklauso ieškovams, nėra. Ieškovai nei nuosavybės teise, nei jokiais kitais pagrindais nevaldo žemės sklypo, kuriame stovi minėtas pastatas. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo pastatas įregistruotas kaip atskiras objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, todėl yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (Civilinio kodekso 4.12 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Nagrinėjamoje byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad šiuo metu ieškovams priklausančio pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra gamybos ir pramonės, ir, kad 2004 metais žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas nustatant žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį – kitos paskirties, naudojimo būdą bei pobūdį – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti bei eksploatuoti.
21. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo (Dėl žemės naudojimo būdo turinio aprašo patvirtinimo)“ (Valstybės žinios, 2005 m. sausio 29 d., Nr. 14-450, identifikacinis kodas 1052330ISAK37/D1-40, galiojantis ginčo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu) (toliau - Žemės naudojimo būdų turinio aprašas) 19 punktą inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos teritorijos) naudojimo būdas buvo nustatomas tuomet, kai žemės sklypai, skirti esamoms arba numatomoms statyti autobusų ir geležinkelio stotims, oro uostams ir aerodromams, jūros ir vidaus vandenų uostams ir prieplaukoms, automobilių saugykloms (garažams, automobilių stovėjimo aikštelėms), ryšių (telekomunikacijų) linijoms, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniams ir įrenginiams (transformatorinėms, boilerinėms ir kitiems panašios paskirties statiniams. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, t. y. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 21 punktą, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdas nustatomas tada, kai žemės sklypai, skirti transporto paskirties pastatams ir garažų paskirties pastatams, elektroninių ryšių infrastruktūros (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams), inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo Nr. D1-713 (toliau – Reglamentas), 4.2.2 punkte numatyta, kad energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai – pastatai, kuriuose įrengti gamtinių dujų slėgio reguliavimo įrenginiai, apskaitos, valymo, odoravimo, pašildymo įrenginiai ir/ar kompresoriai, transformatorinės, transformatorių pastotės, skirstomieji punktai, srovės keitikliai, kitų rūšių energijos perdavimui ar skirstymui skirti pastatai. To paties Reglamento 7 punkte nurodyta, kad negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius; o 7.8 punkte numatyta, kad gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita).
22. Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.
23. Bylos duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad ginčo pastatas ir žemės sklypas yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. 32, 1 punktu patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, pagal kurį žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso kvartalui Nr. U26, teritorijos (sklypo Nr. 4), numatytas žemės naudojimo būdas – transformatorinė.
24. Pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas, nustatantis disponavimą valstybine žeme, suponuoja išvadą, kad valstybinę žemę galima išsinuomoti ar nusipirkti lengvatine tvarka tik statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008 pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą. Šiuo atveju ieškovams priklausantis pastatas – dviračių remonto dirbtuvės, nors ir priskirtinas gamybos, pramonės naudojimo paskirties kategorijai, tačiau ji nesuderinama su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdu, t. y. neatitinka numatyto teritorijos panaudojimo būdo - inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pritaria tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens argumentams, kad šiuo nagrinėjamu atveju pastato – dviračių remonto dirbtuvės, paskirtis neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, nes pagal minėtą Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, inžinerinės infrastruktūros teritorijos nėra skirtos gamybos, pramonės pastatams, t. y. gamybai skirtiems pastatams, taip pat ir dirbtuvėms. Taip pat ieškovų turimo pastato - dviračių remonto dirbtuvių, paskirtis nesuderinama ir su galiojančiame minėtame teritorijos planavimo dokumente nurodytu žemės sklypo Nr. 4 panaudojimo būdu (transformatorinė), o kaip jau ir minėta pirmiau, valstybinės žemės parduoti lengvatine tvarka pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą negalima, jeigu statinio paskirtis nesutampa su valstybinės žemės paskirtimi, jos naudojimo būdu bei pobūdžiu.
25. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono nusipirkti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti nuosavybės teisę į žemės sklypą ar jo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti (įsigyti) žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).
26. Byloje nustatyta, kad žemės sklype, esantis pastatas nei kaip transformatorinė, nei kaip dviračių remonto dirbtuvės, ieškovų nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimą, 2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. 16SD-73-(14.16.136E) „Dėl pastato transformatorinės adresu (duomenys neskelbtini), priežiūros atlikimo“ ir 2019 m. sausio 22 d. raštu Nr. 16SD-94-(14.16.136E.) „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją, prašydamos atlikti pastato-transformatorinės, esančios (duomenys neskelbtini), priežiūrą vietoje, nustatant, ar pastatas – transformatorinė, yra naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir padaryti išvadas apie statinio techninę būklę. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2019 m. sausio 22 d. raštu Nr. 2R-194 „Dėl informacijos pateikimo“ AB „Energijos skirstymo operatorius“ Klaipėdos regiono elektros tinklo eksploatavimo skyriaus vadovui nurodė pateikti Palangos skyriui informaciją, ar pastatas – transformatorinė, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso AB „Elektros skirstymo operatorius“ skirstomajam tinklui ir, ar yra naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. AB „Elektros skirstymo operatorius“ 2019 m. sausio 29 d. raštu Nr. 19KR-SD-851 „Dėl informacijos suteikimo“ informavo, kad pastatas – transformatorinė, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip atskiras statinys, tačiau jis nebeatlieka funkcijos, kaip pastatas – transformatorinė, ir nėra naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, t. y. nebeperduoda ir nebeskirsto energijos.
27. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina statinio – transformatorinės, nenaudojimo ir žemės sklypo nereikalingumo statiniui eksploatuoti faktą. Ieškovai bylą nagrinėjant teisme nepateikė pastato naudojimą pagal paskirtį patvirtinančių įrodymų ar kitų duomenų, kurie paneigtų šiuos atsakovės argumentus ar leistų teismui padaryti kitokią išvadą, priešingai ieškovas net neginčijo šių aplinkybių, teismui paaiškinęs, jog pastatas kaip transformatorinė nebenaudojama, tačiau jis pakeitė statinio pavadinimą, pastate nebėra elektros įrenginių., Ieškovas taip pat paaiškino ir tai, kad dviračių remonto dirbtuvėse šiuo metu taip pat nevykdo jokios veiklos, kad buvo atvažiavęs į Palangą susiremontuoti savo dviratį, tačiau akcentavo, jog turi įvairių planų ir yra pasiryžęs vykdyti veiklą (pavyzdžiui, įsirengti elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotį) ateityje, kai bus galimybė įsigyti žemės sklypą. Taigi nei buvusi transformatorinė, nei dviračių remonto dirbtuvės nėra ieškovų naudojamos pagal paskirtį, ir žemės sklypas netarnauja šio pastato eksploatacijai, t. y. nėra sąlygų, kurioms esant žemės sklypas gali būti parduotas be aukciono.
28. Ieškovai nurodo, kad jie įsigydami transformatorinę, tikėjosi bei planavo įsikurti Palangoje, pastatą naudoti rekreacijai, jų šeima pastato įsigijimui pasiėmė paskolą, tačiau teismas sprendžia, kad ieškovai, įsigydami transformatorinę, žinodami apie statinio paskirtį, taip pat pardavėjo bei atsakovės pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu, būdami informuoti, kad valstybinės žemės jie išsinuomoti ir nusipirkti neturės galimybės, negalėjo turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio, kad vien tik pastato (transformatorinės), esančio ant valstybinės žemės, įsigijimo faktas sudarys pagrindą pasinaudoti valstybinės žemės nuomos ar pardavimo lengvatinėmis sąlygomis institutu. Šis institutas yra skirtas sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją, o ne užtikrinti nebeeksploatuojamų bei nenaudojamų pagal paskirtį pastatų savininkų neapibrėžtus ketinimus dėl šio nekilnojamojo daikto. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju neegzistuoja sąlygų visuma, suteikiančių ieškovams teisę įsigyti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Kaip buvo išaiškinta šio sprendimo 18, 24, 25 punktuose aptartoje teismų praktikoje, valstybinės žemės pardavimas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu siejamas su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje. Kadangi nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog ginčo žemės sklype esantis pastatas, kuriam naudoti pagal paskirtį siekta įsigyti ginčo žemės sklypą, de facto (faktiškai) nebuvo ir nėra naudojamas ir ieškovai nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, tai darytina išvada, kad byloje nėra įrodytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo sąlygos.
29. Ieškovų teisės įsigyti (nusipirkti) ginčo žemės sklypą nepatvirtina ir jų nurodytos aplinkybės, susijusios su galimu būsimu pastato naudojimu ir eksploatavimu ateityje, ieškovų teise atlikti pastato statybos darbus, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, kad teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono nusipirkti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (pagal analogiją žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 23 punktą). Taip pat pažymėtina, kad ieškovų veiksmai, susiję su pastato apsaugos užtikrinimu, einamojo remonto atlikimu, nėra susiję su ginčo turto ekonominiu išnaudojimu, objekto naudojimu pagal jo paskirtį, o yra tik rūpestingų savininkų ginčo turto valdymas (tvarkymas, apsauga, priežiūra ir kt.).
30. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančios teisės normos aiškiai apibrėžia valstybinės žemės pardavimą ne aukciono būdu sąlygas, todėl ieškovai, įsigydami pastatą - transformatorinę, žemės sklype, kurio naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, o pagal galiojantį Palangos miesto centrinės dalies detalaus plano sprendinius – ketinama ieškovų įsigyti žemės sklypo dalis numatyta tik transformatorinės naudojimui, ketindami įsigyti pastato užimtą žemės sklypą, galimai šį pastatą ir sklypą naudoti pagal paskirtį, iš anksto žinodami atsakovės poziciją dėl galimybės nuomoti bei pirkti valstybinės žemės sklypą, negalėjo nesuprasti teisės normų reikalavimų ir įgyti pagrįstų lūkesčių, jog galės įsigyti valstybinės žemės sklypą tokiam pastatui naudoti pagal paskirtį, t. y. įgyti lūkesčių, kad imperatyviųjų teisės normų reikalavimų nesilaikymas sukurs jiems teisinius padarinius – teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriame ateityje kaip patys nurodo, pageidautų pastatą naudoti rekreacinei veiklai, lengvatinėmis sąlygomis.
31. Ieškovai, įsigiję ginčo pastatą valstybinėje žemės sklypo dalyje, kaip yra aišku iš bylos duomenų, neturėjo ketinimo naudoti žemės sklypo pagal nustatytą pastato – transformatorinės, naudojimo paskirtį. Jie atlikę pastato paprastąjį remontą, inicijavo pastato pavadinimo pakeitimą, tačiau akcentuotina, kad žemės sklypo naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, liko nepakitęs, o pagal teritorijų planavimo dokumentus – aptariama žemės sklypo dalis, skirtina transformatorinei eksploatuoti. Ieškovų ketinimai valstybinės žemės sklype sukurti kitą statinį, nei tas, kuriam eksploatuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus, yra skirta žemės sklypo dalis, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, taigi ieškovams patiems tenka padarinių, kylančių dėl imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų nepaisymo, rizika. Tai lemia ir taisyklės ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) taikymą ir leidžia pripažinti, kad ieškovų lūkesčiai lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypą nėra teisėti, todėl negali būti ginami.
32. Be to, pažymėtina, kad imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimo santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai įsigyti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už parduodamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia ir viešąjį interesą.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovų atsakovei pateikti prašymai pirkti ginčo žemės sklypą nebuvo patenkinti nustačius, jog ieškovų statinio – dviračių remonto dirbtuvių, paskirtis nesuderinama su valstybinės žemės naudojimo būdu (inžinerinės infrastruktūros teritorijos), t. y. neatitinka numatyto teritorijos panaudojimo būdo. Kadangi byloje nustatyta, jog statinio – dviračių remonto dirbtuvių, paskirtis nesuderinama su ginčo žemės sklypo panaudojimo būdu, be to, nustačius statinio nenaudojimo ir žemės sklypo nereikalingumo jam eksploatuoti faktus, atitinkamai nebuvo pagrindo tenkinti ieškovų prašymų dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ne aukciono būdu lengvatine tvarka.
34. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, patvirtintų išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30 punkte numatyta, kad atsižvelgiant į skundo turinį ir keliamus reikalavimus, Tarnybos direktorius priima vieną (ar kelis, jei skunde keliami du ar daugiau reikalavimų) iš sprendimų: skundą (ar dalį jame iškeltų reikalavimų) atmesti kaip nepagrįstą; panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalinio priimtą sprendimą; panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalino priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą; pakeisti teritorinio padalinio priimtą sprendimą; įpareigoti teritorinį padalinį atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su skunde keliamų reikalavimų įgyvendinimu.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, nurodytų faktinių bylos duomenų pagrindu, darytina išvada, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 2 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 1T-15-(7.5.), kuriuo ieškovų 2019 m. balandžio 19 d., pateiktą skundą turinio ir reikalavimo atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 1T-15-(7.5.) „Dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus raštą Nr. 16SD-431-(14.16.104.) „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), pardavimo“ bei įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0355-3700, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat panaikinti atsakovės 2018 m. vasario 14 d. rašto Nr. 16SD-286-(14.16.104), adresuoto AB „Energijos skirstymo operatorius“, dalį, kurioje bendrovė informuojama „kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartis su naujuoju pastato – transformatorinės, savininku nebus sudaryta“.
Dėl bylos baigties
36. Vadovaudamasis tuo kas išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovai neįrodė pirmiau šiame sprendime aptartų valstybinės žemės pardavimo statinių savininkui ne aukciono būdu sąlygų egzistavimo, todėl ieškovų ieškinys dėl ginčijamų atsakovės sprendimų panaikinimo bei atsakovės įpareigojimo sudaryti su ieškovais valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka, atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
37. Teismas dėl nurodytų išvadų pažymi, kad šis sprendimas ieškovams neužkerta teisės ateityje kreiptis dėl jiems nuosavybės teise priklausančiu pastatu užstatyto valstybinės žemės sklypo nuomos ar pirkimo be aukciono. Šia teise ieškovai galės pasinaudoti, jeigu atitiks konkrečias teisės aktuose įtvirtintas sąlygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono tvarka.
38. Teismas nepasisako dėl kitų šalių argumentų, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
40. Netenkinus ieškovų ieškinio, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
41. Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovų D. V. ir D. V. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.