- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-16
- Bylos Nr.
- e2A-682-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00497-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. V. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. V. ir D. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės be aukciono įsigijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), pardavimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 14 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje informuojama „kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis su naujuoju pastato – transformatorinės savininku nebus sudaryta“; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti ieškovams žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis; 5) priteisti iš atsakovės visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo pastatą – transformatorinę, plane pažymėtą 1P1p, pastatytą 1968 m., kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš parduodant ginčo pastatą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2018 m. vasario 14 d. raštu „Dėl sutikimo perleisti statinį“ sutiko, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ perleistų nuosavybės teise valdomą ginčo pastatą, tačiau sutikime atsakovės Palangos skyrius taip pat nurodė, kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis su naujuoju pastato savininku nebus sudaroma. Ieškovai, būdami ginčo pastato savininkais, 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. spalio 5 d. pateikė prašymus atsakovei be aukciono parduoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė 2019 m. kovo 13 d. raštu „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), pardavimo“ atsisakė parduoti žemės sklypą ieškovams. Šį raštą ieškovai apskundė, tačiau 2019 m. liepos 2 d. atsakovės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį“ Palangos skyriaus raštas paliktas galioti, motyvuojant tuo, kad ginčo pastatas nebeatlieka savo funkcijos ir nėra naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį – nebeperduoda ir nebeskirsto energijos, kad pastato naudojimo paskirtis (transformatorinė) neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo (inžinerinės infrastruktūros teritorijos). Kol nebuvo išspręstas žemės sklypo klausimas, ieškovai nusprendė ginčo pastatą laikinai panaudoti kaip dviračių remonto dirbtuvę, atliko ginčo pastato paprastojo remonto darbus ir pateikė Nekilnojamojo turto registrui deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu buvo pakeisti ginčo pastato kadastro duomenys, įskaitant ir pastato pavadinimas. Šiuo metu ginčo pastatas vadinasi dviračių remonto dirbtuvėmis. Ieškovai pastatą naudoja kaip dviračių remonto dirbtuves, taigi, pastatą naudoja ir ateityje ketina naudoti pastatą pagal jo gamybos, pramonės paskirtį. Ieškovai mano, jog atsakovė neteisėtai atsisako be aukciono parduoti ieškovams valstybei priklausantį žemės sklypą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškovų ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. sausio 15 d. kreipėsi į atsakovės Palangos skyrių, informuodama, kad ketina perleisti nuosavybės teise priklausantį pastatą – transformatorinę, bei prašydama išduoti sutikimą dėl minėto pastato perleidimo. Atsakovės Palangos skyrius 2018 m. vasario 14 d. raštu „Dėl sutikimo perleisti statinį“ neprieštaravo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ perleistų nuosavybės teise valdomą pastatą – transformatorinę, tačiau atkreipė dėmesį, kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis su naujuoju pastato – transformatorinės savininku nebus sudaroma. Ieškovai pastatą – transformatorinę įsigijo 2018 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, todėl jiems sudarant pirkimo–pardavimo sutartį turėjo būti žinoma sąlyga, kad įsigijus pastatą –transformatorinę žemės sklypas, kuriame stovi šis pastatas, nebus nei išnuomojamas, nei parduodamas. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, remdamasi AB „Elektros skirstymo operatorius“ 2019 sausio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodyta, kad „pastatas – transformatorinė, esantis (duomenys neskelbtini), nepriklauso bendrovei nuosavybės teise ir jame nėra bendrovės elektros įrenginių“, taip pat 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), pardavimo“, pakartotinai atsisakė ieškovams parduoti žemės sklypą, nes jame esantis pastatas – transformatorinė nebeatlieka savo funkcijos kaip pastatas – transformatorinė ir nėra naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, t. y. nebeperduoda ir nebeskirsto energijos. Pažymėjo, jog ieškovams priklausančio pastato – dviračių remonto dirbtuvių paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo būdu, t. y. neatitinka numatyto teritorijos panaudojimo būdo (inžinerinės infrastruktūros teritorijos). Kadangi žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka statinio paskirties, nėra teisinio pagrindo parduoti (išnuomoti) valstybinės žemės.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra skirtas transformatorinei eksploatuoti ir patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos U2 teritoriją. Trečiojo asmens nuomone, prioritetas turėtų būti teikiamas visuomenės turtui – žemei, o ne apgriuvusiai, pagal paskirtį nenaudojamai transformatorinei. Kadangi pastatas nėra naudojamas kaip transformatorinė ir minėtos funkcijos neatlieka, pastatas yra tapęs neaiškios funkcinės paskirties, o neaiškios funkcinės paskirties, nenaudojamų pastatų užimta žemė negali būti parduodama.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovų ieškinys atmestas. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1 Ieškovai ieškiniu siekia, kad su jais būtų sudaryta valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir tuo pagrindu jie įgytų nuosavybės į žemės sklypą teisę.
4.2 Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Žemės įstatymas. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
4.3 Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos bei pardavimo ne aukciono tvarka taisykles, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pagrindinė valstybinės žemės pardavimo sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Nagrinėjant asmens prašymą parduoti ar išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statinių ar įrenginių, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono turi būti nustatyta, ar statinys ar įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, taip pat, ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla, ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre, t. y., ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatacijai. Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, naudojasi šiuo žemės sklypu, ar eksploatuoja šiame žemės sklype esantį statinį, t. y. vykdo šiame statinyje Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą veiklą.
4.4 Valstybinę žemę galima išsinuomoti ar nusipirkti lengvatine tvarka tik statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008 pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą. Šiuo atveju ieškovams priklausantis pastatas – dviračių remonto dirbtuvės nors ir priskirtinas gamybos, pramonės naudojimo paskirties kategorijai, tačiau ji nesuderinama su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdu, t. y. neatitinka numatyto teritorijos panaudojimo būdo – inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pritaria tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens argumentams, kad nagrinėjamu atveju pastato – dviračių remonto dirbtuvės paskirtis neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo – inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Taip pat ieškovų turimo pastato –dviračių remonto dirbtuvių paskirtis nesuderinama ir su galiojančiame teritorijos planavimo dokumente nurodytu žemės sklypo Nr. 4 panaudojimo būdu (transformatorinė). Valstybinės žemės parduoti lengvatine tvarka pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą negalima, jeigu statinio paskirtis nesutampa su valstybinės žemės paskirtimi, jos naudojimo būdu bei pobūdžiu.
4.5 Nustatyta, kad žemės sklype esantis pastatas nei kaip transformatorinė, nei kaip dviračių remonto dirbtuvės ieškovų nėra naudojamos pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Ieškovai nepateikė pastato naudojimą pagal paskirtį patvirtinančių įrodymų, kurie leistų teismui padaryti kitokią išvadą. Priešingai, ieškovas net neginčijo šių aplinkybių, teismui paaiškinęs, jog pastatas kaip transformatorinė nebenaudojama. Ieškovas taip pat paaiškino, kad dviračių remonto dirbtuvėse šiuo metu nevykdo jokios veiklos, kad buvo atvažiavęs į Palangą susiremontuoti savo dviratį, akcentavo, jog turi įvairių planų ir yra pasiryžęs vykdyti veiklą ateityje, kai bus galimybė įsigyti žemės sklypą. Taigi, nei buvusi transformatorinė, nei dviračių remonto dirbtuvės nėra ieškovų naudojamos pagal paskirtį ir žemės sklypas netarnauja šio pastato eksploatacijai, t. y. nėra sąlygų, kurioms esant žemės sklypas gali būti parduotas be aukciono.
Motyvuojamoji dalis
4.6 Teismas sprendžia, kad ieškovai, įsigydami transformatorinę, žinodami apie statinio paskirtį, taip pat pardavėjo bei atsakovės pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu būdami informuoti, kad valstybinės žemės jie išsinuomoti ir nusipirkti neturės galimybės, negalėjo turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio, kad vien tik pastato (transformatorinės), esančio ant valstybinės žemės, įsigijimo faktas sudarys pagrindą pasinaudoti valstybinės žemės nuomos ar pardavimo lengvatinėmis sąlygomis institutu. Šis institutas yra skirtas sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją, o ne užtikrinti nebeeksploatuojamų bei nenaudojamų pagal paskirtį pastatų savininkų neapibrėžtus ketinimus dėl šio nekilnojamojo daikto. Kadangi nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog ginčo žemės sklype esantis pastatas, kuriam naudoti pagal paskirtį siekta įsigyti ginčo žemės sklypą, de facto (faktiškai) nebuvo ir nėra naudojamas ir ieškovai nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, darytina išvada, kad byloje nėra įrodytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo sąlygos.
4.7 Teismas konstatavo, jog atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 2 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ieškovų 2019 m. balandžio 19 d. pateiktą skundą turinio ir reikalavimo atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), pardavimo“ bei įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat panaikinti atsakovės 2018 m. vasario 14 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) adresuoto AB „Energijos skirstymo operatorius“, dalį, kurioje bendrovė informuojama „kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis su naujuoju pastato – transformatorinės savininku nebus sudaryta“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), pardavimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 14 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje informuojama, „kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis su naujuoju pastato – transformatorinė savininku nebus sudaryta“; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti ieškovams žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis; 5) priteisti iš atsakovės visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1 Teismas netinkamai išaiškino ir taikė Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.
5.2 Pažymi, jog Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, o taip pat ir jokiuose kituose įstatymo punktuose nėra nurodyta, kad žemės pardavimas ne aukciono tvarka siejamas su statinių ir žemės sklypų paskirties, būdo ar pobūdžio atitiktimi, todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad dėl to, jog statinio paskirtis neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo, žemė negali būti parduodama ne aukciono tvarka.
5.3 Anot apeliantų, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovams priklausančio statinio paskirtis neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo – inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Remiantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 21 punktu, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose gali būti statomi ir eksploatuojami transporto bei garažų paskirties pastatai. Ieškovams priklausantis pastatas yra dviračių remonto dirbtuvės. Dviratis – transporto priemonė. Todėl sklype gali būti eksploatuojamas ieškovams priklausantis pastatas, skirtas transporto priemonių – dviračių eksploatavimui.
5.4 Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklypas skirtas tik transformatorinei eksploatuoti.
5.5 Ieškovai pripažįsta, kad pastatas nėra naudojamas kaip transformatorinė, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog pastatas nėra naudojamas kaip dviračių remonto dirbtuvės. Pažymi, jog ieškovai naudoja statinį pagal paskirtį, jame remontuoja ir laiko savo dviračius. Ieškovai dėl statinio būklės negali pastato naudoti intensyviau, nes Palangos miesto savivaldybės administracija neišduoda statybas leidžiančio dokumento, be kurio ieškovai negali atlikti šio pastato kapitalinio remonto. Ieškovai naudoja ir ateityje ketina dar intensyviau naudoti jiems priklausantį statinį pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį.
5.6 Anot ieškovų, pastato užimama žemė ir bent 1,5 m pločio žemės sklypo juosta aplink visą pastatą, kad būtų galima apeiti aplink pastatą ir jį prižiūrėti bei remontuoti, yra būtina statinio stovėjimui (buvimui) ir naudojimui pagal Nekilnojamo turto registre įregistruotą statinio paskirtį.
5.7 Apeliantai nurodo, jog yra atlikę ginčo statinio paprastąjį remontą. Vien tai, jų nuomone, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovai pastatą naudoja. Be to, aktyviais veiksmais siekia jį kapitališkai suremontuoti. Tai, jų nuomone, patvirtina, kad ginčo žemės sklypas ir pastatas yra naudojami.
5.8 Apeliantų nuomone, jų nurodyti argumentai patvirtina, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
6. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
6.1 Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
6.2 Sutinka su teismo išvada, jog ieškovai gali ateityje pasinaudoti teise kreiptis dėl jiems nuosavybės teise priklausančiu pastatu užstatyto valstybinės žemės sklypo nuomos ar pirkimo be aukciono, jeigu šis pastatas atitiks konkrečias teisės aktuose įtvirtintas sąlygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono tvarka.
7. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracija prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
7.1 Trečiasis asmuo nesutinka, kad ieškovams turi būti parduota apie nenaudojamas, apleistas tariamas dirbtuves esanti valstybinė žemė. Pažymi, jog ginčo žemė skirta būtent transformatorinei eksploatuoti ir negali būti parduota transporto priemonių dirbtuvėms naudoti.
7.2 Pažymi ir tai, jog transformatorinei, esančiai (duomenys neskelbtini), įstatymu bei administraciniu aktu buvo nustatytas žemės servitutas.
7.3 Atkreipia dėmesį, jog prieš parduodant ginčo pastatą atsakovės Palangos skyrius informavo, kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis su naujuoju ginčo pastato savininku nebus sudaroma.
7.4 Sutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, jog pagal kasacinio teismo praktiką teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono nusipirkti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovų ieškinys dėl ginčijamų atsakovės sprendimų / raštų panaikinimo bei atsakovės įpareigojimo sudaryti su ieškovais valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Apeliantai savo apeliacinį skundą grindžia tuo, jog, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl jiems priklausančio pastato (ne)naudojimo, pastato ir žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo, taip pat netinkamai išaiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, kasacinio teismo praktiką dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka, todėl prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, taip pat šalių teikiamus argumentus ir paaiškinimus, šiuos visus duomenis susiejusi tarpusavyje, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovų nurodytų argumentų.
12. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimą ne aukciono būdu, yra pažymėjęs, jog valstybinės žemės perleidimo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, kurio 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šios taisyklės išimtys nustatytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021).
13. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tiek valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas, tiek jos nuoma Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje. Būtent statinio naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę į žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).
15. Apeliantai pripažįsta, kad ginčo sklype esantis ir jiems nuosavybės teise priklausantis pastatas nėra naudojamas kaip transformatorinė, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog pastatas nėra naudojamas kaip dviračių remonto dirbtuvės. Nurodo, jog ieškovai naudoja statinį pagal paskirtį, jame remontuoja ir laiko savo dviračius, be to, ateityje ketina dar intensyviau naudoti jiems priklausantį statinį pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, atliko pastato paprastojo remonto darbus.
16. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai 2018 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – transformatorinę. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, šio daikto pagrindinė naudojimo paskirtis buvo gamybos, pramonės. Pastato fizinis nusidėvėjimas – 60 procentų. Nors ieškovai atliko pastato paprastojo remonto darbus, 2019 m. sausio 25 d. buvo nustatyti nauji kadastriniai duomenys, surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, pastato pavadinimas iš transformatorinės pakeistas į dviračių remonto dirbtuvės, tačiau pažymėtina, jog daikto (pastato) pagrindinė naudojimo paskirtis nepasikeitė, ir toliau daikto pagrindinė naudojimo paskirtis liko gamybos, pramonės, o pastato fizinis nusidėvėjimas – 61 procentas. Apklausiamas teismo posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 24 d. metu, ieškovas taip pat ne kartą akcentavo, kad pastato paskirtis – gamybos, pramonės.
17. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – Statybos techninis reglamentas) IV skyrius reglamentuoja statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Statybos techninio reglamento 7 punkte nustatyta, jog negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, be kita ko, – gamybos, pramonės paskirties pastatai – tai gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita) (Statybos techninio reglamento 7.8 punktas).
18. Taigi, nors apeliantai apeliaciniame skunde ir teigia, kad naudoja pastatą pagal paskirtį, jame remontuoja ir laiko savo dviračius, apklausiamas teismo posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 24 d. metu, ieškovas taip pat nurodė, kad gyvena Kaune, o kai atvyksta į Palangą, pastate remontuojasi savo dviračius, be to, atliko statinio paprastąjį remontą, ateityje siekia atlikti kapitalinį remontą, tačiau teisėjų kolegija vis dėlto pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dviračių remonto dirbtuvės nėra ieškovų naudojamos pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą daikto pagrindinę naudojimo paskirtį. Dviračių remonto dirbtuvėse ieškovai nevykdo jokios gamybinės, pramoninės veiklos, o turto pagerinimas atlikus statinio paprastąjį remontą ir asmeniniams poreikiams tenkinti atliktas asmeninių dviračių suremontavimas pastate, sprendžiant ginčą dėl valstybinės žemės pirkimo lengvatinėmis sąlygomis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovams priklausančiose dviračių remonto dirbtuvėse yra vykdoma gamybos, pramonės veikla.
19. Kadangi nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog ginčo žemės sklype esantis pastatas, kuriam naudoti pagal paskirtį siekta įsigyti ginčo žemės sklypą, de facto (faktiškai) nebuvo ir nėra naudojamas pagal paskirtį (gamybai, pramonei), o ieškovai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė priešingų įrodymų, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad dviračių remonto dirbtuvės nėra ieškovų naudojamos pagal paskirtį ir ginčo žemės sklypas netarnauja šio pastato eksploatacijai. Taigi, nėra visų sąlygų, kurioms esant valstybinės žemės sklypas gali būti parduotas be aukciono.
20. Taip pat apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovams priklausančio statinio paskirtis neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo – inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Nurodo, jog, remiantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 21 punktu, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose gali būti statomi ir eksploatuojami transporto bei garažų paskirties pastatai. Kadangi ieškovams priklausantis pastatas yra dviračių remonto dirbtuvės, o dviratis – transporto priemonė, apeliantų nuomone, sklype gali būti eksploatuojamas ieškovams priklausantis pastatas, skirtas transporto priemonių – dviračių eksploatavimui. Tačiau teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog pastato – dviračių remonto dirbtuvių pagrindinė naudojimo paskirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruota gamybos, pramonės, o ne transporto ar garažų paskirtis. Pagal Statybos techninio reglamento 7.6 punktą, transporto paskirties pastatai yra skirti transporto reikmėms – susiję su transportavimu (oro uosto, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, judėjimo postų, dispečerinių, iešmų postai, uosto terminalai, signalų perdavimo, švyturių, muitinių pastatai ir kiti pastatai), o 7.7 punkte nustatyta, jog garažų paskirties pastatai – tai pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti: automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai. Pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ieškovams priklausančio pastato duomenis, dviračių remonto dirbtuvės nėra nei transporto paskirties pastatas, nei garažų paskirties pastatas, tai yra gamybos, pramonės paskirties pastatas, todėl nepagrįstai apeliantai remiasi teisės akto nuostatomis, skirtomis transporto bei garažų paskirties pastatams.
21. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog valstybinės žemės parduoti lengvatine (be aukciono) tvarka pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą negalima, jeigu statinio paskirtis nesutampa su valstybinės žemės paskirtimi, jos naudojimo būdu bei pobūdžiu. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka, pažymi, jog Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, o taip pat ir jokiuose kituose įstatymo punktuose nėra nurodyta, kad žemės pardavimas ne aukciono tvarka siejamas su statinių ir žemės sklypų paskirties, būdo ar pobūdžio atitiktimi. Mano, jog teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad dėl to, jog statinio paskirtis neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo, žemė negali būti parduodama ne aukciono tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek žemę, tiek statinį naudoti pagal jų paskirtį reikalauja teisės aktai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tačiau sutiktina su apeliantų argumentu, jog Žemės įstatyme nėra įtvirtintos taisyklės, kad valstybinės žemės lengvatine tvarka parduoti negalima, jeigu statinio paskirtis nesutampa su žemės sklypo paskirtimi. Kaip anksčiau aptarta, pagal kasacinio teismo praktiką, lemiamą reikšmę turi faktinės situacijos vertinimas, o būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Statinio naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra vienas iš esminių pagrindų įgyti nuosavybės teisę į žemę. Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė, kad pastatą, kuris pastatytas ant ginčo valstybinės žemės, jie naudoja pagal paskirtį (gamybai, pramonei). Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ne remdamasis vien išvada, kad statinio paskirtis nesutampa su valstybinės žemės paskirtimi, jos naudojimo būdu bei pobūdžiu, tačiau nustatęs ir kitas, šiuo atveju esmines aplinkybes, t. y., kad pastatas nėra realiai naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nei buvusi transformatorinė, nei dviračių remonto dirbtuvės nėra ieškovų naudojamos pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį ir valstybinės žemės sklypas netarnauja šio pastato eksploatacijai, t. y. nėra sąlygų, kurioms esant valstybinės žemės sklypas gali būti parduotas be aukciono.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, teisingai nustatė ir tinkamai įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės įtakos bylos baigčiai, skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Ieškovų apeliacinio skundo netenkinus, jiems jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
25. Atsakovė ir trečiasis asmuo, kurie teikė atsiliepimus į ieškovų apeliacinį skundą, nepateikė jokių duomenų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.