Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G. (S. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, gyvendamas (duomenys neskelbtini) ir žinodamas apie savo pareigą pagal 2011-04-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą, kuriuo nutarta priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečių vaikų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šio teismo sprendimo nevykdė, vengė išlaikyti savo dukras ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams: šios pareigos laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2013-05-15 dukrai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), šios pareigos laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2014-12-18 dukrai K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir šios pareigos laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2020-03-25 dukrai P. G., gim. (duomenys neskelbtini), nevykdė, nors turėjo objektyvias galimybes ją vykdyti.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad santuoka registruota (duomenys neskelbtini) m. su L. G., gimė 3 dukros, pragyveno 13,5 metų su šeima, o 2008 m. išsiskyrė su žmona (oficialiai nepamena datos išsiskyrimo). Jam buvo žinoma, kad buvo priteista už dukrų išlaikymą, nepervedė nei cento savo dukroms; jis norėtų dalimis (mokėti) jei įmanoma, jis jau moka, bet nedaug yra sumokėjęs. Jie kalbėjo, kad perves dukroms, bet nesutiko (duomenys neskelbtini), nori, kad būtent dukros gautų pinigus. Dabar nėra galimybės kitaip, ir vėl velkasi viskas. Nori grąžinti ir atiduos dukroms. Gailisi dėlto, jis norėjo prisidėti, bet jam nesuteikė galimybės bendrauti su dukroms, buvo spaudimas, net adreso nežinojo kur gyvena vaikai. Negalėjo bendrauti su dukromis, tik po 8-9 mėn. per interpolą sužinojo jų gyvenamą vietą, visus tuos 13 metų gerai gyveno, nebuvo jokių nesutarimų. Su vyresniąja dukra labai gerai bendrauja, atvažiuoja su draugu, bet kitos mažesnės dukros visai nebendrauja ir negali susisiekti su jomis. L. G. nesutiko, kad būtent dukroms pervesti visus pinigus į sąskaitą. Atsakydamas į klausimus parodė, kad prieš 6 metus vedė ((duomenys neskelbtini) m.), turi vieną dukrą; nesikreipė dėl bendravimo nustatymo. Parodė, kad yra kaltas, bet jei kalbama apie gerovę, L. G. žino, kad jis su mielu noru nori matyti dukras kartu. Ji galėjo gyventi ten viena, o vaikai su juo. Nori išlaikyti vaikus, bet kadangi jų charakteriai skiriasi, bet vaikų neatsakė ir bendrauti nori. Nori visada pasimatyti su dukromis, L. G. visada žinojo kur gyvena ir galėjo leisti bendrauti ar atvesti dukras pas juos. Jis žino, kad nuvažiavęs ten į Angliją, jo ten niekas neįleistų pasimatyti su dukromis. Prašo atsižvelgti į visas aplinkybes, jei jį uždarys kuriam laikui, tai negalės mokėti. Jis tuos pinigus sumokės.

Nukentėjusiosios L. G. atstovė advokatė D. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje būtent jos atstovaujamoji patyrė didelių nuostolių. Jokios kaltinamojo kalbos, visiškai nepagrįstos, buvo priteista maža suma po 115,85 Eur vaikų išlaikymui. Žmogus turėjo galimybę mokėti, tuo palengvindamas vaikams ateitį, bet tokia pareiga buvo užkrauta tik L. G. vienai. Visada yra galimybė pervesti antstoliui, padengti skolos dalį. Kaltinamasis nurodė, jog nemokėjo pinigų, nes nebuvo leidžiama bendrauti su vaikais, bet iš tiesų mainų forma teisiškai nėra galima. Turėjo ir adresą, ir numerį (duomenys neskelbtini) tėvų ir galėjo imtis priemonių bendrauti. Bendravimo tvarka nustatoma teisme. Nepagrįstai ir tyčia kaltinamasis vengė, jei tai būtų vaikų sąskaitos būtų pilnai mokėjęs ir seniai būtų atsiskaitęs, kaltinamasis galėjo mokėti, tik tyčia nemokėjo. Byloje duomenų yra, kad jis dirba gera darbą, manoma, kad jo siūlomas paslaugos populiarios ir reiškia, kad nemokėjo tyčia, nesant jokių aplinkybių. Teismo prašo vertini atstovaujamąsias išlaidas.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2020-04-28 atliktos nuotolinės nukentėjusiosios L. G. apklausos duomenimis. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK vyr. tyrėjos M. Š. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dėl įvestos ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje buvo nuspręsta L. G. apklausti telefonu. L. G. nuotolinės apklausos metu nurodė, kad nuotolinės apklausos metu jai buvo išaiškintos jos kaip nukentėjusiosios teisės, ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. L. G. nurodė, kad 2020-03-12 kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl vengimo išlaikyti vaiką. Su savo sutuoktiniu išsiskyrė prieš daugiau negu 10 metų. Teismo buvo jam paskirtas vaikų išlaikymas, kurio ji iš viso negavo. Po ko ji kreipėsi į antstolius, bet antstoliai irgi nieko neišieškojo, todėl ji nėra gavusi jokios pinigų sumos ar kitos pagalbos vaikams. Nurodė savo sutuoktinio vardą ir pavardę - S. G., gim. (duomenys neskelbtini). Iš viso su juo turėjo tris vaikus. Visos trys dukros šiuo metu yra suaugusios, pilnametės. Galutinio įsiskolinimo sumos nurodyti negali, bet dokumentus pridėjo prie minėto pareiškimo. L. G. siekia gauti išlaikymą visoms dukroms, o būtent: A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., nes buvęs sutuoktinis nemokėjo visiškai išlaikymo vaikams. Buvęs sutuoktinis S. G. nepalaikė jokių ryšių su dukromis, neieškojo ryšių. Patvirtino, kad nuo 2009 metų birželio mėn. ji nuolat kartu su savo dukromis gyvena Didžiojoje Britanijoje. Ikiteisminio tyrimo metu ji pati atstovaus savo interesus, nes jos įgalioto atstovo A. B. įgaliojimas, nustojo galioti. Jo kopijos prie savo pareiškimo nepridėjo. Į Lietuvą planuoja atvykti tik pasibaigus karantinui. Jokių ryšių su savo sutuoktiniu S. G. neieškojo, nes skyrybų procesas buvo ilgas, buvo smurtas šeimoje. Ji tiesiog pabėgo iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją. Šiuo metu neturi Lietuvos Respublikoje jokios banko sąskaitos, tačiau iki to nėra gavusi ne vieno cento, nei iš S. G., nei iš antstolių kontoros. Patvirtino, kad nuo 2012-09-14, kai pateikė vykdymui vykdomąjį dokumentą, nėra gavusi jokio išlaikymo savo vaikams. Apklausos metu darytas garso įrašas buvo įkeltas į IBPS kaip „Tarnybinio pranešimo“ dokumento priedas.

2020-05-27 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK vyr. tyrėjos M. Š. tarnybiniu pranešimu, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr.01-1-11919-20, 2020-05-15 d. apie 10.09 val. nukentėjusiajai L. G. buvo išsiųstas el. laiškas turinys (PRIDEDAMA). 2020-05-18 apie 12.25 val. iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), į darbo telefoną paskambino nukentėjusioji L. G., kuri nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje. Minėto telefoninio pokalbio metu, pastaroji man patvirtino, kad gavo mano 2020-05-15 išsiųsta el. laišką, paprašė laiko pasvarstymui. 2020-05-23 apie 13.47 val. iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), į darbo telefoną paskambino nukentėjusioji L. G., kuri nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje. Minėto telefoninio pokalbio metu, pastaroji patvirtino, kad prieštarauja ir nesutinka, kad ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-11919-20 būtų užbaigtas vadovaujantis LR BPK 418 str. nuostatomis, pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas šioje medžiagoje būtų nagrinėjamas bendra tvarka, vyktų teisminis nagrinėjimas (b.l.25).

2020-03-06 pažyma iš antstolio, apie vykdymo eigą, Nr. S-20-179-6468, kad antstolio R. V. kontoroje vykdomas išlaikymo vaikams A. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini), P. G., gim. (duomenys neskelbtini), išieškojimas iš skolininko S. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., išieškotojos L. G., a/k (duomenys neskelbtini) naudai. Išlaikymo įsiskolinimas vykdomojoje byloje šiai dienai yra 23987,35 Eur. Pažymi, kad vykdymo metu iš skolininko jokių lėšų išieškota nebuvo (b.l.93).

2020-04-20 patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolio R. V., Nr. S-20-179-11234 nurodyta, kad antstolio R. V. kontoroje vykdomas 2012-09-14 išduotas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-619-592/2011 dėl išlaikymo išieškojimo vaikams - A. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini), P. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš skolininko S. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., išieškotojos L. G., naudai. Išlaikymo įsiskolinimas byloje Nr. 0179/14/00071 yra 24 123,35 Eur, iš jų 14229, 45 Eur išlaikymo įsiskolinimas vaikui P. G.. Taip pat prie bylos prijungta ir vykdomoji byla (b.l.30-145).

2011-04-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-619-592/2011 nurodyta, kad teismas ieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą tarp L. G. ir S. G., (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3474, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei L. G. paliko santuokos metu tyrėtą pavardę - (duomenys neskelbtini). Santuokoje įgytą turtą padalino tokia tvarka: atsakovui S. G. asmeninės nuosavybės teise paliko automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 5580 Lt; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Lt; S. G. firmą „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)); ieškovei L. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė 2010/7060 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31302 Lt; priteisti iš atsakovo S. G. ieškovei L. G. 3790 Lt dydžio kompensaciją už dalintiną turtą. Nepilnamečių A. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė kartu su jų motina L. G.. Priteisė iš S. G. nepilnamečių vaikų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienai po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė L. G. nepilnamečių vaikų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja. Priteisė iš atsakovo S. G. nepilnamečių vaikų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai po 2010/21180 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Atmetė kitą ieškinio dalį. Priteisė iš ieškovės L. G. atsakovui S. G. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės L. G. 550,52 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo S. G. - 982,52 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.5-9, 144-145).

2020-04-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos informacija, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), išnagrinėjusi Jūsų raštą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 39 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 str., informuoja, kad S. G. laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki 2020-03-25 yra įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-05-17; sumokėjo 604,22 Eur pagal suvestas finansines ataskaitas; verslo liudijimo nebuvo įsigijęs. VMI prie FM informuoja, kad S. G. 2020-04-17 dienai skolingas biudžetui ir fondams - 514,60 Eur (b.l.28).

Kita byloje esančia medžiaga: asmens duomenimis (b. l. 165-168, 175-177), ĮKNR išrašu (b. l. 164), ANR išrašu (b. l. 171-172).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 164 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių šios pareigos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, Nr. 2K-164-699/2017). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Toks vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių – priverstinės bedarbystės, nedarbo dėl ligos, įkalinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-246-648/2016).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vengimas išlaikyti vaiką – yra trunkamasis, t. y. kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Trunkamojo nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Vengimo išlaikyti vaiką laikotarpis kiekvienoje byloje yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, be kita ko, pašalinant iš kaltinimo tokius laikotarpius, kai vaiko išlaikymo įmokų nemokėjimą pateisino objektyvios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-68/2009). Tai, kad asmeniui inkriminuojamas ne ištisas, bet atskiri vengimo išlaikyti vaikus laikotarpiai, nereiškia, kad vengimas išlaikyti vaikus kaskart nutrūksta ir kiekvienas laikotarpis turi būti kvalifikuojamas kaip atskira trunkamoji nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-9/2014). Trunkamojo nusikaltimo senaties eiga prasideda, kai pasibaigia nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas netaikytinas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-29 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-619-592/2011, S. G. įpareigotas dukterų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki jų pilnametystės mokėti po 400 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Be to, minėtu sprendimu priteista iš S. G. nepilnamečių vaikų A. G., K. G. ir P. G. išlaikymo įsiskolinimas – kiekvienai po 2010/21180 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-06-04 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-1502-104/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-29 sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-619-592/2011, paliktas nepakeistas.

Byloje esantys įrodymai (nukentėjusiosios L. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir jos atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu; antstolio R. V. kontoros pateikta informacija ir vykdomosios bylos duomenys; paties kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai) patvirtina, kad S. G. kaltinime nurodomu laikotarpiu nemokėjo pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-29 sprendimą (civilinėje byloje Nr. 2-619-592/2011) nepilnamečių vaikų A. G., K. G. ir P. G. išlaikymui (kiekvienam) po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį iki jų pilnametystės.

Antstolio R. V. kontoros 2020-03-06 pažyma nurodoma, kad S. G. įsiskolinimas už nepilnamečių vaikų išlaikymą lygus 23987,35 Eur. Taip pat 2020-04-20 patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolio R. V. dokumentu Nr. S-20-179-11234 nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas byloje Nr. 0179/14/00071 yra 24123,35 Eur, iš jų 14229,45 Eur išlaikymo įsiskolinimas vaikui P. G.. Nėra ginčo dėl minėtuose dokumentuose nurodyto įsiskolinimo apskaičiavimo teisingumo. Todėl įvertinus tai, kad kaltinamasis kas mėnesį turėjo mokėti išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt/3,4528=115,85), darytina išvada, kad kaltinamasis po Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-29 sprendimo priėmimo iš esmės nevykdė jokių mokėjimų nepilnamečių vaikų A. G., K. G. ir P. G. išlaikymui teikti.

Nors teisminio nagrinėjimo metu S. G. aiškino, kad negalėjo mokėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-29 sprendimu priteistų periodinių išmokų nepilnamečiams vaikams išlaikymui, kadangi neturėjo galimybių bendrauti su vaikais ir norėjo vaikams, bet ne buvusiai sutuoktinei, į sąskaitą pervesti pinigus išlaikymui, tokie jo aiškinimai nėra pagristi jokiais teismui pateiktais įrodymais. Be to, teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog kaltininkas, kaip pats nurodė, nesikreipė dėl bendravimo su vaikais nustatymo, niekaip nepaneigė jo pareigos mokėti teismo sprendimu priteistas periodines išmokas nepilnamečių dukterų išlaikymui.

Byloje esančiais duomenimis matyti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu S. G. dirbo ir dirba šiuo metu, turi įmonę. Taigi, jis turėjo paklausią, gerai apmokamą specialybę. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nenurodė kodėl jis, žinodamas savo pareigą teikti išlaikymą vaikams, ir teigdamas, jog norėjo ir nori visada bendrauti su vaikais, jiems pervesti į sąskaitas teikiamą išlaikymą, vis tik nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tinkamai vykdyti pareigą - išlaikyti vaikus.

Visi šie aukščiau įvertinti duomenys rodo, kad kaltinamasis tyčia, žinodamas savo pareigą išlaikyti vaikus, šios pareigos nevykdė nesant jokių objektyvių kliūčių tai daryti. Aplinkybė, kad išlaikymo pinigus norėjo pervesti į vaikų sąskaitas, bet ne į sutuoktinės, kuri yra paskirta lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis teismo sprendimu, kaltinamojo nuo atsakomybės nei atleidžia, nei jo atsakomybę lengvina, todėl, teismo vertinimu, jis padarė jam inkriminuojamą BK 164 straipsnyje numatytą veiką.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad S. G. pagal 2011-04-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-619-592/2011, privalėjo mokėti lėšas vaikų (kiekvienam) išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt/3,4528=115,85) kas mėnesį iki jų pilnametystės, laikotarpiais nuo 2010-09-30 iki 2013-05-15 dukrai A. G., nuo 2010-09-30 iki 2014-12-18 dukrai K. G., nuo 2010-09-30 iki 2020-03-25 dukrai P. G., o nemokėdamas išmokų sąmoningai vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, dėl ko susidarė 24123,35 Eur įsiskolinimas (2020-04-20 patvarkymo duomenimis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais S. G. padarė BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai, kiti procesiniai klausimai

Skirdamas kaltinamajam S. G. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), padarymo aplinkybes.

S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teisiamas antrą kartą (teistumas išnykęs), dirbantis, baustas administracine tvarka.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant 12 mėnesių laisvės apribojimo terminą bei tokius BK 48 straipsnio numatytus įpareigojimus: per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 vakaro iki 6 val. ryto, jei taip nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti darbą, jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesių laisves apribojimo bausmę, įpareigojant: per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 vakaro iki 6 val. ryto, jei taip nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti darbą, jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo teikiamos advokato teisinės paslaugos, ją atstovavo advokatė D. D.. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus šios išlaidos sudaro 1500 Eur, kurios pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiosios L. G. naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis voke prie bylos – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. G. (S. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant jį: per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 vakaro iki 6 val. ryto, jei taip nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti darbą, jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. G. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį: per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 vakaro iki 6 val. ryto, jei taip nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti darbą, jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iš S. G. priteisti nukentėjusiosios L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį voke prie bylos – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.