Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo; suinteresuoti asmenys – D. B., J. B., P. B., G. B., D. B., V. P., M. B. (M. B.), Č. B. (Č. B.), J. B., D. K., I. S. ir Z. B. (Z. B.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuoti asmenys D. B., P. B., D. B., M. B., D. K., I. S. ir Z. B. pateikė atsiliepimus, kuriais sutinka su pareiškėjos prašymu.

6. Suinteresuoti asmens į teismo posėdį neatvyko; buvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo (per nuotolį) datą ir laiką teismo šaukimais. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, išnagrinėjo bylą, suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Teismas pažymi, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

8. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; kt.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai ir viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto Gyventojų registro duomenų išrašo nustatyta, jog T. B. turėjo sutuoktinę D. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaikus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), P. B., gim(duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Po palikėjo T. B. mirties paveldėjimo byla nepradėta. Pareiškėja yra ketvirtosios eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ketvirtosios eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).

10. Byloje nustatyta, kad palikėjo sutuoktinė D. B., vaikai J. B., P. B., G. B., D. B., būdami pirmosios eilės įpėdiniais (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), per įstatyme nustatytą terminą ir įstatyme nurodytais palikimo priėmimo būdais palikimo nepriėmė. Pareiškėja laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo po brolio mirties priėmimo, nes buvo įsitikinusi, jog palikimas bus priimtas palikėjo sutuoktinės ir jo vaikų. Terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini).

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos priežastys – pagrįstas manymas, kad palikimą po palikėjo mirties priims pirmesnės eilės įpėdiniai, pareiškėjai notarės suteikta informacija, jog pareiškėja, siekdama priimti brolio palikimą, turi laukti, kol visi brolio vaikai sulauks pilnametystės – pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui po palikėjo (brolio) mirties priimti. Remiantis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja nuo pat palikimo atsiradimo išreiškė norą jį priimti (teiravosi palikėjo sutuoktinės apie palikimo priėmimą po brolio mirties), laukė, kol brolio jauniausias sūnus sulauks pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), o, jam nepriėmus palikimo, per protingą terminą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, todėl pareiškėjos elgesys nevertintinas kaip nesąžiningas ar pernelyg aplaidus, t. y. toks, kuris sudarytų pagrindą įvertinti pareiškėjos nurodytą termino palikimui priimti priežastį nesvarbia ir (ar) nepakankama praleistam palikimo priėmimo terminui atnaujinti. Kadangi suinteresuotas asmuo palikėjo sutuoktinė D. B. ir pirmosios eilės įpėdiniai suinteresuoti asmenys J. B., P. B., G. B., D. B. paveldėjimo klausimus sprendžiančiam notarui neišreiškė valios priimti palikimo po palikėjo mirties, teismui neteikė atsiliepimo (-ų), kuriame (-uose) būtų išdėstyti nesutikimo su pareiškėjos pareiškimu, kaip neatitinkančiu suinteresuotų asmenų interesų, argumentai, tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad, atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, bus pažeistos suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

12. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjos pareiškimas dėl termino atnaujinimo tenkintinas ir pareiškėjai atnaujintinas terminas palikimui po brolio T. B. mirties priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas pažymi, kad, nagrinėdamas civilinę bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas nesprendžia ir nenagrinėja bendraturčių tarpusavio teisinių santykių, susijusių su naudojimusi paveldėtu turtu, o tik nustato, ar yra pagrindas terminui palikimui priimti atnaujinti (CPK 576-578 straipsniai), todėl pareiškėjos prašymas nustatyti, kad mirusiojo sutuoktinė neturi teisės vienašališkai naudotis bendru šeimos turtu, jei ji atsisako priimti paveldėjimą, nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Atnaujinti pareiškėjai J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos (brolio) T. B. (T. B.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.