Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-444-856/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-31
Bylos Nr.: e2A-444-856/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02625-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: L. I., A. I.
Trečiasis asmuo: Ergo Insurance SE Lietuvos filialas

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-444-856/2022Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02625-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. I. ir A. I. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-302-1081/2022 pagal ieškovų L. I. ir A. I. ieškinį atsakovui advokatui V. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. I. ir A. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui advokatui V. J., prašydami priteisti iš atsakovo 4 969,50 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai kreipėsi į advokatą V. J. dėl konsultacijos suteikimo siekiant tinkamai suprasti bei sužinoti savo teises ir pareigas teisiniame santykyje dėl netinkamos kokybės automobilio įsigijimo. 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis tarp advokato ir ieškovės A. I., o 2019 m. sausio 11 d. dėl to paties dalyko buvo sudaryta ir teisinių paslaugų sutartis su ieškovu L. I.. Advokatas, būdamas teisėtu ieškovų atstovu, sutartimi prisiėmęs įsipareigojimus tinkamai atstovauti ieškovus byloje, žinodamas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, neatvyko į teismo posėdį, kuriame buvo numatytas bylos nagrinėjimas iš esmės. Advokatas nei ieškovų kaip klientų, nei teismo neinformavo, kad nesiruošia dalyvauti bylos nagrinėjime iš esmės ir neinformavo ieškovų apie galimas teisines pasekmes dėl neatvykimo į teismo posėdį, nors šaukimas advokatui įteiktas tinkamai. Teismas, esant atsakovo prašymui, bylą išnagrinėjo ieškovams nedalyvaujant ir priėmė teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-744-637/2019 pilnai atmesdamas ieškinį, priteisiant iš ieškovų kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 841,50 Eur. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovai prašo priteisti iš atsakovo ieškovų patirtą žalą – 3 000 Eur sumokėtų piniginių lėšų advokatui, 1 841,50 Eur teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų ir 128 Eur žyminio mokesčio, iš viso 4 969,50 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas advokatas V. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog Advokatų garbės teismas, įvertinęs padarytas pažeidimo aplinkybes, paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Kadangi išnagrinėjęs drausmės bylą ir įvertinęs Lietuvos advokatūrai ieškovų pateiktame skunde iš esmės adekvačiai kaip ir šiame ieškinyje nurodytus atsakovo veiksmus, Advokatų garbės teismas nepaskyrė griežčiausios drausminės nuobaudos, todėl darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad ieškovų nurodytas jo padarytas Advokatūros įstatymo ir advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimų bei veiklos pažeidimas lėmė žalos atsiradimą ieškovams. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendime už akių teismo nurodyti argumentai patvirtina, jog šiuo atveju buvo priimtas ne tikrasis sprendimas už akių, nes šis teismo sprendimas už akių priimtas ieškovams ir atsakovui neatvykus ne į pirmąjį, o į vėlesnį atnaujintos bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdį. Į bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdį, kuris vyko 2019 m. kovo 19 d., atvyko visos bylos šalys. Tiek pats ieškovas, tiek jų atstovas (atsakovas) minėtame bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje davė teismui paaiškinimus. 2019 m. spalio 28 d. sprendimo už akių turinys bei jo motyvuojamojoje dalyje teismo išdėstyti argumentai bei motyvai aiškiai patvirtina, jog priimdamas šį sprendimą teismas ištyrė bei įvertino ne tik atsakovės atstovų, bet taip pat ir ieškovų bei jų atstovo pasisakymus, be to, ne tik atsakovės, o ir visus ieškovų pateiktus į šią bylą įrodymus. Dėl ieškovų ir jų atstovo neatvykimo į teismo posėdį, pastarieji prarado tik galimybę papildyti bylos medžiagą, nes teisę būti išklausytiems ieškovai tinkamai įgyvendino jau minėto prieš tai vykusio bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžio metu. Ši byla ieškovų nenaudai buvo išspręsta ne dėl jo neatvykimo į atnaujintos bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdį, todėl tai negalėjo lemti žalos atsiradimo ieškovams. Be to kad nenuvyko į posėdį, visas kitas teisinių paslaugų sutarčių pagrindu prisiimtas pareigas jis ieškovams atliko tinkamai. Ieškovai nei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei prašymo atnaujinti praleistą šio pareiškimo padavimo terminą teismui neteikė. Tai aiškiai parodo, jog ieškovai (jų atstovas) suvokė, kad byla tikrai yra išspręsta teisingai ir kad bylos baigties visiškai nelėmė aplinkybė, jog jis neatvyko į atnaujintos bylos nagrinėjimo posėdį. Kadangi nėra visų jo civilinės atsakomybės sąlygų, jo civilinė atsakomybė negalima.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas sprendė, jog atsakovas, neatvykęs į teismo posėdį, nepateikęs teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, neinformavęs teismo ir klientų apie neatvykimą į teismo posėdį ir nenurodęs klientams apie galimas neatvykimo pasekmes, pažeidė 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. sausio 11 d. Teisinių paslaugų sutartimis prisiimtus įsipareigojimus bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl yra pagrindas šiuos konkrečius atsakovo veiksmus (neveikimą) pripažinti neteisėtais.

5. Teismas iš į bylą pateiktų pinigų priėmimo kvitų nustatė, jog ieškovai atsakovui už suteiktas paslaugas 2018 m. rugsėjo 19 d. sumokėjo 600 Eur, 2019 m. sausio 31 d. sumokėjo 500 Eur, 2019 m. kovo 8 d. sumokėjo 1 200 Eur ir 2019 m. vasario 15 d. pavedimu sumokėjo 100 Eur, iš viso 2 400 Eur. Ieškovai teigė, kad iš viso atsakovui sumokėjo 3 000 Eur, tačiau dėl likusios 600 Eur sumos advokatas jokių dokumentų nepateikė. Kaip įrodymą, kad advokatui buvo sumokėti 3 000 Eur, o ne 2 400 Eur, ieškovai pateikė garso įrašą, kuriame girdėti kaip kalbant apie kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas ir ieškovui įvardijus atsakovui sumokėtą 3 000 Eur sumą, atsakovas į tai niekaip nesureaguoja, įvardintos sumos nepaneigia. Jokių kitų įrodymų, kad ieškovai sumokėjo atsakovui ne 2 400 Eur, o 3 000 Eur, byloje nėra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad to paties įrašyto pokalbio metu ieškovas paprašė advokato pateikti jam sąskaitas už suteiktas paslaugas ir teismo posėdžio metu patvirtino gavęs sąskaitas 2 400 Eur sumai, tačiau likusiai sumai sąskaitos neprašęs, sprendė, jog nesant byloje kitų įrodymų apie ieškovų papildomai atsakovui sumokėtą 600 Eur sumą, vien tai, kad atsakovas pokalbio metu ieškovui įvardijus 3 000 Eur sumą į ją niekaip nesureagavo ir jos nepaneigė, nėra pakankamas įrodymas, kad būtent tokia suma atsakovui ir buvo sumokėta. Esant tokioms aplinkybėms teismas darė išvadą, jog ieškovų atsakovui sumokėtas honoraras sudaro 2 400 Eur.

6. Teismas iš byloje esančios atsakovo suteiktų paslaugų ataskaitos nustatė, jog atsakovui sumokėta 2 400 Eur suma susideda iš mokesčio už advokato parengtus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą parengiamuosiuose bei teismo posėdžiuose, dokumentų rengimą vykdant teismo įpareigojimus. Į nurodytą sumą nėra įtrauktas teismo posėdis, į kurį atsakovas nenuvyko. Teismas nurodė, jog kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos eigos, advokatas V. J. iki 2019 m. spalio 7 d., kuomet nenuvyko į paskirtą teismo posėdį ir neinformavo apie tai teismo ir klientų, tinkamai vykdė visus teisinių paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. rengė procesinius dokumentus, vykdė teismo įpareigojimus, dalyvavo teismo posėdžiuose ir kt. Kaip matyti iš teismo sprendimo už akių teismas, priimdamas sprendimą, išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, paties ieškovo L. I. ir liudytojo M. D. paaiškinimus, gautą ekspertizės išvadą ir konstatavo, jog byloje neįrodyta, kad ginčo automobilio gedimai buvo paslėpti pavarų dėžės defektai, o ne natūralus pavarų dėžės komponentų dėvėjimasis/susidėvėjimas ilgalaikės eksploatacijos metu, ir kad pardavėjas atsakovė UAB „Lemasa” turėjo ir privalėjo žinoti, parduodamas automobilį, apie galimai atliktą pavarų dėžės remontą. Vien ta aplinkybė, kad teismas netenkino ieškovų ieškinio, neleidžia daryti išvados, kad advokato parengti procesiniai dokumentai buvo parengti nekvalifikuotai, ar kad advokatas netinkamai atstovavo ieškovus tuose teismo posėdžiuose, kuriuose jis dalyvavo, veikė priešingai ieškovų interesams. Tai, kad bylos eiga ieškovų nenaudai pasikeitė po liudytojo M. D. paaiškinimų ir ekspertizės atlikimo, pripažino supratęs ir pats ieškovas L. I., pokalbio su atsakovu, kurio garso įrašas pateiktas teismui, metu, kas rodo, jog bylos eiga pasikeitė ne dėl netinkamo atsakovo atstovavimo, o dėl kitų, nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių.

7. Teismas darė išvadą, kad atsakovas advokatas iki 2019 m. spalio 7 d. posėdžio tinkamai suteikė ieškovams visas paslaugas, už kurias jie sumokėjo nurodytą honorarą, todėl vien tai, kad teismas, neatvykus ieškovams ir jų atstovui, atmetė ieškovų ieškinį priimdamas sprendimą už akių, nesudaro pagrindo pripažinti, kad advokatui sumokėtas honoraras yra ieškovams padaryti nuostoliai, kurie turi būti priteisti ieškovams. Teismas vertino, kad atsakovo neatvykimas į paskutinį teismo posėdį, bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikimas (neteisėtas advokato neveikimas) nelėmė teismo priimto sprendimo turinio, tačiau nulėmė tik šio sprendimo formą, t. y. tai, kad buvo priimtas sprendimas už akių. Kadangi šalys nebuvo susitarusios, jog advokato užmokestis priklauso nuo bylos sėkmės, nepriklausomai nuo teismo sprendimo formos, teismui ieškinį atmetus, ieškovai būtų patyrę tas pačias išlaidas, t. y. sumokėtą žyminį mokestį ir kitai šaliai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Todėl, teismo vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo byloje ieškovų sumokėtas žyminis mokestis ir kitai šaliai priteistos bylinėjimosi išlaidos, nėra priežastiniu ryšiu susijusios su Advokatų garbės teismo sprendimu ir šioje byloje nustatytais konkrečiais atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl nėra pagrindo jų pripažinti atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovams padaryta žala.

8. Teismas nurodė, kad nors ieškovų atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog ieškovai negavo tinkamų, kvalifikuotų, savalaikių, sąžiningų, lojalių, kliento interesus atitinkančių paslaugų, t. y. dalyvauti procese, pasiekti vieno sprendimo, tada šitą sprendimą peržiūrėti apeliacine tvarka, po apeliacijos apsispręsti, ar reikia eiti iki kasacijos ir t. t., iš byloje esančių įrodymų, ieškovo L. I. ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl termino prašymui peržiūrėti teismo sprendimą už akių pateikti atnaujinimo neva dėl labai teorinės galimybės, kad toks prašymas būtų patenkintas, nors tuo metu, kai ieškovas sudarė atstovavimo sutartį su nauju atstovu, naikinamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 287 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas suėjęs nebuvo. Vietoj to, ieškovas pasirinko kitą galimai pažeistų savo teisių gynimo būdą, t. y. kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl drausmės bylos advokatui V. J. iškėlimo, ir tokiu būdu atsisakė įgyvendinti vis dar turimas procesines teises išnagrinėtoje civilinėje byloje. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytu argumentu, jog toks ieškovo elgesys suponuoja išvadą, kad ieškovas ir jo naujasis atstovas suvokė, jog galimybė, kad ir peržiūrėjus sprendimą už akių, teismo sprendimas bus pakeistas ieškovų naudai, yra labai menka, todėl ir nusprendė prašymo dėl termino atnaujinimo sprendimui už akių peržiūrėti teismui nebeteikti.

9. Teismas darė išvadą, jog ieškovų prašomi priteisti nuostoliai atsirado ne dėl Advokatų garbės teismo sprendimu nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl laikė, kad ieškovai neįrodė dviejų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. žalos ir priežastinio ryšio, todėl atsakovo civilinė atsakomybė negalima. Teismas nurodė, kad ieškovams neįrodžius dviejų iš civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko civilinės atsakomybės taikymas atsakovui negalimas, teismas dėl likusios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. kaltės, nebepasisako.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovai L. I. ir A. I. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai susiaurino advokato sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtis laikydamas, kad už teismo nustatytą 2 400 Eur atlygį advokatas atliko sutartimi prisiimtas prievoles rašydamas procesinius dokumentus ir atstovaudamas teisme iki teismo posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių. Tokia teismo išvada yra neteisinga ir ydinga dėl sutarties tarp advokato ir kliento netinkamo aiškinimo. Teisinių paslaugų teikimo sutartis negali būti aiškinama segmentiškai, o sutartinių įsipareigojimų ir kitos šalies lūkesčių visuma turi būti atskleista sutarties turinio ir advokato profesinei veiklai keliamų reikalavimų kontekste. Teismas formaliai pateisino advokato nedalyvavimą teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, laikydamas, kad advokatas nepažeidė teisinių paslaugų teikimo sutarties, nors Advokatūros savivaldos institucija nustatė priešingai. Teismas net nepasisakė dėl Advokatūros garbės teismo nustatytų aplinkybių ir advokato kaltės.

10.2. Negalima sutikti su teismo išvada, kad vien tik advokato neatvykimas į teismo posėdį neturėjo būsimam sprendimui jokių pasekmių. Esmė yra ne advokato atvykime į teismo posėdį, o tai, kad nebuvo bylos nagrinėjimo iš esmės, įrodymų tyrimo teisinio palaikymo atsakovų pozicijos dėl įrodytų ar neįrodytų reikšmingų aplinkybių, nebuvo baigiamųjų kalbų. Teismas sprendimą už akių priima tik preliminariai vertinant įrodymus, neatliekant išsamaus jų tyrimo, kas turėjo esminės reikšmės sprendimo turiniui, priešingai nei konstatavo teismas. Advokatas ne tik neatliko tinkamo atstovavimo teisme, bet neatvykdamas į teismo posėdį sukūrė prielaidas teismo sprendimo už akių priėmimui net neišaiškinęs atstovaujamiesiems tokio sprendimo teisinių pasekmių ir tolimesnių procesinės bylos eigos galimybių.

10.3. Teismo išvada, kad ieškinį atmetus atsakovai vis tiek būtų patyrę išlaidas, paremta prielaidomis. Tokiomis pat prielaidomis galima teigti, kad jei būtų tinkami suteiktos teisinės paslaugos, ieškovai būtų laimėję bylą ir nebūtų patyrę jokių nuostolių.

10.4. Teismo išvadų nekorektiškumą parodo ir tai, kad teismas leido sau daryti išvadas apie išnagrinėtos bylos aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, teismo išvadų pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad byloje įvyko kažkokie pokyčiai ne ieškovų naudai, ne dėl atsakovo advokato veiksmų. Visa tai tik patvirtina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nebuvo objektyvus, išvadas grindė prielaidomis.

10.5. Teismas, nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus, susijusius su sutarties pažeidimais ir bendrąja pareiga elgtis rūpestingai, nepasisakė, kodėl šie neteisėti veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu, dėl ko laikytina, kad nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė.

10.6. Reikšminga aplinkybė teisingam bylos išnagrinėjimui yra advokato pareigos tinkamai įforminti teisinių paslaugų sutartį nustatymas. Iš sutarties matyti, kad nebuvo joje nurodyta sutarta jos kaina bei teisinių paslaugų teikimo apimtys. Nekyla abejonių, kad sutartyje nenurodymas esminių sutarties sąlygų, laikytinas sutarties trūkumu. Sutarties trūkumus teismas aiškino atsakovo naudai ir žalą patyrusių asmenų nenaudai. Tokiu būdu teismas, ignoruodamas įrodymą – garso įrašą, padarė išvadą, kad advokatui už paslaugas sumokėta buvo ne 3 000 Eur, kaip teigia ieškovai, o tik 2 400 Eur, dėl ko laikytina, kad teismas nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių bei pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kas turėjo esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

10.7. Teismas daugumą išvadų grindė ne objektyviu aplinkybių viseto nustatymu, o prielaidomis, kas laikytina CPK 185 straipsnio pažeidimu. Procesinės teisės nuostatos įtvirtina šalių įrodinėjimo naštos proporcingumą ir draudimą šią naštą nepagrįstai perkelti kitai šaliai. Esant byloje garso įrašui apie sumokėtą advokatui 3 000 Eur atlygį, teismas konstatavo, kad nesant byloje kitų įrodymų laikytina, jog garso įrašas nepatvirtina tokio fakto. Taigi, teismas, neabejotinai suprasdamas, kad pareiga tinkamai įforminti gaunamą honorarą yra advokato pareiga, įrodinėjimo naštą dėl sumokėtos advokatui sumos perkėlė ieškovams, nekeliant net klausimo apie advokato veiklos galimą netinkamą finansinės apskaitos vedimą ar galimą mokesčių slėpimą, nors tokie požymiai bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas advokatas V. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Teismo nustatytos reikšmingos aplinkybės ir teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, jog teismas, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai aiškino atsakovo ir apeliantų sudarytų teisinių paslaugų teikimo sutartis, nesusiaurino sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimties, o išvadą, kad apeliantų atsakovui sumokėtas honoraras sudaro 2 400 Eur, padarė vadovaudamasis įstatymu bei kasacinio teismo praktikoje suformuotais išaiškinimais. Kadangi apeliantai nenurodė konkrečių įrodymų ir teisinių argumentų, kurie patvirtintų jų teiginių pagrįstumą, todėl apeliantų vien subjektyvia nuomone grindžiami teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo išvada, kad apeliantų jam sumokėtas honoraras sudaro 2 400 Eur, yra neteisinga ir ydinga dėl atsakovo ir apeliantų sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties netinkamo aiškinimo.

11.2. Apeliantai nei advokatūrai, nei ieškinyje, nei šios bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu duodami paaiškinimu neteigė, kad dėl atsakovo neatvykimo į 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo posėdį apeliantai prarado galimybę papildyti bylos medžiagą konkrečiais rašytiniais įrodymais, nei kad apskritai turėjo kokių nors papildomų įrodymų, kuriuos būtų pateikę teismo posėdyje, į kurį nei atsakovas, nei jie neatvyko.

11.3. Apeliantų argumentą, jog tesimas nepasisakė dėl Advokatūros garbės teismo nustatytų aplinkybių ir atsakovo kaltės, paneigia skundžiamame sprendime teismo išdėstyti motyvai.

11.4. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas, įvertinęs tai, jog bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžiu metu buvo ištirti ir įvertinti visi byloje esantys įrodymai, turėjo pagrindą vertinti, kad tai, jog atsakovas, neatvykdamas į teismo posėdį, neišaiškinimas sprendimo už akių teisinių pasekmių atstovaujamiesiems ir tolimesnės procesinės bylos eigos galimybių, nelėmė žalos atsiradimo apeliantams ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su apeliantų nurodytais nuostoliais.

11.5. Teismas išvadą, jog atsakovo civilinė atsakomybė, apeliantams neįrodžius dviejų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio, kilti negali, padarė atsižvelgęs į visas nustatytas bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs atsakovo, apelianto bei jo atstovo teismui posėdžio metu duotus paaiškinimus bei bylos rašytinę medžiagą. Kadangi apeliantai nekonkretizavo, kokių būtent įrodymų, jų manymu, teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė, todėl apeliantų vien subjektyvia nuomone grindžiami abstraktaus pobūdžio teiginiai apie teismo išvadų nekorektiškumą ir leidimą sau konstatuoti, kad byloje įvyko kažkokie pokyčiai ne apeliantų naudai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas nebuvo objektyvus, o išvadas grindė prielaidomis.

Šalies argumentai

11.6. Apeliantų teiginys, kad teismas jiems perkėlė įrodinėjimo naštą dėl sumos sumokėjimo, yra nepagrįstas, nes apeliantai, reikšdami reikalavimą dėl žalos atlyginimo, įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi pareigą įrodyti savo įrodinėjamą faktinės aplinkybės egzistavimą ir kartu nurodyti bei pridėti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes.

11.7. Įrodymai, patvirtinantys atsakovo apeliantams suteiktų teisinių paslaugų kiekį, apimtis, nustatytą valandinį įkainį, jų sumokėtų jam sumų faktą, yra byloje ir teismas, spręsdamas dėl apeliantų reikalavimų pagrįstumo, juos visapusiškai ir objektyviai įvertino, o apeliantai savo apeliaciniame skunde nekonkretizavo, kokias, jų manymu, Finansinės apskaitos įstatymo nuostatas bei Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos pinigų priėmimo kvitams nustatytus reikalavimus, taikomus mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams, atsakovas, jų manymu, pažeidė, todėl šis abstraktaus pobūdžio, vien subjektyvia nuomone, o ne konkrečiais įrodymais, grindžiamas apeliantų teiginys yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą, jų įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusiam asmeniui, šiuo atveju – ieškovams (CPK 178 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. atsakovas advokatas V. J. sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. 655 su ieškove A. I., kuria atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei A. I. teisines paslaugas jos teisme ruošiamoje iškelti civilinėje byloje prieš atsakovą UAB „Lemasa“ dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties atsisakymo ir sumokėtos kainos grąžinimo, surašyti reikalingus procesinius dokumentus, teikti patarimus, konsultacijas ir kt. Šios atstovavimo sutarties pagrindu atsakovas parengė ieškovės A. I. vardu ieškinį dėl vienašališko transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos bei nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimo priteisimo, kurį pateikė Klaipėdos apylinkės teismui. 2019 m. sausio 1 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriame ieškovę A. I. atstovavo advokatas V. J., buvo nustatytas terminas patikslinti ieškinį. 2019 m. sausio 11 d. atsakovas advokatas V. J. sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. 665 su ieškovu L. I., kuria atsakovas įsipareigojo teikti klientui teisines paslaugas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-744-637/2019, kliento sutuoktinės iškeltoje UAB „Lemasa“ dėl vienašališko transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos bei nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimo priteisimo, atstovauti jį teisme, surašyti reikalingus procesinius ir kitokius dokumentus, teikti patarimus, konsultacijas ir kt. Šios atstovavimo sutarties pagrindu atsakovas patikslino ieškinį ir pateikė Klaipėdos apylinkės teismui 2019 m. sausio 11 d. patikslintą ieškinį ieškovų A. I. ir L. I. vardu. Vykdydamas teismo įpareigojimą 2019 m. vasario 18 d. advokatas V. J. pateikė teismui prašymą dėl techninės ekspertizės skyrimo byloje, kuriame nurodė, jog ekspertizė byloje galėtų būti paskirta nebent atsakovės prašymu. Atsakovė UAB „Lemasa“, vykdydama teismo įpareigojimą, taip pat pateikė nuomonę dėl ekspertizės skyrimo byloje, kurioje nurodė, jog tikslinga skirti ekspertizę byloje po to, kai bus išklausyti šalių ir liudytojų paaiškinimai byloje. 2019 m. vasario 20 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. kovo 19 d., kuriame dalyvavo ieškovas L. I., jo ir ieškovės A. I. atstovas advokatas V. J., atsakovės UAB „Lemasa“ atstovas bei ieškovų prašymu iškviestas liudytojas M. D.. Teismo posėdžio metu buvo išklausyti ieškovo L. I. ir jo atstovo advokato V. J. paaiškinimai, apklaustas liudytojas M. D.. Advokatas V. J., vykdydamas teismo įpareigojimą, 2019 m. balandžio 1 d. pateikė teismui prašymą dėl klausimų techninei ekspertizei, kuriame suformulavo ir pateikė teismui ekspertams užduotinus klausimus. 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi byloje paskirta techninė automobilio ekspertizė, bylos nagrinėjimas sustabdytas. Gavus 2019 m. rugpjūčio 30 d. autotechninės ekspertizės aktą, byloje paskirtas teismo posėdis 2019 m. spalio 7 d. 2019 m. rugsėjo 9 d. advokatas V. J. elektroniniu laišku informavo ieškovą L. I., kad yra gautas ekspertizės aktas ir byloje spalio 7 d. paskirtas teismo posėdis. Į 2019 m. spalio 7 d. paskirtą teismo posėdį neatvyko nei ieškovai A. I. ir L. I., nei jų atstovas advokatas V. J., todėl teismas 2019 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovų ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Lemasa“ iš ieškovų A. I. ir L. I. 1 841,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

16. Pažymėtina, kad teisinių paslaugų teikimo sutartis teismų praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis pagal CK 6.756–6.765 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutartis reglamentuojančios CK nuostatos (CK 6.716–6.724 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

17. CK 6.718 straipsnio 1 dalis nustato, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.760 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad įgaliotinis privalo vykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus.

18. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.

19. Nagrinėjamu atveju Advokatų garbės teismas 2020 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad aplinkybė, jog esant nenutrauktoms teisinių paslaugų sutartims, advokatas neatvyko į teismo posėdį, nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, neinformavo teismo ir klientų apie neatvykimą į teismo posėdį, nenurodė klientams apie galimas neatvykimo pasekmes, nesuderinama su profesine etika, todėl teismas pripažino, kad advokatas V. J. pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Atsakovas advokatas V. J. Advokatų garbės teismo sprendimo neskundė ir jame nustatytų aplinkybių iš esmės neginčijo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog advokatas V. J., neatvykęs į teismo posėdį, nepateikęs teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, neinformavęs teismo ir klientų apie neatvykimą į teismo posėdį ir nenurodęs klientams apie galimas neatvykimo pasekmes, pažeidė 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. sausio 11 d. Teisinių paslaugų sutartimis prisiimtus įsipareigojimus bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl yra pagrindas šiuos atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais.

20. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju formaliai pateisino advokato nedalyvavimą teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, laikydamas, kad advokatas nepažeidė teisinių paslaugų teikimo sutarties, nors Advokatūros savivaldos institucija nustatė priešingai. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Advokatų garbės teismo nustatytų aplinkybių ir advokato kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais apeliantų argumentais, šiuo aspektu pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus būtent įvertinęs Advokatų garbės teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog advokatų savivaldos institucijos procedūrinis sprendimas, priklausomai nuo jo rezultato, gali turėti įtakos tik advokato, kurio drausminės atsakomybės klausimas keliamas, teisėms ir pareigoms, bet neturi teisinės reikšmės ieškovų teisėms ar pareigoms. Tai, ar egzistuoja sąlygos taikyti advokatui civilinę atsakomybę, turi būti sprendžiama civilinėje byloje, kurioje keliamas advokato veiksmų, galimai turėjusių įtakos būtent ieškovų teisėms ir interesams, teisėtumas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, priešingai nei teigia apeliantai, neturėjo pareigos remtis Advokatų garbės teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis.

21. Sprendžiant dėl atsakomybės taikymo atsakovui, taip pat būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

22. Ieškovai pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovui advokatui V. J. dėl to, kad atsakovas netinkamai atstovavo ieškovus civilinėje byloje dėl vienašališko transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties atsisakymo ir sumokėtos kainos grąžinimo, nenuvyko į teismo posėdį ir dėl to ieškovų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių, todėl, ieškovų įsitikinimu, atsakovas turėtų grąžinti sumokėtą 3 000 Eur honorarą bei atlyginti padarytą žalą, susidedančią iš pralaimėtoje byloje sumokėto 128 Eur žyminio mokesčio ir 1 841,50 Eur kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.

23. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Remiantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais advokato profesinę civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo veiksmų rezultatu. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą.

24. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, tai yra sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).

25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki 2019 m. spalio 7 d. posėdžio tinkamai suteikė ieškovams visas paslaugas, už kurias jie sumokėjo honorarą, vien tai, kad teismas, neatvykus ieškovams ir jų atstovui, atmetė ieškovų ieškinį priimdamas sprendimą už akių, nesudaro pagrindo pripažinti, jog advokatui sumokėtas honoraras yra ieškovams padaryti nuostoliai. Nustačius, kad sumokėtas honoraras atsakovui negali būti laikomas ieškovų patirtais nuostoliais, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusiu su ieškovų sumokėto honoraro atsakovui dydžio vertinimu ir netinkamai įformintos teisinių paslaugų sutarties (tai, kad sutartyje nebuvo nurodyta sutarta jos kaina), kadangi apeliantai nei ieškiniu, nei apeliaciniu skundu neįrodinėjo, kad atsakovas netinkamai atliko paslaugas ir/ar neatliko dalies paslaugų, už kurias buvo sumokėtas honoraras.

26. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai susiaurino advokato sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtis, laikydamas, kad už teismo nustatytą 2 400 Eur atlygį advokatas atliko sutartimi prisiimtas prievoles rašydamas procesinius dokumentus ir atstovaudamas teisme iki teismo posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių. Tokia teismo išvada yra neteisinga ir ydinga dėl sutarties tarp advokato ir kliento netinkamo aiškinimo. Teisinių paslaugų teikimo sutartis negali būti aiškinama segmentiškai, o sutartinių įsipareigojimų ir kitos šalies lūkesčių visuma turi būti atskleista sutarties turinio ir advokato profesinei veiklai keliamų reikalavimų kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodyta, jog teismas netinkamai aiškino sutartį, bet konkrečiau nepagrindžiama, kuo pasireiškė netinkamas sutarties aiškinimas, kokį konkretų neteisingą sutarties išaiškinimą jis nulėmė bei kaip netinkamas sutarties aiškinimas susijęs su priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymu. Viena vertus, kaip jau minėta, apeliantai nei ieškiniu, nei apeliaciniu skundu neįrodinėjo, kad atsakovas netinkamai atliko paslaugas ir/ar neatliko dalies paslaugų, už kurias buvo sumokėtas honoraras, kita vertus, apeliantai taip pat neįrodinėjo, kad atsakovas už jų sumokėtą honorarą įsipareigojo be jokio papildomo apmokėjimo dalyvauti visuose teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Taigi, šiuo atveju teismui negali būti perkeliama įrodinėjimo pareiga.

27. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino, kad atsakovo neatvykimas į paskutinį teismo posėdį, bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikimas, nelėmė teismo priimto sprendimo turinio , tačiau nulėmė tik šio sprendimo formą. Kadangi šalys nebuvo susitarusios, jog advokato užmokestis priklauso nuo bylos sėkmės, nepriklausomai nuo teismo sprendimo formos teismui ieškinį atmetus, ieškovai būtų patyrę tas pačias išlaidas, todėl Klaipėdos apylinkės teismo byloje ieškovų sumokėtas žyminis mokestis ir kitai šaliai priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su Advokatų garbės teismo sprendimu ir šioje byloje nustatytais konkrečiais atsakovo neteisėtais veiksmais ir nėra pagrindo jų pripažinti atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovams padaryta žala. Apeliantai apeliacinio skundo argumentais šių išvadų nepaneigė. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais dėl priežastinio ryšio nustatymo, nagrinėjamos bylos atveju konstatuoja, jog neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys, nes teismo procesiniu sprendimu atmetus ieškovų ieškinį, ieškovams kilę padariniai (sumokėtas honoraras, sumokėtas žyminis mokestis, atmetus ieškinį kitai šaliai priteistos bylinėjimosi išlaidos) būtų atsiradę ir tuo atveju, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo). Nustačius, kad tarp atsakovo veiksmų ir atsiraudusių padarinių ieškovams neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys, nėra pagrindo analizuoti aplinkybių, ar šiuo atveju egzistavo ir teisinis priežastinis ryšys, kadangi esant aptartai situacijai kai nenustatytas faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovams kilusių padarinių, laikytina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovams kilusių padarinių neegzistuoja.

28. Apeliantai taip pat nurodo, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tik advokato neatvykimas į teismo posėdį neturėjo būsimam sprendimui jokių pasekmių, kadangi nebuvo bylos nagrinėjimo iš esmės, įrodymų tyrimo teisinio palaikymo atsakovų pozicijos dėl įrodytų ar neįrodytų reikšmingų aplinkybių, nebuvo baigiamųjų kalbų. Teismas sprendimą už akių priėmė tik preliminariai vertindamas įrodymus, neatlikdamas išsamaus jų tyrimo, kas turėjo esminės reikšmės sprendimo turiniui, priešingai nei konstatavo teismas. Apeliantų įsitikinimu, advokatas ne tik neatliko tinkamo atstovavimo teisme, bet neatvykdamas į teismo posėdį sukūrė prielaidas teismo sprendimo už akių priėmimui, net neišaiškinęs atstovaujamiesiems tokio sprendimo teisinių pasekmių ir tolimesnių procesinės bylos eigos galimybių.

29. Teisėjų kolegija, nesutikdama su aukščiau nurodytais apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad nors priimant sprendimą už akių pakanka atlikti tik formalų įrodymų vertinimą, tačiau šiuo atveju iš Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-744-637/2019, turinio matyti, kad teismas visapusiškai įvertino tiek ieškovų A. I. ir L. I., tiek atsakovės UAB „Lemasa” pateiktus argumentus bei į rodymus, liudytojo UAB „Saulės kontūras“ direktoriaus M. D. parodymus, techninę automobilio ekspertizės išvadą, aiškiai nurodė, kuriais įrodymais vadovaujasi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir jo atstovo paaiškinimus, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieškovai nesikreipė į teismą dėl termino prašymui peržiūrėti teismo sprendimą už akių pateikti atnaujinimo neva dėl labai teorinės galimybės, kad toks prašymas būtų patenkintas, nors tuo metu, kai ieškovas sudarė atstovavimo sutartį su nauju atstovu, naikinamasis CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas suėjęs nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovo argumentu, jog toks ieškovų elgesys suponuoja išvadą, kad ieškovas ir jo naujasis atstovas suvokė, jog galimybė, kad ir peržiūrėjus sprendimą už akių, teismo sprendimas bus pakeistas ieškovų naudai, yra labai menka, todėl ir nusprendė prašymo dėl termino atnaujinimo sprendimui už akių peržiūrėti teismui nebeteikti. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovai apeliacinio skundo argumentais neįrodė, kad atsakovo neatvykimas į paskutinį teismo posėdį ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikimas nulėmė nepalankaus ieškovams teismo sprendimo priėmimą, užkirto tolimesnes procesines bylos eigos galimybes, t. y. ieškovai neįrodė faktinio priežastinio ryšio. Kaip jau minėta, nenustačius faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusių padarinių ieškovams, laikytina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusių padarinių ieškovams neegzistuoja.

30. Įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai, nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus, susijusius su sutarties pažeidimais ir bendrąja pareiga elgtis rūpestingai, pasisakė, kodėl šie neteisėti veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su ieškovams kilusiais padariniais, todėl laikytina, kad ieškovai neįrodė žalos ir priežastinio ryšio. Ieškovams neįrodžius dviejų iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinės atsakomybės taikymas atsakovui negalimas.

31. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas išvadas grindė ne objektyviu aplinkybių viseto nustatymu, o prielaidomis, kas, anot apeliantų, laikytina CPK 185 straipsnio pažeidimu.

32. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovų ieškinio ir atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino tiek ieškovų, tiek atsakovo teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantai teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, bei nesant apeliantų pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

34. Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė