Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui L. I., ieškovo atstovui advokato padėjėjui L. V., atsakovui advokatui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. I. ir A. I. ieškinį atsakovui advokatui V. J., trečiajam asmeniui Ergo Insurance SE Lietuvos filialas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. atsakovas advokatas V. J. sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. 655 su ieškove A. I., kuria atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei A. I. teisines paslaugas jos teisme ruošiamoje iškelti civilinėje byloje prieš atsakovą UAB (duomenys neskelbtini) dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties atsisakymo ir sumokėtos kainos grąžinimo, surašyti reikalingus procesinius dokumentus, teikti patarimus, konsultacijas ir kt. Šios atstovavimo sutarties pagrindu atsakovas parengė ieškovės A. I. vardu ieškinį dėl vienašališko transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos bei nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimo priteisimo, kurį pateikė Klaipėdos apylinkės teismui. 2019 m. sausio 1 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriame ieškovę A. I. atstovavo advokatas V. J., buvo nustatytas 10 d. terminas patikslinti ieškinį, kas yra ieškovas byloje, taip pat šalys įpareigotos iki kito parengiamojo teismo posėdžio pateikti prašymą, nuomonę dėl ekspertizės skyrimo. 2019 m. sausio 11 d. atsakovas advokatas V. J. sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. 665 su ieškovu L. I., kuria atsakovas įsipareigojo teikti klientui teisines paslaugas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-744-637/2019, kliento sutuoktinės iškeltoje UAB (duomenys neskelbtini) dėl vienašališko transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos bei nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimo priteisimo, atstovauti jį teisme, surašyti reikalingus procesinius ir kitokius dokumentus, teikti patarimus, konsultacijas ir kt. Šios atstovavimo sutarties pagrindu atsakovas patikslino ieškinį ir pateikė Klaipėdos apylinkės teismui 2019 m. sausio 11 d. patikslintą ieškinį ieškovų A. I. ir L. I. vardu. Taip pat vykdydamas teismo įpareigojimą 2019 m. vasario 18 d. advokatas V. J. pateikė teismui prašymą dėl techninės ekspertizės skyrimo byloje, kuriame nurodė, jog ekspertizė byloje galėtų būti paskirta nebent atsakovės prašymu, nes ieškovų pateiktais teismui įrodymais iš atsakovės įsigyto netinkamos kokybės automobilio faktas yra neabejotinai patvirtintas. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), vykdydama teismo įpareigojimą taip pat pateikė nuomonę dėl ekspertizės skyrimo byloje, kurioje nurodė, jog tikslinga skirti ekspertizę byloje po to, kai bus išklausyti šalių ir liudytojų paaiškinimai byloje. 2019 m. vasario 20 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. kovo 19 d. 2019 m. kovo 19 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo ieškovas L. I., jo ir ieškovės A. I. atstovas advokatas V. J., atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, bei ieškovų prašymu iškviestas liudytojas M. D.. Teismo posėdžio metu buvo išklausyti ieškovo L. I. ir jo atstovo advokato V. J. paaiškinimai, apklaustas liudytojas M. D.. Teismas šio posėdžio metu protokoline nutartimi įpareigojo atsakovę raštu pateikti prašymą dėl ekspertizės ir suformuluoti klausimus ekspertui, o ieškovus pateikti siūlomus klausimus ekspertui ir papildomus įrodymus. Advokatas V. J., vykdydamas teismo įpareigojimą 2019 m. balandžio 1 d. pateikė teismui prašymą dėl klausimų techninei ekspertizei, kuriame suformulavo ir pateikė teismui ekspertams užduotinus klausimus. 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi byloje paskirta techninė automobilio ekspertizė, bylos nagrinėjimas sustabdytas. Gavus 2019 m. rugpjūčio 30 d. autotechninės ekspertizės aktą, byloje paskirtas teismo posėdis 2019 m. spalio 7 d. 2019 m. rugsėjo 9 d. advokatas V. J. elektroniniu laišku informavo ieškovą L. I., kad yra gautas ekspertizės aktas byloje ir byloje spalio 7 d. paskirtas teismo posėdis. Į 2019 m. spalio 7 d. paskirtą teismo posėdį neatvyko nei ieškovai A. I. ir L. I., nei jų atstovas advokatas V. J., todėl teismas 2019 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovų ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. I. ir L. I. 1841,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Po priimto teismo sprendimo už akių ieškovas L. I. 2019 m. lapkričio 8 d. nuvyko į atsakovo advokato V. J. kontorą, kur bendraujant su atsakovu buvo padarytas pokalbio garso įrašas. Iš šio pokalbio įrašo galima suprasti, kad ieškovas ir advokatas kalbėjo telefonu savaitę ar keletą dienų prieš posėdį ir ieškovas L. I. patvirtino, kad advokatas prašė už posėdį sumokėti 300 Eur, ir, kad jis būtų juos sumokėjęs, o atsakovas nurodo į posėdį nevykęs, nes ieškovas pas jį nebeatvyko ir jis nebežinojo ar yra jam reikalingas. Tada yra kalbama apie tai, ką toliau daryti ir advokatas nurodo ieškovui, kad situacija tokia, jog neturi ką pasiūlyti. Taip pat advokatas nurodo, jog netikslinga skųsti sprendimą, nes taip ieškovas tik patirs dar daugiau išlaidų. Advokatas aiškina ieškovui, kad pagal pirminę jų pateiktą informaciją byla galėjo būti laimėta, tačiau viskas pasikeitė po liudytojo M. D. paaiškinimų teisme ir būtent jo paaiškinimai lėmė tai, kad byloje buvo paskirta ekspertizė, o ieškovas patvirtina jau tada supratęs, kad bylos nelaimės (“vieni vartai čia bus”). Ieškovas taip pat nurodo, kad gali susirasti kitą advokatą (duomenys neskelbtini), o atsakovas nurodo, jog tokiu būdu ieškovas patirs dar daugiau išlaidų, nes bylos baigtis yra aiški. 2019 m. gruodžio 18 d. ieškovas L. I. pateikė skundą dėl advokato V. J. elgesio Lietuvos advokatūrai. Lietuvos advokatūra 2020 m. balandžio 22 d. Advokatų tarybos sprendimu advokatui V. J. iškėlė drausmės bylą dėl galimai pažeistų Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Advokatų garbės teismas 2020 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad aplinkybė, kad esant nenutrauktoms teisinių paslaugų sutartims, advokatas neatvyko į teismo posėdį, nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, neinformavo teismo ir klientų apie neatvykimą į teismo posėdį, nenurodė klientams apie galimas neatvykimo pasekmes, nesuderinama su profesine etika, todėl teismas pripažino, kad advokatas V. J. pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių ieškovai reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovui advokatui V. J. dėl to, kad atsakovas netinkamai atstovavo ieškovus civilinėje byloje dėl vienašališko transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties atsisakymo ir sumokėtos kainos grąžinimo, nenuvyko į teismo posėdį ir dėl to ieškovų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių, taip pažeidė teisinių paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl ieškovų įsitikinimu, atsakovas turėtų grąžinti sumokėtą 3000 Eur honorarą bei atlyginti padarytą žalą, susidedančią iš pralaimėtoje byloje sumokėto 128 Eur žyminio mokesčio ir 1841,50 Eur kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir įrodinėjo, jog išskyrus neatvykimą į vieną teismo posėdį, visas kitas paslaugas suteikė ieškovams tinkamai, o jo neatvykimas į teismo posėdį niekaip nelėmė ieškovams nepalankaus teismo sprendimo priėmimo, taigi ir žalos atsiradimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kadangi advokatą ir klientą dar prieš vykdant pareigas sieja atitinkami sutartiniai santykiai, tai ir advokato civilinė atsakomybė yra sutartinė. Sutartinė civilinė atsakomybė turi būti taikoma pagal CK 6 knygos XXII skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnio nuostatas. CK 6.246–249 straipsniai įtvirtina keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Nesant bent vienos iš šių sąlygų civilinė atsakomybė negalima.

Dėl neteisėtų veiksmų

Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Advokatų garbės teismo sprendimu yra nustatytos aplinkybės, kad advokatas V. J., esant nenutrauktoms teisinių paslaugų sutartims su ieškovais, neatvyko į teismo posėdį, nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, neinformavo teismo ir klientų apie neatvykimą į teismo posėdį, nenurodė klientams apie galimas neatvykimo pasekmes, todėl pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir už tai jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Atsakovas advokatas V. J. Advokatų garbės teismo sprendimo neskundė ir jame nustatytų aplinkybių iš esmės neginčijo, todėl teismas laiko šias aplinkybes nustatytomis ir dėl jų plačiau nepasisako.

Teismas, įvertinęs Advokatų garbės teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog advokatas V. J., neatvykęs į teismo posėdį, nepateikęs teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, neinformavęs teismo ir klientų apie neatvykimą į teismo posėdį ir nenurodęs klientams apie galimas neatvykimo pasekmes, pažeidė 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. sausio 11 d. Teisinių paslaugų sutartimis prisiimtus įsipareigojimus bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl yra pagrindas šiuos konkrečius atsakovo veiksmus (neveikimą) pripažinti neteisėtais.

Dėl padarytos žalos ir priežastinio ryšio

Žala ir priežastinis ryšys taip pat yra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Remiantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais advokato profesinę civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi advokato veiksmų rezultatu. Tiek žala, tiek priežastinis ryšys nėra preziumuojami, todėl šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas privalo įrodyti ieškovai.

Kaip jau minėta, ieškovų nurodyta patirta ir prašoma priteisti šioje byloje nuostolių suma susideda iš 3000 Eur advokatui sumokėto honoraro, pralaimėtoje byloje sumokėto 128 Eur žyminio mokesčio ir 1841,50 Eur kitai šaliai priteistų ir sumokėtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš į bylą pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ieškovai atsakovui už suteiktas paslaugas 2018 m. rugsėjo 19 d. sumokėjo 600 Eur, 2019 m. sausio 31 d. sumokėjo 500 Eur, 2019 m. kovo 8 d. sumokėjo 1200 Eur ir 2019 m. vasario 15 d. pavedimu sumokėjo 100 Eur, iš viso 2400 Eur. Ieškovai teigė, kad iš viso atsakovui sumokėjo 3000 Eur, tačiau dėl likusios 600 Eur sumos advokatas jokių dokumentų nepateikė. Kaip įrodymą, kad advokatui buvo sumokėti 3000 Eur, o ne 2400 Eur ieškovai pateikė garso įrašą, kuriame girdėti kaip kalbant apie kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas ir ieškovui įvardijus atsakovui sumokėtą 3000 Eur sumą, advokatas V. J. į tai niekaip nesureaguoja, įvardintos sumos nepaneigia. Jokių kitų įrodymų, kad ieškovai sumokėjo atsakovui ne 2400 Eur, o 3000 Eur byloje nėra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad to paties įrašyto pokalbio metu ieškovas paprašė advokato pateikti jam sąskaitas už suteiktas paslaugas ir teismo posėdžio metu patvirtino gavęs sąskaitas 2400 Eur sumai, tačiau likusiai sumai sąskaitos neprašęs, sprendžia, jog nesant byloje kitų įrodymų apie ieškovų papildomai atsakovui sumokėtą 600 Eur sumą, vien tai, kad atsakovas V. J. pokalbio metu ieškovui įvardijus 3000 Eur sumą į ją niekaip nesureagavo ir jos nepaneigė, nėra pakankamas įrodymas, kad būtent tokia suma atsakovui ir buvo sumokėta. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovų atsakovui sumokėtas honoraras sudaro 2400 Eur.

Iš į bylą pateiktų mokėjimo kvitų taip pat matyti, kad ieškovai už Klaipėdos apylinkės teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 128 Eur žyminį mokestį, o teismui priėmus sprendimą už akių ir priteisus kitai šaliai 1841,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) šią priteistą sumą.

Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 50 straipsnio 1 dalis numato, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams. Atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje numatytus užmokesčio nustatymo kriterijus, advokato atlygis už darbą jeigu atskirai pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalį nėra susitarta dėl užmokesčio dydžio, priklausančio nuo bylos baigties, nėra susietas su bylos sėkme ir negali būti suprantamas kaip atsiskaitymas už bylos sėkmę, atlygis yra advokato įdėto darbo, pastangų ruošiantis bylai, atstovavimo teisme, bylos sudėtingumo, konkrečių teisinių paslaugų (procesinių dokumentų ruošimo) ir pan. įvertinimas pinigine išraiška. Tokio pobūdžio sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai), kuriai taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties nuostatos ( CK 6.716 -6.724 str. ). Viena iš šių nuostatų, t. y. CK 6.721 straipsnis numato, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

Iš byloje esančios atsakovo suteiktų paslaugų ataskaitos matyti, kad atsakovui sumokėta 2400 Eur suma susideda iš mokesčio už advokato parengtus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą parengiamuosiuose bei teismo posėdžiuose, dokumentų rengimą vykdant teismo įpareigojimus. Į nurodytą sumą nėra įtrauktas teismo posėdis, į kurį atsakovas nenuvyko. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos eigos, advokatas V. J. iki 2019 m. spalio 7 d., kuomet nenuvyko į paskirtą teismo posėdį ir neinformavo apie tai teismo ir klientų, tinkamai vykdė visus teisinių paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. rengė procesinius dokumentus, vykdė teismo įpareigojimus, dalyvavo teismo posėdžiuose ir kt. Kaip matyti iš teismo sprendimo už akių teismas priimdamas sprendimą išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, paties ieškovo L. I. ir liudytojo M. D. paaiškinimus, gautą ekspertizės išvadą ir konstatavo, jog byloje neįrodyta, kad ginčo automobilio gedimai buvo paslėpti pavarų dėžės defektai, o ne natūralus pavarų dėžės komponentų dėvėjimasis/susidėvėjimas ilgalaikės eksploatacijos metu, ir kad pardavėjas atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ir privalėjo žinoti parduodamas automobilį apie galimai atliktą pavarų dėžės remontą. Vien ta aplinkybė, kad teismas netenkino ieškovų ieškinio neleidžia daryti išvados, kad advokato parengti procesiniai dokumentai buvo parengti nekvalifikuotai ar, kad advokatas netinkamai atstovavo ieškovus tuose teismo posėdžiuose, kuriuose jis dalyvavo, veikė priešingai ieškovų interesams. Tai, kad bylos eiga ieškovų nenaudai pasikeitė po liudytojo M. D. paaiškinimų ir ekspertizės atlikimo, pripažino supratęs ir pats ieškovas L. I., pokalbio su atsakovu, kurio garso įrašas pateiktas teismui, metu, kas rodo, jog bylos eiga pasikeitė ne dėl netinkamo atsakovo atstovavimo, o dėl kitų, nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas advokatas V. J. iki 2019 m. spalio 7 d. posėdžio tinkamai suteikė ieškovams visas paslaugas, už kurias jie sumokėjo nurodytą honorarą, todėl vien tai, kad teismas neatvykus ieškovams ir jų atstovui atmetė ieškovų ieškinį priimdamas sprendimą už akių, nesudaro pagrindo pripažinti, kad advokatui sumokėtas honoraras yra ieškovams padaryti nuostoliai, kurie turi būti priteisti ieškovams. Teismo vertinimu atsakovo advokato V. J. neatvykimas į paskutinį teismo posėdį, bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikimas (neteisėtas advokato neveikimas), nelėmė teismo priimto sprendimo turinio, tačiau nulėmė tik šio sprendimo formą, t. y. tai, kad buvo priimtas sprendimas už akių. Kadangi šalys nebuvo susitarusios, jog advokato užmokestis priklauso nuo bylos sėkmės, nepriklausomai nuo teismo sprendimo formos, teismui ieškinį atmetus, ieškovai būtų patyrę tas pačias išlaidas, t. y. sumokėtą žyminį mokestį ir kitai šaliai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Todėl teismo vertinimu Klaipėdos apylinkės teismo byloje ieškovų sumokėtas žyminis mokestis ir kitai šaliai priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su Advokatų garbės teismo sprendimu ir šioje byloje nustatytais konkrečiais atsakovo neteisėtais veiksmais ir nėra pagrindo jų pripažinti atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovams padaryta žala.

Nors ieškovų atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieškovai negavo tinkamų, kvalifikuotų, savalaikių, sąžiningų, lojalių, kliento interesus atitinkančių paslaugų, t. y. dalyvauti procese, pasiekti vieno sprendimo, tada šitą sprendimą peržiūrėti apeliacine tvarka, po apeliacijos apsispręsti ar reikia eiti iki kasacijos ir t.t., iš byloje esančių įrodymų, ieškovo L. I. ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl termino prašymui peržiūrėti teismo sprendimą už akių pateikti atnaujinimo, neva dėl labai teorinės galimybės, kad toks prašymas būtų patenkintas, nors tuo metu, kai ieškovas sudarė atstovavimo sutartį su nauju atstovu, naikinamasis CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas suėjęs nebuvo. Vietoj to, ieškovas pasirinko kitą galimai pažeistų savo teisių gynimo būdą, t. y. kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl drausmės bylos advokatui V. J. iškėlimo, ir tokiu būdu atsisakė įgyvendinti vis dar turimas procesines teises išnagrinėtoje civilinėje byloje. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytu argumentu, jog toks ieškovo elgesys suponuoja išvadą, kad ieškovas ir jo naujasis atstovas suvokė, jog galimybė, kad ir peržiūrėjus sprendimą už akių, teismo sprendimas bus pakeistas ieškovų naudai yra labai menka, todėl ir nusprendė prašymo dėl termino atnaujinimo sprendimui už akių peržiūrėti teismui nebeteikti.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovų prašomi priteisti nuostoliai atsirado ne dėl Advokatų garbės teismo sprendimu ir šiuo sprendimu nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl laikytina, kad ieškovai neįrodė dviejų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. žalos ir priežastinio ryšio, todėl atsakovo civilinė atsakomybė negalima. Ieškovams neįrodžius dviejų iš civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko civilinės atsakomybės taikymas atsakovui negalimas, teismas dėl likusios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. kaltės, nebepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 – 2 dalys).

Kadangi atsakovas advokatas V. J. šioje byloje įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, ieškinį atmetus, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.