Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio, nuteistojo M. K., išteisintojo M. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyšio priėmimas 2020 m. rugpjūčio 6 d.) – 350 MGL dydžio, t. y. 17 500 Eur, bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyšio priėmimas 2020 m. rugpjūčio 7 d.) – 300 MGL dydžio, t. y. 15 000 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir M. K. paskirta bausmė – 500 MGL, t. y. 25 000 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem MGL baudos, ir M. K. nustatyta galutinė bausmė – 24 800 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 1, 2 dalimis, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą – 600 Eur, taip pat iš M. K. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 700 Eur.

M. J. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyšio priėmimas 2020 m. rugpjūčio 6 d.) neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyšio priėmimas 2020 m. rugpjūčio 7 d.) neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis kyšininkavo, o būtent: būdamas valstybės pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) bei vykdydamas tarnybines pareigas, patruliuodamas (duomenys neskelbtini) mieste tarnybiniu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 15 val. 5 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sustabdęs L. M., gim. (duomenys neskelbtini)., vairuojamą automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai melagingai nurodė, kad sukdama iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g., ši neįvykdė prieš geležinkelio pervažą pastatyto kelio ženklo „Stop” reikalavimų. Po to M. K. L. M. nurodė, jog už padarytą tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą pastarajai pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnį (Kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas) gresia didelė bauda ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir paklausė „Kaip tarsimės?“, tačiau atsisakė priimti iš L. M. jam siūlomus 200 Eur, leisdamas suprasti, kad reikalinga žymiai didesnė suma, todėl L. M., siekdama minėto teisės atėmimo išvengti, jam padavė 1200 Eur. Tokiu būdu M. K. apgaule bei užuominomis apie įmanomą švelnesnę nuobaudą išprovokavo L. M. duoti jam kyšį už pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pažeidėjai pagal ANK 421 straipsnio 2 dalį nebūtų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir 2020 m. rugpjūčio 6 d., apie 15 val. 40 min., šį 1200 Eur dydžio kyšį savo naudai tiesiogiai iš L. M. priėmė.

Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis bendrininkų grupėje kyšininkavo, o būtent: būdamas valstybės pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) bei vykdydamas tarnybines pareigas, patruliuodamas (duomenys neskelbtini) mieste tarnybiniu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 10 val. 5 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sustabdęs V. A., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamą automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė vairuotojui, kad sukdamas iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. šis neįvykdė kelio ženklo „Stop” reikalavimų, bei vairuotojui melagingai paaiškino, jog už padarytą tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą pastarajam pagal ANK gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, reikės išklausyti kursus, taigi jis turės „krūvą reikalų“ ir pasakė „galvok, nes mašinoje kameros“, todėl V. A., siekdamas minėto teisės atėmimo išvengti, padavė M. K. 100 Eur. Tokiu būdu M. K. apgaule bei užuominomis apie įmanomą švelnesnę nuobaudą išprovokavo V. A. duoti jam kyšį už pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pažeidėjui nebūtų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir šį 100 Eur dydžio kyšį savo naudai 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 10 val. 5 min., tiesiogiai iš V. A. priėmė.

2. M. J. buvo kaltinamas tuo, kad bendrininkų grupėje kyšininkavo, o būtent: būdamas valstybės pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) bei vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su to paties būrio (duomenys neskelbtini) M. K., patruliuodamas (duomenys neskelbtini) mieste tarnybiniu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitikties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, M. J., sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, stebėjo, kaip jo kolega M. K., apie 15 val. 5 min., sustabdęs L. M., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamą automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai melagingai nurodė, kad sukdama iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. ši neįvykdė prieš geležinkelio pervažą pastatyto kelio ženklo „Stop” reikalavimų. Taip pat M. J., suprasdamas, kad yra daroma nusikalstama veika bei tam pritardamas, stebėjo, kaip M. K. L. M. nurodė, jog už padarytą tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą pastarajai pagal ANK 421 straipsnį (Kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas) gresia didelė bauda ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir paklausė „Kaip tarsimės?“, tačiau atsisakė priimti iš L. M. jam siūlomus 200 Eur, leisdamas suprasti, kad reikalinga žymiai didesnė suma, todėl L. M., siekdama minėto teisės atėmimo išvengti, padavė M. K. 1200 Eur. Tokiu būdu M. J., stebėdamas M. K. veiksmus, kuriais šis apgaule bei užuominomis apie įmanomą švelnesnę nuobaudą išprovokavo L. M. duoti pareigūnams kyšį už pageidaujamą jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pažeidėjai pagal ANK 421 straipsnio 2 dalį nebūtų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir tokiems veiksmams pritardamas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 15 val. 35 min. šį 1200 Eur dydžio kyšį kartu su bendrininku M. K. tiesiogiai iš L. M. priėmė. Šiais veiksmais M. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. J. buvo kaltinamas tuo, kad bendrininkų grupėje kyšininkavo, o būtent: būdamas valstybės pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) bei vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su to paties būrio (duomenys neskelbtini) M. K. patruliuodamas (duomenys neskelbtini) mieste tarnybiniu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitikties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, M. J., sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ir suprasdamas, kad yra daroma nusikalstama veika bei tam pritardamas, stebėjo, kaip jo kolega M. K., apie 10 val. 5 min. sustabdęs V. A., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamą automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė vairuotojui, kad sukdamas iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. šis neįvykdė kelio ženklo „Stop” reikalavimų, bei vairuotojui melagingai paaiškino, jog už padarytą tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą pastarajam pagal ANK gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, reikės išklausyti kursus, taigi jis turės „krūvą reikalų“, ir pasakė „galvok, nes mašinoje kameros“, todėl V. A., siekdamas minėto teisės atėmimo išvengti, padavė M. K. 100 Eur. Tokiu būdu M. J., stebėdamas M. K. veiksmus, kuriais šis apgaule bei užuominomis apie įmanomą švelnesnę nuobaudą išprovokavo V. A. duoti pareigūnams kyšį už pageidaujamą jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pažeidėjui nebūtų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir tokiems veiksmams pritardamas, 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 10 val. 5 min., šį 100 Eur dydžio kyšį kartu su bendrininku M. K. tiesiogiai iš V. A. priėmė. Šiais veiksmais M. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

3. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu M. J. išteisinimo dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Teismas, įvertinęs byloje esančius garso ir vaizdo įrašus, išteisintojo M. J., liudytojų L. M. ir V. A. parodymus, konstatavo, kad negalima padaryti kategoriškos išvados, jog M. J. stebėjo, girdėjo kaip M. K. provokavo duoti kyšį ir jį priėmė iš L. M. ir V. A., ar pats būtų atlikęs nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Gintautas Tamulionis apeliaciniame skunde prašo:

1) panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria M. J. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir priimti šioje dalyje naują – apkaltinamąjį – nuosprendį, pripažįstant M. J. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje bei jam paskirti bausmes:

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyšio priėmimas 2020 m. rugpjūčio 6 d.) – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyšio priėmimas 2020 m. rugpjūčio 7 d.) – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinę bausmę M. J. paskirti 400 MGL (20 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaityti M. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. 12:37 val. iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. 13:20 val. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem MGL baudos ir laikyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 19 800 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 1, 2 dalimis, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. J. išieškoti pusę likusio konfiskuotino turto vertės – 350 Eur;

2) pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria M. K. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), sugrąžinant į nusikalstamos veikos aprašymą iš kaltinimo pirmosios instancijos teismo pašalintą bendrininkavimo su M. J. aplinkybę.

Taip pat pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje M. K. taikytos BK 68² straipsnio 1, 2 dalys, padidinant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo terminą iki penkerių metų.

Pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. K. išieškota 700 eurų, sumažinant išieškotino turto vertę iki 350 Eur.

Likusios nuosprendžio dalies M. K. atžvilgiu nekeisti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, jog teismas nuosprendyje išdėstytas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nurodytomis taisyklėmis, t. y. kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus, būtina nustatyti ar jie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi ne tik laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

4.2. Prokuroro nuomone, skundžiamas nuosprendis neatitinka minėtų reikalavimų. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kaltinime M. J. išdėstytas aplinkybes, kad pastarasis, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje stebėjo kolegos M. K. nusikalstamus veiksmus paimant 1200 Eur dydžio kyšį iš L. M.. Taip pat nurodoma, kad tarnybinio automobilio kameromis fiksuoti vaizdo ir garso įrašai rodo, kad M. J. praktiškai nesidairė bei tie patys įrašai nepatvirtina, kad automobilio viduje būtų girdima, ką kalba M. K. su sustabdyta L. M., o tokių duomenų, kad M. K. perpasakotų M. J. aplinkybes, kaip provokavo duoti kyšį, kaip atsisakė mažesnės sumos, išprovokavo atvežti didesnę ir ją priėmė, nėra. Prokuroras pažymi, kad apeliaciniu skundu šių teiginių teisingumas nėra ginčijamas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime M. J. šiame epizode esminis teiginys yra „suprasdamas, kad yra daroma nusikalstama veika bei tam pritardamas“. Prokuroro teigimu, kaltinime du kartus panaudojimas žodžio „stebėjo“ iš esmės yra pagalbinė priemonė konstruojant kaltinimo tekstą, todėl minėtas žodis neturi būti traktuojamas, kaip nusakantis konkretų atitinkamų aplinkybių fiksavimą akimis. Iš esmės analogišku argumentavimu paneigtinas ir pirmosios instancijos teismo aiškinimas, esą byloje nenustatyta, kad M. K. apie savo nusikalstamus veiksmus M. J. būtų nupasakojęs žodžiu.

4.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad aukštesnieji teismai analogiškose bylose ne kartą yra konstatavę, jog tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali būti išreikštas bet kokia forma - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-630/2011, Nr. 2K-458/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318-318/2018).

4.4. Prokuroro teigimu, M. J. susitarimą su M. K. dėl nusikalstamos veikos visų pirma rodo jo visiškas toleravimas kolegos veiksmų, kai eilinio administracinio nusižengimo forminimas be priežasties akivaizdžiai užtrunka, o per šį laikotarpį pažeidėja net du kartus išvyksta iš įvykio vietos bei vėl į ją sugrįžta. Tai, kad M. J. suprato, jog vykdoma nusikalstama veika, patvirtina aplinkybė, kuri šioje byloje nustatyta, kad identiškoje situacijoje tas pats policijos patrulių ekipažas įvykdė dar vieną analogišką nusikalstamą veiką.

4.5. Apeliaciniame skunde dėl pirmojo kyšio priėmimo epizodo pažymėta, kad skundžiamame nuosprendyje visiškai nepagrįstai teismo pripažintas logišku M. J. paaiškinimas, kad jis matė, jog vairuotoja buvo išvažiavusi ir paskui grįžo atsivežusi vaiką, tačiau paaiškino, kad nežino, kodėl jai buvo leista išvažiuoti, nurodė, kad galimai dėl to, jog užtruko protokolo spausdinimas, o jai buvo kažkoks skubus atvejis. Kauno apygardos teismas, motyvuodamas nuteistojo M. K. kaltumą, nuosprendyje teigia objektyviai nustatęs, kad L. M. vairuojamas automobilis M. K. buvo sustabdytas 2020 m. rugpjūčio 6 d. 15:05 val., administracinio pažeidimo protokolas, kurį pildė M. J., buvo atspausdintas 15:25:19 val., po ko jis M. K. buvo įteiktas L. M. ir ši pirmą kartą iš įvykio vietos išvažiavo 15:27:33 val. Prokuroro teigimu, aukščiau nurodytas M. J. paaiškinimas niekaip negali būti pripažintas atitinkančiu objektyviai nustatytas bylos aplinkybes ir logišku bei turi būti vertinamas kritiškai.

4.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kaltinimą M. J. dėl antrajame epizode kyšio priėmimo iš V. A. teismas vertino naudodamasis iš esmės analogiškus argumentus kaip ir dėl pirmojo epizodo, pabrėždamas kad negalima padaryti kategoriškos išvados, jog M. J. stebėjo, girdėjo kaip M. K. provokavo duoti kyšį ir jį priėmė iš V. A., ar pats būtų atlikęs nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje. Prokuroras pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio pagrįstumas dalyje dėl M. J. išteisinimo antrajame epizode paneigtinas iš esmės tais pačiais, kaip ir pirmajame epizode, argumentais.

4.7. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas policijos patrulio ekipažo veiksmus, atliktus 2020 m. rugpjūčio 7 d., po to, kai jie buvo iškviesti skubiai atvykti i (duomenys neskelbtini), kiekvieno iš pareigūnų atžvilgiu įvertino prieštaringai. Prokuroras pažymi, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes (nuosprendžio 20 lapas) teismas vertina kaip patvirtinančias tiek nuteistojo M. K., tiek ir išteisintojo M. J. kaltumą, tačiau žemiau nuosprendyje teismas, spręsdamas dėl M. J. kaltės įrodytumo, savo paties padarytas logiškas išvadas ignoruoja bei iškelia eilę, manytina, nepagrįstų abejonių bei padaro išvadą, jog nors M. J. elgesys ganėtinai keistas, tačiau byloje nepakanka duomenų pagrįsti jo kaltei dėl kyšių provokavimo ir jų priėmimo.

4.8. Prokuroras, analizuodamas 2020 m. rugpjūčio 7 d. įvykius, apeliaciniame skunde pažymi ir tai, kad nuosprendyje neaprašyta ir niekaip neįvertinta prokuroro baigiamojoje kalboje akcentuota byloje nustatyta aplinkybė, kad būtent M. J. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sėdėjo už pareigūnų automobilio vairo, be to, jis buvo paskirtas ekipažo vyresniuoju. Taip pat nustatyta, kad tą dieną, apie 10:34 val., aptariamas patrulių ekipažas važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. kaip nurodė liudytoja V. B., būdamas visai netoli (duomenys neskelbtini), iš pastarojo budėtojų dalies radijo ryšiu gavo nurodymą skubiai atvykti. Todėl visiškai nelogiški atrodo automobilį vairavusio M. J. paaiškinimai, kad siekdamas kuo skubiau nuvykti, jis, neva stengdamasis išvengti kamščių (duomenys neskelbtini) prospekte, nors kiekvienas kaunietis žino, kad darbo dieną pusę vienuoliktos jokių kamščių ten nebūna, pasuko aplinkiniu keliu per (duomenys neskelbtini) gatvę. Prokuroro manymu, ši aplinkybė taip pat patvirtina M. J. šioje byloje pateikto kaltinimo pagrįstumą.

4.9. Apibendrinant išdėstytus argumentus dėl nepagrįsto M. J. išteisinimo, prokuroras daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo M. J. kaltės šioje byloje įrodytumo, skundžiamame nuosprendyje iš esmės tik pateikė kai kurias neargumentuotas abejones dėl atskirų įrodymų, įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito bei neišdėstė visų byloje esančių įrodymų analizės. Kauno apygardos teismo išvada, jog byloje neįrodyta, kad M. J. dalyvavo padarant dvi BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nėra pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl teismo priimtas sprendimas išteisinti M. J. negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

4.10. Prokuroras apeliaciniame skunde nuteistajam M. K. paskirtos baudos dydžio nekvestionuoja, tačiau pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje yra tam tikras neatitikimas tarp motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių, susijusių su nuteistajam paskirtu teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu. Motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas vidutinio dydžio įstatyme nustatytam laikotarpiui – trims metams (BK 68² straipsnio 1, 2 dalys) bei rezoliucinėje dalyje nurodytas būtent trejų metų terminas. Tuo tarpu BK 68² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už BK XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus (taigi, ir už numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje) teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Atsižvelgiant į tai, prokuroras daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai M. K. atžvilgiu pritaikė BK 68² straipsnio normas, todėl šis pažeidimas ištaisytinas, pakeičiant trejų metų terminą į vidutinio dydžio įstatyme nustatytą terminą – penkerius metus. M. J. atžvilgiu, atsižvelgiant į nevienodą bendrininkų vaidmenį ir aktyvumą padarant nusikaltimus, šis terminas nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą vidurkį.

4.11. Apibendrinant visus apeliacinio skundo argumentus prokuroras daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. J. išteisinimo turi būti panaikinta bei šioje dalyje turi būti priimtas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas) pagal pateiktą kaltinimą. Be to, turi būti pakeista skundžiamo nuosprendžio dalis M. K. atžvilgiu, nurodant, kad šis nuteistasis abi BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudamas su M. J.. Pastarajam už padarytas veikas, kaip ir bendrininkui, skirtinos baudos bei, atsižvelgiant į nevienodą bendrininkų vaidmenį ir aktyvumą padarant nusikaltimus, M. J. nustatytinos mažesnio dydžio baudos, nei skundžiamu nuosprendžiu paskirtos M. K..

5. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį, kuriuo jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir priimti naują procesinį sprendimą – M. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi M. K. jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, jo dalyvavimas nusikaltimo epizode nei dėl L. M., nei dėl V. A. liko neįrodytas, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Kauno apygardos teismo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl M. K. kaltumo, veikos įrodytumo iš esmės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas padarė jokiais įrodymais neparemtas išvadas, jas pagrindė prielaidomis, nepatikimais ir prieštaringais ikiteisminio tyrimo metu paviršutiniškai ištirtais duomenimis, remdamasis vien tik nukentėjusiųjų asmenų parodymais, visiškai atmesdamas ir ignoruodamas M. K. bei jo advokatės pateiktus paaiškinimus.

5.2. Nuteistasis M. K. pažymi, kad M. J. yra išteisintas, tačiau jis (apeliantas) yra pripažintas kaltu už antrą epizodą, kad veikė bendrininkų grupėje, tačiau taip ir lieka neaišku, kas šioje nusikalstamoje veikoje buvo jo bendrininkas, todėl toks nuosprendis, kuris yra pats sau prieštaraujantis, negali būti paliktas galioti.

5.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų identifikuoti M. K. vykdytą provokavimą L. M. atžvilgiu. Priešingai, M. K. veiksmai, kaip automobilio sustabdymas, pažeidimo įvardijimas, dokumentų paprašymas, blaivumo patikrinimas, žmogiškas reagavimas į susidariusią situaciją dėl sistemos strigimo ir leidimas pažeidėjai dėl išskirtinės ir skubios situacijos išvažiuoti trumpam ir grįžti pasiimti surašyto protokolo yra įprastas policijos pareigūnų elgesys ir negali būti laikomi provokavimu, iš kurio L. M. neva aiškiai turėjo suprasti, kad, jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama (ar neveikiama). Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, į tai neatsižvelgė, vadovavosi išimtinai liudytojos L. M. pateikta įvykių versija.

5.4. Nuteistojo teigimu, pats faktas, kad L. M. 2020 m. rugpjūčio 6 d. po sustabdymo dar kartą atvažiavo į tą vietą, kur buvo sustabdyta, nepatvirtina, jog ji sugrįžo su tikslu duoti kyšį. Teismas nuosprendyje akcentuoja, kad vaizdo įrašai patvirtina, kad L. M. pinigų į namus pirmą kartą pareigūno nurodymu išvažiavo jau po to, kai jai buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas. Tačiau laikytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su šiuo teismo vertinimu, kadangi vaizdo įrašuose nėra užfiksuota administracinio nusižengimo protokolo įteikimo ar neįteikimo aplinkybių, nėra nustatyta, kad iš viso L. M. grįžta į įvykio vietą, nes jos vairuojamas automobilis vaizdo kamerose nėra užfiksuotas, tai tėra tik teismo interpretacija, siekiant bet kokiais būdais apkaltinti apeliantą.

5.5. Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų L. M. kyšio perdavimą M. K. ir šio priėmimo aplinkybes. Vaizdo įrašas užfiksavo įvykio vietą, laiką, jo dalyvius bei jų bendravimą, tačiau iš vaizdo įrašo negalima teigti, kad M. K. priėmė už tariamai padaryto nusižengimo nefiksavimą iš L. M., o ši perdavė pinigus, kaip nurodoma apkaltinamajame nuosprendyje.

5.6. Apelianto nuomone, Kauno apygardos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad L. M. parodymai yra patikimi. Liudytoja L. M. nurodė, kad 1 200 Eur sumą pinigų (20 Eur kupiūromis) buvo įdėjusi į voką ir tą voką su pinigais ji įdėjo į pareigūno kairę juodos liemenės kišenę. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pati liudytoja nurodė, kad įdėjo pinigus į M. K. kairę liemenės kišenę, tačiau ji jokių objektyvių galimybių to padaryti neturėjo, kadangi pareigūno M. K. liemenės kairėje pusėje jokių kišenių nebuvo. Kaip matyti iš neperšaunamos liemenės techninės specifikacijos (5 t., b. 1. 23-31) pareigūno dėvėtoje liemenėje kišenės yra tik per patį centrą ir jose yra įdėti kiti daiktai, tai nėra paprasta liemenė, o neperšaunama. Atsižvelgiant į tai, apeliantas teigia, jog liudytoja davė melagingus parodymus. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog liemenės centrinėje dalyje yra dvi pakankamai plačios kišenės – 5x8 cm ir 7x9 cm, į kurias galėjo tilpti liudytojos įvardintas vokas su pinigais, taip pat buvo paneigtos kitais byloje surinktas įrodymas. Neperšaunamos liemenės specifikacijoje nurodyta, kad šios kišenės gali būti naudojamos papildomoms balistinėms plokštelėms įdėti. Byloje buvo pateikti duomenys, jog 2020 m. rugpjūčio 6 d. M. K. dėvėjo neperšaunamą liemenę su balistinėmis plokštelėmis (5 t., b. 1. 16-34). Vadinasi, M. K. papildomas balistines plokšteles dėvint neperšaunamos liemenės centrinėje dalyje esančiose kišenėse, jokios vietos minėtoje kišenėje įtalpinti dar ir liudytojos įvardintą voką su pinigais nebuvo. Todėl, Kauno apygardos teismo išvados, kad L. M. parodymai patvirtina faktą, jog ji perdavė kyšį policijos pareigūnui M. K. yra grindžiamos prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės ar prie baudžiamosios bylos pridėti įrodymai - vaizdo įrašas.

5.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų identifikuoti M. K. vykdytą provokavimą V. A. atžvilgiu. Priešingai, M. K. veiksmai, kaip automobilio sustabdymas dėl to, kad asmuo nesilaikė už kelio ženklo Stop prieš sankryžą reikalavimo yra įprastas policijos pareigūnų elgesys ir negali būti laikomi provokavimu, iš kurio V. A. neva aiškiai turėjo suprasti, kad, jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama (ar neveikiama). Tuo tarpu nebuvo gauta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad M. K., kaip teigia liudytojas V. A., iš tiesų buvo perduotas kyšis, kadangi nenustatyta nuteistojo M. K. DNR ant rastų banknotų. Tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, į tai neatsižvelgė, vadovavosi išimtinai liudytojo V. A. pateikta įvykių versija, konstatavo tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir jų pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

5.8. Apeliantui abejonių kelia asmens parodymo atpažinti procedūra, nes ji, M. K. vertinimu, nebuvo atlikta pagal BPK 192 straipsnio reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors ir liudytojas atpažino M. K., tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad V. A. patvirtino, jog jis matė tą patį pareigūną įeinantį į Imuniteto valdybą prieš asmens atpažinimo procedūrą. Ši aplinkybė laikytina itin svarbia nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, kadangi ji patvirtina, jog asmens atpažinimo procedūros metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai, tikėtina, kad sąmoningai iš anksto prieš atpažinimo procedūrą liudytojui parodant asmenį, kurį jis po to iškart atpažino. Ši aplinkybė patvirtina ir M. K. duotus parodymus, kad su juo norima susidoroti, nes jis metų bėgyje nubaudė aukštas pareigas einantį pareigūną.

5.9. Apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika, kurioje nurodyta, kad, jei valstybės tarnautojas, pavyzdžiui, policijos pareigūnas, pažeidėjui aiškina jo padaryto pažeidimo pobūdį, pareigas laikytis atitinkamų saugumo taisyklių, nurodo galimas nuobaudas ir pan., tai nėra provokavimas ar reikalavimas duoti kyšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231/2007). Atsižvelgiant į tai, apeliantas pažymi, kad jo duoti parodymai patvirtina, kad tiek jam 2020 m. rugpjūčio 6 d. sustabdžius L. M., tiek 2020 m. rugpjūčio 7 d. sustabdžius V. A., jis atliko savo, kaip pareigūno funkcijas: sustabdė pažeidėjus dėl padaryto pažeidimo, išaiškino jiems pažeidimo pobūdį, nurodė galimas nuobaudas ir atliko kitus būtinus atlikti veiksmus. Tą aplinkybę, kad jis (M. K.) jokių provokacijų savo darbo metu nenaudojo patvirtino ir kiti liudytojai: T. P., N. K., A. M., J. M., P. M..

5.10. Apeliantas taip pat pažymi, kad Kauno apygardos teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog tiek L. M., tiek ir V. A. buvo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kas patvirtina, jog M. K. neturėjo jokio pagrindo imti kyšį už neteisėtą neveikimą, o L. M. ir V. A. nebuvo jokio pagrindo duoti kyšį, kadangi už jų kiekvieno atskirai įvykdytus administracinius pažeidimus kiekvienam iš jų buvo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai.

5.11. Be to, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad L. M. du kartus buvo grįžusi prie policijos pareigūnų automobilio. Kauno apygardos teismo nuosprendyje akcentuojama, kad vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 15.34.12 val. prie pareigūnų tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) g., t. y. iš tos pusės, į kurią prieš tai išvažiavo, privažiavo ir sustojo L. M. automobilis Volvo V70. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad tokias išvadas pirmosios instancijos teismas priėmė remdamasis tik prielaidomis, kadangi vaizdo įraše nėra įmanoma įžvelgti nei automobilio markės, nei asmens sėdinčio už vairo, nei tuo labiau automobilio valstybinių numerių. Vien tas faktas, kad vaizdo įraše yra fiksuotas automobilis, nėra pakankamas, kad konstatuoti, jog minėtas automobilis buvo būtent L. M.. Tuo labiau, kai vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), nėra matoma nuvažiuojančio ir pravažiuojančio automobilio Volvo. Taigi, vaizdo įrašai nepatvirtina liudytojos L. M. parodymų, kad ji du kartus vyko namo paimti pinigų, kuriuos paskui kaip kyšį perdavė pareigūnui M. K..

5.12. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertinti įrodymai, neišsamiai išnagrinėtos reikšmingos aplinkybės, todėl padarytos nepagrįstos ir nemotyvuotos išvados. Kauno apygardos teismas vertindamas įrodymus, atliko ydingą įrodymų tyrimą, kadangi neįvertino, jog liudytojos V. B. atlikti veiksmai prieš pradedant ikiteisminį tyrimą buvo neteisėti, ko pasekoje gauti duomenys buvo be pagrindo pripažinti įrodymais šioje baudžiamojoje byloje. Kaip matyti nagrinėjamu atveju, liudytojos V. B. veiksmai, t. y. vaizdo įrašų stebėjimas Policijos vieningoje pajėgų valdymo sistemoje, vykimas patikrinti įtarimų dėl galimai neteisėto pareigūnų elgesio, pirštinės paėmimas bei jos pristatymas į komisariatą, buvo atlikti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. V. B. tik apklausta jau po ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikė nurodytomis aplinkybėmis rastą pirštinę su pinigais – 600 Eur bei vizitine kortele. Apeliantas pažymi, kad nebuvo tinkamai procesiškai įforminta šių daikto aptikimo, fiksavimo ir gavimo faktas. V. B. įvardintų daiktų gavimo nepatvirtina jokie oficialūs dokumentai. Kauno apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nesiaiškino ir neanalizavo, dėl kokių susiklosčiusių aplinkybių V. B., einanti (duomenys neskelbtini) viršininkės pareigas, savavališkai radusi daiktus, kurie galimai turėtų reikšmės dėl asmens nusikalstamos veikos, juos savavališkai pasiėmė ir neiškvietė atitinkamos tarnybos specialistų, kurie tinkamai įvertintų rastus daiktus. Kadangi liudytoja V. B. radusi daiktus jų niekaip neįformino, savavališkai juos paėmė, tai laikoma šiurkščiu BPK pažeidimu, dėl kurio liudytojos rasti daiktai negali būti pripažinti įrodymais.

5.13. 2021 m. sausio 28 d. Specialisto išvadoje nurodyta, kad abejose pirštinėse rasti kaltinamojo M. K. biologiniai pėdsakai. Nors ir specialisto išvada patvirtina, kad rastos tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) kairės rankos pirštinėje ir V. B. pateiktos dešinės rankos pirštinėje rasti kaltinamojo M. K. biologiniai pėdsakai, vis dėl to priimant nuosprendį taip ir liko neišsiaiškinta, kokiomis aplinkybės buvo rasta V. B. pirštinė, dėl kokių priežasčių minėta pirštinė nebuvo pateikta liudytojos apklausos metu, todėl laikytina, kad ši pirštinė buvo paimta iš tarnybinio automobilio, kuris nuo pat įvykio pradžios buvo pareigūnų žinioje. Apeliantais pažymėjo, kad V. B. pateikta pirštinė negali būti pripažinta įrodymu šioje baudžiamojoje byloje, nes ji gauta pažeidžiant BPK nuostatas. Be to, apeliantas pastebėjo, kad prie liudytojos apklausos protokolo nėra pridėta nuotraukų, patvirtinančių, kad iš tiesų liudytoja pateikė jos įvardintą pirštinę. Tikėtina, kad minėta pirštinė buvo pateikta kur kas vėliau, išimant ją iš tarnybinio automobilio. Dar daugiau abejonių nuteistajam kyla dar ir dėl to, kad nors ir šioje pirštinėje buvo rasta 600 Eur grynųjų pinigų, tačiau jokių kaltinamojo M. K. biologinių pėdsakų ant pinigų aptikta nebuvo. Rasta pinigų suma nesutampa su ta, kurią neva liudytojai davė kaltinamajam M. K. kaip kyšį. Taigi, jokių objektyvių įrodymų, kad šie pinigai buvo apelianto žinioje, nėra, todėl akcentuotina, kad šis įrodymas nėra susijęs su apeliantu.

5.14. Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) sumontuotas stebėjimo įrangos vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad tarnybiniam automobiliui sustojus, iš keleivio pusės išlipa M. K., rankoje laikydamas juodos spalvos pirštinę, prieina prie parke augančio medžio ir pasilenkia. M. K. sutinka su tuo, kad automobiliui sustojus jis iš tiesų išlipo iš automobilio ir priėjo prie medžio dėl to, norėjo į tualetą, tačiau pasilenkęs pamatė žmones ir į tualetą neturėjo galimybės nueiti. Vis dėlto nėra jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima pritarti Kauno apygardos teismo nuosprendyje nurodytai išvadai, jog apeliantas išlipęs iš automobilio rankoje laikė pirštinę. Vaizdo įraše nebuvo užfiksuota aplinkybė, jog apeliantas rankoje būtų laikęs pirštinę. Pirmosios instancijos teismas interpretavo šią aplinkybę, ir savo priimtą nuosprendį grindė prielaidomis, bet ne įrodymais.

5.15. Abejonių nuteistajam kelia ir liudytojo A. J. parodymai. Iš priimto apkaltinamojo nuosprendžio taip ir liko neišaiškintos aplinkybės, dėl kokių priežasčių liudytojas A. J. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dėl kokių priežasčių apie šį liudytoją apskritai nieko nebuvo žinoma vykdant ikiteisminį tyrimą, ir kodėl pareigūnė V. B. visą laiką iki pat ikiteisminio tyrimo slėpė tokią svarbią aplinkybę apie neva kito asmens vykimą į įvykio vietą. Jeigu iš tiesų A. J. buvo asmuo, važiavęs kartu su V. B. tikrinti galimas korupcijos apraiškas, apie jo vykimą su minėta liudytoja būtų paaiškėję dar ikiteisminio tyrimo metu. Šios liudytojos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodo, kad kilus įtarimui, kad pareigūnas galėjo atsikratyti kažkokių draudžiamų daiktų, ji nuvažiavo į minėta vietą pasižiūrėti, patvirtina, kad pareigūnė V. B. į įvykio vietą vyko viena be kolegos. Nuteistasis daro išvadą, jog liudytojo A. J. parodymai buvo nulemti jo tarnybinio pavaldumo ir liudytojas buvo suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti M. K., kadangi tuo metu tarp kaltinamojo M. K. ir šio liudytojo egzistavo konfliktiniai santykiai. Akivaizdu, kad šiuo atveju yra pagrįstas pagrindas netikėti ir liudytojos V. B. parodymais.

5.16. Iš išdėstytų skunde argumentų, įrodymų ir faktinių aplinkybių viseto vertinimo, nuteistasis M. K. daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės (BPK 1 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurie sukliudė Kauno apygardos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas ir nepagrįstai M. K. pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad M. K. atžvilgiu turi būti priimtinas teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, jis turi būti išteisintas.

6. Išteisintasis M. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje jis buvo išteisintas pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išteisintasis sutinka su teismo nuomone, kad teisme ištirti byloje surinkti duomenys, jų visuma, nepatvirtina, kad M. K. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrai su M. J., t. y. kad M. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. M. J. pažymi, kaltinimas jam yra grindžiamas prielaidomis, tačiau kaltinimai baudžiamojoje byloje turi būti grindžiami ne prielaidomis, o įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), kurių kiekis turi būti toks, kad pašalintų kylančias abejones.

6.2. Dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, kad išteisintasis stebėjo ir suprato, jog M. K. daro nusikaltimus, M. J. apeliaciniame skunde pažymėjo, kad sutinka su Kauno apygardos teismo padarytomis išvadomis. Anot apelianto, jis nepadavė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nes jis M. K. veiksmų nestebėjo, jo galimiems nusikalstamiems veiksmams nepritarė, negirdėjo ką jis kalba su jo sustabdytų transporto priemonių vairuotojais ir nesuprato, kad M. K. kaip nors iš sustabdytų vairuotojų ir kokiu nors būdu galimai reikalavo duoti kyšį.

6.3. Išteisintasis nesutinka su Kauno apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytu teiginiu, kad kaltinamasis M. J., būdamas išsilavinęs asmuo, brandaus amžiaus, dirbantis statutiniu pareigūnu, galimai galėjo suprasti, kad jo kolegos M. K. veiksmai prašant sustoti aikštelėje nusišlapinti, nervingas elgesys krapštantis kišenėse po to, kai šis pamatė, kad prie VPK laukia viršininkas, yra ne tik keistas, bet galimai ir susijęs su M. K. neteisėtais veiksmais, tačiau vien tik šio galimo supratimo nepakanka gristi kaltinamojo kaltei dėl kyšių provokavimo ir jų priėmimo. M. J. teigimu, nurodyta aplinkybė dėl M. K. nervingo elgesio, muistymosi automobilyje ir neva jo (M. J.) supratimo dėl ko M. K. taip elgiasi, negali būti laikoma nei tiesioginiu, nei netiesioginiu įrodymu.

6.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir išskirtinę reikšmę suteikdamas vienam galimam netiesioginiam įrodymui (neva M. J. turėjo suprasti dėl ko M. K. automobilyje muistosi), nevertindamas kitų įrodymų šaltinių (liudytojų apklausų, vaizdo ir garso įrašų), netinkamai pritaikė išteisinamojo nuosprendžio pagrindą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismo motyvai dėl išteisinimo neįrodžius M. J. kaltės, kuriais apygardos teismas grindė išvadas dėl galimos/menamos kaltės, išteisintojo nuomone, yra logiškai ir teisiškai ydingi bei iš esmės nepakankami. Išteisintasis pažymėjo, kad nors vaizdo įraše matoma, kad M. K. intensyviai krapštosi galimai po savo kelnių kišenes, tačiau tuo metu jis (M. J.) vairavo automobilį, todėl nėra galimybės neabejotinai teigti, kad jis matė, suprato ar galėjo suprasti, kad M. K. prie savęs laiko galimai iš kyšių gautus pinigus ir kad imasi priemonių šiais pinigais atsikratyti. Anot M. J., M. K. išlipus ir nuėjus prie medžio, jis nesidairė, į galinio vaizdo veidrodėlį nežiūrėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis matė, kaip M. K. neva slepia medžio drevėje pirštinę su pinigais. Iš byloje pateikto įrašo taip pat nematyti, kad išteisintasis pats važiuodamas kraustytų kišenes, taip siekdamas neva atsikratyti neteisėtai gautų pinigų.

6.5. Išteisintasis M. J. pažymi, kad byloje esantis garso įrašas, kuriame girdėti pareigūnų ir budėtojo pokalbis, patvirtina, kad jiems buvo nurodyta atvykti į (duomenys neskelbtini) prie pagrindinio įėjimo/išėjimo, kuris randasi (duomenys neskelbtini). M. J. teigimu, jam vairuojant transporto priemonę iš (duomenys neskelbtini) gatvės, niekaip nebuvo galima važiuoti tiesiai prie (duomenys neskelbtini) pagrindinio įėjimo, nes tam trukdė kelio ženklai ir kelio ženklinimas – ištisinės linijos, todėl jis pasirinko maršrutą vykti į (duomenys neskelbtini) kalną ir tenai apsisukti, juolab M. K. prašė į tualetą, o vėliau planavo nusileisti nuokalnėje ir tiesiai privažiuoti prie jiems nurodytos vietos, nes tuo metu (apie 10-11 val.), (duomenys neskelbtini) įkalnėje ir nuokalnėje vyko intensyvus eismas, o jis (duomenys neskelbtini) kalno įkalnėje nenorėjo sudaryti transporto spūsčių, todėl ir neapsisukinėjo įkalnėje.

6.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu M. J. buvo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnį 5 dalies 2 punktas). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje privalėjo nustatyti, kad jo veiksmuose tarp veikos ir pasekmių nėra jokio tiesioginio priežastinio ryšio, t. y. turėjo nustatyti BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytą išteisinamąjį pagrindą. Skundžiamame teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas ne kartą nurodė, jog M. J. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, todėl apeliantui nesuprantama kodėl teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pakeitė nuomonę ir pasisakė priešingai, jog jis išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnį 5 dalies 2 punktas).

6.7. Apeliaciniame skunde M. J. pažymi, kad byloje esami duomenys patvirtina, kad jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų ir net nežinojo, kad jos galimai yra daromos: nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo stadijoje, nei vienas iš pareiškėjų (L. M., V. A.) jo neatpažino kaip asmens provokuojančio, reikalaujančio, priimančio kyšį; be to, L. M., V. A. nurodė, kad M. J. įvykio vietoje visiškai nematė; byloje esantys vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad išteisintasis nuolat buvo tarnybiniame automobilyje ir rašė administracinio nusižengimo protokolus (rašant protokolus tinkamai neveikė policijos duomenų bazės dėl ko sulėtėjo M. J. darbas); byloje esami vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad jis ne tik kad pareiškėjų neprovokavo, nereikalavo, nepriėmė kyšio, bet ir nesitarė su M. K. to daryti; taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad M. J. kokiu nors būdu būtų taręsis su M. K. dalintis jo galimai priimtu kyšiu ir pan.

6.8. Apeliantas cituoja teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad tuomet, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad apskritai nepadaryta veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, M. J. pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagrindo turi būti keičiama nurodant tinkamą išteisinimo pagrindą – BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. K., išteisintasis M. J. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuratūros atmesti. Prokuroras D. Valys teismo posėdžio metu prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo ir išteisintojo apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio ir nuteistojo M. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Išteisintojo M. J. apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas)

Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentų

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi M. K. jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, jo dalyvavimas nusikaltimo epizode nei dėl L. M., nei dėl V. A. liko neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė prielaidomis, nepatikimais ir prieštaringais ikiteisminio tyrimo metu paviršutiniškai ištirtais duomenimis bei padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

9. Nuteistojo M. K. teigimu, šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų identifikuoti jo vykdytą provokavimą ir 1200 Eur kyšio paėmimą iš L. M., o pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi išimtinai liudytojos L. M. pateikta įvykių versija. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir pažymi, kad, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, Kauno apygardos teismas pripažindamas M. K. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo, vertino ne tik liudytojos L. M. parodymus, bet ir kitus byloje esančius duomenis, kurie patvirtino liudytojos nurodytas 2020 m. rugpjūčio 6 d. įvykio aplinkybes, t. y. tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įrašus, kurie apžiūrėti 2020 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokolu (1 t., b. l. 165–176), kurių dalis buvo peržiūrėta ir 2021 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b. l. 159-167), byloje esantį 2020 m. rugpjūčio 6 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 189–191), 2020 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokolą, kuriuo apžiūrėti VPVS 2020 m. rugpjūčio 6 d. dienos, patrulių automobilio, atitikties (duomenys neskelbtini), istorijos duomenys (1 t., b. l. 143–154), taip pat teismas rėmėsi parodymų patikrinimo vietoje protokolu (3 t., b. l. 1-3), asmens parodymo atpažinti protokolu (2 t., b. l. 192-199). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai byloje nustatytus įrodymus pripažino patikimais ir pakankamais M. K. kaltei konstatuoti.

9.1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad liudytoja L. M. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu tvirtino davusi 1200 Eur kyšį pareigūnui M. K. už tai, kad šis neskirtų jai teisės vairuoti atėmimo už jos padarytą administracinį nusižengimą. L. M. teigė, kad pareigūnas M. K. nurodė, kad už jos padarytą nusižengimą, t. y. nesustojimą prie „Stop“ ženklo jai gresia teisės vairuoti atėmimas, todėl ji pasiūlė jam tartis, t. y. priimti kyšį, kad teisė vairuoti nebūtų atimta. Kadangi ji gyvena netoliese sustabdymo vietos, M. K. sutiko ir leido jai išvykti atsivežti pinigų, kadangi su savimi ji pinigų neturėjo. Ji nuvažiavo namo, pasiėmė 200 Eur ir grįžo į pareigūno nurodytą vietą. Kai pasakė, pareigūnui, kad atsivežė 200 Eur, šis pasakė, kad suma per maža, todėl ji dar kartą važiavo iki namų, pasiėmė turėtus 1000 Eur ir, vėl grįžusi į sustabdymo vietą, šiuos pinigus kartu su prieš tai pasiimtais 200 Eur, kuriuos buvo sudėjusi į voką, pareigūno nurodymu įdėjo į jo dėvėtos liemenės kišenę.

9.2. Pirmosios instancijos teismas, peržiūrėjęs tarnybinio automobilinio vaizdo kamerų 2020 m. rugpjūčio 6 d. įrašus ir sulyginęs jas su 2020 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokolu (1 t., b. l. 165–176), nustatė šias aplinkybes, su kuriomis, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka ir teisėjų kolegija, nurodydama tam tikrus pastebėjimus:

9.2.1. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, esančių kompaktiniame diske Nr. 2, automobilis Volvo V70, kaip paaiškėjo, vairuojamas L. M., M. K. buvo sustabdytas 2020 m. rugpjūčio 6 d., 15.05 val. (teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta ne itin tikslus automobilio sustabdymo laikas, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, kad L. M. vairuojama transporto priemonė atvažiuoja 15.02.00, tačiau minėtas neatitikimas nelaikytas esmine klaida, kurios pagrindu būtų galima daryti kitokias išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, prokuroras ir kaltinamajame akte pažymi apie šį neatitikimą), M. K. 15.05.55 val. priėjęs prie tarnybinio automobilio paprašo M. J. patikrinti techninės apžiūros galiojimą bei pasiėmęs alkotesterį vėl nueina.

9.2.2. Vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad liudytoja L. M. stovėjo sustabdyta pareigūno iki 15.27.33 val., o iki to pareigūnas M. J. pildė administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas M. K. kelis kartus grįžo prie tarnybinio automobilio, vėl ėjo iki sustabdytosios aiškintis gyvenamosios vietos ir kt. klausimų, protokolas buvo atspausdintas 15.25.19 val., pareigūnas M. K., jį paėmęs nueina, tikėtina, kad įteikti sustabdytajai L. M., po ko, kaip matyti iš vaizdo kamerų įrašų (CD Nr. 2, (duomenys neskelbtini)), automobilis Volvo V70 išvyksta 15.27.33 val. Kadangi tuo pačiu laiku fiksuojanti priekinio vaizdo kamera (CD Nr. 2, (duomenys neskelbtini)) atvažiuojančių Volvo automobilių neužfiksavo, todėl aišku, kad šiuo nurodytu laiku iš sustabdymo vietos išvažiavo L. M..

9.2.3. Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis kompaktiniame diske Nr. 3, patvirtina, kad 15.34.12 val. (neatitikimas pirmosios instancijos teismo sprendime, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad atvyksta 15.34.42 val. Šis neatitikimas pažymėtas ir kaltinamajame akte su prokuroro pastaba apie protokole nurodo laiko neatitikimą byloje esančiai nuotraukai Nr. 5. Šią pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą klaidą teisėjų kolegija taip pat laiko techninio pobūdžio, padarytą dėl apsirikimo) prie pareigūnų tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. iš tos pusės, į kurią prieš tai išvažiavo, privažiavo ir sustojo L. M. automobilis Volvo V70, kadangi vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas priekinės tarnybinio automobilio kameros vaizdas, nesimato pravažiuojančio ir nuvažiuojančio automobilio Volvo, be to, M. J. pasakė, M. K., kad atvažiavo (duomenys neskelbtini). Šie įrašai patvirtina liudytojos L. M. nurodytą aplinkybę, kad pinigų su savimi ji neturėjo, todėl turėjo vykti į netoliese esančius namus jų pasiimti, pasiėmusi pinigus grįžo į sustabdymo vietą, o jos vykimas iki namų ir grįžimas į pareigūno nurodytą vietą truko tik keletą minučių.

9.2.4. Tie patys vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad L. M. automobilis Volvo V70, atvykęs 15.34.12 val. stovėjo iki 15.36.43 val., per tą laiką pareigūno M. K. nebuvo tarnybiniame automobilyje, o šiam grįžus prie tarnybinio automobilio, automobilis Volvo V70 15.36.43 val. vėl išvažiuoja (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, t. y. iš kurios prieš tai atvažiavo. Priekinės vaizdo kameros įrašas patvirtina, kad tuo metu kitų Volvo automobilių nevažiavo, todėl akivaizdu, kad 15.36.43 val. apsisukęs iš stovėjimo vietos išvyko būtent L. M. vairuotas automobilis Volvo V70.

9.2.5. Tie patys vaizdo įrašai, konkrečiai – tarnybinio automobilio vidinės bei galinės vaizdo kameros, patvirtina, kad išvykus L. M., pareigūnas M. K. lauke kalbėjosi telefonu, o 15.39.56 val. prie tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) gatve iš tos pačios pusės į kurią nuvažiavo prieš tai, vėl atvyksta ir sustoja automobilis Volvo V70. Aplinkybę, kad automobilis sustoja, vėl gi patvirtina priekinio vaizdo kameros įrašas, kuriame nėra fiksuotas nuvažiuojantis automobilis Volvo. Iš vidinės automobilio vaizdo kameros įrašo taip pat matyti, kad tuo pat metu, t. y. 15.40.06 val., pareigūnas M. K. sustabdo mėlynos spalvos automobilį Škoda, važiavusį (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, tačiau taip pat matoma, kad pareigūnas nueina sustojusio automobilio Volvo V70 kryptimi, kurio vaizdo kameros nefiksuoja, o prie sustabdyto Škoda automobilio prieina tik 15.40.44 val., po ko tarnybinio automobilio priekinio vaizdo kamera užfiksuoja 15.40.47 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos kryptimi nuvažiuojantį automobilį Volvo V70.

9.3. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. K. atžvilgiu, nesivadovavo vien tik liudytojos L. M. parodymais. Priešingai, teismas atlikęs išsamų įrodymų vertinimą, skundžiamame nuosprendyje detaliai nurodė 2020 m. rugpjūčio 6 d. įvykio aplinkybes ir eigą, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas su kuriomis teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, sutinka.

9.4. Teisėjų kolega atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad byloje esantys vaizdo įrašai nepatvirtina, kad būtent L. M. vairuotojas automobilis į įvykio vietą grįžo du kartus. Kaip matyti byloje nustatytų aplinkybių (9.2.1.-9.2.5. punktai) ir byloje esančių vaizdo įrašų (kompaktiniai diskai Nr. 2-3, esantys voke pažymėtame Nr. 7), L. M. vairuojamas automobilis Volvo V70 policijos pareigūno M. K. buvo sustabdytas apie 15.02 val. (iš tarnybinio automobili priekyje esančios vaizdo kameros įrašo matyti, kad nuo geležinkelio pervažos pusės automobilis Volvo V70 užfiksuotas važiuojantis 15.02.00, automobilio sustabdymo vieta ir tikslus laikas vaizdo stebėjimo kameros neužfiksuotas) ir stovėjo iki 15.27.33 val., kol tarnybinio automobilio kameros užfiksavo nuvažiuojantį (duomenys neskelbtini) g. kryptini automobilį Volvo V70. Po kelių minučių, t. y. 15.34.42 val. iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, į kurią prieš tai nuvažiavo L. M. vairuojama transporto priemonė, atvykta tamsios spalvos automobilis, panašus į L. M. vairuojamą Volvo V70. Tai, kad transporto priemonė nepravažiuoja pro policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, o sustoja, patvirtina tarnybinio automobilio priekyje esanti vaizdo kamera, kuri neužfiksuoja pravažiuojančio automobilio. Be to, kad atvyko būtent L. M., patvirtina pareigūnų pokalbis, kurio metu M. J. sako „Va, pas tave atvažiavo pilietė, čia ta (duomenys neskelbtini)“, o M. K. atsako „Jo, jo“ (1 t., b. l. 165-176). Automobilis 15.36.43 val. vėl išvažiuoja (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, t. y. iš kurios prieš tai atvažiavo. Tarnybinio automobilio priekinės vaizdo kameros įrašas patvirtina, kad tuo metu kitų Volvo automobilių nevažiavo, todėl akivaizdu, kad 15.36.43 val. apsisukęs iš stovėjimo vietos išvyko būtent L. M. vairuotas automobilis Volvo V70. Vėliau 15.39.56 val. prie tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) gatve, iš tos pačios pusės į kurią nuvažiavo prieš tai, vėl atvyksta ir sustoja automobilis Volvo V70. Aplinkybę, kad automobilis sustoja, vėl gi patvirtina priekinio vaizdo kameros įrašas, kuriame nėra fiksuotas nuvažiuojantis automobilis Volvo. Iš vidinės automobilio vaizdo kameros įrašo taip pat matyti, kad nors tuo metu 15.40.06 val. pareigūnas M. K. sustabdo ir kitą mėlynos spalvos automobilį Škoda, tačiau jis nueina sustojusio automobilio Volvo V70 kryptimi, kurio vaizdo kameros nefiksuoja, o prie sustabdyto Škoda automobilio prieina tik 15.40.44 val., po ko tarnybinio automobilio priekinio vaizdo kamera užfiksuoja 15.40.47 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos kryptimi nuvažiuojantį automobilį Volvo V70. Taigi šių įrodymų visuma patvirtina, kad būtent L. M. vairuojama transporto priemonė į įvykio vietą buvo atvykusi du kartus, vien tai, kad iš tarnybinio automobilio kamerų vaizdo įrašų nematyti atvykstančios ir išvykstančios transporto priemonės valstybinių numerių ir vairuotojo, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

9.5. Apeliantas M. K. nesutinka su apygardos teismo nurodytu teiginiu, kad L. M. pinigų į namus pirmą kartą pareigūno nurodymu išvažiavo jau po to, kai jai buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, ir pažymi, kad vaizdo kameros neužfiksavo nei administracinių nusižengimo protokolo įteikimo fakto, nei laiko. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš tarnybinio automobilio viduje esančios kameros vaizdo įrašų (kompaktinis diskas Nr. 2) matyti, kad 15.25 val. M. K. stovi prie atidarytų tarnybinio automobilio durelių, nuo 15.25.19 val. girdėti spausdinamas administracinių nusižengimų protokolas, kurį paima M. K., 15.26.00 M. K. uždaro dureles ir nueina nuo tarnybinio automobilio, o L. M. automobilis išvyko iš įvykio vietos 15.27.33 val., sprendžia, kad abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nėra pagrindo.

9.6. Apeliacinio skundo argumentus, kad L. M. negalėjo įdėti voko su 1 200 Eur (20 Eur kupiūromis) į M. K. liemenės priekyje esančią kairę kišenę, nes jis tuo metu dėvėjo neperšaunamą liemenę, kurios kišenės yra priekyje (centre), o ne kairėje pusėje, be to, liemenės viduje buvo balistinės plokštelės, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus ir atmeta. Pirmosios instancijos teismas, išreikalavęs ir įvertinęs Neperšaunamos liemenės techninės specifikaciją bei kitus byloje esančius duomenis (liudytojos ir pačio nuteistojo parodymus), teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nors liudytoja L. M. nurodė, kad pinigus, t. y. voke esančius 1200 Eur, ji pareigūno nurodymu įdėjo į kairę juodos liemenės kišenę, o kaip matyti iš Neperšaunamos liemenės techninės specifikacijos (5 t., b. l. 23-31), pareigūno dėvėtoje liemenėje kišenės yra tik per patį centrą, tačiau šio neatitikimo teismas pagrįstai nelaikė esminiu. Tiek iš liudytojos, tiek iš paties kaltinamojo M. K. paaiškinimų matyti, kad L. M. sustabdymo metu buvo pavargusi po darbo, akivaizdu, kad susijaudinusi dėl neva gręsiančios nuobaudos griežtumo, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad liudytoja galėjo ir neįsidėmėti tiksliai į kurios pusės liemenės kišenę įdėjo pinigus. Be to, neperšaunamos liemenės specifikacija neprieštarauja liudytojos parodymams, kad pareigūno dėvėta juoda liemenė buvo su kišenėmis ir kad kišenėje tilpo jos paduotas vokas su pinigais, kadangi iš specifikacijos matyti, jog liemenės centrinėje dalyje yra dvi pakankamai plačios kišenės – 5x8 cm ir 7x9 cm, o apžiūrėjus liemenę teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui tapo aišku, kad kišenės tikrai erdvios. Nors neperšaunamos liemenės specifikacijoje nurodyta, kad šios kišenės gali būti naudojamos papildomoms balistinėms plokštėms įdėti, kas galimai trukdytų įdėti į jas voką, tačiau jokių duomenų byloje apie tai, kad šios papildomos balistinės plokštės M. K. 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo išduotos, nėra, teismui buvo pateikti duomenys tik apie tai, kad M. K. dėvėjo neperšaunamą liemenę su balistinėmis plokštėmis, kurios dedamos į liemenės vidinės dalies apatinę, o ne į viršutinę dalį (5 t., b. l. 16–34). Aplinkybę, kad M. K. dėvėtos liemenės centrinė kišenė buvo pakankamai erdvi, joje nebuvo užsegtas balistinis paketas, ji buvo prasegta, patvirtina ir vėlesni 2020 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio automobilio vaizdo kamerų įrašai, pavyzdžiui, įrašas (duomenys neskelbtini).

10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas M. K. nepagrįstai pripažino kaltu provokuojant ir imant kyšį iš V. A. (2020 m. rugpjūčio 7 d. įvykis). Apelianto teigimu, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad ant rastų banknotų nenustatyta jo DNR, be to, abejonių kelia asmens parodymo atpažinti procedūra, nes ji, M. K. nuomone, buvo atlikta pažeidžiant BPK 192 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto nurodytais argumentais nesutinka.

10.1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma sudarė pagrindą pripažinti M. K. kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. įvykio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M. K. kaltės, atsižvelgė ne tik į liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų nuoseklumą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtino liudytojo nurodytas aplinkybes, t. y. 2020 m. rugsėjo 23 d. apžiūros protokolą, kuriuo buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, užfiksuoti tarnybinio automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo kameromis, parodymų patikrinimo vietoje ir asmens atpažinimo protokolus, liudytojo S. L. parodymus.

10.2. BPK 192 straipsnyje nustatyta, kad asmens parodymo atpažinti tvarka, kurios, kaip matyti iš 2020 m. rugpjūčio 18 d. asmens parodymo atpažinti protokolo (3 t., b. l. 45-52) ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai laikėsi. Vien tai, kad prieš parodymo atpažinti procedūros pradžią V. A. matė tą patį pareigūną įeinantį į Imuniteto valdybą, nedaro šio veiksmo neteisėtu. Be to, pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad liudytojas atpažinimo metu aiškiai įvardino ir parodė M. K., kaip asmenį, kuriam davė 100 Eur kyšį, nurodė, kad atpažino pareigūną iš nosies, veido bruožų, šią aplinkybę liudytojas patvirtino ir teisme, t. y. kad atpažinimo metu pareigūną atpažino kaip tą, kuriam davė kyšį, ir tik tarp kitko pažymėjo, kad matė tą pareigūną įeinantį į pastatą.

11. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad ant pirštinėje buvusių kupiūrų nebuvo rasta M. K. DNR, teisėjų kolegija pastebi, kad iš 2021 m. sausio 28 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-208555-21 matyti, jog ant tirti pateiktos vizitinės kortelės rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 1), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų 8 vnt. 50 eurų nominalo kupiūrų ir 2 vnt. 100 eurų nominalo kupiūrų dėmių, tinkamų biologinių pėdsakų DNR tyrimui atlikti, nerasta. Kupiūros yra netinkami objektai lytėjimo pėdsakų DNR tyrimui atlikti (2 t., b. l. 31–37). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad apskritai ant kupiūrų nebuvo rasta tinkamų biologinių pėdsakų DNR tyrimui atlikti, teisėjų kolegija pažymi, kad nebuvo galimybės ir nustatyti ar ant jų buvo būtent M. K. DNR. Tuo tarpu M. K. kaltę patvirtina kiti bylos duomenys.

12. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas yra ydingas, nes teismas neįvertino aplinkybių, kad V. B. veiksmai (vaizdo įrašų stebėjimas Policijos vieningoje pajėgų valdymo sistemoje, vykimas patikrinti įtarimų dėl galimai neteisėto pareigūnų elgesio, pirštinės paėmimas bei jos pristatymas į komisariatą) buvo atlikti nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir tinkamai procesiškai neįformintas šių daikto aptikimo, fiksavimo ir gavimo faktas, dėl ko pirmosios instancijos teismas negalėjo šių daiktų pripažinti įrodymais ir jais vadovautis.

12.1. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kur pasakyta, kad teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiuo aspektu atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-976/2016).

12.2. Nagrinėjamu atveju liudytojos V. B. veiksmai, t. y. vaizdo įrašų stebėjimas Policijos vieningoje pajėgų valdymo sistemoje, vykimas patikrinti įtarimų dėl galimai neteisėto pareigūnų elgesio, pirštinės paėmimas bei jos pristatymas į komisariatą, buvo atlikti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti šiuos veiksmus neteisėtais ar šių veiksmų pagrindu gautų duomenų nepatikimais.

12.3. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 171 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui.

12.4. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, pradėtas 2020 m. rugpjūčio 7 d., gavus (duomenys neskelbtini) viršininkės V. B. tarnybinį pranešimą dėl galimų korupcijos apraiškų (1 t., b. l. 1–2, 10), taigi nustačius nusikalstamos veikos požymius, kaip to reikalauja BPK 166 straipsnio nuostatos. Visi kiti veiksmai – administracinių nusižengimų registro apžiūra, liudytojų apklausos, įvykio vietų apžiūra, daiktų apžiūros ir kt. buvo atliekami jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. V. B. liudytoja buvo apklausta nedelsiant (iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad pradėta 14.02 val., baigta 14.46 val.) po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji patvirtino savo tarnybiniame pranešime dėl galimų korupcijos apraiškų nurodytas aplinkybes. 2020 m. rugpjūčio 7 d. liudytojos apklausos protokole nurodyta, kad liudytoja pateikė prie apklausos protokolo apklausoje nurodytomis aplinkybėmis rastą pirštinę su pinigais – 600 eurų bei vizitine kortele (t. 1., b. l. 17-19). Nors iš tiesų byloje nėra pateiktas savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, tačiau pirštinė su pinigais buvo apžiūrėta 2020 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokolu (1 t., b. l. 82–85), kuriame pažymėta, kad apžiūrimi daiktai, pateikti liudytojos V. B. apklausos metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tai, jog proceso veiksmai – daiktų apžiūra, įvykio vietos apžiūra buvo atlikti ne tą pačią dieną, nesudaro pagrindo abejoti jų teisėtumu: teisės normos nenumato reikalavimo tokio pobūdžio veiksmus atlikti nedelsiant, tą pačią dieną. Be to, liudytojos V. B. nurodytos pirštinės radimo, paėmimo aplinkybės buvo patikrintos ir patvirtintos ir kitais įrodymais byloje, t. y. vaizdo įrašo dalis, kurioje matyti, kaip kaltinamasis M. K. išlipa iš tarnybinio automobilio ir nešdamasis pirštinę nueina prie medžio, ten pasilenkia, nedelsdamas grįžta į automobilį; 2021 m. balandžio 13 d. daiktų apžiūros protokolas, patvirtinantis, kad pirštinės, tiek pateiktoji liudytojos V. B., tiek rastoji tarnybiniame automobilyje, yra tos pačios komplektacijos (1 t., b. l. 194-196); 2021 m. sausio 28 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad abiejose pirštinėse yra rasti M. K. biologiniai pėdsakai (2 t., b. l. 31–37) bei liudytojo A. J. parodymais. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, liudytoja V. B., pastebėjusi keistai besielgiantį policijos ekipažą, pagrįstai ir teisėtai aiškinosi galimos korupcijos apraiškas ir nustačiusi pakankamai duomenų surašė tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. B. veikė įgaliojimų ribose ir neturėjo pareigos fiksuoti aplinkybes aiškinantis įtarimą sukėlusias aplinkybes. Be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą liudytojos V. B. nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos ir patikrintos pagal baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

13. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. J. parodymais teismas neturėjo remtis, nes apie šį liudytoją tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo teisme metu, be to, jis konfliktavo su nuteistuoju M. K., tačiau teisėju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojo A. J. nurodytos aplinkybės sutapo su V. B. parodymais ir į tai, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, rodančių liudytojo suinteresuotumą apkalbėti M. K., o apeliantas jų nepateikė ir apeliaciniame skunde, Kauno apygardos teismas pagrįstai apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi liudytojo A. J. parodymais.

14. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad vaizdo įraše nebuvo užfiksuota aplinkybė, jog apeliantas rankoje būtų laikęs pirštinę, teisėjų kolegija pažymi, kad iš tarnybinio automobilio viduje esančios kameros užfiksuoto vaizdo įrašo (kompaktinis diskas Nr. 5, esantis voke Nr. 8) matyti, kad 10:40:12 val. M. K. išlipa iš tarnybinio automobilio keleivio pusės ir uždarydamas automobilio dureles tuo pačiu kairėje rankoje laiko ir tamsios spalvos pirštinę su kuria nueina prie medžio. Todėl aplinkybė, kad M. K. rankoje laikė juodos spalvos pirštinę, nėra pirmosios instancijos teismo interpretacija, kaip tai nurodo M. K. apeliaciniame skunde.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, padarytomis išvadomis ir naikinti apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad įrodymai byloje buvo vertinami selektyviai, išskirtinę reikšmę suteikiant liudytojų L. M. ir V. A. parodymams. Teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu, kadangi šie parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti kaltinantys įrodymai (liudytojų V. B., A. J. parodymai, garso ir vaizdo įrašai, specialisto išvada ir kt.). Taigi, nuteistojo padarytiems nusikalstamiems veiksmams nustatyti esminę reikšmę turėjo ne tik liudytojų L. M. ir V. A. parodymai, bet ir sisteminė bei loginė visų byloje esančių duomenų analizė.

16. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisinęs M. J. dėl nusikalstamų veikų padarymo, nepagrįstai jį (M. K.) pripažino kaltu darant antrąją nusikalstamą veiką (2020 m. rugpjūčio 7 d. kyšio paėmimas iš V. A.) bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir pažymi, jog iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad M. K. pripažintas kaltu už kyšininkavimą bendrininkų grupėje. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio IV dalies matyti, kad teismas, nusprendęs išteisinti M. J., iš kaltinimo M. K. pašalinio aplinkybes dėl jo bendrininkavimo su M. J.. Taigi skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje esantį techninio pobūdžio netikslumą teisėjų kolegija ištaiso ir pašalina iš antrosios nusikalstamos veikos (2020 m. rugpjūčio 7 d. įvykio) aprašymo M. K. inkriminuotą bendrininkavimo su M. J. aplinkybę.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų

17. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. J. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir jį pagal šį baudžiamąjį įstatymą nuteisti. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo M. J. kaltės šioje byloje įrodytumo, skundžiamame nuosprendyje iš esmės tik pateikė kai kurias neargumentuotas abejones dėl atskirų įrodymų, įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito bei neišdėstė visų byloje esančių įrodymų analizės. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

17.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir pirmosios instancijos priimtu nuosprendžiu, konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog apygardos teismas padarė nepagrįstas išvadas nustatydamas, kad byloje esantys įrodymai nepakankami pagrįsti, jog M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje. Kauno apygardos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

17.2. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje negali būti preziumuojama, o turi būti įrodyta dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo). Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2012, Nr. 2K-110/2013).

17.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje esančių duomenų nepakanka daryti kategoriškai išvadai, jog M. J. stebėjo, girdėjo kaip M. K. provokavo duoti kyšį ir jį priėmė iš L. M. ir V. A., ar pats būtų atlikęs nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje.

17.4. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. J. parodymus dėl kyšio priėmimo iš L. M., nurodė, jog M. J. byloje nuosekliai teigė, kad nestebėjo M. K. darbo, nematė, kuriuos ir kodėl automobilius šis stabdo, visą laiką sėdėjo tarnybiniame automobilyje, pildė administracinių nusižengimų protokolus pagal M. K. jam pateikiamus duomenis, negirdėjo, apie ką kalbėjo M. K. su sustabdytais vairuotojais. M. J. nurodė, kad M. K. sustabdžius L. M., jis taip pat sėdėjo automobilyje, pagal M. K. pateiktą informaciją ėmė pildyti protokolą, tikslinosi informaciją per M. K., bet negirdėjo, apie ką bendravo M. K. su sustabdyta vairuotoja. Teigė, kad tik atspausdino protokolą, kurį M. K. turėjo įteikti vairuotojai. Nurodė, kad L. M. matė grįžusią vieną kartą, nes tuo metu buvo atidarytos šoninės tarnybinio automobilio durelės, antro grįžimo jis nematė. Be to, M. J. nurodytas aplinkybes patvirtina 2020 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėti 2020 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio automobilio kameromis fiksuoti vaizdo ir garso įrašai (1 t., b. l. 165–176), iš kurių matyti, kad M. J. visą laiką sėdėjo tarnybiniame automobilyje, pildė administracinio nusižengimo protokolą, ir iš tiesų praktiškai nesidairė. Vaizdo įrašai nepatvirtina, kad sėdint tarnybinio automobilio viduje būtų girdima, ką kalba M. K. su sustabdyta L. M., o tokių duomenų, kad M. K. perpasakotų M. J. aplinkybes, kaip provokavo duoti kyšį, kaip atsisakė mažesnės sumos, išprovokavo atvežti didesnę ir ją priėmė, nėra. Liudytoja L. M. taip pat patvirtino, kad kyšį ją duoti provokavo vienas pareigūnas, t. y. M. K., kuriam ji ir davė pinigus, o kitą pareigūną ji tik matė sėdintį už vairo tarnybiniame automobilyje, nepatvirtino, kad šis būtų girdėjęs jos pokalbius su M. K..

17.5. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad M. J. susitarimą su M. K. dėl nusikalstamos veikos rodo jo visiškas toleravimas kolegos veiksmų, kai eilinio administracinio nusižengimo forminimas be priežasties akivaizdžiai užtrunka, o per šį laikotarpį pažeidėja net du kartus išvyksta iš įvykio vietos ir vėl į ją sugrįžta. Kaip teisingai pažymėta skundžiame nuosprendyje, tai, kad M. J. matė pirmą kartą grįžusią L. M. patvirtino byloje esantys vaizdo ir garso įrašai (1 t., b. l. 165-176), tačiau duomenų, kad išteisintasis būtų ir antrą kartą matęs į įvykio vietą grįžusią L. M., byloje nėra. Teismo posėdžio metu M. J. nurodė, kad su sustabdytais asmenimis nebendravo, nežino, kodėl L. M. buvo leista išvažiuoti, nurodė, kad galimai dėl to, jog ji kažkur skubėjo, taip pat pažymėjo, kad dieną labai strigo sistema, todėl užtruko protokolo pildymas (4 t., b. l. 56-62).

17.6. Pirmosios instancijos teismas analogiškai vertino kaltinimą M. J. dėl kyšio priėmimo iš V. A.. Teismas skundžiamame nutartyje pažymėjo, kad M. J. taip pat nuosekliai nurodė, kad nematė V. A. sustabdymo aplinkybių, negirdėjo, ką kalbėjo su sustabdytu vairuotoju M. K., supildė administracinio nusižengimo protokolą pagal M. K. nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių šiuos kaltinamojo parodymus. Tarnybinio automobilio kameromis fiksuoti 2020 m. rugpjūčio 7 d. vaizdo ir garso įrašai, kurie buvo apžiūrėti 2020 m. rugsėjo 23 d. apžiūros protokolu (1 t., b. l. 177-189), patvirtina, kad V. A. automobilis buvo sustabdytas gerokai toliau už tarnybinio automobilio, M. J. visą laiką sėdi tarnybiniame automobilyje nuleidęs akis, t. y. nestebi nei važiuojamosios dalies nei galinio vaizdo veidrodėlio, per kurį galimai būtų matęs stovintį V. A. automobilį. Duomenų, kad tarnybinio automobilio viduje būtų girdimas M. K. pokalbis su V. A., nėra. Nors iš vaizdo įrašų matyti, kad M. J. prieš pat nuvažiuojant V. A. automobiliui buvo išlipęs, tačiau jis stovėjo šalia vairuotojo durelių, t. y. priešingoje automobilio pusėje, nei sustabdytasis automobilis, be to, vaizdą į V. A. automobilį užstojo tuo metu atvažiavęs maršrutinis autobusas. Liudytojas V. A. taip pat patvirtino, kad kyšį provokavo duoti ir paskui priėmė 100 Eur tik vienas pareigūnas, t. y. M. K., o antrojo pareigūno jis iš viso nematė. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo nesutikti.

17.7. Apygardos teismas, vertindamas policijos pareigūnų veiksmus 2020 m. rugpjūčio 7 d., po to, kai jie buvo iškviesti skubiai atvykti i (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad duomenys apie tai, kad pareigūnų ekipažas (duomenys neskelbtini) nesustojo prie VPK pastato, kad M. J., M. K. prašymu, jį pavežė iki aikštelės (duomenys neskelbtini) alėjoje, šalia kurios augančiame medyje M. K. paslėpė pirštinę su pinigais ir vizitine kortele, taip pat nėra pakankami tam, kad daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamasis M. J. bendrininkavo su M. K. provokuojant duoti kyšius ir juos priimant. Teismas šią išvadą padarė atsižvelgęs į išteisintojo M. J. parodymus, kad prie VPK pastato iš (duomenys neskelbtini) al. pusės neužsuko, nes budėtojo buvo nurodyta sustoti prie paradinio įėjimo iš (duomenys neskelbtini) per. pusės. Šias aplinkybes patvirtina minėtas vaizdo ir garso įrašas. Taip pat M. J. nurodė, kad į kalną (duomenys neskelbtini) g. važiavo, nes kitur nebuvo kur apsisukti, o, be to, M. K. prašėsi sustoti, nes norėjo šlapintis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuos M. J. parodymus paneigiančių duomenų nėra. Be to, ir M. K. taip pat tvirtino, kad prašė M. J. sustoti, kad galėtų nusišlapinti. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėta, kad nors šiais M. K. parodymais teismas nesivadovavo ir nelaikė jų paneigiančiais M. K. kaltę, tačiau vis dėl to, išlieka pagrindas manyti, kad M. K. galėjo tokią aplinkybę, kad nori šlapintis, nurodyti ir M. J., ne tik teismui. Dėl buvusių trukdžių vaizdo ir garso įrašuose kaltinamųjų pokalbių važiuojant automobiliu nesigirdi. Nors vaizdo įraše matoma, kad M. K. intensyviai krapštosi galimai po savo kelnių kišenes, tačiau tuo metu M. J. vairuoja automobilį, todėl nėra galimybės neabejotinai teigti, kad M. J. matė ir suprato, kad M. K. prie savęs laiko iš kyšių gautus pinigus ir kad imasi priemonių šiais pinigais atsikratyti. M. K. išlipus ir nuėjus prie medžio, M. J. nesidairo, į galinio vaizdo veidrodėlį nežiūri, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis matė, kaip M. K. slepia medžio drevėje pirštinę su pinigais. Iš įrašo taip pat nematyti, kad jis pats važiuodamas kraustytųsi kišenes, taip siekdamas atsikratyti neteisėtai gautų pinigų. Prokuroras apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis logiškomis išvadomis. Be to, pagrindo abejoti išteisinamuoju nuosprendžiu nesudaro apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino prokuroro baigiamojoje kalboje nurodytos aplinkybės, kad būtent M. J. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sėdėjo už pareigūnų automobilio vairo, be to, jis buvo paskirtas ekipažo vyresniuoju.

17.8. Nors prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojama, kad M. J. kaltinime naudojamas žodis „stebėjo“ yra tik pagalbinė priemonė konstruojant kaltinimo tekstą, kuris nereiškia konkretaus aplinkybių fiksavimo akimis, ir teismas šiuo atveju turėjo atsižvelgti į esminį kaltinime nurodytą teiginį, kad M. J. suprato, kad yra daroma nusikalsta veika ir tam pritarė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nors M. J., būdamas išsilavinęs asmuo, brandaus amžiaus, dirbantis statutiniu pareigūnu, galimai galėjo suprasti, kad jo kolegos M. K. veiksmai prašant sustoti aikštelėje nusišlapinti, nervingas elgesys krapštantis kišenėse po to, kai šis pamatė, kad prie VPK laukia viršininkas, yra ne tik keistas, bet galimai ir susijęs su M. K. neteisėtais veiksmais, tačiau vien tik šio galimo supratimo nepakanka grįsti kaltinamojo kaltei dėl kyšių provokavimo ir jų priėmimo.

17.9. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-693/2015, Nr. 2K-203-895/2017, Nr. 2K-194-628/2019). Teisėjų kolegija, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad, jeigu M. J. ir suprato M. K. atliekamų veiksmų neteisėtumą, t. y. kad M. K. provokavo ir priėmė kyšius iš sustabdytų transporto priemonių vairuotojų, tačiau byloje esančių duomenų nepakanka, kad konstatuoti, jog tarp M. J. ir M. K. buvo susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus.

17.10. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, padarė bylos faktiniais duomenimis pagrįstą išvadą, jog nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, kad M. J. dalyvavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, padaryme, todėl jį pagrįstai išteisino.

18. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo padidinti M. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo – terminą, nustatyti 5 metus. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas vidutinio dydžio įstatyme nustatytam laikotarpiui – 3 metams (BK 68² straipsnio 1, 2 dalys) bei rezoliucinėje dalyje nurodytas būtent 3 metų terminas. Tačiau BK 68² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už BK XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus (taigi ir už numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje) teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo 3 iki 7 metų. Atsižvelgiant į tai, prokuroras daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai M. K. atžvilgiu pritaikė BK 68² straipsnio normas, todėl šis pažeidimas ištaisytinas, pakeičiant 3 metų terminą į vidutinio dydžio įstatyme nustatytą terminą – 5 metus.

18.1. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir atsižvelgdama į BK 68² straipsnio 2 dalį ir į tai, kad M. K., būdamas valstybės pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju), o konkrečiai dirbdamas (duomenys neskelbtini) bei vykdydamas tarnybines pareigas, padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, šiais veiksmais piktnaudžiavo policijos pareigūnui suteiktais įgaliojimais kontroliuoti piliečių elgesį, be to, asmenis provokavo duoti kyšius aktyviais, panašiais ir neteisėtais veiksmais, kas rodo veikos padarymo intensyvumą, nusprendžia pakeisti (padidinti) nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo – terminą ir nustatyti 5 metus.

19. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš M. K. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 700 Eur, pakeisti, t. y. sumažinti sumą iki 350 Eur. Motyvų prokuroras šiuo klausimu nepateikia. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą 600 Eur, kurie buvo rasti medžio drevėje, ir atsižvelgęs į tai, kad likusi pinigų suma, gauta paimant kyšius, t. y. 700 Eur, pas kaltinamąjį nerasta (bendra kyšių suma 1300 Eur), vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. K. nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 700 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi padaryto nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išieškota konfiskuotino turto suma – 700 Eur, yra pagrįsta, jos mažinti nėra pagrindo.

Dėl išteisintojo M. J. apeliacinio skundo argumentų

20. M. J. apeliaciniame skunde nurodo, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). M. J. nuomone, pirmosios instancijos teismas, kuris nuosprendžio motyvuojamoje dalyje ne kartą nurodė, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, parinko netinkamą išteisinimo pagrindą. Atsižvelgiant į tai, apeliantas prašo priimti naują išteisinamąjį nuosprendį pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21. Išteisinamasis nuosprendis priimamas dviem atvejais: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), arba jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu išteisinamasis nuosprendis priimamas, jeigu pripažįstama, kad veikos, dėl kurios vyko baudžiamasis procesas, apskritai nebuvo arba veika buvo, tačiau nėra visų požymių, kad ją galima būtų laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu išteisinamasis nuosprendis priimamas, jeigu kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo ją padarant. Toks išteisinimo pagrindas įpareigoja teismą po nuosprendžio įsiteisėjimo perduoti bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, kad nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o ne neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-648/2017, Nr. 2K-248-697/2017, Nr. 2K-243-699/2018).

22. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, t. y. neįrodžius, kad M. J. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, taigi nustatęs, kad nusikalstama veika apskritai padaryta, bet ją padarė ne M. J.. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies motyvų matyti, kad išvada dėl M. J. išteisinimo grindžiama tuo, kad kaltinamojo veikoje nėra visų BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių, o konkrečiai – subjektyviosios pusės.

23. Kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką tada, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad apskritai nepadaryta veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo nustatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pritaikydamas ne tą BPK normą, kurią reikėjo pritaikyti, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, tačiau šis pažeidimas neturėjo įtakos nuosprendžio esmei, nes ir pirmuoju, ir antruoju pagrindu priimamas išteisinamasis nuosprendis. Todėl šis pažeidimas nėra pagrindas skundžiamą teismą sprendimą naikinti, pakanka jį pakeisti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. J. išteisinimo pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą pakeičia nurodant tinkamą išteisinimo pagrindą – BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo M. K. dalį dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 7 d. kyšininkavo veikdamas bendrininkų grupėje;

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo – taikymo terminą M. K. padidinti iki 5 (penkerių) metų;

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad M. J. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyšio priėmimas 2020 m. rugpjūčio 6 d.) ir pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyšio priėmimas 2020 m. rugpjūčio 7 d.) išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.