Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-80-309/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-15
Bylos Nr.: 1A-80-309/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-51345-2018-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: G. L.
Nukentėjusysis: J. K., L. K.
Advokatai: Edgaras Dereškevičius

Kategorijos

1.2.8.1.2Kvalifikuotas šmeižimas (BK 154 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-309/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51345-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.2.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.3.4.9.; 2.4.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,nuteistajam G. L., jo gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 092 Eur bauda ir G. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė 60 (šešiasdešimties) parų areštas ir 1 092 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt dviejų eurų) bauda, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 26 d. (2 paros).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, G. L. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; G. L. įpareigotas atsiprašyti nukentėjusiųjų J. K. ir L. K., dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. L. nuteistas už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę šmeižė žmones, t. y. 2018 m. spalio 24 d., apie 1.45 val., (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis visuomenės informavimo priemone – socialiniu tinklapiu „Facebook“ savo paskyroje, pavadinimu G. L., kurios URL yra (duomenys neskelbtini) G. L., patalpino du vaizdo įrašus pavadinimais „Informacija apie rytdienos konferenciją apie incidentą prie S. Ir aferistų, vagių ir provokatorių tikslus ir veiksmus“, „antra dalis“, kuriuose paskleidė apie nukentėjusiuosius J. K. ir L. K. konstatuojamojo pobūdžio neigiamą informaciją, pasakydamas šias frazes: „J. yra apvogusi mane 50 000 eurų. Aš turiu visus įrodymus.“, „Bus važiuojama pas J., daromi filmavimai, kiek ji priplėšė. A. patvirtins, kaip ji pavogė drebuluočio dėžę iš manęs.“, „Pardavinėja mano medžiagas ir dar vogtas vaistažoles, vogtą mumijų. Kur yra 5 kilogramai mumijaus plius dar dar 5 kilogramai mumijaus milteliais, tai yra 10 kilogramų mumijaus pasisavino iš manęs ir dabar pardavinėja, pelnosi /.../“, „Žmonės, aš esu turtings žmogus, žiauriai, ir jūs, kai pamatysit, kad J. iš manęs pasisavino 50 gabalų, tai yra visa tiesa.“, „Dabar vat kaip J. pasivogė tą dėžę /.../“, „J. darydavo, darė taip, kad /.../ atėmė jinai iš manęs atėmė pinigus, daiktus, mana blenderius, džiovykles.“, „/.../ tai čia yra J. pridarytas puslapis ir L., ir jie jum pradėjo pardavinėt iš G. vogtas medžiagas. Pasakysiu, iš manęs pavogė ir jum pradavinėj, pasidarę, apsimet manim.“ , „Liko jai kilogramas ar du, tai sugalvojo iš drebuluočio žele padaryt biznį ir atskiest jį dar šešis kartus.“, tokiu būdu paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, pakirto pasitikėjimą nukentėjusiaisiais, bei šmeižė J. K. ir L. K..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. L. gynėjas advokatas E. Dereškevičius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį: G. L. išteisinti kaip nepadariusį BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino byloje esančių procesinių ir kitų surašytų dokumentų liečiamumo reikalavimo aspektu, neatskleidus kaltės turinį patvirtinančių įrodymų, neaptarus nusikaltimo sudėties įrodytumo klausimo, netinkamai aiškino ir taikė BK 154 straipsnį, nusprendė G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nors, kaip rodo bylos medžiaga, jis yra nuteistas už absoliučiai teisėtą savo objektyviais duomenimis pagrįstos nuomonės, kurios reiškimo nedraudžia nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei kiti įstatymai, reiškimą. Taip pat nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, vertintinas kaip pažeidžiantis ne vien nuosprendžio surašymą reglamentuojančias baudžiamojo proceso normas, bet ignoruojant Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas, o svarbiausia, neatitinkantis Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų reikalavimų. Be to, šioje baudžiamojoje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, konkrečiai BK 30 straipsnis, todėl apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas, o G. L. – išteisintas.

Dėl netinkamo inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojančio požymio – internetinės svetainės „Facebook“, vietoje socialinio tinklo „Facebook“, teismo taip pat nepagrįstai vadinamos visuomenės informavimo priemone, netinkamo aiškinimo bei taikymo (inkriminavimo)

2.2. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintoje visuomenės informavimo priemonės sampratoje (Įstatymo 2 straipsnio 87 punktas) nėra tiesioginės nuorodos į socialinius tinklus ir jų paskyras. G. L. vertinimu, asmeninė paskyra socialiniame tinklalapyje „Facebook“ gali būti laikoma socialiniu tinklu, skirtu asmeninei komunikacijai tarp įvairių socialinių grupių ir asmenų, tačiau ji šiuo atveju visuomenės informavimo priemone nelaikytina. Nagrinėjamu atveju vertinant ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, svarbi būtent informacijos pateikimo vieta. Šiuo atveju informacijai skelbti buvo pasirinkta asmeninė (privati) socialinio tinklo „Facebook” G. L. naudojama „G. “ paskyra. Nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iškilusios abejonės teismas nevertino 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 290 kontekste, konkrečiai – nagrinėjant 4 punkto 2 dalyje įtvirtintą Elektroninės visuomenės informavimo priemonės (EVIP) apibrėžimą, nepagrįstai apsiribojo tik nemotyvuotu ir abstrakčiu „Facebook“, kaip internetinės svetainės, apibūdinimu.

2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis nelaikomi valstybės institucijų ir įstaigų (toliau – valstybės institucijos), valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų (darbuotojų) interneto tinklalapiai, skirti oficialiems dokumentams ir informacijai apie valstybės (institucijos darbą platinti, taip pat asmenų privatūs interneto tinklalapiai, kuriuose dedama informacija apie pačius interneto tinklalapių įkūrėjus, jų duomenys, kūriniai, informacija apie jų gaminamą ir parduodamą produkciją, teikiamas paslaugas ir panašiai. Nuteistojo gynėjo teigimu, socialinio tinklo asmeninėje paskyroje neviešo fizinio asmens (G. L.) paskelbtos nuomonės prilyginti visuomenės informavimo priemonei šiuo atveju ne tik negalima, bet ir teisiškai neįmanoma.

2.4. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi dviem Panevėžio apygardos teismo nutartimis, nors Lietuvos teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be to, neaišku, ar nuosprendyje minimos teismų nutartys nebuvo apskųstos kasacine tvarka ir panaikintos kaip nepagrįstos ir neteisėtos. Nurodo, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teigia, kad šiuo atveju neįmanoma įsitikinti, ar pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodomos Panevėžio apygardos teismo nutartys ir jose pateikiamos teismų teisės aiškinimo taisyklės yra suformuluotos būtent analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, dėl to jomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.

Dėl netinkamo BK 154 straipsnio 2 dalies aiškinimo bei taikymo ir nepagrįsto G. L. pripažinimo kaltu padarius netinkamai inkriminuotą nusikalstamą veiką

2.5. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal BK 154 straipsnio 2 dalies turinį akivaizdu, jog įstatymų leidėjas šią nusikalstamą veiką apibrėžė dvejose teisės normos dalyse, taip pat antroje straipsnio dalyje yra įtvirtinęs du objektyviuosius jos pasireiškimo požymius, t. y. kaip padaromą šmeižiant asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba šmeižiant asmenį per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Teigia, kad iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio motyvų neaišku, dėl kurios objektyviosios pusės įgyvendinimo G. L. pripažintas kaltu. Pažymi, kad jokių konkrečių duomenų apie J. K. individualios įmonės įsteigimą, jos pajamas, lėšas bankų sąskaitose, jų judėjimą tarp banko sąskaitų, vaistažolių įsigijimą, J. K. individualios įmonės turtą patvirtinančių dokumentų baudžiamojoje byloje inkriminuojant konkrečią nusikalstamą veiką G. L. net nebuvo surinkta, šie duomenys buvo pradėti rinkti teisminių posėdžių metu, tenkinant nuteistojo ir jo gynėjo prašymus. Iš surinktų duomenų matyti, jog ūkinė komercinė veikla gana nemažomis apyvartomis, taip pat ir minima kaltinime, iš tikrųjų vyko, byloje nustatyta, kad „blenderiai“ buvo įsigyjami, vienas iš jų yra pas K. Be to, iš J. K. pinigų siuntimų C. W., D. B. ar A. M. ir kitiems vaistažolių bei preparatų tiekėjams akivaizdu, jog G. L. ryšiais buvo naudojamasi saviems turtiniams tikslams pasiekti.

2.6. Skunde akcentuojama, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl būtina nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją. Vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas, taip pat ir per visuomenės informavimo priemonę, dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo, nes būtina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį bei norėjo paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015). Pasak apelianto, šioje byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teismui teisėtai ir pagrįstai konstatuoti, jog nusikalstama veika buvo padaryta ir G. L. yra kaltas dėl jos padarymo.

2.7. Nuteistojo gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje teismui formuluojant išvadas, faktų ir duomenų skleidimas painiojamas su G. L. nuomonės apie faktus išsakymu. Pažymi, kad asmens nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Kartu akcentuoja, kad siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės bei asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis). Nurodo, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tarp jų ir teisę laisvai reikšti savo mintis bei įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, o šiuo atveju G. L. nuomonė, išsakyta socialinio tinklo „Facebook“ privačioje paskyroje, yra jo, kaip fizinio asmens, subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, taip pat ir nuomonė, kuri, atsižvelgiant į byloje pateiktus dokumentus, turi pakankamą faktinį pagrindą, todėl akivaizdu, kad jai negalėtų būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, kaip nepagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas.

Dėl pirmos instancijos teismo kompetencijos ribų peržengimo apskaičiuojant J. K. individualios veiklos pajamas, išlaidas, tarpusavio operacijų pagrįstumą, esant specialių žinių poreikiui, neskiriant teismo ekspertizės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 286 straipsnio pagrindu

2.8. Apelianto teigimu, iš apkaltinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 38–41 lapų matyti, kad teismas, analizuodamas ne kaltinimo surinktus, o gynybos ir kaltinamojo iniciatyva iš AB „S.“ į baudžiamąją bylą išreikalautus duomenis – J. K. banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, pažeidė BPK 286 straipsnį, reglamentuojantį teismo teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva, kuomet prireikia, kaip šiuo atveju, specialių žinių finansų, pajamų ir išlaidų apskaitos, pelno apskaičiavimo klausimais. Pažymi, kad nors G. L. prašė papildyti baudžiamosios bylos medžiagą specialiu surinktų į bylą duomenų buhalteriniu ūkinės-finansinės veiklos tyrimu, tokį prašymą teismas nemotyvuotai atmetė. Teismas, ignoruodamas 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 4 straipsnio, reglamentuojančio, jog teismo ekspertizes atlieka ne patys teismai, o teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nepagrįstai išanalizavo, netiksliai įvertino ir apskaičiavo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. J. K. gavo 44 311,51 Eur pajamų, kuomet ji gavo pajamų iš viso 49 505,95 Eur, bei patyrė 49 452,83 Eur išlaidų, taigi akivaizdu, kad per teismo analizuotą laikotarpį gavus tiek, kiek nurodyta, pajamų, teismo nurodytų išlaidų patirti iš minėtų pajamų neįmanoma.

2.9. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš G. L. parodymų matyti, o taip pat ir teismo pripažįstama, kad kiek buvo medžiagų ir kiek gauta pajamų, sunku nustatyti, nes jų buvo didelis srautas ir buvo neįmanoma visko užrašyti. Nuosprendžio 6 lape užfiksuota, kad: „Grynieji pinigai buvo gaunami, kai J. važiuodavo į paštą siųsti medžiagas, ir būdavo klientų, kurie norėdavo susitikti ir jų nusipirkti ne internetu. Mažiausiai kas antrą dieną J. gaudavo pajamų grynaisiais pinigais: nuo 50 eurų iki 300 Eur, kuriuos dėdavo į piniginę, ją laikydavo ant spintos ir kiekvienas iš jų galėdavo prie tų pinigų prieiti bei jais naudotis.” Pasak apelianto, iš šių G. L. parodymų seka, kad teismas, ėmęsis byloje skaičiuoti, nustatinėti J. K. finansus, ne tik peržengė savo kompetencijos ribas, bet ir skaičiavimus atliko ne pagal išsamiai surinktus duomenis. Teigia, kad faktą, jog J. K. savo individualios veiklos metu gavo pajamas ne vien į banko sąskaitą, įrodo ir G. L. į baudžiamąją bylą pateiktas gausus susirašinėjimas su klientais, kurie, kaip matyti iš elektroninių laiškų, prašydavo susitikti prie parduotuvės ar kitoje (duomenys neskelbtini) vietoje bei vykdydavo vaistažolių pirkimo pardavimo už grynus pinigus sandorius. Taigi ne teismas, o ekspertas nustato negautos naudos (pajamų, papildomai patirtų sąnaudų) dydį, sprendžiant klausimus dėl atskirų ūkinių operacijų ar sutarčių naudingumo (pelningumo), ir pagal patvirtintas rekomendacijas, o ne pasikliaujant vien aritmetikos veiksmais. Teigia, kad teismo išvados apie J. K. gautų pajamų dydį yra nepagrįstos, teismo skaičiavimai netikslūs (sudėjus dviejų sąskaitų pajamas gaunasi iš viso 60 764,95 Eur o ne 55 619,01 Eur pajamų suma), neatitinkantys tikrovės, taigi tuo pačiu ir išvada, kad J. K., vykdydama individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., neturėjo 50 000 Eur, yra nepatikima ir aiškiai neteisinga. Be to, teismas neįvertino fakto, kad pagal G. L. į baudžiamąją bylą pateiktus (duomenys neskelbtini) operacijų ir G. L. Paypal sąskaitos duomenis, į šią (bendros veiklos) sąskaitą pateko dar 26 307,20 Eur. Tai patvirtina, kad J. K. ir jos sutuoktinis L. K. nurodomu laikotarpiu, net neskaičiuojant gautų grynųjų pinigų (dėl kurių J. K. aiškinosi VMI), bendrai disponavo daug didesne negu 50 000 Eur suma.

Dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamo vertinimo, išskirtinės reikšmės jai suteikimo

2.10. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas vienu iš G. L. kaltės įrodymų laikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) . Atkreipia dėmesį, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiant teismo ekspertę A. Ž., ji pripažino, jog jai pavedant nustatyti, kuriose vaizdo įrašo vietose yra išsakyta neigiama informacija apie J. ir L. K., pateikta kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, o kuriose kaip nuomonė, tyrimui buvo pateikta ne visa bylos medžiaga su objektyviais duomenimis, o tik vaizdo įrašo kompaktinis diskas. Be to, ekspertė nurodė, kad ji negali kritiškai vertinti jai pateiktų klausimų vienpusiškumo bei jų paviršutiniškumo, jai atliekant paskirtą užduotį, nėra reikšminga, ar tarp asmenų buvo neišspręstų turtinių ginčų, ar visi abiejų šalių įsipareigojimai buvo realiai įgyvendinti, ar yra nepasidalinta įraše minima pinigų suma. Konteksto, anot ekspertės, lingvistinis specialisto tyrimas neapima. Pažymi, kad jei ne teismo specialistė, tuomet pirmosios instancijos teismas privalėjo objektyviai ir nešališkai įvertinti ne vien tirtą vaizdo įrašą, bei ir visą baudžiamosios bylos kontekstą, su jį pagrindžiančiais bylos duomenimis. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio, rašinio ar įrašo kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir dėl specialisto išvados netinkamo įvertinimo.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo G. L. gynėjo advokato E. Dereškevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo G. L. kaltės padarius BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

7. BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

8. Pažymima, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų. Saviraiškos laisvė negali būti įgyvendinama skleidžiant apie asmenį netikras jį žeminančias ir niekinančias žinias. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016, 2K-198-697/2020). Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016, 2K-307-693/2017).

9. Minėta, kad G. L. nuteistas už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę šmeižė žmones, t. y. naudodamasis visuomenės informavimo priemone – socialiniu tinklapiu „Facebook“ savo paskyroje, pavadinimu G. L., kurios URL yra (duomenys neskelbtini), G. L., patalpino du vaizdo įrašus pavadinimais „Informacija apie rytdienos konferenciją apie incidentą prie S. Ir aferistų, vagių ir provokatorių tikslus ir veiksmus“, „antra dalis“, kuriuose paskleidė apie nukentėjusiuosius J. K. ir L. K. konstatuojamojo pobūdžio neigiamą informaciją, pasakydamas šias frazes: „J. yra apvogusi mane 50 000 eurų. Aš turiu visus įrodymus.“, „Bus važiuojama pas J., daromi filmavimai, kiek ji priplėšė. A. patvirtins, kaip ji pavogė drebuluočio dėžę iš manęs.“, „Pardavinėja mano medžiagas ir dar dar vogtas vaistažoles, vogtą mumijų. Kur yra 5 kilogramai mumijaus plius dar 5 kilogramai mumijaus milteliais, tai yra 10 kilogramų mumijaus pasisavino iš manęs ir dabar pardavinėja, pelnosi /.../“, „Žmonės, aš esu turtings žmogus, žiauriai, ir jūs, kai pamatysit, kad J. iš manęs pasisavino 50 gabalų, tai yra visa tiesa.“, „Dabar vat kaip J. pasivogė tą dėžę /.../“, „J. darydavo, darė taip, kad /.../ atėmė jinai iš manęs atėmė pinigus, daiktus, mana blenderius, džiovykles.“, „/.../ tai čia yra J. pridarytas puslapis ir L., ir jie jum pradėjo pardavinėt iš G. vogtas medžiagas. Pasakysiu, iš manęs pavogė ir jum pradavinėj, pasidarę, apsimet manim.“, „Liko jai kilogramas ar du, tai sugalvojo iš drebuluočio žele padaryt biznį ir atskiest jį dar šešis kartus.“, tokiu būdu paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, pakirto pasitikėjimą nukentėjusiaisiais, bei šmeižė J. K. ir L. K..

10. Nors apeliaciniu skundu nuteistojo G. L. gynėjas prašo priimti G. L. išteisinamąjį nuosprendį, nurodo, kad pastarasis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino G. L. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

11. Nukentėjusysis L. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad G. L. viešoje erdvėje, „Facebook“ paskyroje, paskelbė jį ir jo žmoną J. K. šmeižiančią vaizdo medžiagą. G. L. šmeižė juos, neva jie padarė nusikalstamą veiką – vagystę, nors jie jokio nusikaltimo nepadarė. Šis vaizdo įrašas sukėlė jiems labai daug neigiamų emocijų, buvo labai sunku bendrauti su artimaisiais, visi apie tai klausinėjo. Vaizdo įrašas buvo paviešintas „Facebook“ paskyroje, žmonės kreipėsi į juos, sakė pažiūrėti vaizdo įrašą apie save. Klientai įkėlė šį vaizdo įrašą į „Facebook“ puslapį „V. d.“, kurį administruoja jis ir jo žmona, šis puslapis yra atviras. Tuomet ėmė rašyti kiti žmonės, jie klausė, kas atsitiko, kodėl taip apie jį šnekama. Vaizdo įraše buvo teigiama, kad jis (L. K.) ir jo žmona yra vagys, kad jie norėjo su G. L. susidoroti. Vaizdo įrašas buvo patalpintas „ant G. L. sienos“, tai buvo viešas įrašas, G. L. socialiniame tinkle „Facebook“ turi 1 000–2 000 draugų, vaizdo įrašas buvo publikuojamas viešai. Žinutę, kad yra patalpintas šis vaizdo įrašas, atsiuntė K. G. ar A. Ž.. Įrašą buvo įkėlęs G. L., tai buvo tiesioginė transliacija. Jį (L. K.) ir jo žmoną įžeidė tai, kad G. L. vadino juos žudikais, vagimis, teigė, kad jie norėjo pastarąjį nunuodyti, kūrė kitas istorijas, neatitinkančias realybės. Nors G. L. teigė, kad jie yra vagys, žudikai, jokių ikiteisminių tyrimų, kuriuos jų atžvilgiu būtų iniciavęs G. L., nebuvo pradėta, civilinio proceso tvarka į teismą taip pat nebuvo kreiptasi, t. y. savo santykių teismine tvarka jie nesiaiškino. Jo žmona J. K. iš G. L. nieko nepavogė, neatėmė iš jo kokių daiktų – tai šmeižtas. Nukentėjusysis L. K. taip pat nurodė, kad nutraukus su G. L. bendrą veiklą, pastarasis galėjo pasiimti visus savo daiktus, taip pat ir džiovyklę, tačiau jos neėmė (3 t., b. l. 10–14).

12. Nukentėjusioji J. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nutraukus su G. L. bendrą veiklą, G. L., išvykdamas iš jų namų, pasiėmė ne visus savo daiktus, todėl ji su vyru šiuos daiktus pastarajam nuvežė. G. L. nurodytų 50 000 Eur ji nepasisavino, dėžės drebuluočio taip pat nepasisavino, iš G. L. „blenderio“ nepavogė, produktų neskiedė ir želė nepardavinėjo, dėl vagystės jos atžvilgiu nėra priimto jokio nuosprendžio, jai įtarimai dėl to nebuvo pareikšti, civilinių bylų, kuriose ji būtų atsakovė, taip pat nėra. Nurodė, kad G. L. nepagrįstą informaciją paskelbė norėdamas ją paniekinti, pažeminti. Vaizdo įrašas buvo viešas, o tai reiškia, kad matėsi, kiek žmonių jį peržiūrėjo, šiuo atveju kalbama apie tūkstančius peržiūrų. Kadangi įrašas buvo viešas, jį galėjo matyti žmonės net ir nebūdami G. L. draugais. Pažymėjo, kad teisę išsakyti nuomonę turi visi, tačiau šiuo atveju G. L. sakydamas, jog yra įrodymai, pateikė konstatuojamus teiginius. Ji jaučiasi G. L. apšmeižta (3 t., b. l. 23–29, 146–147).

13. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo. Liudytojas K. G., teisiamojo posėdžio metu perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 6–9), nurodė, kad šie parodymai yra teisingi, šiuo metu dėl praėjusio ilgo laiko tarpo jis visko tiksliai nebeprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu K. G. parodė, kad G. L., būnant jo parduotuvėje, jam sakė, jog J. ir jos vyras jį apgavo, apvogė, pasisavino apie 40 000 Eur. Tuo metu jis minėtų asmenų nepažinojo. Grįžęs į namus, socialiniame tinkle „Facebook“ rado paskyrą „V. d.“ ir parašė J. Pradėjus bendrauti, susirašinėti, jis J. paklausė, kodėl G. L. ją šmeižia. Visa tai buvo 2018 m. spalio 18 d. Pamena, kad kai pokalbio su G. L. metu jis pastarojo paklausė, kodėl nesikreipia į policiją, jeigu jį apvogė, G. L. atsakė, kad nenori to prisiminti, palieka viską taip, kaip yra. J. į jo siųstą pranešimą atsakė, kad viskas, ką pasakojo G. L., yra netiesa. 2018 m. spalio 24 d. draugė jam iš savo „Facebook“ paskyros į jo paskyra atsiuntė nuorodą į vaizdo įrašą. Vaizdo įraše jis pamatė, kaip G. L. save filmavo ir pasakojo, kad J. jį apvogė, kad jis važiuos atsiimti kažkokių daiktų. G. L. pasakymą, kad J. jį apvogė, jis suprato kaip šmeižtą. Nuorodą į vaizdo įrašą jis nusiuntė J. į paskyrą „V. d.“ (1 t., b. l. 59–60).

14. Liudytojas D. P. teisiamajame posėdyje nurodė matęs vaizdo įrašą, kuriame nukentėjusieji buvo šmeižiami, kad jie neva pasisavino G. L. pinigus, daugiau kaip 10 000 Eur, taip pat pasisavino medžiagas. Pažymėjo tikintis nukentėjusiaisiais, nes pastarieji nemeluoja, yra nuoširdūs, siekia tiesos, o G. L. meluoja „prieš visą Lietuvą“ (3 t., b. l. 110–112).

15. Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji matė vaizdo įrašą, kurį jai atsiuntė vienas asmuo iš bendraminčių grupės per programėlę „Messenger“. Vaizdo įraše G. L. kaltino J. vagystėmis, pinigų pasisavinimu. Ji gautą vaizdo įrašą nusiuntė J. i ir kitiems buvusiems bendraminčiams. Kiek pamena, vaizdo įraše buvo minima, kad J. pasisavino pinigus, buvo minimos pinigų sumos. Jos įsitikinimu, tai yra šmeižtas, kuris reiškia neteisingą informaciją, grasinantis kaltinimas viešoje erdvėje. Ji tikėjo, kad L. ir J. nepadarė to, kuo juos kaltino G. L.. Pažymėjo, kad visi buvo šokiruoti to vaizdo įrašo, nes savo nuomonę galima išsakyti ir be įžeidimų, o „Facebook“ yra socialinis tinklas, skirtas bendravimui ir masinei informacijai (3 t., b. l. 143–146).

16. Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai per programėlę „Messenger“ buvo atsiųsti du vaizdo įrašai, kuriuos ji persiuntė J. K. į paskyrą „V. d.“. Vaizdo įraše pateiktą informaciją ji suprato kaip kažkokias nesąmones (1 t., b. l. 76–77, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme (4 t. b. l. 9)).

17. G. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2018 m. spalio 24 d. 00.45 val. jis nufilmavo vaizdo įrašą ir jį įkėlė į internetą. Vaizdo įraše, kuriame yra kaltinime nurodytos citatos, jis „atvėrė širdį“, pasakė visą tiesą. Tai buvo viešas „video“, kurį galėjo pamatyti visi, įėję į jo profilį. Kiek tuo metu buvo jo profilio sekėjų, negali pasakyti, tačiau jų buvo. Puslapyje „G. “ yra apie 1 500 sekėjų ir apie 1 500–2 000 draugų. Kai jis įkėlė įrašą, kažkiek draugų jį pamatė. Tai, ką jis nurodė įraše, yra tiesa, jis išsakė faktus, nuomonės turėti nenori – jam įdomiau gyventi faktais. Į pateiktus klausimus atsakė, kad dėl vagystės į teisėsaugos institucijas jis nesikreipė, nes yra toks žmogus, paviešino „video“ tikėdamasis, kad po to jis ir K. viską išspręs. Civiline tvarka į teismą jis taip pat nesikreipė, vartotojų teisės jam neįdomios, jis tam neturi laiko. Susitarimo su K., kaip jie skirstys ir dalins pelną ar pajamas, nebuvo, nebuvo nustatytos tvarkos, kaip jie disponuos pinigais (4 t., b. l. 9–15).

18. Byloje esančiame kompaktinio disko apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su dviem vaizdo įrašais, kurį pateikė pareiškėja J. K.. Atidarius kompaktinį diską, matyti, kad jame yra vaizdo įrašai pavadinimais: „apie incidentą prie S. I-a dalis“, „apie incidentą prie S. 2-a dalis“. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „apie incidentą prie S. I-a dalis“ matyti, kad nuo 2:36 vyriškis ilgais plaukais ir ilga barzda, galimai G. L., filmuojasi ir sako: „Siuntiniai vėluoja dėl J. . J. yra apvogusi mane 50 000 eurų. Aš turiu visus įrodymus, o jetus, mes važiuosim pas J., mes filmuosim. Imsim daiktus, nes yra mane apiplėšę mane yra apiplėšę, žmonės. Mes geriau viską paviešinsim ir viską išaiškinsim ir toliau gyvensim gyvenimus. Man atsibodo aš nebegaliu dirbt kol vykst visas šitas košmaras. Visa šita, kaip pasakyt, provokacija prieš mane.“ Nuo 7:43 galimai G. L. sako: „Dabar vyks susinaikinimas, aš dabar už kiaušių paimsiu visus. Bus važiuojama pas J., daromi filmavimai, kiek ji prisiplėšė. A. patvirtins, kaip ji pavogė iš manęs drebuluočio dėžę. Kaip pardavinėjo ir sukūrė jo puslapį. Sukūrė puslapį V. d.. Pardavinėja mano medžiagas ir dar vogtas vaistažoles, vogtą mumijų, kur yra 5 kg mumijaus plius dar yra 5 kg mumijaus milteliais. 10 kg mumijaus pasisavino iš manęs ir dabar pardavinėja, pelnosi iš manęs, trina rankelėm, vo tą G. sunaikinom. Nuo 11:58 galimai G. L. sako: „Žmonės, aš esu turtings žmogus žiauriai ir jūs kai pamatysit, kad J. iš manęs pasisavino 50 gabalų, tai yra visa tiesa. Iš pradžių man atrodė 20 po to aš pažiūriu pažiūriu da tas tas 30 tas tas tas 35, 40, 5 nu ant gala 50 kokį gabalų ir S. čia kur pastačiau į S. yra sudėta jau 17 000 eurų ir stačiau aš tą S. dieną naktį dirbau. Man J. sakydava tu tik po 2 val. miegi, žinot kas man buva...“ Nuo 2:45 galimai G. L. sako: „Čia tiem visiem J. čia bus filmuojama aš važiuosiu atsiimt savo daiktus ji ten gali rodyti savo įmones ne įmones yra visa istorija žmonės viską matė ėėė.“ Nuo 09:50 galimai G. L. sako: „...pas J. tenais buva viska ten tuo momentu aš buvau pas J. tenai pas tuos nusikaltėlius žudikus pas tuos verslo perėminėtojus pas tuos ką jie galvoja, kad aš 50 000 negaliu uždirbt per kelis mėn“. Nuo 12:18 galimai G. L. sako: „Tai va, dabar reikės supakuot tiek tuos pačius L. pavyzdžiui dabar va taip man davė tą drebuluotį ir aš pradėjau tą drebuluotį jum tiekt ir sau“. Nuo 19:11 galimai G. L. sako: „Ir J. žinokit bus menedžeris ir dar yra D. mūsų darbuotojas, bet jis dabar 2 dienas yra kažkur išėjęs aš nežinau ar ten J. bando jį pervogt (neaiškiai girdisi žodis), ar dar kažkas dėl to, kad jis dabar nu kaip sakant nesuprasi ten banda būk gers būk su mumis būk su mumis, nes mum bus amen, nes mes sudegsim, jeigu visi tiesą sužinos, jeigu visi tiesą sužinos, kad jum skiedė drebuluotį 6 kartus labiau. Suprantat ką padarė J., kai paėmė tą dėžę. A. patvirtins rytoj įėjus į konferenciją“. Nuo 22:04 galimai G. L. sako: „Dabar vat kaip J. pasivogė tą dėžę, o ta A. yra mana nu kaip A. dirb S., žinot, kur yra H. C. L., ten yra mūsų S. kaip sakant padalinys Anglijoj.“ Nuo 22:40 galimai G. L. sako: „Dabar sekantis yra dalyks, J. darydava darė taip, kad jinai kaip mane atėmė jinai iš manęs atėmė pinigus, daiktus, mana blenderius, džiovykles <...>“. „Aš galvojau, kad čia ramiai, kaip sakant apiplėšė nuėja nu ir viskas, bet ne, žiūriu pradėja kariaut, o karas prasidėjo žinot kokiu būdu? Karas prasidėjo J. nuo tada su manim jinai pradėjo kariaut va čia dabar vat, kad aš neleidau jumis apgaut. Jinai kai jai pradėjo baiginėtis ta dėžė, kurią A. nusiuntė jai, jinai jos man nedavė ir jinai įkūrė tokį puslapį vaistinis drebuluotis, tai čia yra J. pridarytas puslapis ir L. ir jie jum pradėjo pardavinėt iš G. vogtas medžiagas. Pasakysiu iš manęs pavogė ir jum pardavinėj, pasidarę apsimet manim. 26:08 galimai G. L. pasižiūrėjęs nurodo, kad yra 16 žmonių (tiek stebi vaizdo įrašą). Po to galimai G. L. rodo vaizdo įrašą iš savo telefono ir 26:47 nurodo, kad: „P. bus labanaktis ir J. labanaktis ir L. L. mama yra prokurorė, jiem nepadės jokie prokurorai čia. Čia nieks nepadės čia visiem tiem nusikaltėliam“. 32:35 galimai G. L. sako: „Dėl ko čia visa Lietuva turi kentėt ir jum skiest tuos drebuluočius ir pardavinėt už didesnes kainas. Pasibaigė tai J. tas drebuluotis, pradėja jinai kariaut. Lika jai kilograms ar du, tai sugalvoja iš drebuluočio žele padaryt biznį ir atskiest jį dar 6 kartus. Gavos, kad į auksinį va į tą drebuluotį tu gali 6 puslitriukus gaut. Tu įsivaizduoji paėmė 50 g drebuluočio ir padarys 6 stiklainiukus ir parduod už 60 eurų. Jumis pradėjo apgaudinėt visus žmones. A jum malonu yra taip, kai jumis apgaudinėj? Jum patink taip, o po to saka G. toks anoks. Kiek galim čia. Būkit žmonės baigiam tą nesąmonę.“ (1 t., b. l. 113–116).

19. 2018 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaizdo įrašuose „apie incidentą prie S. I-a dalis“ ir „apie incidentą prie S. II-a dalis“ įrašytoje G. L. kalboje nustatyti tokie pasakymai, kuriuose neigiama informacija apie asmenis J. ir L. pateikta kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija: „J. yra apvogusi mane 50 000 eurų. Aš turiu visus įrodymus.“, „Bus važiuojama pas J., daromi filmavimai, kiek ji prisiplėšė. A. patvirtins, kaip ji pavogė drebuluočio dėžę iš manęs.“; „Pardavinėja mano medžiagas ir dar vogtas vaistažoles, vogtą mumijų. Kur yra 5 kilogramai mumijaus plius dar dar yra 5 kilogramai mumijaus milteliais, tai yra 10 kilogramų mumijaus pasisavino iš manęs ir dabar pardavinėja, pelnosi /.../“; „Žmonės, aš esu turtings žmogus, žiauriai, ir jūs, kai pamatysit, kad J. iš manęs pasisavino 50 gabalų, tai yra visa tiesa.“; „Dabar vat kaip J. pasivogė tą dėžę/.../“; „J. darydavo, darė taip, kad/../ atėmė jinai iš manęs atėmė pinigus, daiktus, mana blenderius, džiovykles.“; „/.../tai čia yra J. pridarytas puslapis ir L., ir jie jum pradėjo pardavinėt iš G. vogtas medžiagas. Pasakysiu, iš manęs pavogė ir jum pardavinėj, pasidarę, apsimet manim.“; „Liko jai kilogramas ar du, tai sugalvojo iš drebuluočio žele padaryt biznį ir atskiest jį dar šešis kartus.“. Vaizdo įrašuose „apie incidentą prie S. I-a dalis“ ir „apie incidentą prie S. II-a dalis“ įrašytoje G. L. kalboje nustatyti tokie pasakymai, kuriuose neigiama informacija apie asmenis J. ir L. pateikta ne kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, o kaip nuomonė: „Dėl to, kad J. reikėjo sunaikint G. ir perimt jo verslą/..../“; „Dėl to, kad dvi administratorės, kurias J. perverbavo meluodama, viską ten meluodama, išėjo/.../“; „/.../ ir dar yra D., mūsų darbuotojas, bet jis dabar dvi dienas kažkur yr išėjęs, aš nežinau, ar ten J. bando jį pervogt/.../“; „P. bus labanaktis ir J. labanaktis, ir L. . L. mama yra prokurorė. Jiem nepadės jokie prokurorai čia. Čia nieks nepadės čia visiem tiem nusikaltėliam.“; „Pasibaigė tai J. tas drebuluotis, pradeja jinai kariaut/.../Jumis pradėja apgaudinėt visus, žmonės“. Šios išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad konstatuojamojo pobūdžio informacija laikomi tvirtinimai apie konkrečiai nurodomus tikrovės faktus, pateikti kaip objektyvi tiesa, kai pasisakymuose nėra išreikštas kalbančiojo netikrumas dėl pateiktos informacijos, neparodoma, kad pateiktas subjektyvus požiūris. Šiais teiginiais tvirtinama, kad asmuo pažeidė kokias nors visuomenės gyvenimo ar teisės normas. Jei pasisakyme išsakomas vertinimas, svarstymas, kalbančiojo požiūris į tikrovės dalykus, jei kalbantysis tam tikromis kalbos priemonėmis parodo, kad jo pasisakymai yra jo mąstymo rezultatas, tokie pasisakymai laikomi nuomone (1 t., b. l. 122–126).

20. Ekspertė A. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad per abu įrašus ji turėjo atskirti, kur yra neigiama informacija apie du žmones – J. ir L. Nurodė, kad konstatuojamojo pobūdžio informacija yra laikomi tokie tvirtinimai apie konkrečiai nurodomus tikrovės faktus, kurie pateikiami kaip objektyvi tiesa – žmogus visiškai neparodo jokių netikrumą, abejones rodančių kalbos priemonių. Tais teiginiais turėtų būti tvirtinama kažkas iš tikrųjų neigiamo, kad asmuo pažeidė kokias nors visuomenės gyvenimo ar teisės normas. Jei pasakyme išsakomas vertinimas, subjektyvus požiūris, svarstymas, jei kalbantysis tam tikromis kalbos priemonėmis rodo, kad jis abejoja, tie pasakymai laikomi nuomone. Pažymėjo, kad šiuo atveju neturėtų reikšmės jokie papildomi duomenys ar papildomi dokumentai, nes jai tyrėjos buvo pateikti konkretūs klausimai ir ji į juos atsakė. Kaip jai buvo suformuluoti klausimai, taip ji atsakė – jai netrūko jokios informacijos atsakyti į tuos suformuluotus klausimus. Ne jos vertinimo dalykas yra vertinti, ar tarp asmenų buvo skola, ar įsipareigojimai yra užbaigti ir ar yra pasisavinta įraše minima pinigų suma. Įraše yra pasakytas žodis „apvogusi“, todėl neanalizuos, kaip būtų, jei būtų pasakyti kiti žodžiai. Jei būtų buvę pasakyti kiti žodžiai, tai apie juos ir būtų galvojusi. Jos išvada yra susijusi su dviem kompaktiniais diskais, esančiais byloje, ir su jame užfiksuota informacija, t. y. G. L. pasisakymu, o kito konteksto, kuris yra baudžiamojoje byloje, jos lingvistinė specialisto išvada neapima (6 t., b. l. 97–98).

21. Bylos duomenimis J. K. ir L. K. neteisti, jų atžvilgiu nebuvo pradėtų ir nutrauktų ikiteisminių tyrimų (1 t., b. l. 41, 56), administracine tvarka bausti tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 38–40, 53–55).

22. Minėta, kad šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuteistojo G. L. teigimu, vaizdo įraše, kuriame yra kaltinime nurodytos citatos, jis pasakė visą tiesą, išsakė faktus, o ne nuomonę. Pažymėjo, kad nuomonės turėti jis nenori – jam įdomiau gyventi faktais. Taigi neteisus nuteistojo gynėjas skunde teigdamas, kad G. L. yra nuteistas už objektyviais duomenimis pagrįstos nuomonės reiškimą – pats G. L. aiškiai nurodė, kad jis išsakė faktus, o ne nuomonę. Iš pirmiau minėtos specialisto išvados ir specialistės paaiškinimų, duotų teisme, matyti, kad kaltinime G. L. nurodytos jo pasakytos frazės yra neigiama konstatuojamojo pobūdžio informacija. Nuteistojo G. L. vaizdo įraše nurodytos informacijos, kad J. K. pavogė iš jo 50 000 Eur, dėžę drebuluočio, pardavinėja vogtas vaistažoles, vogtą mumijų, atėmė iš G. L. daiktus, jo „blenderius“, džiovykles, apgaudinėja žmones darydama drebuluočio želė ir jį skiesdama šešis kartus, kad J. K. ir L. K., apsimetę juo (G. L.) pardavinėja iš jo vogtas medžiagas, yra jį apiplėšę, nepatvirtina jokie bylos duomenys, nors G. L. socialiniame tinklapyje patalpintuose vaizdo įrašuose tvirtino, kad jis turi visus įrodymus, jog J. K. jį apvogė. Kaip minėta, bylos duomenimis J. K. ir L. K. yra neteisti, jų atžvilgiu nebuvo pradėtų ir nutrauktų ikiteisminių tyrimų, administracine tvarka bausti tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad pats nuteistasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis dėl vagystės į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes yra toks žmogus, civiline tvarka į teismą jis taip pat nesikreipė, vartotojų teisės jam neįdomios, jis tam neturi laiko. Nors savo apsisprendimą nesikreipti į teisėsaugos institucijas G. L. motyvavo tuo, kad jis yra žmogus, kuris nesikreipia į jas, siekia pats viską išsiaiškinti, be to, tam jis neturi laiko, labai abejotina, kad žmogus, iš kurio pagrobtas didelės vertės turtas, nesikreiptų į teisėsaugos institucijas, siekdamas jį atgauti.

23. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą visuomenės informavimo priemonė – tai laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Taigi nuteistojo gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintoje visuomenės informavimo priemonės sampratoje nėra tiesioginės nuorodos į socialinius tinklus ir jų paskyras, nereiškia, kad jie nelaikytini priemone, kuria viešai skleidžiama informacija. Atkreipiamas dėmesys, kad pats G. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog jis 2018 m. spalio 24 d. 00.45 val. nufilmuotą vaizdo įrašą įkėlė į internetą, tai buvo viešas „video“, kurį galėjo pamatyti visi, įėję į jo profilį. Kai jis įkėlė įrašą, kažkiek draugų jį pamatė, puslapyje „G.“ yra apie 1 500 sekėjų ir apie 1 500–2 000 draugų. Taigi pats nuteistasis patvirtino, kad jis viešai paskleidė apie J. K. ir L. K. konstatuojamojo pobūdžio informaciją, t. y. pasirinko tokį būdą spręsti tarp jo ir K. kilusius nesutarimus, kaip nurodė teisiamajame posėdyje, paviešino „video“, tikėdamasis, kad po to jis ir K. viską išspręs. Nukentėjusiųjų parodymus, kad G. L. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie juos tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti juos arba pakirsti pasitikėjimą jais, patvirtina ne tik paties G. L. parodymai, bet ir šios nutarties 13–16 punktuose nurodyti liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad jie matė G. L. viešoje erdvėje patalpintą vaizdo įrašą, jį nusiuntė nukentėjusiajai J. K., o liudytoja R. M. šį įrašą nusiuntė dar ir kitiems asmenims.

23. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad G. L. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie J. K. ir L. K. yra nukentėjusiuosius šmeižianti, t. y. neigiamo pobūdžio, juos paniekinanti ir pažeminanti, pakertanti pasitikėjimą jais. Akivaizdu, kad G. L. veikė sąmoningai, suvokdamas, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiaisiais ir to norėdamas, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Bylos duomenimis G. L. ir nukentėjusieji tam tikrą laiką vykdė bendrą veiklą, G. L. netgi gyveno nukentėjusiųjų namuose, o tarp jų kilus nesutarimams, šią situaciją nutarė išspręsti neteisėtu būdu – apšmeiždamas J. K. ir L. K., nors ir suprato, kad tokie ginčai turi būti sprendžiami kreipiantis į teisėsaugos institucijas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusieji buvo kaltinami viešai, per visuomenės informavimo priemonę – jis internetinėje svetainėje „Facebook“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusiuosius, siekdamas pakirsti pasitikėjimą jais, ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje. Taigi neteisus nuteistojo gynėjas skunde teigdamas, kad iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, dėl kurios objektyviosios pusės įgyvendinimo G. L. pripažintas kaltu.

24. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktą išaiškinimą esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, taip pat ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (be kita ko), ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-648/2020). Dėl to sutikti su skundo argumentu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos teismo nutartimis, priimtomis baudžiamosiose bylose Nr. 1A-81-491/2019 ir 1A-72-49/2020, nėra pagrindo.

25. Atsakant į nuteistojo G. L. gynėjo skundo argumentą, kad inkriminuojant jam nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, jokių konkrečių duomenų apie J. K. individualios įmonės įsteigimą, jos pajamas, lėšas bankų sąskaitose, jų judėjimą tarp banko sąskaitų, vaistažolių įsigijimą, J. K. individualios įmonės turtą patvirtinančių dokumentų baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta, pažymima, kad BK 154 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nusikalstamų veikų asmens garbei ir orumui, o ne finansų sistemai, todėl minėti duomenys šiuo atveju neturėjo būti renkami.

26. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad priešingai negu teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, teismas, spręsdamas G. L. kaltės klausimą, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, o ne vien tirtą vaizdo įrašą, ir vienu iš nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų pagrįstai laikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir išanalizavo visus bylos įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam iš jų (taip pat ir specialisto išvadai) nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino kartu su kitais bylos įrodymais – paties nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kompaktinio disko apžiūros protokolu bei kita bylos medžiaga ir pagrįstai pripažino G. L. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Tai, kad minėtoje specialisto išvadoje pateiktos kitokios išvados, negu norėtų nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nepaneigia specialisto išvados pagrįstumo ir nereiškia, kad teismas, ja remdamasis, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Šiame kontekste taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nors ekspertė A. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jai tyrimui buvo pateiktas kompaktinis diskas su dviem vaizdo įrašais apie „S.“ ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame buvo iššifruoti atskiri kalbos fragmentai, kartu ji pažymėjo, kad atsakant į suformuluotus klausimus jokios informacijos jai netrūko, jokie papildomai pateikti duomenys šiuo atveju reikšmės nebeturėtų, nes tokio plataus konteksto, kaip byloje surinkta medžiaga apie asmenų bendradarbiavimą, bendrą ūkinę komercinę veiklą, turto dalybas, lingvistas nevertina. Tai, ar tarp asmenų buvo skola, ar įsipareigojimai yra įvykdyti, ar yra pasisavinta įraše minima pinigų suma nėra jos vertinimo dalykas. Jos išvada yra susijusi su dviem kompaktiniais diskais, esančiais byloje, ir su juose užfiksuota informacija, t. y. G. L. pasisakymu, o kito konteksto, kuris yra byloje, jos lingvistinė specialisto išvada neapima (6 t., b. l. 97–98).

27. Sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju asmens garbė ir orumas galėtų būti ginami švelnesnėmis priemonėmis (CK 2.24 straipsnis), nėra pagrindo. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šmeižimo nusikaltimo objektyviuosius požymius sudaro paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi civilinis deliktas asmens garbės ir orumo pažeidimas ir nusikaltimas šmeižimas negali būti sutapatinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013). Nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmuose nustatyta ne civilinio delikto, o nusikaltimo sudėtis.

28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas, skunde tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o konkrečiai – BK 30 straipsnį, visiškai šio teiginio neargumentavo, teisėjų kolegija dėl BK 30 straipsnio, kuriame įtvirtinta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – profesinių pareigų vykdymas, taikymo nagrinėjamoje byloje, nepasisako.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų

29. Nuteistasis apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad skundžiamas nuosprendis surašytas pažeidžiant ne tik nuosprendžio surašymą reglamentuojančias baudžiamojo proceso kodekso normas, bet ignoruojant Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas, o svarbiausia, jis neatitinka Teisėjų tarybos 2016-05-27 nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų reikalavimų. Sutikti su šiais skundo argumentais nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jis surašytas nepažeidžiant nuosprendžio surašymą reglamentuojančių baudžiamojo proceso kodekso normų, be to, apeliantas konkrečiai nenurodė, kokių Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatų teismas, surašydamas nuosprendį, privalėjo laikytis, tačiau jų nesilaikė. Dėl teismo nuosprendžio neatitikimo Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų reikalavimų pažymima, kad jie yra rekomendacinio pobūdžio ir nepakeičia įstatymuose ar nusistovėjusioje teismų praktikoje teismo sprendimams nustatytų reikalavimų, juose tik nustatytos rekomendacijos, dėl to šių rekomendacijų nesilaikymas reikšmės nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui negali turėti ir neturi.

30. G. L. teigimu, teismas, analizuodamas ne kaltinimo surinktus, o gynybos ir jo iniciatyva į baudžiamąją bylą išreikalautus duomenis – J. K. banko sąskaitų išrašus, pažeidė BPK 286 straipsnį, reglamentuojantį teismo teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva, kuomet prireikia, kaip šiuo atveju, specialių žinių finansų, pajamų ir išlaidų apskaitos, pelno apskaičiavimo klausimais. Atsakant į šį skundo argumentą pažymima, kad teismas neprivalėjo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymo skirti byloje apskaitos ir finansų ekspertizę ir pagrįstai šio prašymo netenkino (6 t., b. l. 100–102), nes šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl G. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, o ne dėl nukentėjusiosios J. K. kaltės padarius BK numatytą nusikalstamą veiką finansų sistemai. Kartu šiuo aspektu pažymima, kad proceso dalyvių pateiktų prašymų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-942/2016). Nors teismas be pagrindo analizavo ir vertino J. K. banko sąskaitas, jos pajamas ir išlaidas, tai nėra pagrindas išvadai, kad teismas peržengė savo kompetencijos ribas. Pažymėtina, kad teismas turi būti aktyvus siekdamas išaiškinti tiesą nagrinėjamoje byloje ir iškilus abejonėms išnaudoti visas proceso galimybes joms pašalinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2021).

31. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. L. veikai baudžiamasis įstatymas – BK 154 straipsnio 2 dalis – pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pritaikytas tinkamai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepadaryta.

32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį nuteistojo G. L. gynėjo skunde nurodytais motyvais ir pastarąjį išteisinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. L. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasBoleslovas KalainisVidmantas Mylė