- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-21
- Bylos Nr.
- eI3-1997-764/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 68-36.
Paaiškina, kad atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2025 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 68-36 (toliau – Sprendimas) nusprendė neatnaujinti pareiškėjai S. S. skundo dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI, Inspekcija) 2025 m. kovo 5 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (31.49 Mr) FR0682-50 panaikinimo padavimo termino. Atsakovė Sprendime nurodė, kad pareiškėja skundą dėl Inspekcijos 2025 m. kovo 5 d. sprendimo turėjo pateikti iki 2025 m. kovo 31 d., tačiau prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pateikė 2025 m. balandžio 14 d. Laikė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų įrodymų, jog terminas praleistas dėl išskirtinių, objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.
Nurodo, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 152 straipsnio 1 dalį skundas centriniam mokesčių administratoriui gali būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Pirmiau aptartas terminas nėra naikinamasis - tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, teisinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Šiuo gi atveju įstatymo leidėjas neįžvelgė, kad MAĮ įtvirtinto termino pateikti skundą centriniam mokesčių administratoriui atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus bei, kas svarbu, nenustatė galutinės termino atnaujinimo ribos. Atsakovė Sprendime nepateikė motyvų, kaip pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo peržiūrėjimo paduoti tenkinimas pažeistų visuomenės ir/ar mokesčių administratoriaus teisėtus interesus, - akivaizdu, kad tarp mokesčių mokėtojos (pareiškėjos) ir mokesčių administratoriaus kilęs mokestinis ginčas, dėl jo aplinkybių vertinimo pareiškėja yra pateikusi motyvuotą skundą (skundo Priedas Nr. 4), kas sąlygotų pareiškėjos teisėtą lūkestį, jog jos ginčas su mokesčių administratoriumi bus išnagrinėtas iš esmės; kita vertus, viešas interesas irgi signalizuotų, kad tos individualios mokestinio ginčo aplinkybės bei išvados dėl jo reikšmingos ne tik tarp pareiškėjos ir mokesčio administratoriaus kilusiam individualiam ginčui, tačiau jos reikšmingos formuojant ir praktiką tokio pobūdžio mokestiniuose ginčuose, susijusiuose ir su šeimos teisiniais santykiais, kada vienas iš sutuoktinių verčiasi verslu ir pajamos iš to nėra naudojamos šeimos interesais. Atsisakymas nagrinėti mokestinį ginčą iš esmės tuo pagrindu, kad pareiškėja nedaug praleido terminą skundui paduoti, nėra teisingas, sąžiningas bei pagrįstas, - tuo labiau, kad juo faktiškai ignoruotos pareiškėjos nurodytos konkrečios svarbios priežastys, dėl ko pareiškėja minėtą terminą praleido. Jeigu Inspekcijai trūko kokio nors pobūdžio dokumento, patvirtinančio pareiškėjos nurodytas priežastis, įstatymas nedraudė Inspekcijai pareikalauti iš pareiškėjos papildomos medžiagos, kad priimti pagrįstą bei motyvuotą nusprendimą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėja skundo dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo peržiūrėjimo nepateikė įstatyme nustatytu terminu, nes šio termino eigos laikotarpyje sirgo jos nepilnametis sūnus H. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaip matyti iš Informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 2 d., pareiškėja nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2025 m. sausio 13 d. sirgo. Vėliau slaugė sergantį nepilnametį sūnų H. S. nuo 2025 m. kovo 18 d. iki 2025 m. kovo 28 d. Tuoj po nepilnamečio sūnaus H. S. sirgimo pasibaigimo vėl susirgo ir pati pareiškėja, tačiau nedarbingumo neėmė, nes nerimavo, kaip darbdavio bus pasižiūrėta, kada ji prieš tai tokį ilgą laiką sirgo (nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2025 m. sausio 13 d.). O skundo dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo peržiūrėjimo padavimo terminas pasibaigė 2025 m. kovo 31 d., - tai yra praėjus vos 3 kalendorinėms dienoms po to, kai išgijo nepilnametis vaikas (tačiau vėl susirgo pareiškėja, - tačiau ir sirgdama dar turėjo rūpintis nepilnamečiu vaiku H. S.). Taigi pareiškėja dėl objektyvių aplinkybių (jos nepilnamečio vaiko H. S. ir jos pačios ligų) negalėjo nei įsigilinti į vietos mokesčių administratoriaus sprendimo turinį bei jo pasekmes jai, nei galėjo laiku paruošti skundą dėl jo peržiūrėjimo bei jį pateikti centriniam mokesčių administratoriui. Mokestinis ginčas tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus nėra paprastas, aplinkybės pakankamai sudėtingos, tad susirgus pareiškėjos nepilnamečiam sūnui H. S., o vėliau ir pačiai pareiškėjai, nedaug praleistas terminas neturėtų tapti kliūtimi atnaujinti pareiškėjai terminą bei mokestinį ginčą išnagrinėti iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2025 m. sausio 29 d. patikrinimo aktą Nr. (31.49 Mr) FR0680-30 (toliau – Patikrinimo aktas). Inspekcija 2025 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (31.49 Mr) FR0682-50 Patikrinimo aktą patvirtino (toliau — Inspekcijos Sprendimas). Inspekcijos Sprendimas 2025 m. kovo 5 d. buvo įkeltas į Mano VMI ir 2023 m. kovo 10 d. perskaitytas. Pareiškėja VMI 2025 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos Sprendimo paduoti. VMI 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 68-30 „Dėl S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) skundo trūkumų šalinimo” nustatė pareiškėjai 15 dienų terminą trūkumams pašalinti: pateikti MAĮ 153 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkantį skundą. Pareiškėja trūkumus pašalino, pateikė 2025 m. gegužės 21 d. skundą. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos 2025 m. balandžio 14 d. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos Sprendimo pateikti, 2025 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 68-36 nusprendė neatnaujinti pareiškėjos 2025 m. gegužės 21 d. skundo dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo padavimo termino. Pareiškėja nesutikdama su VMI 2025 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 68-36 pateikė skundą Teismui. Pareiškėja nurodo, kad skundo dėl Inspekcijos Sprendimo nepateikė įstatyme nustatytu terminu, nes šio termino eigos laikotarpyje sirgo jos nepilnametis sūnus H. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Pareiškėja teigia, kad nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2025 m. sausio 13 d. sirgo. Vėliau slaugė sergantį nepilnametį sūnų H. S. nuo 2025 m. kovo 18 d. iki 2025 m. kovo 28 d. Tada susirgo ir pati pareiškėja, tačiau nedarbingumo neėmė, nes nerimavo, kaip į tai pasižiūrės darbdavys, kadangi ji prieš tai ilgą laiką sirgo (nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2025 m. sausio 13 d.). Skundo dėl Inspekcijos Sprendimo padavimo terminas pasibaigė 2025 m. kovo 31 d., - tai yra praėjus vos 3 kalendorinėms dienoms po to, kai išgijo nepilnametis vaikas (tačiau vėl susirgo pareiškėja, - tačiau ir sirgdama dar turėjo rūpintis nepilnamečiu vaiku H. S.). Pareiškėja teigia, kad ji dėl objektyvių aplinkybių (jos nepilnamečio vaiko H. S. ir jos pačios ligų) negalėjo nei įsigilinti į Inspekcijos Sprendimo turinį bei jo pasekmes jai, nei laiku paruošti skundą dėl jo peržiūrėjimo bei jį pateikti Centriniam mokesčių administratoriui. Nurodo, kad mokestinis ginčas tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus nėra paprastas, aplinkybės pakankamai sudėtingos, tad susirgus pareiškėjos nepilnamečiam sūnui H. S., o vėliau ir pačiai pareiškėjai, nedaug praleistas terminas neturėtų tapti kliūtimi atnaujinti Pareiškėjai terminą bei mokestinį ginčą išnagrinėti iš esmės.
Teigia, jog pagal MAĮ 152 str. 1 dalies nuostatas skundas Centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Teismų praktikoje administracinio sprendimo įteikimas per Mano VMI pripažįstamas kaip tinkamas įteikimo būdas, įteikimo momentu laikant sprendimo perskaitymo laiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-264-815/2023; LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1082-821/2023, LVAT 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-147-556/2019). Nagrinėjamos bylos atveju, Inspekcijos Sprendimas 2025 m. kovo 5 d. buvo įkeltas į Mano VMI ir 2023 m. kovo 10 d. perskaitytas. Taigi Pareiškėja turėjo skundą dėl Inspekcijos Sprendimo pateikti iki 2025 m. kovo 31 d., tačiau prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pateikė 2025 m. balandžio 14 d. Pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėja 2025 m. balandžio 14 d. prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad pavėlavo apskųsti Inspekcijos Sprendimą, nes augina mažametį sūnų, kuris stipriai sirgo, vėliau pareiškėja apsirgo ir pati. Pareiškėja šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų Centriniam mokesčių administratoriui nepridėjo. Atsižvelgiant į minėtas bylos aplinkybes, į tai, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, ir nepateikė jokių dokumentų/ įrodymų, kad terminas praleistas dėl išskirtinių, objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą Centrinis mokesčių administratorius ginčo Sprendimu netenkino. Pareiškėja kartu su skundu Teismui pateikė sūnaus H. S. gimimo įrašą, Sodros informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 2 d., kuriais grindžia, kad terminą praleido dėl objektyvių aplinkybių (jos nepilnamečio vaiko H. S. ir jos pačios ligų). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens liga pati savaime negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2017 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-6-662/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-247-438/2017). Liga svarbia priežastimi termino atnaujinimui gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, jog ribojo asmens teises pačiam arba pasitelkus kitus asmenis nustatyta tvarka kreiptis į teismą (žr. LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-18-968/2020). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokį pareiškėjos negalavimo pobūdį. Pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai byloje nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos/ jos sūnaus liga (sveikatos būklė) ribojo jos galimybes pačiai arba per įgaliotus asmenis paduoti skundą. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, galima daryti išvada, kad VMI išsamiai ir motyvuotai išdėstė savo sprendimą, todėl pareiškėjos skundas yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2025 m. sausio 29 d. patikrinimo aktą Nr. (31.49 Mr) FR0680-30.
Pareiškėja VMI 2025 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos Sprendimo paduoti.
VMI 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 68-30 „Dėl S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skundo trūkumų šalinimo” nustatė pareiškėjai 15 dienų terminą trūkumams pašalinti: pateikti MAĮ 153 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkantį skundą.
Pareiškėja trūkumus pašalino, pateikė 2025 m. gegužės 21 d. skundą.
VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos 2025 m. balandžio 14 d. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos Sprendimo pateikti, 2025 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 68-36 nusprendė neatnaujinti pareiškėjos 2025 m. gegužės 21 d. skundo dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo padavimo termino.
Pareiškėja nesutikdama su VMI 2025 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 68-36 pateikė skundą Teismui. Pareiškėja nurodo, kad skundo dėl Inspekcijos Sprendimo nepateikė įstatyme nustatytu terminu, nes šio termino eigos laikotarpyje sirgo jos nepilnametis sūnus H. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2025 m. sausio 13 d. sirgo. Vėliau slaugė sergantį nepilnametį sūnų H. S. nuo 2025 m. kovo 18 d. iki 2025 m. kovo 28 d. Tada susirgo ir pati pareiškėja, tačiau nedarbingumo neėmė, nes nerimavo, kaip į tai pasižiūrės darbdavys, kadangi ji prieš tai ilgą laiką sirgo (nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2025 m. sausio 13 d.). Skundo dėl Inspekcijos Sprendimo padavimo terminas pasibaigė 2025 m. kovo 31 d., - tai yra praėjus vos 3 kalendorinėms dienoms po to, kai išgijo nepilnametis vaikas (tačiau vėl susirgo pareiškėja, - tačiau ir sirgdama dar turėjo rūpintis nepilnamečiu vaiku H. S.). Pareiškėja teigia, kad ji dėl objektyvių aplinkybių (jos nepilnamečio vaiko H. S. ir jos pačios ligų) negalėjo nei įsigilinti į Inspekcijos Sprendimo turinį bei jo pasekmes jai, nei laiku paruošti skundą dėl jo peržiūrėjimo bei jį pateikti Centriniam mokesčių administratoriui. Nurodo, kad mokestinis ginčas tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus nėra paprastas, aplinkybės pakankamai sudėtingos, tad susirgus pareiškėjos nepilnamečiam sūnui H. S., o vėliau ir pačiai pareiškėjai, nedaug praleistas terminas neturėtų tapti kliūtimi atnaujinti pareiškėjai terminą bei mokestinį ginčą išnagrinėti iš esmės.
MAĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.
Minėto MAĮ 152 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Minėtas prašymas turi būti išnagrinėtas per skundui, paduodamam dėl mokestinio ginčo, išnagrinėti nustatytą terminą.
Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2563-575/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes (žr., pvz., 2018 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1024-575/2018). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007). Nepagristai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-264-815/2023).
Taikydamas šią normą, LVAT savo praktikoje yra nustatęs, kad MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (pvz. LVAT 2010-11-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010).
Minėto MAĮ 152 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui.
Dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojui reguliuoja MAĮ 164 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad „Dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant.“ Šio straipsnio 3 dalis nustato: „Registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.“
Byloje nustatyta, jog Inspekcijos Sprendimas 2025 m. kovo 5 d. buvo įkeltas į Mano VMI ir 2023 m. kovo 10 d. perskaitytas. Taigi pareiškėja turėjo skundą dėl Inspekcijos Sprendimo pateikti iki 2025 m. kovo 31 d., tačiau prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pateikė 2025 m. balandžio 14 d. Pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Pažymėtina, jog pareiškėja 2025 m. balandžio 14 d. prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad pavėlavo apskųsti Inspekcijos Sprendimą, nes augina mažametį sūnų, kuris stipriai sirgo, vėliau pareiškėja apsirgo ir pati. Pareiškėja šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų Centriniam mokesčių administratoriui nepridėjo. Pareiškėja kartu su skundu Teismui pateikė sūnaus H. S. gimimo įrašą, Sodros informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 2 d., kuriais grindžia, kad terminą praleido dėl objektyvių aplinkybių (jos nepilnamečio vaiko H. S. ir jos pačios ligų). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokį pareiškėjos negalavimo pobūdį. Pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai byloje nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos/ jos sūnaus liga (sveikatos būklė) ribojo jos galimybes pačiai arba per įgaliotus asmenis paduoti skundą.
Skunde teismui pareiškėja nurodo jos sūnaus ir jos ligas, visgi pareiškėja nepateikia konkrečių argumentų, kodėl negalima sutikti su Sprendimo motyvais ir remiasi abstraktaus pobūdžio teiginiais apie bendrą sveikatos būklės pablogėjimą, nes nesusieja jo konkrečiais medicininiais dokumentais ir juose nurodytomis aplinkybėmis, teismas savo iniciatyva vien tik iš įrodymų apie ambulatorinius apsilankymus gydymo įstaigoje ir nedarbingumo pažymėjimus negali daryti vienareikšmiškos išvados apie tai, kad buvo susidariusi tokia sunki sveikatos būklė, kad negalėjo būti atliekami jokie veiksmai, susiję su pareiškėjos teisėmis apskųsti sprendimus. Taigi pareiškėjos teiginiai iš esmės tik deklaratyvūs. Tuo tarpu įrodyti, kad susidarė išimtinio pobūdžio aplinkybės tenka būtent pareiškėjai. Taigi laikytina, kad pareiškėja neįrodė, kad susiklostė išskirtinės, objektyvios aplinkybės, neleidusios jai nustatytu terminu pasinaudoti teise apskųsti VMI sprendimą.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, laikytina, kad VMI priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.
Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo jai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.