Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. B. ir S. Š. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir S. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai 2016 m. gruodžio 2 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, bei prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.).

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. spalio 25 d., todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2016 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjai apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. praleidę apeliacinio skundo padavimo terminą.

Kaip minėta, pareiškėjai terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti prašo motyvuodami tuo, kad yra senyvo amžiaus, skundžiasi sveikatos problemomis, neturi teisinio išsilavinimo, todėl nesuprato ginčijamo sprendimo turinio ir apskundimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes laikoma, jog pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-715-261/2016, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-44-520/2016, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-662/2016). Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., 2004 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-646/2004). Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog ginčijamame teismo sprendime buvo aiškiai nurodyta, per kiek laiko jis gali būti skundžiamas.

Kartu teisėjų kolegija pastebi, jog apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas net septynias kalendorines dienas praėjus vieno mėnesio apeliacinio skundo padavimo terminui. Toks ženklus termino praleidimas neatitinka operatyvumo, rūpestingumo ir atidumo standartų, kurie taip pat aktualūs sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo galimybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012, 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012, 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-657/2011, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-131-525/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai patys pasirinko savo elgesio variantą (delsė paduoti apeliacinį skundą), todėl apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jų valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (ABTĮ 132 str. 2 d.). Dėl to apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. B. ir S. Š. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjų V. B. ir S. Š. apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.