Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-02-10 · Administracinė byla Nr. TA-20-662/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-02-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-10
Bylos Nr.
TA-20-662/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00606-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
M. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA-20-662/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00606-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. L. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. sausio 8 d. buvo gautas (iš Vilniaus pataisos namų išsiųsta 2016 m. sausio 7 d.) pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, jog kadangi neturi teisinių žinių, pats parašyti apeliacinio skundo negalėjo, neturėjo lėšų advokatui, todėl pradėjo ieškoti galimybės gauti antrinę teisinę pagalbą, tačiau šis procesas užsitęsė. Gavęs informacijos, kad antrinę teisinę pagalbą gali gauti, 2015 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri pareikalavo papildomų dokumentų, juos pareiškėjas galėjo pateikti tik 2015 m. lapkričio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (1.7).S-3042-4232-15 paskyrė advokatę teisinės pagalbos teikimui. Dėl užimtumo advokatė iš karto negalėjo atvykti į Vilniaus pataisos namus, todėl teisinės pagalbos teikimas dėl apeliacinio skundo parengimo užsitęsė. Terminą pareiškėjas praleido ne dėl savo kaltės, dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, todėl mano, kad jis turėtų būti atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. gegužės 19 d. (b. l. 86, 87), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2015 m. birželio 2 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2016 m. sausio 7 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. daugiau nei pusę metų praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nedalyvavo 2015 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, tačiau buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį (b. l. 85). Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. gegužės 20 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą) (b. l. 87–95).

Pareiškėjas nurodo, jog apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą lėmė tai, kad jis pats parašyti apeliacinio skundo negalėjo, neturėjo lėšų advokatui, todėl kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau teisinės pagalbos teikimo procesas užtruko.

Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Taip pat dėmesys atkreiptinas į tai, jog įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, taip pat ir apeliacinio skundo padavimo teismui terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Šiuo atveju pareiškėjas į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi 2015 m. rugsėjo 29 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo termino paduoti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo pasibaigimo. Pareiškėjas nenurodo jokių priežasčių, kas jam sukliudė iškart po Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo priėmimo ar sužinojimo apie bylos rezultatą kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą vertinti, jog pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė ir nesiekė operatyviai paduoti apeliacinį skundą. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam apeliacinį skundą pateikti iki 2015 m. birželio 2 d.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nėra laikytinos objektyviomis. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti, apeliacinis skundas grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. L. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasVeslava Ruskan