- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-202-498/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01162-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Advokatai
- Darius Jurgutis, Artūras Špilkovas
Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-202-498/2016
Teisėja Arūnas Purvainis Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01162-2014-5
2016 m. balandžio 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš susidedanti iš pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. ir jo gynėjui advokatui Dariui Jurgučiui, nukentėjusiosios E. Š. atstovui advokatui Artūrui Špilkovui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo nukentėjusiosios E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo
S. B. iš kaltinimo šioje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 207 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
S. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (LR BK 37 straipsnis) ir baudžiamoji byla šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukta.
Nukentėjusiosios E. Š. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnio pagrindu už tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas įvykdyti banko keliamus reikalavimus, 2006-09-01 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo 2007-11-23 Susitarime Nr. 1 ir 2009-03-26 Susitarime Nr. 3 pasirašė pats ir pasirašė už E. Š. imituodamas jos parašą. Tuo pačius nuosprendžiu S. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BL 207 straipsnio 1 dalyje buvo išteisintas konstatavus, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroro prašymu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. B. buvo kaltinamas tuo, kad S. B. buvo kaltinamas, tuo kad siekdamas gauti papildomą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas įvykdyti banko keliamus reikalavimus, pats suklastojo E. Š. parašus 2007-11-23 Susitarime Nr. 1 ir 2009-03-26 Susitarime Nr. 3 dėl 2006-09-01 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo, ko pasekoje apgaule suklaidindamas kredito įstaigą gavo papildomą kreditą 300000 Lt. (86886 Eur).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. Š. Kauno apygardos teismo prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2015-12-16 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį S. B. atžvilgiu pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Priteisti iš S. B. nukentėjusiosios E. Š. naudai civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bei turėtas jos bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo motyvai dėl S. B. išteisinimo pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį yra neteisingi ir neteisėti, o padarytos išvados yra nepagrįstos ir neatitinka faktinėms byloms aplinkybėms, be to teismas ignoravo ir nevertino įrodymus, pagrindžiančius nukentėjusiosios parodymus, o vadovavosi išskirtinai kaltinamojo S. B. parodymais ir liudytojos E. B. neišsamiais bei prieštaringais parodymais, faktines aplinkybes grįsdamas prielaidomis, o ne įrodymais, tuo pirmos instancijos teismas pažeidė LR BK 20 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji E. Š. skunde nurodo, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos E. Š. paraiška kreditui gauti užpildyta 2007-10-11, o registruota, kad gauta (duomenys neskelbtini) banke tik 2007-11-05, t.y. beveik po mėnesio laiko. (duomenys neskelbtini) bankui pateikti du rašytiniai sutikimai gauti apie ją visą informaciją taip pat pasirašyti tą pačią dieną t.y. 2007-10-11. Vėlesne data nei 2007-10-11 nukentėjusioji E. Š. jokių dokumentų (duomenys neskelbtini) bankui nepasirašinėjo ir nepateikinėjo. Tai patvirtina nukentėjusiosios E. Š. parodymus, kad tuomet kai pildė paraišką bankui ,t.y. 2007-10-11 dieną, ji paraišką pati užpildė, tačiau jau kitą dieną stipriai susipykus su S. B., ji atsisakė įstoti į kredito sutartį su juo kaip bendraskolė, apie tai aiškiai informavo S. B., paaiškindama jam, kad su juo neketina toliau gyventi, todėl išvykstanti laikinai į Braziliją. Nukentėjusioji E. Š. užpildytos šios paraiškos (duomenys neskelbtini) bankui nenunešė ir nepateikė. Šiuos dokumentus ji užpildė savo namuose, jai juos pateikė S. B.. Po mėnesio laiko S. B. suradęs namuose šiuos jos pildytus dokumentus, pats nunešė (duomenys neskelbtini) bankui, nors žinojo, kad E. Š. jau yra atsisakius įstoti su juo bendraskole į kredito sutartį. Tai patvirtina byloje esančios šios paraiškos banke gavimo antspaudas t.y. 2007-11-05 diena, kuomet S. B. pristatė juos į (duomenys neskelbtini) banką. Nukentėjusiosios nuomone, šios aplinkybės paneigia teismo nuosprendyje nurodytoms aplinkybėms ir padarytoms neteisingoms išvadoms, kad nukentėjusioji užpildydama paraišką ir du rašytinius sutikimus bankui davė savo sutikimą ir išreiškė savo valią įstoti į prievolę papildomam kreditui gauti su S. B.. Be to, skunde rašoma, kad apibendrinant pateikiamas paraiškos bankui teisinį statusą byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad ši paraiška neturi jokio teisinio statuso - t.y. nesukelia jokių teisinių pasekmių nei vienai iš šalių. (duomenys neskelbtini) banko centrinės būstinės darbuotojų kredito komiteto 2007-11-21 posėdžio protokolu Nr. 459, komitetas priėmė sprendimą papildomai suteikti kreditą S. B. ir E. Š. padidinant jau esamą S. B. kreditą nuo 500000 litų iki 800000 litų, tačiau E. Š. nedalyvaujant ir nepasirašant ant šio kredito padidinimo sutarties 2007-11-23 pakeitimo susitarimu Nr. 1 tarp sandorių šalių (duomenys neskelbtini) banko, S. B. ir naujai į sandorį įtrauktai bendraskolei E. Š., visi anksčiau t.y. 2007-10-11 jos pildyti dokumentai - paraiška bankui ir du rašytiniai dokumentai gauti apie ją informaciją banke, nesukuria teisinių pasekmių - teisę padidinti S. B. jau turimą kreditą nuo 500000 litų iki 800000 litų kartu įtraukiant bendraskole E. Š. visai 800000 litų sumai. E. Š. skunde dėstoma nuomone, būtent tokias teisines pasekmes išskirtinai sukuria tik 2007-11-23 trišalis susitarimas Nr. 1, o byloje esančia medžiaga neginčijamai nustatyta, kad šiame trišaliame sandoryje E. Š. nedalyvavo ir šio oficialaus susitarimo nepasirašinėjo, už ją imituodamas jos parašą, pasirašė S. B..
Nukentėjusioji skunde teigia, kad visiškai neteisinga ir neteisėta nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad faktas, ar E. Š. žinojo, ar nežinojo apie kaltinamojo planus imti papildomą kreditą, net ir nėra lemiama sprendžiant, ar buvo naudojama apgaulė imant kreditą. Nukentėjusioji nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji E. Š. nebuvo banke ir nepasirašinėjo 2007-11-23 kredito sutarties pakeitimo Nr. 1 dėl papildomo 300 000 litų kredito. E. Š. nurodo, kad tai patvirtino ir kaltinamasis S. B. teismo posėdžio metu, be to, tai patvirtina ir byloje esantis E. Š. asmens pasas, kuriame yra ne tik Brazilijos turistinė viza, tačiau ir (duomenys neskelbtini) migracijos tarnybos anspaudai, kurie patvirtina, kad E. Š. 2007-11-23 buvo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai akivaizdu, kad tokią nelogišką, neteisingą ir byloje esančių aplinkybių neatitinkančią išvadą teismas padarė remdamasis tik liudytojos E. B. parodymais, kuri teismo posėdžių metu ne vieną kartą tvirtino, kad nukentėjusioji E. Š. 2007-11-23 buvo atvykusi į banką ir pati pasirašė ant kredito sutarties pakeitimo Nr. 1. Teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas svarbias aplinkybes, kurios paneigė liudytojos E. B. šiuos parodymus bei patvirtino, kad E. Š. minėtą dieną tikrai buvo (duomenys neskelbtini) ir negalėjo būti (duomenys neskelbtini) banke Kaune trišalės sutarties sudarymo metu tarp (duomenys neskelbtini) banko, S. B. ir E. Š. ir šios sutarties nepasirašinėjo, o už ją, imituodamas jos parašą pasirašė S. B.. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį, kad liudytojos E. B. teisme duotus parodymus, kad iš E. Š. apie tariamai suklastotus jos parašus ir apie tai, kad ji norinti išstoti iš šios paskolos išgirdusi tik 2012 pabaigoje, paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai- tai iš (duomenys neskelbtini) banko gautas 2009-12-17 E. Š. prašymas (duomenys neskelbtini) bankui pakeisti kredito sutartį paliekant kredito gavėju tik S. B., E. Š. atsisako savo 50 procentų dalies į sklypą, kur statomas namas, perleisdama šią savo turto dalį S. B.. Ant šio E. Š. prašymo uždėtas antspaudas, kad gavo šį E. Š. prašymą būtent (duomenys neskelbtini) banko darbuotoja E. B.. Tai patvirtina ir byloje esantis 2012-10-29 AB (duomenys neskelbtini) banko Prevencijos departamento direktoriaus A. Š. pranešimas, kuriame iš E. B. paimto paaiškinimo gauname informacijos, kad E. B. S. B. pristatydavo dokumentus su juose jau esančiais E. Š. parašais. Tokius parodymus, prieštaraujančius kitiems byloje esantiems jrodymams, kuriuos liudytoja E. B. davė teisme, galima vertinti tik kaip siekiu bet kokiu būdu išvengti asmeninės atsakomybės dėl darbo drausmės pažeidimų nesilaikant (duomenys neskelbtini) banko nustatytų darbo taisyklių pažeidimo ar netgi baudžiamosios atsakomybės dėl bendrininkavimo su kaltinamuoju S. B., tačiau teismas šių įrodymų visiškai nevertino ir jais nesivadovavo.
Nukentėjusiosios teigimu parašą ant vieno 2007-11-23 susitarimo Nr. 1 egzemplioriaus S. B. iš jos išgavo jėga, kuomet jai grįžus iš (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad S. B. neatsižvelgė į jos atsisakymą įstoti į kredito sutartį bendraskole kartu su juo, pasinaudodamas anksčiau jos užpildyta paraiška bankui ir sutikimais bankui gauti apie ją visą informaciją, pateikė juos (duomenys neskelbtini) banko darbuotojai. Nukentėjusiosios nuomone, teigiamą banko kredito komiteto sprendimą, S. B. gavo pasinaudodamas savo pažintimis, nes dirbo tame pačiame (duomenys neskelbtini) banke, suklastojo E. Š. parašą ant 2007-11-23 susitarimo Nr. 1 vieną egzempliorių ir jį pateikė (duomenys neskelbtini) banko darbuotojai E. B., kurio pagrindu, apgaule, S. B. kredito dydis buvo pakeltas nuo 500 tūkstančių litų iki 800 tūkstančių litų, o E. Š. prieš jos valią buvo įtraukta, kaip S. B. bendraskolė 800 tūkstančių litų kreditui. Tačiau byloje esantis, iš (duomenys neskelbtini) banko pateiktas pagrindinis susitarimo Nr. 1 egzempliorius, kuris buvo saugomas (duomenys neskelbtini) banke yra akivaizdžiai su E. Š. suklastotu parašu. Tai, kaip ir visi kiti įrodymai esantys šioje baudžiamojoje byloje, įrodo, kad E. Š. prieš savo valią buvo įtraukta S. B. bendraskole 800000 litų kreditui.
Skunde nurodoma, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji E. Š. savo valios trišalėje kredito 2007-11-23 sutarties pakeitime Nr. 1 neišreiškė - jos sudarymo metu nedalyvavo, joje nepasirašė, tai už ją padarė kaltinamasis S. B., sutarties kopiją su suklastotu E. Š. parašu pateikdamas banko darbuotojai E. B.. Sutarties pakeitimo 2007-11-23 susitarimo Nr. 1 metu 2007-11-23, E. Š. nebuvo nei SEB banke, nei Lietuvoje, ji tuo metu dar buvo (duomenys neskelbtini) , todėl ir savo valios išreikšti sutarties sudarymo metu negalėjo ir to nepadarė. Būtent kaltinamojo S. B. veiksmais, galimai padedant kitiems to paties banko pažįstamiems bendradarbiams, apgaule, prieš jos valią įtraukė E. Š. į savo kredito sutartį bendraskole, apgaudamas ne tik ją, bet ir banką (darbuotojus ir buvusius bendradarbius), kad ant sutarties pakeitimo Nr. 1 parašas yra pasirašytas pačios E. Š.. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį į tai, kad 2007-11-23 susitarimo pasirašymo diena buvo penktadienis, o E. Š. į Kauną grįžo 2007-11-27 t.y. kitos savaitės antradienį. Todėl teismo padarytos išvados, kad kaltinamojo S. B. motyvai savo veika buvo tik paspartinti kredito suteikimo procedūras bei kredito administravimą ir įvykdyti visus tam reikalingus formalumus yra akivaizdžiai neteisingos. E. Š. taip pat atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji jau 2007-11-27 buvo Kaune ir pati galėjo dalyvauti, taip kaip privaloma ir reikalauja LR įstatymai, (duomenys neskelbtini) banke kredito sutarties pakeitime Nr. 1, tačiau kaltinamajam žinant kategoriškai neigiamą jos atsakymą šiuo klausimu, S. B. tikrieji motyvai buvo kuo greičiau padidinti savo turimą kreditą iki E. Š. grįžtant į Kauną, o ne viena ar dviem dienoms paspartinti kredito suteikimo procedūras.
Taip pat skunde nurodoma, kad nuosprendyje neteisinga ir nepagrįsta teismo padaryta išvada, kad kredito sutarties pakeitimas Nr. 3 iš viso neturi ryšio su banko sprendimu suteikti papildomą 300 000 litų kreditą, nes yra pasirašytas jau po tokio banko sprendimo. Nukentėjusioji nurodo, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2009-03-26 susitarimas Nr. 3 buvo inicijuojamas (duomenys neskelbtini) banko ir tokius sutarties pakeitimus privalėjo pasirašyti visi banko klientai gavę kreditus, o taip pat ir bendraskoliai. Tad šiuo atveju, S. B., žinant E. Š. kategoriškai neigiamą poziciją, nieko kito nebeliko, kaip dar kartą pačiam pasirašyti vietoj E. Š. ant susitarimo Nr. 3 ir tokį suklastotą dokumentą pateikti (duomenys neskelbtini) bankui. Tai, kad ant trišalio sandorio - susitarimo Nr. 3 tarp (duomenys neskelbtini) banko, S. B. ir E. Š. yra ne E. Š. parašas, S. B. prisipažino pasirašęs už ją, imituodamas jos parašą. Būtent, šių dviejų suklastotų dokumentų 2007-11-23 susitarimu Nr. 1 ir 2009-03-26 susitarimu Nr. 3 pagrindu, S. B. pateikiant juos (duomenys neskelbtini) banko darbuotojai E. B. sukūrė teisines pasekmes - įtraukė nukentėjusiąją E. Š. savo bendraskole į 800 tūkstančių litų kreditą prieš jos valią, bei apgaule pasididino 300 tūkstančių litų jau turimą kreditą iš (duomenys neskelbtini) banko.
Nukentėjusioji skunde atkreipią dėmesį ir į tai, kad S. B. iš (duomenys neskelbtini) banko iki šios nusikalstamos veikos jau buvo paėmęs nemažą vartojimo paskolą, visi pinigai pagal šią kredito sutartį ir jos pakeitimus, pasiekdavo išskirtinai tik S. B. sąskaitą, ir ne vieną kartą, pagal šią paskolos sutartį gautus pinigus, skirtus pastatyti ir įrengti namą, jis dengdavo savo ankstesnės asmeninės kredito sutarties įsiskolinimus (duomenys neskelbtini) bankui. Be to, S. B. 2013-01-24 Kauno apylinkės teismo nuteistas pagal LR BK 225 straipsnio 2 dalį už nusikaltimą, padarytą dirbant (duomenys neskelbtini) banke, susijusį su jo tiesioginėmis pareigomis banke, todėl galima teigti, kad jis, per ilgus darbo metus šiame banke, žinodamas banko vidinius darbo trūkumus, arba pasinaudodamas asmeninėmis bendradarbių pažintimis, buvo linkęs daryti vis naujus nusikaltimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) banko suteiktais kreditais, o be to tiek S. B., tiek liudytoja E. B. dirbo (duomenys neskelbtini) banke labai ilgą laiką, todėl tarp jų galimas susitarimas jų abiejų parodymuose duotuose teisme, siekiant nuslėpti nusikaltimo bendrininkavimo faktus bei aplinkybes. Nukentėjusiosios nuomone įvertinus aukščiau išnagrinėtus šios bylos duomenis ir faktus galima neabejotinai teigti, kad S. B. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 207 straipsnio 1 dalyje požymiai.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji taip pat skunde nurodo, kad nors Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, kad S. B. pats pasirašė ant sutarties pakeitimo Nr. 1 ir Nr. 3 ir patvirtindamas, kad (duomenys neskelbtini) banke nukentėjusioji E. Š. šių sutarčių sudarymo metu nedalyvavo, tuo pagrįsdamas, kad kaltinamojo S. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnio 1 dalies veikos požymiams, tačiau tokią jo veiką pripažįsta mažareikšme, neteisingai padarydamas išvadą, kad S. B. nusikalstama veika nepadarė jokios realios žalos bei bankui, nei nukentėjusiajai E. Š.. Nukentėjusioji nesutikdama su tokia apylinkės teismo išvada nurodo, kad byloje yra pakankamai surinkta ir išnagrinėta įrodymų, kad kaltinamojo S. B. suklastotų dokumentų - 2007-11-23 susitarimu Nr. 1 ir 2009-03-26 susitarimu Nr. 3 pagrindu, jam pasirašant vietoj E. Š. ir pateikus juos (duomenys neskelbtini) bankui, S. B. apgaule, prieš jos valią, įtraukė nukentėjusiąją E. Š. savo bendraskole į 800 tūkstančių litų kredito sutarti (duomenys neskelbtini) bankui, bei apgaule pasididino 300 tūkstančių litų jau turimą savo kreditą. Nukentėjusiajai E. Š. padaryta didžiulė turtinė ir neturtinė žala, AB (duomenys neskelbtini) bankas nepripažįsta savo atitinkamų darbuotojų kaltės ir siekia išieškoti iš nukentėjusiosios likusį 32.248,69 Eur (111.348,28 Lt) įsiskolinimą, susidariusį kaltinamojo S. B. suklastotų ir bankui pateiktų 2007-11-23 susitarimo Nr. l ir 2009-03-26 susitarimo Nr. 3 dėl 2006-09-01 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo pagrindu likusios skolos AB (duomenys neskelbtini) bankui, S. B. labai ilgą laiką nuo 2007 metų visą tą laiką melavo ir tikino E. Š., kad ras galimybių, kaip jai išstoti iš prievolės, tuo patirdama nuolatinę baimę ir stresą, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas dėl S. B. veikos pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį pripažinimo mažareikšmiu yra neteisingas, neteisėtas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nukentėjusiosios E. Š. apeliacinį skundą S. B. prašo jos skundą atmesti ir nurodo, kad su nukentėjusiąja kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. 2007-11-23 susitarimu Nr. 1 nukentėjusioji savo valia įstojo į kredito sutartį bendraskole. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji keitė savo poziciją, o apeliaciniame skunde ji kelia versijas, kad neva jos pasirašytą dokumentą be jos sutikimo bankui pateikė S. B..
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją, jos atstovą advokatą, kurie prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, atleistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės S. B., jo gynėją D. Jurgutį, kurie prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti sprendžia, kad nukentėjusiosios E. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį S. B. iš kaltinimo pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.
LR BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Apgaulė pagal šį straipsnį dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų, taip pat ir dėl kredito gavėjo turtinės padėties, pateikimu. Tačiau tikrovę neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turėjo lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą, paskolą ir pan. LR BK 207 straipsnio objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą ir kt. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad apgaule gauna kreditą, paskolą ir pan., ir to siekia. Be to, pažymėtina ir tai, kad LR BK 207 straipsnio sudėtis yra formali – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas kredito (paskolos) gavimo faktas nepriklausomai nuo jo panaudojimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-339/2013; 2K-6-677/2016).
Byloje nustatyta, kad S. B. AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas įvykdyti banko keliamus reikalavimus, 2006-09-01 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo 2007-11-23 Susitarime Nr. 1 (toliau – ir susitarimas Nr. 1) ir 2009-03-26 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo susitarime Nr. 3 (toliau – ir Susitarimas Nr. 3) pasirašė pats ir pasirašė už E. Š. imituodamas jos parašą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. B. pasirašė ant vieno 2007-11-23 Susitarimo Nr. 1 egzemplioriaus imituodamas E. Š. parašą ir ginčo dėl šio fakto nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas spręsdamas dėl S. B. kaltės pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad E. Š. savo valia ne tik užpildė 2007-10-11 kredito paraišką ir pateikė kitus dokumentus, reikalingus bankui priimant sprendimą dėl kredito suteikimo, bet išreiškė savo tikrąją valią ir pasirašydama vieną kredito sutarties pakeitimo Nr. 1 egzempliorių bei tuo pagrindu prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas pagal šią sutartį. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir tinkamai įvertinti įrodymai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. B. ir E. Š. 2007-10-11 AB (duomenys neskelbtini) bankui pateikė judviejų bendrą kredito paraišką, kuria prašė papildomai suteikti 300 000 litų namo statybai. Be to, nukentėjusioji 2007-11-06 pateikė bankui savo charakteristiką iš savo darbovietės banko “(duomenys neskelbtini)”, o 2007-10-11 pateikė (duomenys neskelbtini) bankui du rašytinius sutikimus gauti apie ją visą informaciją, reikalingą įvertinti jos mokumą kreditavimo paslaugų teikimo laikotarpiu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. Š. paraiškos į banką nenešė, o tai padarė S. B., o paraiškos gavimo data nurodyta tik 2011-11-05. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybės kokiu būdu kredito paraiška pateko į banką, taip pat paraiškos užregistravimo data (2007-11-05), neturi reikšmės sprendžiant dėl E. Š. valios išraiškos ir banko apsisprendimo suteikti kreditą. Teisėjų kolegija, pažymi, kad E. Š. savo valią įstoti į prievolę išreiškė jau vien pildydama paraišką dėl papildomo 300 000 Lt kredito suteikimo, duodama sutikimus bankui gauti visus reikalingus jos asmens duomenis, pateikdama bankui charakteristiką ir pažymą apie darbo užmokestį. Be to atkreiptinas dėmesys, kad AB (duomenys neskelbtini) bankas gavęs S. B. ir E. Š. paraišką ir kitus reikiamus dokumentus, 2007-11-21 Posėdžio protokolu Nr. 459 priėmė sprendimą papildomai suteikti S. B. ir E. Š. 300 000 Lt kreditą, didinantį kreditą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 500 000 Lt iki 800 000 Lt. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad viename 2007-11-23 Susitarimo Nr. 1 egzemplioriuje yra imituotas E. Š. parašas, tačiau į bylą pateiktame kitame analogiško turinio Susitarimo Nr. 1 egzemplioriuje (t. 1, 175, 176) yra E. Š. tikrasis parašas. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra, kad ant minėto Susitarimo Nr. 1 yra jos parašas patvirtino pati nukentėjusioji (t.1, b.l.187), o tai reiškia, kad E. Š. dėdama savo parašą ant 2007-11-23 Susitarimo Nr.1 aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią įstoti į prievolę. Faktas, kad tuo metu, kai buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 E. Š. nebuvo Lietuvoje nesudaro pagrindo išvadai, kad bankas priėmė sprendimą suteikti papildomą kreditą įtakotas apgaulės ar suklaidintas pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis. Nors byloje apklausti liudytojai negalėjo tiksliai paaiškinti kokiomis aplinkybėmis buvo padėti parašai ant Susitarimo Nr. 1, tačiau byloje taip pat nėra duomenų patvirtinančių E. Š. teiginius, kad parašas iš jos buvo išgautas jėga ar kitokiu būdu palenkiant jos valią. Be to šią versiją E. Š. iškėlė tik tuomet kai bylos teisminio nagrinėjimo metu į bylą buvo pateiktas 2007-11-23 Susitarimo Nr. 1 egzempliorius su jos tikruoju parašu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad E. Š. grįžus iš (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios teigimu, 2007 m. lapkričio mėn. pabaigoje, S. B. ją informavo apie tai, kad jis vietoje jos pasirašė ant 2007-11-23 Susitarimo Nr. 1. Šias aplinkybes nurodė tiek S. B., tiek pati E. Š. (t.1 b.l. 65, 187). Taigi E. Š. žinodama apie suklastotą savo parašą dar 2007 m. nesiėmė jokių veiksmų, o šis faktas tik patvirtina, jos valią įstoti į prievolę. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad išstoti iš kredito sutarties E. Š. norėjo 2009 m. ir 2012 m. neturi reikšmės, nes nagrinėjamu atveju, sprendžiama ar imituotas E. Š. parašas ant 2007-11-23 Susitarimo Nr. 1, turėjo esminės įtakos banko apsisprendimui suteikti kreditą. Be to iš 2008-04-10 įregistruoto Hipotekos lakšto matyti, kad S. B. ir E. Š. įkeitė po ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) bankas prievolės, tai yra 800000 Lt užtikrinimui pagal 2006-09-01 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnius jos pakeitimus bei papildymus (1 t. b. l. 173-176), kas rodo, kad ji vykdė ir iš sutarties kylančias pareigas prievolės užtikrinimui.
Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. B. neturėjo tyčios apgauti banko, t.y. pasirašė ant Susitarimo Nr. 1 už E. Š. su jos žinia, pati nukentėjusioji ant analogiško turinio sandorio padėjo savo tikrąjį parašą, iki sandorio pasirašymo teikė bankui paraišką ir kitus dokumentus dėl kredito padidinimo, o bankas turėdamas reikiamus duomenis priėmė sprendimą suteikti 300 000 Lt kreditą abiem kredito gavėjams S. B. ir E. Š.. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog aplinkybė, kad S. B. norėdamas pagreitinti kredito gavimą imitavo E. Š. parašą nebuvo esminė banko apsisprendimui suteikti S. B. ir E. Š. kreditą, nes priimdamas sprendimą bankas neturėjo jokių neteisingų duomenų, kurie leistų abejoti E. Š. valia dėl kredito padidinimo.
S. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad suklastojo E. Š. parašą ant 2009-03-26 susitarimo Nr. 3 pakeisti 2006-09-01 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas (toliau – Susitarimas Nr. 3), ko pasekoje suklaidindamas banko įstaigą gavo 300 000 Lt kreditą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šis kredito sutarties pakeitimas iš viso neturi ryšio su banko sprendimu suteikti papildomą 300 000 litų kreditą, nes yra pasirašytas jau po tokio banko sprendimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šio susitarimo pagrindu S. B. įtraukė nukentėjusiąją E. Š. savo bendraskole į 800 tūkstančių litų kreditą prieš jos valią bei apgaule pasididino 300 tūkstančių litų jau turimą kreditą iš (duomenys neskelbtini) banko. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Susitarimo Nr. 3 turinio matyti, kad šiuo 2006-09-01 susitarimu keičiamos kredito sutarties palūkanų normos pasikeitus kredito gavėjo statusui. Taip pat iš šio Susitarimo Nr. 3 turinio, dokumentų esančių byloje ir liudytojos E. B. parodymų matyti, kad šis susitarimas buvo priimtas banko iniciatyva ir juo nesuteikiamas joks kreditas. Nors šalys ir turėjo pasirašyti šį susitarimą, o S. B. pasirašė už save ir už E. Š., tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad Susitarimo Nr. 3 pasekoje S. B. apgaule suklaidindamas kredito įstaigą gavo papildomą kreditą 300 000 Lt, tokiu būdu padarydamas nusikaltimą numatytą LR BK 207 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad S. B. ir byloje liudytoja apklausta E. B. ilgą laiką kartu dirbo AB (duomenys neskelbtini) banke, tačiau kolegija, šioje byloje neįžvelgė jokių aplinkybių ir įrodymų, kurie leistų abejoti liudytojos parodymais ar, kaip teigiama apeliaciniame skunde, liudytoja būtų susitarusi su S. B. dėl parodymų davimo jo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius kad S. B. pasirašydamas už E. Š. Susitarime Nr. 1 ir Susitarime Nr. 3 apgaule iš banko gavo kreditą, taip pat nustačius, kad E. Š. parašas ant Susitarimo Nr. 1 neturėjo esminės banko sprendimui suteikti papildomą 300 000 litų kreditą ir tai, kad E. Š. įstojo į prievolę savo valia, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, S. B. nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 207 straipsnyje.
Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu S. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (LR BK 37 straipsnis) ir baudžiamoji byla šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukta. Apeliaciniame skunde E. Š. nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad nors S. B. veikoje yra LR BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau padaryta veika realiai žala jokia padaryta nebuvo. Apeliantės teigimu S. B. veika jai padaryta didžiulė turtinė ir neturtinė žala.
LR BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš LR BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. B. suklastodamas E. Š. parašą pasirašė ant 2007-11-23 Susitarimo pakeisti 2006-09-01 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 ir ant 2009-03-26 susitarimo Nr. 3 pakeisti 2006-09-01 kredito sutarties Nr. 0340618033928-13 sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pasirašydamas ant 2007-11-23 Susitarimo Nr. 1 ir 2009-03-29 Susitarimo Nr. 3 vietoje E. Š., S. B. įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pasirašant vieną Susitarimo Nr. 1 egzempliorių ir Susitarimą Nr. 3 šių sutarčių sudarymo metu dalyvavo ir nukentėjusioji. Tokia veika yra dokumento suklastojimas nepaisant to, ar asmuo pasirašydamas vietoje kito asmens naudojo savo parašą, ar suklastojo kito asmens parašą, nes, bet kuriuo atveju, jis dokumente pateikia neteisingus duomenis apie kito asmens dalyvavimą pasirašant dokumentą. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad S. B. veikoje yra visi LR BK 300 straipsnio 1 dalies požymiai.
LR BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtis - formali, t. y. padariniai nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, nusikaltimas laikomas baigtu nuo įstatymo dispozicijoje nurodytų veikų padarymo momento. Sprendžiant ar buvo pagrindas S. B. atžvilgiu taikyti LR BK 37 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, jog tais atvejai, kai veika (pavyzdžiui dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). <...> Taip pat teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (LR BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį LR BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015).
Nagrinėjamu atveju sprendžiant ar buvo pagrindas S. B. atžvilgiu taikyti LR BK 37 straipsnio nuostatas, būtina nustatyti ar suklastojant E. Š. parašą buvo apsunkinama ar sudaroma reali galimybė apsunkinti konkretaus juridinio asmens, nagrinėjamoje byloje – AB (duomenys neskelbtini) banko veiklą ir ar buvo pažeisti E. Š. interesai padarant jai žalos. Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad AB (duomenys neskelbtini) bankui žala nebuvo nepadaryta, jo veikla nebuvo nesutrikdyta. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, E. Š. žala taip pat nepadaryta. E. Š. pareiga dengti kreditą, vykdyti prievolę į kurią įstojo savo valia, negali būti laikoma nei materialine nei moraline žala. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. Š. būdama banko darbuotoja, turėdama specialių žinių apie banko veiklą ir kreditorinius įsiskolinimus, žinodama apie suklastotą parašą nuo 2007 m. nesiėmė jokių veiksmų ir tik 2014 m. kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Toks E. Š. elgesys tik patvirtina, kad sandoriai buvo sudaryti jos laisva valia, o susiklosčius nepalankiai finansinei situacijai, ji pradėjo ieškoti būdų išvengti prievolės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad dokumentų, 2007-11-23 Susitarimo Nr. 1 vieno egzemplioriaus ir 2009-03-26 Susitarimo Nr. 3 suklastojimas, S. B. juos pasirašius ne tik už save, bet ir už E. Š., nepažeidė nei vienos iš minėtų sutarčių šalių interesų, todėl pagrįstai S. B. padarytą LR BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pirmos instancijos teismas laikė mažareikšmiu ir jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad S. B. skundžiamu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai, o pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukus, nėra pagrindo tenkinti E. Š. apeliacinio skundo, taip pat reikalavimo priteisti jos naudai iš E. B. civilinio ieškinio reikalavimus, taip pat nėra pagrindo E. Š. priteisti advokato atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
nutaria:
E. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.