Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria G. A., jo atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-8737-2025 paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-12424-2024 G. A. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 22 d., 21 val. 50 min., Joniškio r. sav., Trumpaičių k., vienerių metų laikotarpyje nuo paskirtos administracinės nuobaudos pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, vairavo neapdraustą elektrinį mopedą privalomuoju civiliniu transporto priemonių draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, neįregistruotą transporto priemonę, taip pat vairavo elektrinį mopedą nedėvėdamas motociklininko šalmo, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 204, 226 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą pirmosios instancijos teismui. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi Institucijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12424-2024 panaikintas ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti tirti iš naujo institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartis palikta nepakeista.

3. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-8737-2025 (toliau – ir skundžiamas Institucijos nutarimas) G. A. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 22 d., 21 val. 50 min., Joniškio r. sav., Trumpaičių k., vairavo transporto priemonę, VIN kodas ar kitas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), vienerių metų laikotarpiu nuo paskirtos administracinės nuobaudos pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, vairavo neapdraustą elektrinį mopedą privalomuoju civiliniu transporto priemonių draudimu, taip pat vairavo elektrinį mopedą, nedėvėdamas motociklininko šalmo, tokiu būdu pažeisdamas KET 14, 204, 226 punktų reikalavimus

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) apelianto atstovės skundas netenkintas ir skundžiamas Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, institucijų pateiktus duomenis (informaciją), kasacinio teismo nutartyje pateiktą išaušinimą, grąžinus administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo Institucijai, atlikto eksperimento rezultatus, apelianto vairuotos transporto priemonės techninius parametrus, padarė išvadą, kad vairuota transporto priemonė priskiriama mopedams. O būtent, pažymėta, kad G. A. vairuojamos transporto priemonės galia ir būtų 1 000 W (vatų), tai ši transporto priemonė neatitiktų kitų dviejų transporto priemonės, priskiriamos mikrojudrumo priemonei, privalomų techninių specifikacijų – sėdimos vietos atskaitos taško aukščio ir projektinio greičio. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad elektrinės transporto priemonės sėdimos vietos atskaitos taško aukštis buvo 700 mm, o faktinis greitis (eksperimento rezultatai) yra 30 km/h. Todėl konstatuota, kad apelianto vairuota transporto priemonė pagal techninius parametrus pripažintina mopedu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

5. Apeliaciniu skundu G. A. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašo panaikinti Skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną G. A. atžvilgiu nutraukti. G. A. iš valstybės priteisti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bylą nagrinėjant teisme – 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) eurus.

1.1. Nurodoma, jog apelianto vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai pritarė Institucijos išvadai ir vertino, kad jo vairuota transporto priemonė yra mopedas, o ne elektrinė mikrojudumo priemonė. Būtent nuo šio vertinimo priklauso, ar G. A. pagrįstai pripažintas nesilaikęs reikalavimų, keliamų asmenims, vairuojantiems mopedus, ir nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį. Skundžiamoje nutartyje daugiau dėmesio skirta teisės normų išdėstymui, o ne įrodymų vertinimui (ANK 569 straipsnis), todėl nėra pagrįsta, kad nurodytos įstatymų (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, KET, ANK) normos taikytinos G. A. dėl 2024 m. lapkričio 22 d. jo vairuotos transporto priemonės.

1.2. G. A. viso administracinio nusižengimo nagrinėjimo proceso metu, nuo jo sustabdymo 2024 m. lapkričio 22 d., tvirtino, kad jo vairuota transporto priemonė yra elektrinė mikrojudumo priemonė, varoma 1 000 W baterija, kuriai teisė vairuoti, privalomasis transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, techninė apžiūra, įregistravimas, motociklininko šalmo dėvėjimas nėra privalomi.

1.3. Apylinkės teismas, pats pacitavęs kasacinio teismo išaiškinimą, kad, atribojant transporto priemones, yra reikšmingi du techniniai parametrai – 1) vidaus degimo variklio darbinis tūris arba variklio didžiausioji naudingoji galia; 2) didžiausiasis projektinis greitis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-43-495/2023), nepagrįstai ignoravo objektyviai užfiksuotą faktą apie transporto priemonės galingumą, ir to pasėkoje išvadą, kad G. A. vairuota transporto priemonė yra ne mikrojudumo priemonė, o mopedas, padarė remdamasis abejotinos įrodomosios reikšmės eksperimento rezultatu apie transporto priemonės greitį ir antraeiliais techniniais parametrais (sėdynės aukščiu). Galios ir greičio techninės charakteristikos, kaip esminiai elektrinių mikrojudumo priemonių atribojimo kriterijai, taip pat pažymėti ir Institucijos prie bylos prijungtame Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte, adresuotame Apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams ir Lietuvos policijos mokyklai „Dėl elektrinių mikrojudumo priemonių, motorinių dviračių ar savo konstrukcija į juos panašių transporto priemonių“.

1.4. Byloje esančiuose 2025 m. liepos 24 d. fotonuotraukose ir vaizdo įraše, kuriuose policijos pareigūnai fiksavo G. A. transporto priemonės apžiūrą, yra nustatyta, kad ant galinio rato yra identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sėdimos vietos atskaitos taško aukštis 700 mm, o ant transporto priemonės valdiklio – kontrolerio yra nurodyta galia 1 000 W (fotonuotrauka 20250724_104222, 20250724_104227), transporto priemonės, įskaitant valdiklio – kontrolerio fotonuotraukas ir vaizdo įrašą, kur užfiksuota 1 000 W galia, G. A. buvo pateikęs ir su 2025 m. kovo 26 d., 2025 m. balandžio 24 d. prašymais į bylą, kai buvo nagrinėjamas jo apeliacinis skundas dėl ankstesnio institucijos nutarimo, todėl Skundžiamoje nutartyje dėl transporto priemonės galios pirmosios instancijos teismas nurodė nepagrįstą abejonę – „jei pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės galia ir būtų 1 000 W (vatų)“, nepateikė argumentų, dėl ko minėti bylos duomenys apie transporto priemonės valdiklyje – kontroleryje užfiksuotą 1 000 W galią galėtų būti nepatikimi ar abejotini. Esmė tame, kad G. A. transporto priemonės galia yra (o ne „jei būtų“) 1 000 W, nes tokios galios baterijos ji yra varoma, tyrimo metu nėra nustatyta, kad transporto priemonėje būtų kitokios galios baterija, todėl teismo abejonės neturi jokio pagrindo ir prieštarauja ANK 569 straipsnio nuostatoms dėl įrodymų ir jų vertinimo. Pagal objektyviai užfiksuotą G. A. transporto priemonės galią (1 000 W), ji atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 311 punkte pateiktame elektrinės mikrojudumo priemonės apibrėžime nurodytą didžiausią naudingąją galią – ne didesnė kaip 1 kW.

1.5. Pasisakant dėl greičio, kaip antro reikšmingo transporto priemones atribojančio požymio, pažymėtina, kad SEAKĮ) 2 straipsnio 311 punkte pateiktame elektrinės mikrojudumo priemonės apibrėžime nurodomas projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pirmosios instancijos teismas Skundžiamoje nutartyje G. A. vairuotą transporto priemonę nepripažino mikrojudumo priemone dėl faktinio greičio, nustatyto eksperimento metu (30 km/h). Skundžiamoje nutartyje nepateikta jokių argumentų, kodėl sprendžiama, kad, nesant duomenų apie projektinį greitį, pakeitimas kitos kategorijos rodmeniu – faktiniu greičiu, yra tinkamas vertinant transporto priemones atribojantį požymį, o taip pat nepateikė jokių motyvų dėl policijos pareigūnų atlikto eksperimento ir nustatyto rezultato, kaip įrodymų šioje byloje, tinkamumo ir patikimumo, taip neatsakė į esminius G. A. apeliacinio skundo argumentus.

1.6. Iš policijos pareigūnų G. A. transporto priemonės apžiūros metu padarytų fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonė neturi spidometro, spidometro nebuvimas yra požymis, kad ši transporto priemonė yra mikrojudumo priemonė ir greičio iki 25 km/h matavimas nėra aktualus. Policijos pareigūnų atlikto greičio nustatymo eksperimento rezultatai (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Justo Matuzevičiaus 2025 m. liepos 24 d. tarnybinis pranešimas „Dėl atlikto tyrimo“) negali būti vertinami kaip tinkamas ir patikimas įrodymas. Minėtame Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte „Dėl elektrinių mikrojudumo priemonių, motorinių dviračių ar savo konstrukcija į juos panašių transporto priemonių“ pateikiamos įrodymų administracinio nusižengimo byloje rinkimo rekomendacijos, o būtent, kad siekiant nustatyti, ar transporto priemonė atitinka elektrinės mikrojudumo priemonės arba motorinio dviračio galios ir greičio technines charakteristikas, didinti transporto priemonės greitį iki maksimalaus, jos varančiajai ašiai esant pakeltai nuo žemės paviršiaus ir stebėti transporto priemonės spidometro rodmenis, kad administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams yra suteikti įgaliojimai atlikti eksperimentą (pavyzdžiui, atlikti važiavimo bandymą).

1.7. Pažymima, kad tarnybiniame pranešime apie atliktą eksperimentą nurodyta, kad 2025 m. liepos 24 d. nuvykus pas G. A. nufotografuoti elektrinę mikrojudumo priemonę (pastebima, kad taip nurodyta tarnybiniame pranešime, taigi ir pats pareigūnas tokią transporto priemonę nevertino esant „mopedu“) bei atlikti eksperimentą pavažiuojant pačiam, elektrinė mikrojudumo priemonė buvo nufotografuota naudojant liniuotę, nustatyta, kad elektrinės mikrojudumo priemonės spidometro nėra, ekrane rodo tik baterijos pakrovimo lygį, baterijos lygis buvo pakrautas 2 brūkšneliai iš trijų ir buvo nuspręsta atlikti eksperimentą; pareigūnas Justas Matuzevičiaus važiavo tiriama transporto priemone, o G. A., tyrėja Ineta Cesevičiūtė ir jaunesnioji tyrėja Jovita Mitrofan važiavo tarnybiniu automobiliu „VW TRANSPORTER“ lygiagrečiai elektrinės mikrojudumo priemonės; važiuojant maksimaliai buvo užfiksuotas 30 km/h greitis, netrukus baterijos indikatorius užsidegė raudonai ir mikrojudumo priemonės greitis sulėtėjo. Taigi, eksperimentas buvo atliekamas ne tokia tvarka, kaip rekomenduota Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte „Dėl elektrinių mikrojudumo priemonių, motorinių dviračių ar savo konstrukcija į juos panašių transporto priemonių“. Greitis nustatytas ne pagal tiriamos transporto priemonės spidometrą, o pagal kitos transporto priemonės – tarnybinio automobilio „VW TRANSPORTER“ – spidometrą. Pažymėtina, kad policijos veikloje transporto priemonių greitis yra matuojamas/fiksuojamas ne tarnybinių transporto priemonių spidometrais, o greičio matuokliais, kurie fiksuojamam greičiui taiko kelių km/h paklaidą.

1.8. Nurodoma, kad G. A. apylinkės teismui į bylą pateikė viešai skelbiamą informaciją, kad dauguma spidometrų yra sukurti taip, kad visada rodytų truputį didesnį greitį, taip norima apsaugoti vairuotojus nuo baudų už greičio viršijimą, pvz., Europos reglamentais leidžiama, kad daugelyje automobilių įmontuoti spidometrai rodytų 10 proc. + 6 kilometrai per valandą didesnį greitį. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog vertinant eksperimento rezultatus pažymėtina tarnybiniame pranešime „Dėl atlikto tyrimo“ nurodyta aplinkybė, kad, siekiant maksimalaus tiriamos G. A. transporto priemonės greičio, netrukus išsikrovė baterija, kas taip pat yra įrodymas, kad transporto priemonė nėra pritaikyta važinėti 30 km/h greičiu, jei nuo dviejų padalų įkrovimo išsikrovė iki raudonos atžymos.

1.9. G. A. transporto priemonės sėdynės paviršiaus aukščiausias taškas 70 cm, tačiau vien sėdynės aukštis, be variklio galios ir projektinio greičio, negali būti laikomas pakankamu mikrojudumo priemonę atribojant nuo mopedo, nes tokiu atveju pagal sėdynės aukštį bet kuris dviratis gali būti laikomas mopedu. Tarp SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte nurodytų mopedo požymių sėdynės aukštis net neminimas.

1.10. Pažymimos ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartyje, kuria administracinio nusižengimo byla buvo grąžinti tirti papildomai, nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra surinkta įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių, jog G. A. vairavo ne elektrinę mikrojudumo priemonę, o mopedą, asmens, padariusio administracinį nusižengimą, kaltę privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas. Apelianto atstovės vertinimu, byloje atlikus papildomus tyrimo veiksmus – transporto priemonės apžiūrą ir aptartą eksperimentą greičiui nustatyti, taip pat nebuvo surinkta įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių Institucijos poziciją, kad G. A. vairuota transporto priemonė nėra elektrinė mikrojudumo priemonė. G. A. kaltės, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, grindimas prielaidomis ir abejotinais įrodymais pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

6. Atsiliepimu Institucijos atstovas prašo apelianto atstovės apeliacinio skundo netenkinti ir Skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

1.11. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. bei jo atstovės nurodytas faktines aplinkybes apylinkės teisme ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį. Administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs įrodymai patvirtina G. A. kaltę dėl padarytų KET pažeidimų, vairuojant elektrinį mopedą neturint teisės jo vairuoti, vairuojant elektrinį mopedą neapdraustą privalomuoju civiliniu transporto priemonių draudimu, taip pat vairuojant ir nedėvint motociklininko šalmo. Remiantis ištirtais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais, pagrįstai buvo konstatuota, kad G. A. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, yra neginčijamai įrodyta, o G. A. įgaliotos atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai nutraukti ir nešalina jo administracinės atsakomybės dėl padarytų KET pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinis skundas tenkinamas.

2. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

3. Apeliaciniame skunde keliamas G. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas, ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas. Kaip matyti tiek iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, tiek iš apeliacinio skundo turinio, byloje esminis ginčas kilęs dėl administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje apelianto G. A. vairuotos transporto priemonės identifikavimo, t. y. ar apeliantas vairavo mopedą, ar elektrinę mikrojudumo priemonę, kaip tai apibrėžta SEAKĮ. G. A. atstovės apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms, teigiama, kad byloje surinkti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo pripažinti apeliantą vairavus būtent mopedų kategorijai priskiriamą transporto priemonę, t. y. padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, todėl prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir administracinio nusižengimo bylą Gintaro Andrašiaus atžvilgiu nutraukti.

4. Visų pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tai reiškia, kad institucija (jos pareigūnas), taip pat teismas, tirdami ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, privalo objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti administracinėn atsakomybėn tik kaltus asmenis.

5. Be to, pabrėžtina, kad ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

6. Kartu skundą nagrinėjantis teismas akcentuoja, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis ir susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tirdama administracinio nusižengimo bylą, surašydama administracinio nusižengimo protokolą G. A. atžvilgiu ir priimdama nutarimą Institucija tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir neįvertino visų duomenų, o apylinkės teismas, įvertinęs surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, nepagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina apelianto kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo.

8. Kaip jau minėta, Institucijos nutarimu G. A. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vienerių metų laikotarpyje nuo paskirtos administracinės nuobaudos pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, vairavo neapdraustą elektrinį mopedą privalomuoju civiliniu transporto priemonių draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, neįregistruotą transporto priemonę, taip pat vairavo elektrinį mopedą nedėvėdamas motociklininko šalmo.

9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. A. administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje vairavo transporto priemonę „Electric Harley“, be valstybinio numerio, tačiau analizuojamu atveju aktualus šios priemonės identifikavimo klausimas, t. y. ar ji priskiriama mopedui – ką konstatavo tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, ar elektrinei mikrojudumo priemonei, ką nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios teigia ir siekia įrodyti apeliantas. Taigi būtent tinkamas transporto priemonės rūšies nustatymas (identifikavimas) lemia G. A. atsakomybę tiek dėl pakartotinio transporto priemonės vairavimo, neturint teisės vairuoti, tiek dėl kitų iš to plaukiančių veiksmų ir atsakomybės už juos – transporto priemonės, kuri neapdrausta privalomuoju civiliniu transporto priemonių draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, neįregistruota, vairavimo, taip pat jos vairavimo be motociklininko šalmo.

10. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas Skundžiamoje nutartyje išdėstyto nagrinėjamai bylai aktualaus teisinio reguliavimo, pažymi, kad aktualios transporto priemonės sąvokos, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, įtvirtintos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, o konkrečiai minimo įstatymo 2 straipsnio 31¹ punkte (elektrinė mikrojudumo priemonė) ir 33 punkte (mopedas). Vis tik, nepaisant administraciniame kaltinime konkrečiai inkriminuotos elektrinio mopedo vairavimo aplinkybės, žemesnės instancijos teismas procesiniame sprendime motyvavo ir sprendė, kad G. A. vairuota priemonė yra ne elektrinė mikrojudumo priemonė, t. y. siekė paneigti ir sprendimu atmetė apelianto poziciją dėl priemonės pripažinimo elektrinė mikrojudumo priemone, ir tik per šią prizmę – priemonės techninius neatitikimus elektrinei mikrojudumo priemonei, padarė išvadą, kad G. A. vairuota transporto priemonė pripažinta mopedu, iš esmės nevertindamas ir nepasisakydamas būtent dėl aktualių priemonės identifikavimo mopedu kriterijų.

11. SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte nurodyta, kad mopedas – transporto priemonė, kurios vairavimas ir inkriminuotas G. A., yra dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Akivaizdu, kad šiuo atveju aktuali pirmoji mopedo sąvokos apibrėžtis, t. y. dviratės motorinės transporto priemonės kriterijai: 1) didžiausiasis projektinis greitis ir; 2) didžiausioji naudingoji galia, esant elektros varikliui. Aptariant transporto priemonės didžiausią naudingąją galią, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, žemesnės instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir vadovaudamasis samprotavimais, t. y. kaip pasvarstymą, pateikė argumentą, kad jeigu apelianto vairuotos transporto priemonės galia ir būtų 1 000 W (vatų), tai vis tiek neatitiktų kitų kriterijų, kaip minėta, keliamų ne mopedui, o elektrinei mikrojudumo priemonei. Pritariant apelianto atstovės išdėstytiems argumentams (šio procesinio sprendimo 5.4. papunktis), apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog iš bylos medžiagos duomenų (foto nuotraukų) akivaizdu, kad G. A. vairuota bei apžiūrėta transporto priemonė ir buvo su nustatyta 1 000 W (vatų) didžiausia naudingąja galia. Taigi nustatyta apelianto vairuotos priemonės didžiausia naudingoji galia – 1 000 W (vatų), atitinka transporto priemonės – mopedo, didžiausios naudingosios galios, esant elektros varikliui – ne didesnės kaip 4 kW (kilovatų), kriterijų.

12. Nepaisant vieno nustatyto ir aptarto kriterijaus atitikties mopedo, kaip transporto priemonės rūšies, kategorijai, būtina neginčytinai nustatyti ir kitą – didžiausio projektinis greičio, kuris turi būti didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h, reikalavimą, keliamą priemonės pripažinimui mopedui, kadangi SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte nurodyti kriterijai nėra alternatyvaus pobūdžio. Būtent dėl didžiausio projektinis greičio nustatymo apeliaciniame skunde ir keliama daugiausiai klausimų. G. A. atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atlikto eksperimento metu nustatytas apelianto transporto priemonės išvystytas, kaip įvardijama, maksimalus faktinis greitis, gali būti tapatinimas su didžiausiu projektiniu greičiu, taip pat kvestionuojamas ir atlikto eksperimento teisėtumas (jo atlikimo tvarka, sąlygos ir rezultato gavimo būdas). Iš tiesų, kaip matyti iš Skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į 2025 m. liepos 24 d. Institucijos pareigūnų atliko eksperimento rezultatus, padarė išvadą, jog elektrinės transporto priemonės faktinis greitis (eksperimento rezultatai) yra 30 km/h., ir šiuo atveju G. A. vairuota transporto priemonė pagal techninius parametrus pripažintina mopedu. Vis tik, žemesnės instancijos teismas, tokios išvados, t. y. kodėl nustatytas didžiausias faktinis (maksimalus) transporto priemonės greitis, yra tapatus įstatyme apibrėžtam didžiausiam projektinio greičio rodikliui, niekaip nemotyvavo bei neargumentavimo, nors ir cituodamas SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ punkte (elektrinė mikrojudumo priemonė) ir 33 punkte (mopedas) įtvirtintas transporto priemonių kategorijų sąvokas, iš kurių kiekvienoje yra nustatytas reikalavimas būtent dėl didžiausio projektinio greičio, bet ne dėl didžiausio maksimalaus galimo transporto priemonėje išvystomo.

13. Aukštesnės instancijos teismas, net ir nevertindamas minėto bei atlikto eksperimento teisėtumo, t. y. procesinio veiksmo atlikimo tvarkos, sąlygų ir rezultatų gavimo būdo – klausimų keliamų apeliaciniame skunde, pritaria ir sutinka su apelianto atstovės argumentais, kad transporto priemonės projektinis greitis nėra tapatus ir negali būti lyginamas su transporto priemonės maksimaliu (faktiniu) greičiu. Nors konkreti projektinio greičio apibrėžtis teisės aktuose nėra pateikiama, tačiau iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad minimas projektinis greitis laikomas konstrukciniu parametru, kuriam transporto priemonė yra suprojektuota būti saugi, stabili ir techniškai patikima, t. y. susijęs su saugia eksploatacija, ir šis parametras nustatomas įvertinus eilę kriterijų, kaip pavyzdžiui, variklio galią ir maksimalias apsukas, stabdžių efektyvumą, padangų leistiną greitį ir t. t. Taigi projektinį greitį pirmiausiai nustato transporto priemonės gamintojas, ir būtent atsižvelgiant į visus transporto priemonės techninius parametrus, o ne į vieną – didžiausią išvystomą važiavimo greitį, todėl dar kartą akcentuotina, jog projektinis greitis nėra ir negali būti prilyginamas važiavimo greičiui ir (ar) maksimaliam transporto priemonės greičiui.

14. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo G. A. vairuotos transporto priemonės didžiausią faktinį greitį. O ir iš paties atlikto eksperimento duomenų matyti, jog pareigūnai eksperimentą atliko, siekiant įvertinti elektrinės mikrojudumo priemonės maksimalų važiavimo greitį, kurį ir nustatinėjo. Taigi akivaizdu, kad administraciniame kaltinime nurodytos transporto priemonės didžiausiasis projektinis greitis liko nenustatytas, todėl SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte apibrėžto mopedo vienas iš kriterijų (didžiausias projektinis greitis turi būti didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h) negali būti įvertintas, ir G. A. vairuota transporto priemonės negali būti pripažintina mopedu.

15. Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant pakankamai neabejotinų duomenų, leidžiančių G. A. vairuotą transporto priemonę identifikuoti elektriniu mopedu, t. y. būtent ta transporto priemone dėl kurios vairavimo aplinkybių ir pareikštas administracinis kaltinimas, asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, jog duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas (administraciniai nusižengimai) galėjo būti padarytas (padaryti), nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-43-2014, Nr. 2AT-3-976/2015, Nr. 2AT-27-976/2015 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-9-976/2020, Nr. 2AT-20-719/2024, Nr. 2AT-48-697/2024).

16. Kartu būtina pabrėžti, jog byloje nustatant faktines aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis. Šioje byloje nustatyta, kad dėl administracinių nusižengimų galimai padarytų 2024 m. lapkričio 22 d., administracinių nusižengimų tyrimas jau buvo atliktas du kartus. O būtent, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartimi, palikta nepakeista (šio procesinio sprendimo 2 punktas), administracinio nusižengimo byla Institucijai buvo grąžinta tirti iš naujo. Antrojo atliekamo tyrimo metu ir buvo atliktas minėtas eksperimentas, kuriuo buvo nustatytas tik transporto priemonės maksimalus greitis, bet ne reikšmingas – didžiausias projektinis greitis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos pareigūnams dėl transporto priemonės kategorijos (techninių duomenų) nustatymo kreipiantis į Lietuvos Respublikos techninių ekspertizių įmones, kas gi jau buvo AB „Regitros“ atsakymu į paklausimą rekomenduojama padaryti pirmąjį kartą atliekant tyrimą, o Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus informacija nurodant, jog norint nustatyti transporto priemonės variklio galingumą, reikia skirti užduotį atlikti objektų tyrimą arba kreiptis į transporto priemonės gamintojų atstovus (kas pažymėtina – padaryta nebuvo), ir turint informaciją apie transporto priemonės techninius duomenis, transporto priemonės kategorijos nustatymas nereikalauja specialių techninių žinių, Intuicija tik grąžinus bylą tirti iš naujo kreipėsi į teismo ekspertus bei techninės ekspertizės centrus. Visi, t. y. du paminėti subjektai, į kuriuos buvo kreiptasi, atsakydami į Institucijos atstovų paklausimus, nurodė, kad elektrinių mikrojudumo priemonių galios nustatymo ekspertizių, tyrimų neatlieka, o vienas iš paaiškino, kad norint nustatyti elektrinės mikrojudumo priemonės greitį (vėlgi pažymėtina, kad ne projektinį greitį), pareigūnai turi patys atlikti bandymą, juo pavažiuojant. Taigi apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas, kad byloje trūkstant (nesant) duomenų, leidžiančių transporto priemonę pripažinti elektriniu mopedu, bei įvertinęs tai, jog, kaip minėta, įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, vertindami byloje esančius įrodymus, pažeidė ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, išsamiai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, todėl Skundžiama nutartis ir Insituticijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje naikintini, ir G. A. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį nutrauktina, jo veikoje nenustačius administracinių nusižengimų požymių.

Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo

17. Apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma atlyginti bylinėjimosi (proceso) išlaidas. Iš bylos medžiagos, t. y. 2025 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ADB-3541 ir 2025 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymo Nr. 60, matyti, kad advokato teiktos paslaugos pirmosios instancijos teisme sudarė 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) eurus (procesinių dokumentų surašymas ir atstovavimas administracinio nusižengimo byloje).

18. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs G. A. skundo, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Gi apeliacinės instancijos teisme, priimamas priešingas sprendimas, t. y. administracinio nusižengimo teisena G. A. atžvilgiu nutrauktina. Taigi, svarstydamas aptariamą klausimą, aukštesnės instancijos teismas, pažymi, jog ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Vis tik nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas ANK neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

19. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-41-648/2022 ir kt.).

20. Analizuojamu konkrečiu atveju skundas pirmosios instancijos teismui, kurio metu nagrinėjant bylą ir buvo patirtos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, buvo teikiamas paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, ir būtent tai lėmė, kad apeliantas patyrė atitinkamas proceso išlaidas. Išnagrinėjus apeliacinį skundą, šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. atstovės advokatės apeliacinį skundą ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes G. A. veika neturi administracinių nusižengimų požymių. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo bei apeliacinio skundo rezultatą, nagrinėjimų klausimų apimtį ir sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl patirtų 847 (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių) eurų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas ANK nuostatas ir vadovaujantis paminėta teismų praktika, turi būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą tenkinti.

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį ir dėl G. A. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės skundo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-8737-2025 priimti naują nutarimą:

panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-8737-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną G. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Priteisti iš valstybės G. A. patirtų 847 (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių) eurų išlaidų, susijusių su pirmosios instancijos teisme teiktomis advokato paslaugoms, atlyginimą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.