- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-15
- Bylos Nr.
- e2YT-17832-446/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05678-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. T., L. T., V. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Irina Petkienė
- Kategorijos
- 2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)
- 2.3.4.6.3Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas
- 2.3.4.7Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų ir bylas dėl tėvų valdžios apribojimo
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. pareiškimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys A. T., V. K., L. T., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo panaikinti jai laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, panaikinti nuolatinę globą vaikui ir nutraukti priteisto iš jos išlaikymo išieškojimą sūnui E. T.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu jai ir jos buvusiam sutuoktiniui laikinai apribota tėvų valdžia sūnaus E. T. atžvilgiu, iš jos priteistas 150 Eur išlaikymas vaikui, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta pas laikinąją globėją A. T. (vaiko tėvo seserį). Jos sūnus nuo 2022 metų gyvena A. T. šeimoje. Jis augu su 5 pusbroliais, lanko vaikų darželį. Teismas minėtą sprendimą priėmė dėl jos girtavimo, vaiko nepriežiūros. Ji pripažįsta, kad tuo metu girtavo, netinkamai rūpinosi vaiku, tuo metu nesugebėjo priimti net socialinių darbuotojų pagalbos. Jos tokį elgesį nulėmė pačios asmenybės nebrandumas, pasimetimas, motinystės įgūdžių stoka, vaiko tėvo teismai, jo elgesys namuose. Kurį laiką ji buvo pasimetusi, todėl nelankydavo sūnaus, nereguliariai teikė jam išlaikymą. Gyvendama viena ieškovė pamažu atsitiesė, susipažino su dabartiniu gyvenimo draugu V. K., apsigyveno kartu. Gimus dukrai M., ji suprato, kad sūnus E. yra toks pat brangus, kad ji nori ir sugeba pati auginti abu savo vaikus. Jai pritaria ir dabartinis jos gyvenimo draugas V. K.
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. sausio 21 d. mažametei M. K. buvo nustatytas apsaugos poreikis bei taikoma laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje Šiaulių miesto Šeimos centre kartu su motina vieną mėnesį. Priežiūra buvo pratęsta dar vienam mėnesiui, 2025 m. kovo 28 d. laikinoji priežiūra M. nutraukta.
Šalies argumentai
2025 m. birželio 26 d. L. T. ir V. K. šeimos pagalbos plane konstatuota, kad atvejo pagalbos posėdis organizuotas Kuršėnų globos namų prašymu dėl mamos susitikimų su sūnumi suderinimo. Pareiškėja pateikė prašymą dėl susitikimų su vaiku skaičiaus didinimo. Atsižvelgus į tai kad pareiškėjai tik 2025 m. kovo 28 d. nutraukta laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje institucijoje, o E. nustatyta nuolatinė globa, posėdžio metu aptarus situaciją, nuspręsta iki 2025 m. rugsėjo mėnesio palikti 3 susitikimus per mėnesį. Minėtame plane užfiksuota pareiškėjos nuomonė, kad ji iš esmės pakeitė gyvenimo būdą, kreipėsi į advokatą dėl sūnaus susigrąžinimo į šeimą. Ji nurodė, kad su sūnaus globėja A. buvo sutarusios, kad kai sūnų veš pas medikus, informuos jo mamai ir leis abiem trumpai pabendrauti poliklinikoje, bet globėja susitarimo nevykdo.
Pagalbos piane išdėstyta Socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos A. S. nuomonė. 2025 m. kovo 28 d. ji patvirtino, kad visos pagalbos plane numatytos priemonės yra įgyvendintos, L. toliau lanko psichologo konsultacijas, abu tėvai geranoriškai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojai, pozityviai nusiteikę jų atžvilgiu, L. važiuoja į susitikimus su sūnumi, stengiasi atkurti su juo emocini ryšį. Abu tėvai stengiasi rūpintis mažąja dukra, tenkinti jos poreikius, atsakingai vykdo sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas. 2025 m. birželio 26 d. A. S. nurodė, kad pagalbos šeimai plane numatytos pagalbos priežiūros priemonės vykdomos bei tęsiamos: abu sugyventiniai laikosi blaivybės, L. lankosi pas psichiatrę ir psichologę, atsakingai vykdo specialistų rekomendacijas, kambarys tvarkingas, visada yra maisto, buityje nepastebima neigiamų veiksnių. Abu reaguoja į socialinių darbuotojų patarimus, patys rodo iniciatyvą, skambina specialistams. L. reguliariai lauko sūnų, domisi jo ugdymu, poreikiais, raida, sveikata, teikia vaikui išlaikymą, į susitikimą visada atveža dovanų. Susitikimų metu mamai sunkoka išlaikyti sūnaus dėmesį. L. T. ir V. K. geranoriškai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, visada atsiliepia telefonu, nesant galimybei to padaryti, paskambina, įsileidžia į namus. Jie priima pagalbą ir rodo iniciatyvą, stengiasi gerinti situaciją šeimoje.
Pagalbos piane išdėstyta V. Ka., Kuršėnų globos centro globos koordinatorės nuomonė. Anot jos, kuriasi ryšys tarp mamos ir sūnaus, E. drąsiau jaučiasi susitikęs su mama, globėjai išėjus iš patalpos, berniukas jaučiasi saugus.
Paskutiniu metu pareiškėjos namuose nevartojamas alkoholis. Ji nuolat rūpinasi dukra, namų buitimi, nuolat lunko sūnų, vaikui pasakoja, kad nori pati auginti jį ir jo sesę. Vaikui yra ketveri metai, tačiau jo ryšiai su mama nenutrūkę, yra artimi ir šilti. E. žino, kad turi mažą sesutę.
Pareiškėja gyvena vieno kambario socialiniame būste, turi įgūdžių rūpintis vaikais, buitimi, darbais. Ji nedirba iki M. sueis dveji metai. Jo gyvenimo draugas V. K. sutinka, kad šeimoje gyventų E., žada pagelbėti auklėjant vaiką, išlaikyti jį finansiškai. Nuo 2024 m. sausio jis vykdo individualią veiklą - statybos baigiamuosius ir apdailos darbus, dengia, stogus. Jo gaunamos lėšos yra pakankamos visos šeimos oriam gyvenimui. 2025 m. vasario 19 d. pareiškėjai ir V. K. buvo atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra, leidžianti pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus vienerius metus.
Pareiškėja nuolat lankosi pas psichologę E. L., 2024 metų gegužės 29 d., birželio 7 d., rugpjūčio 12 d., rugsėjo 16 d., 2025 metų sausio 3 d., kovo 14 d., balandžio 15 d. jai buvo suteiktos psichologinės konsultacijos, o 2024 m. gruodžio 4 d. siuntime nurodyta, kad prognozės palankios.
Pareiškėja taip pat laukėsi pas psichiatrę J. K., jai 2024 m. balandžio 8 d., rugpjūčio 6 d., rugpjūčio 27 d., spalio 30 d., lapkričio 29 d., 2025 m. kovo 13 d., balandžio 15 d., gegužės 20 d., birželio 20 d., rugpjūčio 7 d. ir rugsėjo 9 d. buvo suteiktos konsultacijos. Gydytojos teismo pateiktuose medicininiuose dokumentuos nurodyta, kad psichinės sveikatos būkle ženkliai pagerėjo, stabili, tęsiamas medikamentinis gydymas ir psichoterapija.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja teisme savo pareiškimą palaikė, paaiškino, kad jos gyvenimas yra kardinaliai pasikeitęs nutraukus santuoką su L. T., su kuriuo susilaukė sūnaus E. Ji pakeitė savo gyvenimo būdą, alkoholio nebevartoja, gyvena kartu su V. K.. Jie nesusituokę, bet augina dukrą M. V. K. dirba statybos darbus, jo gaunamo atlyginimo pakanka šeimai pragyventi. Paskutinis alkoholio vartojimo atvejis jų namuose nustatytas 2025 m. sausio mėnesį, tuo metu jie dviese su V. K. namuose gėrė šampaną. Jie abu su V. K. 2025 m. vasario mėnesį atliko potraukio alkoholiui blokavimo procedūrą, abu alkoholio nebevartoja. Iki šiol jai yra teikiamos socialinės paslaugos, ji lankosi pas psichologę ir psichiatrę. Ji įsitikinusi, kad sugebės auginti sūnų, nes tinkami augina dukrą, grąžinus sūnų jai savaime vaiko ir motinos ryšys sustiprės. Šiuo metu gyvena vieno kambario socialiniame būste, susigrąžinusi sūnų į šeimą, kreipsis dėl didesnio socialinio būsto.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo V. K. prašo pareiškimą patenkinti. Paaiškino, kad L. jis pažįsta trejetą metų, nuo 2023 m. vasario mėnesio gyvena kartu, augina dukrą M. nes alkoholio jos ir pareiškėjos namuose niekas nebevartoja, draugai jų namuose nesilanko, jie abu yra atlikę potraukio alkoholiui blokavimo procedūrą, stengiasi gyventi dorai, jis dirba statybos darbus, jo pajamos kas mėnesį siekia apie 3000 Eur. Jis sutinka, kad jo ir L. šeimoje augtų L. sūnus E. Jis nedalyvauja L. ir jos sūnaus susitikimuose, nėra E. matęs, prašymo dalyvauti susitikimuose jis nėra pateikęs, nes jam žinoma, kad matytis su E. jam neleis, nes jis nėra vaiko tėvas.
5. Suinteresuotas asmuo A. T. teismo prašo sprendimą priimti atsižvelgiant išimtinai į mažamečio E. interesus. Paaiškino, kad E. ji augina nuo vienerių metų 2 mėnesių. Su pareiškėja nebendrauja, jei ji pasiteirauja, ji visada atsako apie E., jo sveikatą. Jai niekada nebuvo draudžiama bendrauti su E., tačiau nei pati L., nei jos artimi giminaičiai E. nesidomėjo. Pirmuosiuose vaiko ir mamos susitikimuose ji dalyvavo, matė, kad L. stengiasi, bando bendrauti, ieškoti ryšio su sūnumi, tačiau jai sunkiai sekėsi tai daryti. Ji bandė sakyti E., kad L. yra jo mama, tačiau jis tokios informacijos nepriima, nes ją (globėją) vadina mama. E. taip pat sunkiai sekėsi bendrauti su savo biologine mama, per pirmuosius susitikimus jis tik nubėgdavo pasiimti lauktuvių, kurias atveždavo mama, ir grįždavo pas ją, palaipsniui priprato būti paliktas vienas su L., tačiau susitikimams pasibaigus, skuba prie jos, prašo važiuoti namo. Jos nuomone, vaiko ir motinos ryšys yra pagerėjęs. Ar pareiškėja turi įgūdžių, reikalingų vaiko auginimui, ji nežino.
6. Suinteresuotas asmuo L. T. paaiškino, kad jis nuomonės dėl L. J. pareiškimo neturi, neprieštarauja dėl jo patenkinimo, su pareiškėja nebendrauja, apie jos elgesį ir gyvenimą nieko nežino, jis auginti sūnų neturi galimybių.
7. Institucija, teikianti išvadą byloje, pateiktoje išvadoje nurodė Kuršėnų šeimos namai 2025 m. birželio 20 d., pateikė informaciją, kurioje nurodoma, kad E. T. biologinė mama susitinka ir bendrauja su vaiku Kuršėnų šeimos namų Globos centre nuo 2024-03-12. Pradžioje susitikimai buvo organizuojami 2 kartus per mėnesį, o nuo 2024-04-17 organizuojami trys sutikimai per mėnesį pagal sudarytą planą. Pastebėta, kad vaiko ryšys su mama stiprėja. E. T. susitikimų metu vis geriau jaučiasi būdamas su biologine mama, nebebijo susitikime pasilikti be globėjos dalyvavimo, tačiau linkęs pasitikslinti, ar globėja, kurią vadina mama, yra netoliese, kitoje patalpoje. Susitikimų metu pastebėta, kad mama deda pastangas norėdama sudominti vaiką. 2025 m. rugsėjo 26 d. skyriaus specialistė lankėsi L. J. ir V. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). L. augina dar vieną mažametę dukrą M. K., gimusią (duomenys neskelbtini) L. J. kartu su V. K. gyvena socialiniame vieno kambario būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Būsto plotas apie 31 kv. m. Bute yra vienas kambarys, virtuvė, tualetas, vonia. Vaikams nėra skirto atskiro kambario. Kambaryje yra dvi vaikiškos lovos, viena suaugusiųjų, spinta, televizorius. Būstas švarus yra patogumai: vandentiekis, karštas vanduo, tualetas, vonia. L. J. ir V. K. gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos vaiko poilsiui ir ugdymui. Susitikimo metu L. paaiškino, kad kartu su sugyventiniu V. K. yra baigusi pozityvios tėvystės kursus. Nurodė, kad alkoholio jau nebevartoja nuo 2025 m. sausio mėnesio. Teigia, kad kartu su sugyventiniu yra atlikę potraukio alkoholiui blokavimo procedūrą. Pažymėtina, kad L. J. šeimai nuo 2024 m. lapkričio 22 d. taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės paslaugos. Skyriuje 2024 m. lapkričio 18 d., 2025 m. sausio 14 d., buvo gauti pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų L. J. šeimoje. Abiem atvejais buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai (vaiko atstovai pagal įstatymą apsvaigę nuo alkoholio).
8. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teisme patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes, nurodė, kad 2025 m. lapkričio 17 d. atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta pareiškėjos susitikimus su mažamečiu E. padažninti, rengti susitikimus su vaiku vieną kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad E. sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje, su naujais žmonėmis, pareiškėjos draugas nėra matęs E., nesikreipė su parašymu dėl susitikimų su vaiku, kuris mamos draugo nepažįsta. Kad vaikas būtų grąžintas į šeimą, jis turi artimai pažinoti visus šeimos narius, todėl skyrius rekomenduoja mamos sugyventiniu pradėti dalyvauti susitikimuose su vaiku. L. J. trūksta idėjų, kaip užimti vaiką ir išlaikyti jo dėmesį, todėl vaiko mamai sliūlytina iš anksto susidaryti veiklų planą susitikimui su vaiku. Kadangi nėra atkurtas vaiko ir motinos ryšys, todėl siūlo tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą tam, kad sukurti artimą vaiko santykį su mama, vaikui susipažinti su mamos šeimos nariu – jos sugyventiniu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
9. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15478-1042/2022 leista paimti E. T., gimusį (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų L. T. ir tėvo L. T.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje bylojhe Nr. e2-2848-1003/2024 laikinai apribota tėvų valdžia L. T. ir L. T. jų nepilnamečio vaiko E. T. atžvilgiu, iš vaiko tėvų L. T. ir L. T. priteistas išlaikymas sūnui E. T. periodinėmis išmokomis po 150 Eur iš kiekvieno tėvo nuo 2024 m. sausio 30 d. iki vaiko pilnametystės. To paties teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nepilnamečiam vaikui E. T. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja ir turto administratore paskirta A. T. Pareiškėja dėl bendravimo su sūnumi E. kreipėsi tik 2024 m. kovo mėnesį, susitikimai organizuojami Kuršėnų globos centre, nuo 2024 m. kovo mėnesio du karus per mėnesį, nuo 2024 m. balandžio mėnesio - trys sutikimai per mėnesį, nuo 2025 m. lapkričio mėnesio – keturi susitikimai per mėnesį.
10. Vienas iš esminių šeimos teisinių santykių reguliavimo principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.
12. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Taigi, tėvų valdžios apribojimui panaikinti būtina įrodyti esant visas tris sąlygas.
13. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-310-915/2015, Nr. e3K-3-514-378/2020, 36 p.; Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 p.; Nr. e3K-3-194-1075/2022).
14. Geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 p., Nr. 3K-3-314-378/2021).
15. Tėvų elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvų pareigas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien tai, kad tėvas (motina) galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jo elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, 49 punktas).
16. Iš duomenų, nurodytų L. T. ir V. K. 2025 m. kovo 28 d. ir 2025 m. birželio 26 d. šeimos pagalbos planuose, matyti, kad nuo 2025 m. sausio 21 d. mažametei pareiškėjos ir V. K. dukrai M. K. buvo nustatytas apsaugos poreikis ir taikoma laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje Šiaulių miesto Šeimos centre kartu su motina L. T., kuri atvejo nagrinėjimo posėdyje 2025 m. vasario 27 d buvo pratęsta vienam mėnesiui, atsižvelgus į tai, kad per trumpą laiką buvo nustatyti keli vaiko teisių pažeidimai, 2025 m. kovo 28 d. atvejo nagrinėjimo posėdyje laikinoji priežiūra M. T. atžvilgiu socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje nutraukta. 2025 m. birželio 26 d. pagalbos plane nurodyta, kad pareiškėja ir V. K. laikosi blaivybės, abu išklausė pozityvios tėvystės mokymus, pareiškėja nuo 2025 m. kovo 28 d. lanko sūnų pagal Kuršėnų globos centro sudarytą susitikimų grafiką, pareiškėja tęsia psichologų konsultacijų lankymą, abu priima socialinę pagalbą, geranoriškai bendrauja su socialinėmis darbuotojomis. Pažymos, išduotos psichoterapijos centro „Sielos veidrodis“, patvirtina, kad 2025 m. vasario 19 d. pareiškėjai ir V. K. atliktos potraukio alkoholiui blokavimo procedūros, leidžiančios pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus vienerius metus.
17. Teisme apklausta liudytoja A. S., Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro darbuotoja, dirbanti su šeima, patvirtino, kad pareiškėjos šeimai jau keli metai teikiamos socialinės paslaugos, šiuo metu visas priemones, numatytas pagalbos plane, pareiškėja ir jos sugyventinis vykdo – noriai bendrauja su socialinėmis darbuotojomis, įsiklauso į jų patarimus, įsileidžia į namus, kurie tvarkingi, kuriuose visada yra maisto. Liudytoja A. U., socialinė darbuotoja, vykdanti individualią priežiūrą pareiškėjos šeimai, patvirtino, kad pareiškėja išmoko gaminti maistą, susitvarkyti namus, jos namuose visada švaru, tvarkinga, dukra prižiūrėta, lankantis pareiškėjos namuose girtavimo atvejai nenustatyti.
18. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia manyti, kad pareiškėja iš esmės pakeitė savo požiūrį į savo gyvenimą, vaikus, teikiamas socialines paslaugas, pradėjo noriai bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, priimti teikiamą pagalbą, pagalbos plane siūlytos priemonės yra įgyvendintos ir buvo veiksmingos, atsakingai rūpinasi su savo mažamete dukra, kuri gyvena kartu su ja, pareiškėja stengiasi atkuri ryšį su sūnumi E., ji yra motyvuota susigrąžinti vaiką į šeimą ir stengiasi vykdyti visus nustatytus įpareigojimus. Tačiau egzistuoja aplinkybės, kurios nesudaro pagrindo manyti, kad tie pokyčiai pastovūs, kad sūnaus E. grąžinimas pareiškėjai neprieštarauja mažamečio vaiko interesams.
19. Teisme apklausta liudytoja V. Ka., Kuršėnų globos centro globos koordinatorė, patvirtino, kad mažamečio vaiko E. ryšys su motina sunkiai mezgasi, nuo 2025 m. pavasario vaikas leidžiasi motinos apkabinamas, pabučiuojamas, tačiau ryšys neatkurtas, vaikas nuolatos dairosi globėjos, supratęs, kad jos nebėra, darosi akivaizdžiai neramus, pareiškėjai trūksta gebėjimų bendrauti su tokio amžiaus vaiku. Globos koordinatorės nuomone, E. grąžinimas biologinei motinai būtų didelė trauma vaikui, kuris savo mama laiko globėją.
20. Suinteresuoto asmens A. T. teigimu, E. kol kas nesugeba priimti informacijos, kad jo mama esanti ne ji, jis ją laiko savo mama, po susitikimų su pareiškėja, kurią vadina teta, apie ją neklausinėja, pasibaigus susitikimų laikui, vaikas bėga prie jos, prašo važiuoti namo.
21. Nors pareiškime pareiškėja nurodė, kad ryšiai su sūnumi nėra nutrūkę, tačiau teisme ji negalėjo nurodyti nei vienos aplinkybės, kad taip yra, teisme ji pripažino, kad sūnus jos mama nevadina. Teismo posėdžio metu pareiškėja negalėjo nurodyti, kaip ji elgtųsi vaiką jai grąžinus, jei E. verktų, reikalautų globėjos, kurią vadina mama, kaip ji turėtų elgtis, ką daryti, kad sūnus ją imtų vadintų mama. Jos įsitikinimu, jai panaikinus laikiną motinos valdžios apribojimą ir grąžinus sūnų, viskas savaime išsispręstų, nes vaikas palaipsniui priprastų prie naujos savo šeimos – jos ir jos sugyventinio V. K., kaip priprato prie globėjos ir jos šeimos, kai buvo paimtas iš jos. Pareiškėjos tokia nuomonė, išdėstyta teisme, akivaizdžiai parodo, kad ji kol kas nesugeba ištaisyti tų pasekmių, kurias sukėlė savo vaikui netinkamu elgesiu – piktnaudžiaudama alkoholiu, nusišalindama nuo vaiko priežiūros ir auginimo. Jos nurodyta aplinkybė, kad vienintelė galimybė atkuri ryšį su vaiku, yra vaiko grąžinimas jai, rodo, kad ji kol kas nežino ir nesupranta, kaip galima tą prarastą ryšį atkurti, siekia, kad tai būtų padaryta tik jai patogiomis ir priimtinomis priemonėmis – vaiko grąžinimu, o ne savo pastangų dėjimu, kad tas ryšys būtų atkurtas iki sūnaus jai grąžinimo, vaikas pats norėtų su ja būti.
22. Suinteresuotas asmuo V. K. teisme patvirtino, kad jis sutinka, jog jo ir pareiškėjos šeimoje augtų pareiškėjos sūnus. Tačiau yra aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jų gyvenimas kartu yra tvirtas apsisprendimas kurti šeimą, nes jie nors ir gyvena kartu nuo 2023 m. vasario mėnesio, susilaukė dukros, tačiau yra nevedę. Abu turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, nes jiems jau gyvenant kartu ir auginant dukrą buvo nustatyti du vaiko (jų dukros Melitos) teisių pažeidimo atvejai – 2024 m. lapkričio 18 d. ir 2025 m. sausio 14 d. abu kartu girtavo namuose. Po paskutinio pareiškėjos ir V. K. girtavimo atvejo, jiems taikyto alkoholio vartojimo atgrasymo metodo nėra praėję nei vienerių metų, todėl negalima daryti išvados, kad jų apsisprendimas nevartoti alkoholio yra tvirtas ir pastovus, kad sugrąžinus sūnų E. pareiškėjai, bus garantuota saugi aplinka vaikui.
23. Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos elgesys yra tiek pasikeitęs, kad būtų galima panaikinti jai laikiną motinos valdžios apribojimą ir sūnų E. jai grąžinti. Nėra atkurtas emocinis ryšys tarp mažamečio vaiko E. ir pareiškėjos, vaiko biologinės motinos, kuri vaiko neaugina nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, bendrauja su vaiku tik nuo 2024 m. kovo mėnesio, vaikas nepažįsta motinos sugyventinio, todėl vaiko grąžinimas pareiškėjai šiuo metu neatitinka geriausių vaiko interesų. Esant tokioms aplinkybėms, laikinas motinos valdžios apribojimas L. J. negali būti panaikintas.
24. Pareiškėja nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo yra atleista suteikus jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, todėl bylinėjimosi išlaidos, susidariusios šioje byloje, iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.