Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys L. M., E. P., G. L., TEO LT, AB, UAB „Creditreform Lietuva“, V. R., „MCB Finance“, UAB, UAB „General financing“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Medicinos bankas“, BAB bankas Snoras, UAB „Ūkio banko lizingas“, Swedbank, AB, UAB Snoro lizingas“ (UAB „Mokilizingas“), VSDFV Klaipėdos skyrius, VMI, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, UAB „Baltic franchises“, Lindorff Oy filialas, UAB „Klaipėdos estate“, UAB „Gelvora“, UAB „Tele2“, UAB „Sergel“, antstoliai Aleksandras Selezniovas, Marija Trijonė, Lina Pužienė, Asta Rimaitė Žičkuvienė, Vida Daugirdienė, Giedrius Jonauskas, Reda Vizgaudienė, Jonas Petrikas, advokatas I. N., AB SEB bankas, AB DNB bankas, AB Citadele bankas,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas iškelti jam bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroteka“. Nurodė pagrindines įsiskolinimų susidarymo aplinkybes – negalėjimas laiku atsiskaityti su pagrindiniais kreditoriais: AB „Medicinos bankas“, AB SEB banku, AB DNB banku, AB Citadele banku, AB „Swedbank“, V. R. ir kt. Pareiškėjas 2004 m. buvo įsigijęs du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) 2006-2007 m. pareiškėjas investavo į minėtų žemės sklypų detalųjį planavimą. 2007 m. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai nepatvirtinus žemės sklypo detaliojo plano, buvo patirti ženklūs finansiniai nuostoliai, kadangi neatlikus detaliojo planavimo procedūrų, nebuvo galima sklypų padalinti bei pakeisti jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į gyvenamąją teritoriją. Be to, laiku to nepadarius, keliskart sumažėjo sklypo vertė, o taip pat ir galimybės jį parduoti. Kadangi žemės sklypas už paskolą buvo įkeistas DNB bankui, šio banko pavedimu 2010 m. antstolė V. Daugirdienė atliko priverstinio išieškojimo procedūras ir sklypas buvo parduotas už itin mažą kainą, t.y. 15000 Lt. 2006-07-19 kartu su partneriu pareiškėjas įsteigė UAB „Klaipėda Estate“, kuriai jis buvo suteikęs 70000,00 Lt paskolą RE/MAX franšizės įsigijimui, taip pat 35000,00 Lt paskolą veiklos vykdymo išlaidoms dengti, t.y. biuro baldų ir orgtechnikos įsigijimui bei užmokesčiui už patalpų nuomą. 2007 m. prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei bei ypatingai paveikus nekilnojamo turto rinką Lietuvoje, pareiškėjas buvo priverstas parduoti savo valdomą 50% bendrovės akcijų paketą vos už 20000,00 Lt, o 2010-09-01 UAB "Klaipėda Estate" buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl nebebuvo jokios galimybės atgauti bendrovei suteiktos paskolos. Visos paskolų sutartys yra nutrauktos, pradėtos priverstinio įsiskolinimo išieškojimo procedūros. Pareiškėjas nuo 2009-01-08 iki 2012-09-30 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini), o nuo 2012-10-01 iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abiejų pareiškėjo darboviečių veiklos sritis - prekyba nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjo gaunamos su darbo užmokesčiu susijusios pajamos yra ženkliai sumažėjusios, nes tai susiję su bendra situacija nekilnojamo turto rinkoje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-25 nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo patenkino. Paskyrė bankroto administratoriumi UAB „Bankroteka“, nustatė 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, patvirtino 57,92 Eur per mėnesį lėšų sumą, tačiau iš viso nedidesnę kaip 289,62 Eur, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 173,77 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatė trijų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Nurodė, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, ženkliai viršija 25 MMA. Šiuo metu pareiškėjo pajamas sudaro 125,00 Lt per mėnesį. Kito turto nėra. Skolas pareiškėjas ketina dengti papildomai įsidarbinęs. Esant šioms aplinkybėms, konstatavo, kad pareiškėjas yra nemokus. Teismas konstatavo, kad šiuo metu nėra nustatyta įstatyme numatytų sąlygų, dėl kurių būtų galima atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas neturi galimybės gauti didesnių pajamų ateityje. Dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti skirtos sumos, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, jos detalizavimą, pasisakytina, kad ji nėra per didelė, ji nesiekia net minimalios algos. Aplinkybė, kad skolų išieškojimas iš pareiškėjo vykdomas priverstinai, taip pat liudija apie tai, kad pareiškėjas neišgali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Be to, pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir duomenis nustatyta, kad pareiškėjo įsipareigojimai ženkliai viršija jo turimo turto vertę. Visus dokumentus, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnį privalo pateikti, pareiškėjas pateikė ir Įstatymo nuostatų nepažeidė. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies numatytų sąlygų, kada teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nenustatyta. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokiu, nes pareiškėjas neturi pajamų padengti įsiskolinimus kreditoriams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Bankroteka“. Įrodymų ir aplinkybių, kodėl pareiškėjo siūloma kandidatūra nėra tinkama, teismas nenustatė. Kiti kreditoriai kitų kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų dėl pasiūlytos pareiškėjo kandidatūros neišreiškė. Nurodyta 200,00 Lt suma per mėnesį yra pagrįsta, kadangi akivaizdžiai nėra didelė, todėl nustatytina 200,00 Lt per mėnesį lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad administruotino turto pareiškėjas šiuo metu iš esmės neturi, suma negali viršyti 1000,00 Lt.

Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-25 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė ir neįvertino visų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo sąžiningumo, neįvertino kreditorių pateiktų argumentų. Patvirtintos išlaidos būtiniesiems poreikiams ir bankroto administravimo išlaidos yra per didelės ir dėl šios priežasties pažeidžia kreditorių teises bei leidžia pareiškėjui piktnaudžiauti fizinio asmens bankroto institutu, siekiant vien tik skolų nurašymo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas sutinka su UAB „Medicinos bankas“ atskiruoju skundu, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-25 nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes apie pareiškėjo sąžiningumą kreditorių atžvilgiu, pareiškėjas nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo bei atsiskaityti su kreditoriais, nepagrįstai patvirtino 173,77 Eur sumą, reikalingą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti, pareiškėjo gaunamų pajamų neužtenka net jo paties poreikiams patenkinti.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta pareiškėjui bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas iškėlė pareiškėjui bankroto bylą motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, ženkliai viršija 25 MMA, pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas); fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų) (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas); fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas); mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Taigi FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis.

Nustatyta, kad pareiškėjas turi įgijęs toliau įvardintas prievoles: antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo 20878,16 Lt išieškojimą UAB „Medicinos bankas" naudai, vykdymo išlaidos - 2437,96 Lt; 18287,78 Lt išieškojimą advokato I. N. naudai, vykdymo išlaidos - 1804,41 Lt; 32829,60 Lt išieškojimą AB SEB bankas naudai, vykdymo išlaidos - 3007,12 Lt; 500,00 Lt išieškojimą Klaipėdos apskrities VMI naudai, vykdymo išlaidos - 328,05 Lt; 200,00 Lt išieškojimą antstolio Jono Petriko naudai, vykdymo išlaidos - 290,54 Lt; antstolė Marija Trijonė vykdo 19485,33 Lt išieškojimą UAB „Baltic Franchizes“ naudai; 17017,75 Lt išieškojimą AB Citadelė bankas (buvęs pavadinimas AB „Parex bankas“) naudai; 18095,31 Lt išieškojimą AB bankas „Snoras“ naudai; 14869,15 Lt išieškojimą UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai, vykdymo išlaidos - 7598,00 Lt; antstolė Lina Pužienė vykdo 32134,56 Lt išieškojimą UAB „Gelvora“ naudai; 2900,55 Lt išieškojimą UAB „Gelvora“ naudai; vykdymo išlaidos - 4604,25 Lt; antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo išieškojimą valstybės naudai - 80,00 Lt suma ir 276,00 Lt vykdymo išlaidų; antstolė Vida Daugirdienė vykdo išieškojimą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro naudai – 140,00 Lt skola ir 252,00 Lt vykdymo išlaidų; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai – 110,00 Lt skola ir 293,00 vykdymo išlaidų; antstolis Giedrius Jonauskas vykdo išieškojimą valstybės naudai - 75 Lt skola; antstolė Reda Vizgaudienė vykdo išieškojimą Lindorff Oy filialo naudai - 2206,55 Lt suma ir 928,00 vykdymo išlaidų; antstolis Jonas Petrikas vykdo išieškojimą valstybės naudai – 80,00 Lt skola.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį (mėnesinės pajamos - 125,00 Lt, turto neturi) negali įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, ženkliai viršija 25 MMA, todėl konstatavo, kad pareiškėjas yra nemokus. Kadangi ginčo byloje dėl to, jog pareiškėjo turimi skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, pareiškėjo nemokumo nėra, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Ginčas byloje kilo pareiškėjo sąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, todėl dėl kitų FABĮ 5 straipsnio 8 punkte įtvirtintų pagrindų, kuriems esant atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Atskirajame skunde trečiasis asmuo teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė ir neįvertino visų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo sąžiningumo, neįvertino kreditorių pateiktų argumentų.

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningais veiksmais pripažįstami: 1) CK 6.67 straipsnyje nurodyti sandoriai, jeigu jie pažeidžia kreditorių teises ir šių sandorių pareiškėjas neprivalėjo sudaryti; 2) kitokie veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2004 m. buvo įsigijęs du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) 2006-2007 m. pareiškėjas investavo į minėtų žemės sklypų detalųjį planavimą. 2007 m. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai nepatvirtinus žemės sklypo detaliojo plano, buvo patirti ženklūs finansiniai nuostoliai, kadangi neatlikus detaliojo planavimo procedūrų, nebuvo galima sklypų padalinti bei pakeisti jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į gyvenamąją teritoriją. Be to, laiku to nepadarius, keliskart sumažėjo sklypo vertė, o taip pat ir galimybės jį parduoti. Kadangi žemės sklypas už paskolą buvo įkeistas DNB bankui, šio banko pavedimu 2010 m. antstolė V. Daugirdienė atliko priverstinio išieškojimo procedūras ir sklypas buvo parduotas už itin mažą kainą, t.y. 15000 Lt. 2006-07-19 kartu su partneriu pareiškėjas įsteigė UAB „Klaipėda Estate“, kuriai jis buvo suteikęs 70000 Lt paskolą RE/MAX franšizės įsigijimui, taip pat 35000 Lt paskolą veiklos vykdymo išlaidoms dengti, t.y. biuro baldų ir orgtechnikos įsigijimui bei užmokesčiui už patalpų nuomą. 2007 m. prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei bei ypatingai paveikus nekilnojamo turto rinką Lietuvoje, pareiškėjas buvo priverstas parduoti savo valdomą 50% bendrovės akcijų paketą vos už 20000 Lt, o 2010-09-01 UAB "Klaipėda Estate" buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl nebebuvo jokios galimybės atgauti bendrovei suteiktos paskolos. Visos paskolų sutartys yra nutrauktos, pradėtos priverstinio įsiskolinimo išieškojimo procedūros.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog FABĮ tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Todėl, nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo yra reikšmingi asmens atlikti veiksmai ar neveikimas laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2014-12-29 (pirmosios instancijos teismas 2014-12-29 priėmė pareiškėjo prašymą).

Pažymėtina, kad į šį laikotarpį nepatenka nė vienas iš pareiškėjo sudarytų sandorių. Su pagrindiniais kreditoriais – UAB „Medicinos bankas“, AB SEB bankas, AB DNB bankas, AB Citadele bankas, BAB bankas SNORAS, UAB „Ūkio banko lizingas“ sutartys sudarytos laikotarpyje nuo 2006 m. iki 2008 m. Kreditoriui V. R. 41450,37 Lt skola priteista 2008-10-22 teismo sprendimu. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo finansinę būklę bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais, sudarant paskolos ar kreditavimo sutartis. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir nustatytas aplinkybes, minėtų kredito sutarčių sudarymo aplinkybės ir pareiškėjo finansinė padėtis jų sudarymo metu, neturi įtakos sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjas per trijų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos nėra prisiėmęs papildomų finansinių įsipareigojimų, kas būtų pagrindas išvadai daryti, jog tokie veiksmai turi tiesioginės įtakos pareiškėjo nemokumui.

Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pareiškėjas nepagrindė, kodėl pardavė UAB „Klaipėda Estate“ akcijas už 20000,00 Lt pažymėtina, jog iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kas minėto juridinio asmens 50 procentų akcijų už 20000,00 Lt pareiškėjas pardavė dar 2007 m., kadangi UAB „Klaipėda Estate“ veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu, pirkimu, nuoma, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, nekilnojamojo turto rinka buvo stipriai paveikta. Atsižvelgiant į tai, jog minėtas juridinis asmuo likviduotas 2010-09-01, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo sprendimas parduoti akcijas, susidūrus su ekonominiais sunkumais, už 20000,00 Lt buvo teisingai priimtas. Toks pareiškėjo elgesys įrodo, jog jis dėjo visas pastangas gerinti finansinę padėtį ir gauti ekonominės naudos.

Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, jog pareiškėjas būdamas sveikas ir darbingo amžiaus jau 7 metus neranda darbo, nesiekia ir niekada nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais, o dauguma jo teiginių yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra paremti jokiais įrodymais (nurodo, jog yra užsiregistravęs internetiniuose tinklapiuose, siekiant susirasti darbą, tačiau neprideda jokių tai patvirtinančių įrodymų). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Nustatyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2009-01-08. Padėjus dirbti jo atlyginimą sudarė 400,00 Lt per mėnesį. Nuo 2009-03-01 iki 2010-03-01 pareiškėjo atlyginimas bendrovėje sudarė 600,00 Lt per mėnesį, o nuo 2010-03-01 iki 2011-10-01 – 400,00 Lt per mėnesį. Nuo 2011-10-01 atlyginimas sumažėjo iki 100 Lt per mėnesį. Šiuo metu pareiškėjo pajamas sudaro 125,00 Lt (b. l. 164-168, II tomas). Byloje pateikti įrodymai, kad nuo 2007 metų, iš karto po to, kai pardavė jam priklausiusį UAB „Klaipėda Estate“ akcijų paketą bei buvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų užsiima intensyviomis darbo paieškomis. Nustatyta, jog pareiškėjas per laikotarpį nuo 2007-04-13 iki 2015-02-06 portale www.cv.lt kandidatavo pagal 9 darbo pasiūlymus, portale www.cvmarket.lt laikotarpyje nuo 2007-07-16 iki 2015-02-06 kandidatavo pagal tris darbo pasiūlymus, www.cvbankas.lt duomenimis, pareiškėjas 2014 metais kandidatavo pagal 35 darbo pasiūlymus, laikotarpiu 2013-12-05 – 2014-11-24 pareiškėjas kandidatavo pagal 28 darbo pasiūlymus (b. l. 146-163, II tomas). Pareiškėjas taip pat yra užsiregistravęs Europos Komisijos ir EEE šalių valstybių įdarbinimo agentūrų bei partnerinių organizacijų bendradarbiavimo tinklo internetinio darbo paieškos portale, bendradarbiauja su potencialiais darbdaviais. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas buvo įsidarbinęs nuo 2012-03-19 iki 2012-04-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei šios bendrovės komandiruotas darbui į Vokietiją, 2014 m. pabaigoje dalyvavo keliolikoje darbo pokalbių, 2015 m. pradžioje vyko į kelis darbo pokalbius Vokietijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas neturi galimybės gauti didesnių pajamų ateityje, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog pareiškėjas nededa pastangų susirasti geriau apmokamo darbo ir atsiskaityti su kreditoriais.

Įvertinus nustatytas aplinkybes apie pareiškėjo nemokumą sukėlusias priežastis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, kadangi pagal FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). Taip pat FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, bei atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas yra nemokus, turimi įsipareigojimai viršija 25 MMA bei nėra nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių būtų galima atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi trečiasis asmuo teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino 173,77 Eur sumą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, kadangi pareiškėjo pajamas sudaro 36,20 Eur.

Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti nurodyta lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. FABĮ nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti ir bankroto administratoriaus atlyginimui kas mėnesį reikalinga 600,00 Lt suma. Pareiškėjas teigia išleidžiantis 100,00 Lt transporto išlaidoms, 150,00 Lt išlaidoms maistui, 150,00 Lt kitoms išlaidoms (vaistai, rūbai ir pan.), iš viso – 400,00 Lt. Pareiškėjas nurodo, jog paskutiniuosius metus jį nuolatos remia tėvai.

Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Įvertinus tai, jog pareiškėjo nurodomas būtinųjų išlaidų dydis objektyviai vertinant gali patenkinti tik minimalius suaugusio asmens poreikius ir nesiekia net minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, be to pats pareiškėjas pripažįsta, jog jį nuolatos remia tėvai, nors tokių įrodymų byloje nėra, pareiškėjo prašoma patvirtinti 400,00 Lt/173,77 Eur lėšų suma būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, yra protinga. Kadangi, būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga suma tvirtinama tik iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pirmosios instancijos teismo patvirtinta 173,77 Eur lėšų suma bus peržiūrėta ruošiant ir tvirtinant pareiškėjo mokumo atkūrimo planą. Nors šiuo metu pareiškėjas uždirba tik 36,20 Eur atlyginimą, tačiau kaip anksčiau buvo minėta, pareiškėjas įrodė, jog deda visas pastangas įgyti geriau apmokamą darbą ir duomenų, jog jis neturės galimybės ateityje uždirbti didesnį atlyginimą, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino didesnę lėšų sumą nei pareiškėjo šiuo metu gaunamas atlyginimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, kadangi pareiškėjo pateiktos informacijos apie gaunamas pajamas, teisingumas gali būti vertinamas taip pat jau iškėlus bankroto bylą, tai yra ruošiant mokumo atkūrimo planą.

Bankroto procedūroms atlikti pirmosios instancijos teismas patvirtino 57,92 Eur sumą, bet ne didesnę nei 289,62 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patvirtinta lėšų suma bankroto procedūroms atlikti yra protinga adekvati būsimiems bankroto procedūros veiksmams atlikti, įvertinus tai, jog pareiškėjas nuosavybės teise neturi nei kilnojamojo nei nekilnojamojo turto.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas pareiškėjui bankroto bylą nepažeidė materialines ir procesines teisės normų, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.