Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-2471-601/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-18
Bylos Nr.: e2A-2471-601/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01116-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas: S. B.
Atsakovas: J. B.

Kategorijos

2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2471-601/2025Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01116-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.10; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ir atsakovo J. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį ir atsakovo J. B. priešieškinį dėl šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė 2025 m. vasario 10 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašo:

1.1. pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,1337 ha, jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 161,14 kv. m., pastatą – garažą, esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), įgytą atsakovo vardu 2014-07-12, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti turtą tokiu būdu:

- atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti sekantį turtą: 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,1337 ha; 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 161,14 kv. m., teisę įregistruoti asmenine nuosavybės teise 1/2 dalį pastato – garažo, esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini);

- ieškovei S. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti sekantį turtą: 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,1337 ha; 1 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 161,14 kv. m., teisę įregistruoti asmenine nuosavybės teise 1/2 dalį pastato – garažo, esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)

1.2. priteisti ieškovei S. B. transporto priemonę (automobilį) VOLVO S90 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini);

1.3. priteisti ieškovei S. B. 12 000 Eur kompensaciją už netekto turto - tralo IVECO bei ekskavatoriaus KUBOTA – dalį.

2. Nurodo, kad ji su atsakovu pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį dar 2012 metais. Atsakovas 2014 metais savo vardu įsigijo ginčo namą be vidinės apdailos, kuris pareikalavo didelių investicijų, laiko ir pastangų, siekiant jame gyventi. Ieškovė intensyviai prisidėjo prie ginčo namo įrengimo, investavo lėšas, rinko medžiagas namo vidaus apdailai, baldus. 2018 m. rugsėjo 4 d. ieškovės vardu buvo sudaryta statybos darbų vykdymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo vykdomi apdailos darbai ginčo turte. Tą patvirtina rašytiniai įrodymai, t. y. sutartys, sąskaitos ir mokėjimo nurodymai. Ieškovė mokėjimus atliko laikotarpiu 2017-12-15 – 2020-05-31 įvairiems fiziniams bei juridiniams asmenims už medžiagas, darbus, vidaus interjero daiktus, baldus. Taip pat ieškovė į Lietuvoje registruotą jos vardu banko sąskaitą laikotarpyje nuo 2020-11-16 dienos iki 2023-07-03 dienos pervedė 97 000 Eur piniginių lėšų, skirtų gyvenamojo namo tiek išorės, tiek vidaus pilnam įrengimui. Kiekviename mokėjimo nurodyme, mokėjimo paskirtyje anglų kalba įrašyta – „for haus“, kas reiškia skirta namui, „for repairs“ – remontui, „for home work“ – namų darbams. Ji jokio kito nekilnojamojo turto neįgijo, visi pinigai buvo panaudoti užbaigti namo statybą ir pilnai įsirengti namą. Pastatytas garažas, kuris nėra registruotas, kainavo apie 35 000 Eur. Tarp šalių buvo susitarimas sukurti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tapsiantį nekilnojamąjį turtą. Ginčo turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, pritaikytas gyventi nuolat. Be to, atsakovas santuokos metu įgijo neregistruoto turto – tralą IVECO, 5 000 Eur vertės, ekskavatorių KUBOTA su priedais (grąžtais) – 20 000 Eur vertės. Šios transporto priemonės užfiksuotos antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Minėtas turtas liko pas atsakovą, todėl ieškovė reiškia reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už netenkančią turto dalį, t. y. 12 500 Eur.

Šalies argumentai

3. Atsakovas 2024 m. birželio 21 d. pateiktu priešieškiniu prašo:

3.1. 4/10 Pastato-Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo ir ieškovės bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;

3.2. atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/10 dalis Pastato-Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 161,14 kv. m., esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini);

3.3. ieškovei S. B., asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/10 dalis Pastato-Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 161,14 kv. m., esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini);

3.4. atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtinę teisę į 1/2 dalį Garažo, esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini);

3.5. ieškovei S. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtinę teisę į 1/2 dalį Garažo, esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini);

3.6. ieškovei S. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę VOLVO S90, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

3.7. atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti 8 200 Eur, esančių ieškovės sąskaitoje (Norvegijos banke), įpareigojant ieškovę šias lėšas pervesti / išmokėti į atsakovo banko sąskaitą per 5 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

3.8. ieškovei S. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti 8 200 Eur, esančių ieškovės sąskaitoje (Norvegijos banke);

3.9. už didesnę santuokoje įgyto turto vertės dalį iš ieškovės S. B. atsakovui J. B. priteisti 7 500 Eur kompensaciją, jos išmokėjimą išdėstyti per 3 mėnesių nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos laikotarpį.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodo, kad ginčo turtas jo buvo įgytas 2014 m. liepos 21 d. Jis buvo nebaigtas statyti, baigtumo procentas - 60 procentų. Santuokos metu buvo atlikti gyvenamojo namo pagerinimai, 2020-07-30 deklaracija apie statybos užbaigimą įregistruotas baigtumo procentas - 100 procentų. Gyvenamojo namo rinkos vertė 222 000 Eur. Nėra tarp šalių ginčo, kad atsakovo asmeninis turtas, t. y. gyvenamasis namas santuokos metu buvo pagerintas bendromis santuokinėmis lėšomis. Gyvenamasis namas įsigijimo metu buvo 60 procentų baigtumo, kas sudaro 6/10 Pastato-Gyvenamojo namo ir tai yra asmeninė atsakovo nuosavybė, įgyta iki santuokos sudarymo. Po atliktų pagerinimo darbų santuokos metu – įregistruotas gyvenamojo namo 100 procentų baigtumas. Atsakovas laiko, kad 40 procentų gyvenamojo namo, kas sudaro 4/10 gyvenamojo namo, turi būti pripažinta šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas sekančiai per pusę - atsakovui priteisti 2/10 dalis gyvenamojo namo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/10 dalis gyvenamojo namo (2/10 dalių vertė 44 400 Eur). Pažymi, jog šalių tikslas parduoti gyvenamąjį namą (savo dalis) ir taikiai išsiskirti.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškovės pareikštus reikalavimus tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad namą pradėjo įrenginėti iš karto po santuokos, iki tol taupė abudu pinigus. Iki santuokos jokie darbai nebuvo atlikti. Skyriumi pradėjo gyventi ir nebevesti bendro ūkio 2023 m. rugpjūčio mėn. Ji laiko, kad 50 proc. prisidėjo prie namo įrengimo, savo darbu, pinigais. Žemės sklypas pagerintas, nes aplinkai sutvarkyti buvo perkamos papildomos žemės, smėlis, žvyras, pasodinta žolė, aptverta tvora, didelė kvadratūra išklota trinkelių, pastatytas šiltnamis. Visada jie abu pasitardavo, sprendimus priimdavo kartu. Ji bendravo su dizainere, su rangovais, baldininkais, derino sutartis, atliko mokėjimus. Atsakovo paimtos paskolos nėra dengusi.

6. Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo atstovas prašė tenkinti pilna apimtimi priešieškinį. Nurodė, kad perkant namą ir žemės sklypą nepanaudojo ieškovė nė vieno cento. Nebuvo jokių planų kartu gyventi, ateities neplanavo. Ieškovė neprisidėjo nei prie pirkimo, nei prie paskolos grąžinimo. Neginčija, kad įrenginėjama buvo kartu. Jis Norvegijoje nuo 2006 m. gyvena ir dirba. Jis buvo susitaupęs 163 000 Lt ir dar pasiėmė paskolą. Visą paskolą panaudojo namo pirkimui. Namą pradėjo įrenginėti apie 2018 m. Žemės sklypas buvo pieva, trinkelių nebuvo, įvadai padaryti buvo. Namą įrenginėjo per pusę su ieškove. Tralo „IVECO“ ir ekskavatoriaus nėra. 2025-04-15 teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 1 val. 39 min.) atsakovas nurodė, kad už 100 000 kronų (8 700 – 9 000 Eur) su verslo partneriais pirko techniką. Technika buvo perkama parduodama. Bet ta technika jam niekada nepriklausė. Neturėjo jokių dokumentų. Technika buvo vežama į Lietuvą. Buvo perkamas tralas „IVECO“. Tačiau iki santuokos iširimo jo nebebuvo. Tralą parvežė ir buvo atiduotas partneriams iš Žemaitijos. Už tralą jis gavo grynais apie 10 000 Eur. Tralą pardavė 2023 m. rugsėjo mėn. ir pusę sumos - 5 000 Eur grąžino ieškovei grynais rugsėjo mėn. Liudytojų nėra, kurie tai patvirtintų. Ekskavatorius jam niekada nepriklausė. Verslo partneris V. J., kuris jau yra miręs, buvo prašęs jį palaikyti pas save. 2023 m. tą ekskavatorių išsivežė pastarojo sūnus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

7.1. pripažino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei neregistruotą pastatą – garažą, esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe ir padalino turtą tokiu būdu:

- atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 16/25 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16/25 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini); bei turtinę teisę į 1/2 dalį garažo, esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini);

- ieškovei S. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 9/25 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9/25 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini); bei turtinę teisę į 1/2 dalį garažo, esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini).

7.2. priteisė ieškovei S. B. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę VOLVO S90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini);

7.3. priteisė atsakovui J. B. iš ieškovės S. B. 11 077 Eur kompensaciją (už automobilį VOLVO S90 ir tralą IVECO), kompensacijos mokėjimą atidedant 5 mėnesių laikotarpiui nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7.4. kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė;

7.5. priteisė valstybei iš ieškovės S. B. 1 314 Eur žyminio mokesčio;

7.6. priteisė valstybei iš atsakovo J. B. 771 Eur žyminio mokesčio.

8. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, taip pat šalių santykius iki santuokos, jų turėtus siekius ir tikslus, jų investicijas į turtą tiek piniginėmis lėšomis, tiek darbu, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aplinkybės, kad ginčo turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jį padalijant šalims, tačiau nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

9. Teismas nustatė (tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš į bylą ieškovės pateiktų mokėjimo nurodymų, sąskaitų faktūrų, sudarytų sutarčių ir pan.), kad po šalių santuokos sudarymo ir pirmojo vaiko gimimo, maždaug nuo 2017 m. pabaigos šalys intensyviai pradėjo įrenginėti gyvenamąjį namą (jo vidų bei išorę), tvarkyti aplinką, taip pat buvo pastatytas garažas. Iš ieškovės į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, jog prieš įrengimą namo viduje vietoje grindų buvo smėlis, sienos tik išmūrytos blokeliais, plytomis, dalis – medžio drožlių plokštėmis, matėsi medinės lubų pertvaros. Atsakovas nurodė, jog nupirkus sklypą kieme buvo pieva. Tai taip pat matyti iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų, jog pradžioje kiemas buvo apžėlęs žole, o vėliau fotonuotraukose jau užfiksuotas viršutinio žemės sluoksnio nuėmimas, kaip nurodė ieškovė ir tai matyti fotonuotraukose, buvo atvežta žvyro, juodžemio, klojamos trinkelės, statoma tvora. Byloje nėra tarp šalių ginčo, kad gyvenamasis namas buvo įrengtas pilnai, jis tapo tinkamas šalių šeimai gyventi. Taip pat pilnai buvo sutvarkyta visa lauko aplinka. Nors atsakovo pusė viso proceso metu akcentavo aplinkybę, jog ieškovė neįrodinėjo, kokiu būdu ji iš esmės pagerino ginčo žemės sklypą ir kodėl ginčo žemės sklypas turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog ginčo turtas buvo įgytas kaip turto kompleksas - žemės sklypas, ant kurio stovi gyvenamasis namas. Būtent gyvenamojo namo eksploatacijai buvo ir yra reikalingas žemės sklypas, kurį šalys taip pat gerino savo darbu ir lėšomis. Ginčo žemės sklypo atskirai nuo ginčo gyvenamojo namo niekas nepirktų. Todėl vertinti vieną nuo kito atsietai, teismo vertinimu, būtų visiškai nelogiška. Teismo vertinimu, nustačius, kad ginčo turtas – gyvenamasis namas su žemės sklypu, kurie registruoti tik atsakovo vardu, buvo iš esmės pagerinti šalių santuokos metu jų darbu ir piniginėmis lėšomis, yra pagrindas šioje dalyje tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti, kad ginčo žemės sklypas ir jame esantis pastatas – gyvenamasis namas bei neregistruotas pastatas – garažas, esantys Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

10. Teismas sprendė, kad atsakovas investavo į ginčo turtą 70 596 Eur sumą, nupirkdamas žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, kas buvo pagrindas šalims pradėti kurti bendrąją jungtinę nuosavybę. Ginčo turto (žemės sklypo su gyvenamuoju namu) vidutinė rinkos vertė jo pirkimo 2014-07-21 momentu buvo apie 71 131 Eur. Šiuo metu ginčo turto vertė (ne kaina) yra apie 250 000 Eur. Taigi, atsakovo pačioje pradžioje investuota dalis sudaro 28 proc. turto vertės arba 28/100 dalis, likusi 72/100 dalis dalintina tarp šalių lygiomis dalimis, kiekvienai po 36/100 dalių. Tad atidalijant ginčo turtą (žemės sklypą su gyvenamuoju namu) natūra atsakovui priteistina 64/100 dalių (28/100 + 36/100), kas atitinka 16/25 dalys, o ieškovei priteistina 36/100 dalių, kas atitinka 9/25 dalys, ginčo turto.

11. Teismas sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad garažas, kuris nėra registruotas, buvo pastatytas santuokos metu ir šalims priklauso lygiomis dalimis. Todėl šis turtas / teisės į turtą dalintinos per pusę, atsakovui ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant turtinę teisę į 1/2 dalį garažo, esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini).

12. Teismas sprendė, kad transporto priemonė VOLVO S90, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), priteistina ieškovei, o atsakovui – 7 300 Eur kompensacija iš ieškovės už jai atiteksiančią atsakovo turto dalį (pagal 2025-01-29 UAB „Ober-Haus” atlikto Kilnojamojo turto (lengvojo automobilio) vertinimo ataskaitą, automobilio vertė – 14 600 Eur).

13. Dėl tralo IVECO ir ekskavatoriaus KUBOTA, teismas nurodė: 1) tralui IVECO nupirkti atsakovas 2023-06-12 panaudojo šeimos lėšas – 100 000 Norvegijos kronų, įrodymų, kad pardavus tralą buvo grąžinta puse sumos ieškovei nėra, todėl pusę šios sumos ieškovei priteistina iš atsakovo, t. y. 50 000 Norvegijos kronų, kas atitinka 4 247 Eur; 2) ieškovė neįrodė, kad ginčo ekskavatorius buvo pirktas iš šeimos lėšų ir kad jis priklausė šalims, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.

14. Teismas nustatė, kad iš ieškovės vardu atidarytos banko sąskaitos, esančios Norvegijos banke SpareBank 1, išrašo matyti, kad 2023-08-31 likutis sąskaitoje buvo 188 949,86 Norvegijos kronų, kas, taikant sprendimo priėmimo metu Lietuvos banko 2025-08-01 dienai skelbiamą (paskelbta 2025-07-31) euro ir Norvegijos kronos santykį 1 Eur - 11,774 NOK, atitinka 16 048 Eur (CK 3.119 straipsnis). Šalys bendrą ūkį vedė iki 2023 m. rugpjūčio mėn. Šalys posėdžio metu nurodė, kad minėtoje ieškovės banko sąskaitoje buvo taupomos ne tik ieškovės gaunamos lėšos, bet į šią sąskaitą lėšas pervedinėdavo ir atsakovas. Kadangi santaupos buvo sukauptos šalių santuokos metu, jas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šalims padalino lygiomis dalimis, priteisiant iš ieškovės atsakovui pusę sumos – 8 024 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - visiškai patenkinti patikslintą ieškinį ir atmesti priešieškinį arba panaikinus teismo sprendimą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. priimtas sprendimas neatitinka S. B. teisėtų interesų bei lūkesčių, teismas priimdamas sprendimą ir iš ieškovės priteisdamas piniginę kompensaciją už didesnę turto dalį atitenkančią atsakovui ieškovės nuomone teismas visiškai nevertino tai, kad su ja lieka du nepilnamečiai vaikai ir tokiu atveju tiek įstatyme tiek suformuotoje LAT praktikoje numatyta, kad vaiko teisė į gyvenimo sąlygas - pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pagrindinė kompensacijos dalis yra už automobilį VOLVO S90 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu ieškovė naudojasi ne tik savo asmeniniais reikalais, bet jis naudojamas ir šalių vaikų poreikiams tenkinti, nes vaikai liko gyventi su mama (ieškove), todėl tai būtų įstatyminis pagrindas, kuris paremtas teisingumo ir protingumo kriterijais, kad nepriteisti kompensacijos už automobilį VOLVO S90, taip pat ir pati suma ir terminas per kurį turi būti išmokėta kompensacija yra šiai dienai ieškovei nepakeliama suma, nes jei mokant kas mėnesį gaunasi 2 215,40 Eur, o kadangi ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, tai jos mėnesio gaunamos pajamos yra kelis kartus mažesnės už tą sumą, kurią reikėtų išmokėti per 5 mėn.;

15.2. teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei kompensacijos už ekskavatorių KUBOTA, nes jis buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini), o teismas nesiaiškino kieno, jei ne atsakovo nuosavybė buvo ekskavatorius, kam jis atiduotas ir pan.;

15.3. teismas išnagrinėjęs bylą ir iš dalies tenkindamas ieškinį priteisė nekilnojamojo turto praktiškai už 120 000 Eur, kaip ir prašė ieškovė, tačiau, vietoj ieškovės prašomos piniginės kompensacijos (120 000 Eur), priteisė natūra nekilnojamąjį turtą 9/25 iš bendro turto, o 16/25 turto priteisė atsakovui, neaišku, kodėl ir kokiu pagrindu teismas pakeitė turto rūšį vietoj piniginės kompensacijos priteisė natūra. Padalinus turtą natūra, nenustatyta gyvenamojo namo ir sklypo naudojimosi tvarka tarp šalių, o be naudojimosi tvarkos nustatymo praktiškai teismo sprendimas negalės būti vykdomas, nes jei liks galioti toks sprendimas, tai turės būti užvestas dar vienas procesas, dėl nustatytų turto dalių naudojimosi tvarkos;

15.4. šiai dienai tiek ieškovė tiek atsakovas po santuokos nutraukimo, kuria savo gyvenimus atskirai ir neturi jokio noro, bent ieškovė, dalintis ir gyventi toje pačioje gyvenamojoje patalpoje. Ieškovė turi kitą gyvenimo partnerį ir su juo (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus ir jie visi gyvena kartu, todėl kažin, ar esant tokiai situacijai, galimas šalių gyvenimas kartu.

16. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto (Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo ir priimti naują sprendimą – atsakovo J. B. priešieškinio reikalavimus toje dalyje tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. atsakovas pripažįsta ir dėl to nėra ginčo, kad santuokos metu buvo atlikti pastato-gyvenamojo namo pagerinimo (apdailos) darbai, tame tarpe atlikta pastato vidaus apdaila, elektros, santechnikos darbai, įsigyti baldai, užuolaidos, buitinė įranga ir kita (iš bendrų sutuoktinių lėšų; darbai pradėti vykdyti nuo 2018 m. pradžios). 2020 m. liepos 30 d. pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą, įregistruota (2020 08 07) NTR, baigtumo procentas: 100 procentų. Tačiau nebuvo atliktas gyvenamojo namo esminis pagerinimas (byloje tokių įrodymų nėra);

16.2. ieškovė nurodė, kad neva ji, laikotarpiu nuo 2020-11-16 iki 2023-07-03, pervedė 97 000 Eur piniginių lėšų, skirtų gyvenamojo namo tiek išorės, tiek vidaus įrengimui. Tačiau, tai nėra niekaip pagrįsta byloje, jokių įrodymų nepateikta, t. y. kad šios lėšos buvo panaudotos būtent gyvenamojo namo pagerinimui;

16.3. atsakovas sutiko, kad 40 proc. gyvenamojo namo (kas sudaro 4/10 dalis) būtų pripažinta šalių bendrąja jungtine nuosavybe, nes atsakovas, įvertinęs savo finansines galimybes, ir aiškiai suvokdamas, kad kol kas (artimiausiu metu) negali ieškovei sumokėti kompensacijos už daikto (gyvenamojo namo) pagerinimus, todėl pasiūlė ir prašo teismo taikyti kitą alternatyvą šio ginčo teisingam išsprendimui, t. y.: 1) atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/10 dalis Pastato-Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 161,14 kv. m., esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (2/10 dalių vertė 44 400 Eur); 2) ieškovei S. B., asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/10 dalis Pastato-Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 161,14 kv. m., esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (2/10 dalių vertė 44 400 Eur);

Žemesnės instancijos teismas

16.4. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, netinkamai atlikęs byloje surinktų įrodymų vertinimą, konstatavo, kad tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerinti šalių santuokos metu jų darbu ir piniginėmis lėšomis ir pripažino šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovo vertinimu bei remiantis byloje šalių pateiktais įrodymais, buvo atliktas gyvenamojo namo paprastasis remontas ir atliktiems darbams nereikėjo (i) parengti jokio projekto, (ii) atlikti statybos techninio prižiūrėtojo funkcijų ar (iii) gauti statybą leidžiančio dokumento, tačiau privaloma deklaruoti statybos užbaigimą, kas ir buvo padaryta 2020 m.;

16.5. atsakovo vertinimu, gyvenamasis namas buvo pagerintas (atliktas paprastasis remontas) ir jo kaina nuo jo įsigijimo momento padidėjo ne dėl atliktų darbų, bet iš esmės dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje;

16.6. pirmos instancijos teismas ginčo žemės sklypą nepagrįstai pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir netinkamai taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė tam būtinų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo ir neargumentavo savo išvados dėl žemės sklypo, ant kurio yra ginčo turtas (gyvenamasis namas), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nenustatyta, kiek pakito sklypo vertė, ar dėl atliktų darbų (lauko aplinkos sutvarkymo, juodžemio atvežimo, žolės pasodinimo, trinkelių išklojimo; šių darbų atlikimo faktą pirmosios instancijos teismas sprendžia pagal byloje ieškovės pateiktus paaiškinimus žodžiu ir fotonuotraukas, prie kurių nėra pateikti fotonuotraukų metaduomenys, kurių pagrindu būtų galima nustatyti nuotraukų autentiškumą, atlikimo laiką/datą ir kt.) galėjo padidėti jo paklausa rinkoje. Nenustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, negalima tinkamai išspręsti klausimo dėl šio asmeninio atsakovo turto – žemės sklypo – pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokios pozicijos laikosi ir Kasacinis teismas (kaip pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. e3K-3-449-687/2018).

Atsiliepimas

17. Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1. pagal statybos darbų praktiką, STR reikalavimus, Registrų centro praktiką yra taikoma tokia metodika, kad nustatyti darbų baigtumą: Sklypo paruošimas ir pamatai (10-15 %), Sienos ir perdangos (15-25 %), Stogas (10-20 %), Langai ir lauko durys (5-10 %), Vidaus inžinerinės sistemos (15-20%), Vidaus apdailos paruošiamieji darbai (10-15 %). Svarbu pažymėti, kad pilna vidaus apdaila (dažymas, tapetavimas, grindų dangos, plytelės, vidaus durys, santechnikos prietaisai) ir aplinkotvarka (tvota, takeliai, veja) dažnai nėra įtraukiami į tą baigtumo procentą, kuris reikalingas namo pripažinimui tinkamu naudoti pagal minimalius reikalavimus, tačiau jie yra būtini norint name komfortiškai gyventi. Jei sklypas pirktas su nebaigtu namu ir namo baigtumas įregistruotas 60 % - tai yra pirmos 4 pozicijos ir lieka dar dvi, t. y. vidaus apdaila ir sutvarkytas gerbūvis. Todėl teismo išvada, kad turtas yra bendra jungtinė buvusių sutuoktinių nuosavybė, yra teisinga;

17.2. teismas pagrįstai sprendė, kad namas ir žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jei nupirkto nebaigto statyti namo neprižiūrėsi, netvarkysi gerbūvio, nepabaigsi įrengti, neįrengsi šildymo ir nešildysi jo šaltuoju paros metu, tai per dešimt metų nieko nedarant jo vertė gali ir sumažėti (nei įsigijimo kaina), nes bus reikalingos papildomos išlaidos nešildomam namui atnaujinti;

18. Atsakovas atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. ieškovės apeliacinis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, nemotyvuotas ir neaiškus;

Šalies argumentai

18.2. ieškovė nurodo, kad „neaišku kodėl ir kokiu pagrindu teismas pakeitė turto rūšį vietoj piniginės kompensacijos priteisė natūra, kad taip prašė atsakovas <...>“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė 2025 m. vasario 10 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo savo reikalavimus pakeitė ir jos prašymas buvo padalinti ginčo turtą šalims natūra lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Patikslintas ieškinys priimtas;

18.3. ieškovė apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą - prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokinį turtą, kaip ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovė nesąžiningai išplečia ginčo ribas, nes patikslintame ieškinyje nenurodė šių argumentų kaip pagrindo savo ieškinio dalykui. Juo labiau, ieškovė apskritai nekėlė klausimo / ginčo dėl nurodytų aplinkybių;

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka bei išspręsti su tuo susiję klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

21. Nustatyta, kad ieškovė S. B. ir atsakovas J. B. kartu pradėjo gyventi Norvegijoje maždaug nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas, iš savo asmeninių lėšų ir 2014 m. liepos 15 d. gavęs paskolą iš AB DNB banko (dabartinis Luminor Bank AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių), 2014 m. liepos 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 243 753,35 Lt (70 596 Eur), asmeninės nuosavybės teise, įsigijo 60 proc. baigtumo gyvenamąjį namą (be vidaus apdailos) su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (toliau – turtas).

22. 2016 m. liepos 9 d. šalys susituokė (Lietuvoje), tačiau ir toliau gyveno bei dirbo Norvegijoje. (duomenys neskelbtini) Norvegijoje šalims gimė sūnus E. B.. Po santuokos sudarymo, dar tebegyvendamos Norvegijoje, šalys, prisidėdamos pajamomis bei savo darbu (dėl to ginčo tarp šalių nėra) pradėjo įrenginėti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., esantį gyvenamąjį namą, tvarkyti visą gerbūvį. (duomenys neskelbtini) Norvegijoje šalims gimė dukra K. B..

23. 2020 m. liepos 30 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pagrindu namo baigtumas įregistruotas 100 proc. Šalims pilnai įsirengus namus, šalių šeima pradėjo gyventi ginčo gyvenamajame name, ieškovė su vaikais nuolatos, o atsakovas toliau važinėjo į Norvegiją dirbti.

24. Šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2022 m. pradžios (ieškinio 3 punktas; 1 t., b. l. 3).

Dėl ginčo esmės

25. Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių turto padalijimo.

26. Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino gyvenamąjį namą su žemės sklypu šalių bendrąja jungtine nuosavybe (atsakovo manymu, nebuvo esminio turto pagerinimo).

27. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su teismo sprendimu, nurodo, kad: 1) teismas neįvertino galimybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes su ja lieka gyventi du vaikai; 2) nesuprantama, kodėl turtas padalintas natūra; 3) nenustatyta naudojimosi turtu tvarka, šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus; 4) teismas neįvertino, kad jai per didelė našta išmokėti kompensaciją už automobilį Volvo; 3) nepagrįstai nepriteista kompensacija už ekskavatorių KUBOTA.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo.

29. Abi šalys savo apeliacinius skundus iš esmės grindžia netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu.

30. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023).

32. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016).

33. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų, kurie sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, visumą privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016, 16 punktas).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; kt.).

35. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; 2025 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-378/2025, 73-75 punktai).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

37. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo pagerinti santuokos metu bei sutuoktinių lėšomis ir darbu. Tačiau atsakovas nesutinka, kad atlikti pagerinimai yra esminiai.

38. Teisėjų kolegija atsakovo argumentus laiko nepagrįstais ir sprendžia, kad nustatytos aplinkybės (jų visuma) tokios, kaip: 1) atsakovas įsigijo žemės sklypą su nebaigtu statyti namu (60 proc. baigtumas) jau gyvenant su ieškove (nors ir nesusituokus); 2) iki šalims susituokiant (2016 m.), gyvenamojo namo statybos nebuvo vykdomos (namas nebuvo įrenginėjamas); 3) gyvenamasis namas pradėtas įrenginėti, prie jo pradėtas statyti garažas, šalims gyvenant santuokoje; 4) gyvenamasis namas buvo visiškai neįrengtas, t. y. jame reikėjo vedžioti elektros instaliaciją, vandentiekį, įrengti šildymo sistemą, kloti grindis, tinkuoti sienas, dėti lubas ir t. t. (tą patvirtina ieškovės paaiškinimai, atsakovo paaiškinimai, byloje esančios fotonuotraukos); 5) neįrengtas gyvenamasis namas buvo įsigytas 2014 m. liepos 21 d., o 100 proc. jo baigtumas registruotas 2020 m. liepos 30 d., todėl, nors šalys ir nepateikė įrodymų dėl turto kainos pokyčio, iš viešoje erdvėje prieinamų duomenų galima matyti, kad būstas per šį laikotarpį galėjo pabrangti apie 16,4 proc. (UAB „OBER-HAUS“ internetinio puslapio duomenys - Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2020 m. III ketv. - Ober-Haus Nekilnojamasis turtas), t. y. nebuvo žymaus pabrangimo; 6) neįrengto gyvenamojo namo neprižiūrint, juo nesirūpinant, jo vertė per eilę metų labai tikėtina nebūtų padidėjusi, o galimai ir sumažėjusi (dėl šalčio, drėgmės poveikio ir pan.); 7) bendromis šalių lėšomis ir darbu gyvenamasis namas buvo įrengtas ir pritaikytas šalims komfortiškai gyventi ir jame gyvenama, t. y. namą buvo galima naudoti pagal jo paskirtį; 8) gyvenamojo namo vidaus įrengimas (nuo elektros instaliacijos iki baldų) neabejotinai žymiai padidina namo vertę, tuo tarpu jo VĮ Registrų centro išraše nurodomas baigtumas procentais neatspinti tikrosios jo vertės (to, kiek jis esmingai pagerintas); 9) turtas gali būti iš esmės pagerintas ne tik jį kapitališkai remontuojant ar atliekant rekonstrukciją, bet taip pat jį pertvarkant ar kitaip pagerinant (pvz.: atlikus remonto darbus, kurie kainuoja brangiau, negu buvusi namo kaina), - leidžia daryti išvadą, jog byloje pateikti įrodymai yra pakankami spręsti, kad gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių lėšomis ir darbu, t. y. iki to negyvenamas pastatas (gyvenamasis namas) paverstas kokybišku gyvenamuoju namu.

39. Be to, pažymėtina, kad, įvertinus atsakovo sumokėtą asmeninių pinigų sumą, atsakovo nuosavybėje buvo palikta didesnė gyvenamojo namo dalis (28/100 dalys gyvenamojo namo) ir tik 72/100 jo dalys padalintos tarp šalių lygiomis dalimis, kas reiškia, kad dalinant sutuoktinių turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo atsižvelgta į atsakovo indėlį šį turtą įgyjant. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti (atsakovas nepateikė tam įrodymų), kad atsakovui priskirta gyvenamojo namo dalis (16/25 gyvenamojo namo) turėtų būti didesnė, o ieškovės dalis (9/25 gyvenamojo namo) sumažinta.

40. Nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai, kad pirmos instancijos teismas ginčo žemės sklypą nepagrįstai pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nustatyta, kad įgijus žemės sklypą (2014 m.), jame buvo tik nebaigtas statyti namas ir aplinkui pieva, sklype nebuvo tvoros, vartų ir pan., t. y. į žemės sklypą nebuvo padaryta jokių investicijų (tą patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos). Tuo tarpu šalims gyvenant santuokoje, įsirengiant gyvenamąjį namą, buvo sutvarkyta ir namo aplinkta, t. y. į žemės sklypą atvežtas juodžemis, sklypas išlygintas, pasodinta žolė, išklotos trinkelės; sklype pastatytas garažas, sklypas aptvertas tvora, įrengti vartai, varteliai. Taip pat pažymėtina, kad įsirenginėjant gyvenamąjį namą bei statant garažą, žemės sklypas buvo naudojamas kaip statybų aikštelė (t. y. sklypas tapo blogesnės būklės, negu buvo iki statybų), kurį reikėjo vėliau sutvarkyti (kas ir buvo padaryta). Taigi, nurodytos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

41. Ieškovė nurodo, kad teismas neįvertino galimybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes su ja lieka gyventi du vaikai.

42. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

43. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme neteikė prašymo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą, nenurodė tam jokių argumentų, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo vertinti šių aplinkybių. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisėjų kolegija iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat neturi pagrindo spręsti, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo poreikis svarstyti nukrypimo nuo lygių dalių principo klausimą.

44. Ieškovė nurodo, kad nesuprantama, kodėl turtas padalintas natūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės reikalavimas buvo padalinti turtą natūra (patikslinti ieškiniai - 4 t., b. l. 1; 5 t., b. l. 9-14), todėl turtas ir buvo padalintas natūra. Taigi, šiuo atveju, yra nesuprantama būtent ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, nes jame nurodyta pozicija neatitinka ieškovės reikalavimų.

45. Nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad, nenustačius naudojimosi turtu tvarkos, teismo sprendimas praktiškai negalės būti vykdomas ir, kad teismas turėjo būti aktyvus šiuo atveju. Pirmiausia pažymėtina, kad pati ieškovė neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarkos. Antra, CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 23 punktas). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl sutuoktinių turto padalijimo, abu sutuoktiniai turi atstovus (advokatus), nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus, siūlydamas šalims nusistatyti naudojimosi turtu tvarką. Trečia, CK 4.75 straipsnyje numatyta, kad „bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį“. Taigi, esant nesutarimui dėl naudojimosi turtu, kiekvienas iš bendraturčių turi teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

46. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė kompensacijos už ekskavatorių KUBOTA, nes jis buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini), o teismas nesiaiškino kieno, jei ne atsakovo nuosavybė buvo ekskavatorius, kam jis atiduotas ir pan. Teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovės argumentais. Pažymėtina, kad būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog šis turtas priklauso sutuoktiniams, tačiau ieškovė, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepateikė įrodymų, kad šis turtas buvo įgytas už sutuoktinių lėšas ir priklauso (-ė) jiems. Ieškovė nepagrįstai savo įrodinėjimo pareigą perkelia teismui, nes, kaip jau minėta, šioje byloje teismas neturi pareigos būti aktyviam (rinkti įrodymus už šalis).

47. Ieškovė nurodo, kad teismas neįvertino, kad jai per didelė našta išmokėti atsakovui kompensaciją (11 077 Eur) per 5 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija su ieškove nesutinka. Nustatyta, kad priteista iš ieškovės kompensacija yra už automobilį Volvo ir puse pinigų buvusių ieškovės sąskaitoje Norvegijos banke (8 024 Eur santaupų). 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės banko sąskaitoje buvo 188 949,86 Norvegijos kronų, t. y. 16 048 Eur. Taigi, vien ši banko sąskaitoje buvusi (esama) suma yra pakankama sumokėti kompensaciją. Be to pažymėtina, kad nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2025 m. rugpjūčio 1 d.), kuomet buvo priteista kompensacija, jau praėjo 3,5 mėnesio, o kompensacijos sumokėjimas atidėtas 5 mėnesiams, t. y. ieškovė turi pakankamai laiko (8,5 mėnesio) kompensacijai sumokėti, juo labiau, kad ieškovė turi turto (tiek nekilnojamąjį, tiek automobilį), kurį esant poreikiui (nerandant kitų būdų kompensacijai sumokėti) galima parduoti.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

49. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

50. Apeliacinius skundus atmetus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos joms nepriteistinos.

51. 2025 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio (1 097 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimas iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš jos priteistinas šis žyminis mokestis valstybei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 097 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas