Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) po dalinio sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių (nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo) priėmimo išnagrinėjo ieškovės S. B. patikslinto ieškinio ir atsakovo J. B. priešieškinio reikalavimus dėl šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-11-20 daliniu sprendimu nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo išnagrinėti ieškovės S. B. patikslinto ieškinio ir atsakovo J. B. priešieškinio reikalavimai dėl šalių santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Dalinis sprendimas įsiteisėjo 2024-12-21.

2. Toliau civilinėje byloje nagrinėjami šalių turto, įgyto santuokos metu, padalijimo klausimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė S. B. ir atsakovas J. B. kartu pradėjo gyventi Norvegijoje maždaug nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. Nors atsakovas nurodė, kad šalys kartu pradėti gyventi galėjo tik nuo 2013 m., kuomet jis jau buvo išsiskyręs su savo pirmąja žmona, tačiau ieškovė prisiminė, kad ji į Norvegiją pas atsakovą išvyko iš karto po 12 klasių baigimo, vasaros metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas taip pat pripažino, kad su ieškove jis pradėjo bendrauti dar tuomet, kai ji lankė mokyklą. Todėl teismas vis dėlto laiko ieškovės paaiškinimus tikslesniais, jog pabaigusi mokyklą, 2012 m. vasaros metu išvyko pas atsakovą į Norvegiją gyventi ir dirbti. Ginčo tarp šalių nėra, jog atsakovas iš savo asmeninių lėšų (turimų santaupų) bei vienas pats 2014-07-15 paėmęs savo vardu paskolą iš AB DNB banko (dabartinis Luminor Bank AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) 2014-07-21 pirkimo – pardavimo sutartimi už 243 753,35 Lt (70 596,00 Eur) kainą asmeninės nuosavybės teise nupirko 60 proc. baigtumo gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžių metu ieškovė paaiškino, jog gyvenamojo namo ieškojo, jį ir jo vietą rinkosi, vyko apžiūrėti abu kartu. Atsakovas byloje to neginčijo. Be to, svarbu pažymėti, jog, kaip nurodė ieškovė, ji tuo metu jokių savo santaupų neturėjo, kadangi buvo neilgai pradirbusi, bankas jai paskolos neteikė. Taip pat byloje nustatyta, jog 2014-07-21 atsakovui asmeninės nuosavybės teise nupirkus minėtą nekilnojamąjį turtą šalys toliau gyveno ir dirbo Norvegijoje, nekilnojamasis turtas Lietuvoje nebuvo įrenginėjamas. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (Lietuvoje), tačiau ir toliau gyveno bei dirbo Norvegijoje. (Duomenys neskelbtini) Norvegijoje šalims gimė sūnus E. B. Pagal bylos duomenis (šalių paaiškinimus, į bylą pateiktus mokėjimus rangovams ir pan.) šalys jau po santuokos sudarymo, dar tebegyvendamos Norvegijoje, kartu, prisidėdamos pajamomis bei savo darbu (dėl to ginčo tarp šalių nėra) pradėjo įrenginėti (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, tvarkyti visą gerbūvį. (Duomenys neskelbtini) Norvegijoje šalims gimė dukra K. B. 2020-07-30 Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pagrindu namo baigtumas įregistruotas 100 proc. Šalims pilnai įsirengus namus, šalių šeima pradėjo gyventi ginčo gyvenamajame name, ieškovė su vaikais nuolatos, o atsakovas toliau važinėjo į Norvegiją dirbti. Šiuo metu ginčo name gyvena ieškovė su vaikais, atsakovas - Norvegijoje. Kaip nurodė šalys, tikėtina, jog ginčo turtą ateityje parduos, kadangi nė viena iš jų šiuo metu neturi santaupų kompensacijai išmokėti. Tačiau taip pat neatmeta galimybės svarstyti klausimą dėl kitos šalies dalies išpirkimo.

11. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatyti šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

12. Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje. Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016).

13. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, taip pat šalių santykius iki santuokos, jų turėtus siekius ir tikslus, jų investicijas į turtą tiek piniginėmis lėšomis, tiek darbu, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aplinkybės, kad ginčo turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jį padalijant šalims, tačiau nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

14. Kaip minėta, nėra ginčo, kad atsakovas, investuodamas savo asmenines santaupas, taip pat asmeninę paskolą, už 70 596,00 Eur nupirko nebaigtos statybos namą su žemės sklypu. Teismo vertinimu, svarbu pažymėti, jog ginčo turto (žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu) vidutinė rinkos vertė jo pirkimo 2014-07-21 momentu buvo apie 71 131,00 Eur (pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog vidutinė žemės sklypo rinkos vertė 98 600,00 Lt; vidutinė nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė 147 000,00 Lt; iš viso 245 600,00 Lt).

15. Svarbu pažymėti tai, jog, kaip nustatyta byloje teismo posėdžių metu iš ieškovės paaiškinimų, gyvenamąjį namą bei jo vietą rinkosi abi šalys kartu, namas su žemės sklypu buvo perkamas tuo tikslu, kad jame ateityje (jį pilnai įrengus) gyvens būtent šalių šeima. Nors atsakovas nurodė, kad jis jokios ateities 2014 m. su ieškove nesiejo, tačiau jo paties teismo posėdžio metu patvirtinta aplinkybė, kad ginčo turtą vyko apžiūrėti kartu, rinkosi abu, teismui leidžia tikėti būtent ieškovės paaiškinimais, kad jau tuo metu šalys turėjo bendrų ateities planų – nusipirkti nekilnojamąjį turtą ir įsirengti šeimos namus. Teismas vertina, kad ginčo turto kompleksas - žemės sklypas su nebaigtu statyti namu – buvo perkamas konkrečiu tikslu – šeimai gyventi ateityje. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad žemės sklypas su namu buvo perkami kitu tikslu.

16. Byloje taip pat nustatyta (tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš į bylą ieškovės pateiktų mokėjimo nurodymų, sąskaitų faktūrų, sudarytų sutarčių ir pan.), kad po šalių santuokos sudarymo ir pirmojo vaiko gimimo, maždaug nuo 2017 m. pabaigos šalys intensyviai pradėjo įrenginėti gyvenamąjį namą (jo vidų bei išorę), tvarkyti aplinką, taip pat buvo pastatytas garažas. Iš ieškovės į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, jog prieš įrengimą namo viduje vietoje grindų buvo smėlis, sienos tik išmūrytos blokeliais, plytomis, dalis – medžio drožlių plokštėmis, matėsi medinės lubų pertvaros. Atsakovas nurodė, jog nupirkus sklypą kieme buvo pieva. Tai taip pat matyti iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų, jog pradžioje kiemas buvo apžėlęs žole, o vėliau fotonuotraukose jau užfiksuotas viršutinio žemės sluoksnio nuėmimas, kaip nurodė ieškovė ir tai matyti fotonuotraukose, buvo atvežta žvyro, juodžemio, klojamos trinkelės, statoma tvora. Byloje nėra tarp šalių ginčo, kad gyvenamasis namas buvo įrengtas pilnai, jis tapo tinkamas šalių šeimai gyventi. Taip pat pilnai buvo sutvarkyta visa lauko aplinka. Nors atsakovo pusė viso proceso metu akcentavo aplinkybę, jog ieškovė neįrodinėjo, kokiu būdu ji iš esmės pagerino ginčo žemės sklypą ir kodėl ginčo žemės sklypas turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog ginčo turtas buvo įgytas kaip turto kompleksas - žemės sklypas, ant kurio stovi gyvenamasis namas. Būtent gyvenamojo namo eksploatacijai buvo ir yra reikalingas žemės sklypas, kurį šalys taip pat gerino savo darbu ir lėšomis. Ginčo žemės sklypo atskirai nuo ginčo gyvenamojo namo niekas nepirktų. Todėl vertinti vieną nuo kito atsietai, teismo vertinimu, būtų visiškai nelogiška.

17. Kaip minėta, ginčo turto (žemės sklypo su gyvenamuoju namu) vidutinė rinkos vertė jo pirkimo 2014-07-21 momentu buvo apie 71 131,00 Eur. Tuo tarpu ginčo turto vertė 2023-12-27 siekė 250 000,00 Eur (pagal atsakovo pateiktą UAB Ober-Haus 2023-12-27 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą). Ieškovė pateikė į bylą UAB „Archkubas“ 2024-05-03 Konsultaciją, kurioje nurodoma, jog ginčo turto kaina rinkoje galėtų siekti 270 000,00 Eur. Teismo vertinimu, iš aptarto akivaizdžiai matyti, jog šalys santuokos metu savo darbu ir lėšomis ginčo turtą pagerino iš esmės, jo vertė padidėjo net 3,5 karto. Teismas papildomai pažymi, jog nustatant ginčo turto vertę teismas vadovaujasi atsakovo pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kadangi ja nustatyta ginčo turto vertė, o ieškovė teikė Konsultaciją dėl galimos turto kainos rinkoje.

18. Teismo vertinimu, nustačius, kad ginčo turtas – gyvenamasis namas su žemės sklypu, kurie registruoti tik atsakovo vardu, buvo iš esmės pagerinti šalių santuokos metu jų darbu ir piniginėmis lėšomis, yra pagrindas šioje dalyje tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti, kad ginčo žemės sklypas ir jame esantis pastatas – gyvenamasis namas bei neregistruotas pastatas – garažas, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

19. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tačiau CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

20. Kaip neginčijamai nustatyta byloje, atsakovas investavo į ginčo turtą 70 596,00 Eur sumą, nupirkdamas žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, kas buvo pagrindas šalims pradėti kurti bendrąją jungtinę nuosavybę. Ginčo turto (žemės sklypo su gyvenamuoju namu) vidutinė rinkos vertė jo pirkimo 2014-07-21 momentu buvo apie 71 131,00 Eur. Šiuo metu ginčo turto vertė (ne kaina) yra apie 250 000,00 Eur. Taigi, atsakovo pačioje pradžioje investuota dalis sudaro 28 proc. turto vertės arba 28/100 dalis, likusi 72/100 dalis dalintina tarp šalių lygiomis dalimis, kiekvienai po 36/100 dalių. Tad atidalijant ginčo turtą (žemės sklypą su gyvenamuoju namu) natūra atsakovui priteistina 64/100 dalių (28/100 + 36/100), kas atitinka 16/25 dalys, o ieškovei priteistina 36/100 dalių, kas atitinka 9/25 dalys, ginčo turto.

21. Tarp šalių nėra ginčo, kad garažas, kuris nėra registruotas, buvo pastatytas santuokos metu ir šalims priklauso lygiomis dalimis. Todėl šis turtas / teisės į turtą dalintinos per pusę, atsakovui ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant turtinę teisę į 1/2 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl automobilio VOLVO S90

22. Šalių santuokos metu buvo įgyta transporto priemonė VOLVO S90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruota ieškovės S. B. vardu.

23. Šalims pradėjus gyventi skyriumi, minėta transporto priemone ir toliau naudojosi ir šiuo metu naudojasi ieškovė.

24. Atsakovas į bylą pateikė 2025-01-29 UAB „Ober-Haus” atlikto Kilnojamojo turto (lengvojo automobilio) vertinimo ataskaitą, kurioje pateikta išvada, kad vertinamo turto, lengvojo automobilio VOLVO S90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2025-01-29 yra 14 600,00 Eur.

25. Šalys taikiai sutarė, jog po santuokos nutraukimo automobilis turi atitekti ieškovei, o atsakovui – kompensacija. Atsakovas, kaip kompensaciją, prašo jam iš ieškovės priteisti pusę automobilio vertės, t. y. 7 300,00 Eur. Dėl kompensacijos dydžio ieškovės pozicija nebuvo nuosekli, 2025-04-15 teismo posėdžio metu ji sutiko kompensuoti atsakovui pusę automobilio vertės, 7 300,00 Eur sumą, tačiau paskutinio teismo posėdžio metu 2025-07-15 nurodė, jog automobilis pradėjo gesti (tokių įrodymų byloje nėra), netiki, kad pavyktų automobilį parduoti už 14 600,00 Eur kainą, todėl ji sutiks atsakovui kompensuoti tik pusę sumos, gautos po automobilio pardavimo. Tačiau teismas su tokia ieškovės pozicija negali sutikti. Pažymėtina, jog ji du metus naudojosi šalių bendru turtu, todėl ji privalėjo imtis visų priemonių, kad turtą išlaikytų tokį, koks jis buvo šalims pradėjus gyventi skyriumi ir kad turto vertė nesumažėtų atsakovo nenaudai. Dėl to, kad ieškovė naudoja automobilį ir jis, jo tinkamai neprižiūrint, pradėjo gesti, atsakovas dėl to nėra atsakingas.

26. Remiantis aptartu, transporto priemonė VOLVO S90, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), priteistina ieškovei, o atsakovui – 7 300,00 Eur kompensacija iš ieškovės už jai atiteksiančią atsakovo turto dalį.

Dėl tralo IVECO ir ekskavatoriaus KUBOTA

28. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu kategoriškai nesutinka. Nurodo, jog minėtos transporto priemonės nebuvo registruotos jo vardu, jokių dokumentų pirkimo neturi, šių transporto priemonių tiesiog nėra. Tačiau pažymėtina, jog 2025-04-15 teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 1 val. 39 min.) atsakovas, atsakydamas į teisėjos užduodamus klausimus, pripažino kad ginčo tralas buvo nupirktas už 100 000,00 Norvegijos kronų, o Lietuvoje jis buvo parduotas už maždaug 10 000,00 Eur (tokių įrodymų byloje nėra). Nors atsakovas nurodė, kad jis 5 000,00 Eur grynais dar 2023 m. rugsėjo mėn. atidavė ieškovei, tačiau tokių įrodymų byloje taip pat nėra. Pažymėtina, jog šios aplinkybės yra visiškai neįtikinančios, kadangi antstolė 2023-12-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), užfiksavo, be kita ko, krovininį automobilį IVECO be valstybinių numerių. O tai visiškai paneigia atsakovo argumentus, neva jis 2023 m. rugsėjo mėn. pardavė tralą ir ieškovei 2023 m. rugsėjo mėn. perdavė pusę gautos sumos.

29. Įvertinus aplinkybę, kad ginčo krovininiam automobiliui – tralui IVECO nupirkti atsakovas 2023-06-12 panaudojo šeimos lėšas – 100 000,00 Norvegijos kronų, pusę šios sumos ieškovei priteistina iš atsakovo, t. y. 50 000,00 Norvegijos kronų, kas atitinka 4 247,00 Eur (taikant sprendimo priėmimo metu Lietuvos banko 2025-08-01 dienai skelbiamą (paskelbta 2025-07-31) euro ir Norvegijos kronos santykį 1 Eur -11,774 NOK).

Dėl piniginių santaupų Norvegijos banke SpareBank 1

33. Tačiau teismas tokiai ieškovės pozicijai nepritaria. Pažymėtina, jog teismas piniginių lėšų dalį (pusę jų), kurias atsakovas panaudojo tralo pirkimui, priteisia ieškovei. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad atsakovas kitas šeimos santaupas išleido ne šeimos poreikiams, o vien savo asmeninių poreikių patenkinimui.

34. Iš byloje esančio ieškovės vardu atidarytos banko sąskaitos, esančios Norvegijos banke SpareBank 1, išrašo matyti, kad 2023-08-31 likutis sąskaitoje buvo 188 949,86 Norvegijos kronų, kas, taikant sprendimo priėmimo metu Lietuvos banko 2025-08-01 dienai skelbiamą (paskelbta 2025-07-31) euro ir Norvegijos kronos santykį 1 Eur -11,774 NOK, atitinka 16 048,00 Eur (CK 3.119 straipsnis). Šalys bendrą ūkį vedė iki 2023 m. rugpjūčio mėn. Šalys posėdžio metu nurodė, kad minėtoje ieškovės banko sąskaitoje buvo taupomos ne tik ieškovės gaunamos lėšos, bet į šią sąskaitą lėšas pervedinėdavo ir atsakovas. Kadangi santaupos buvo sukauptos šalių santuokos metu, jos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę ir šalims dalintinos lygiomis dalimis, priteisiant iš ieškovės atsakovui pusę sumos – 8 024,00 Eur, likusi dalis lieka ieškovei.

Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo

35. Remiantis tuo, kas anksčiau aptarta, iš ieškovės atsakovui priteistina 15 324,00 Eur piniginė kompensacija (t. y. už automobilį VOLVO S90 7 300,00 Eur ir 8 024,00 Eur santaupų).

36. Tuo tarpu iš atsakovo ieškovei priteistina 4 247,00 Eur kompensacija už tralo IVECO įsigijimui panaudotas šeimos lėšas.

37. Atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 11 077,00 Eur kompensacija (15 324,00 - 4 247,00).

38. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

39. Atsakovas piniginės kompensacijos už automobilį VOLVO S90 mokėjimą prašė išdėstyti ieškovei per 3 mėn. laikotarpį, o banko santaupas prašė įpareigoti ieškovę pervesti jam per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo posėdžių metu ieškovė nurodė neturinti galimybės iš karto sumokėti atsakovui kompensacijos. Duomenų, kad ieškovė iš karto galėtų sumokėti kompensaciją atsakovui, byloje nėra, ji neturi nei tokio dydžio santaupų, nei kito turto, iš kurio pardavimo greitai galėtų gauti reikiamą sumą. Kita vertus, ji nuo pat ieškinio pateikimo pradžios (kas buvo jau daugiau nei prieš metus laiko) siekė savo nuosavybėn įgyti atsakovo turto dalį (automobilį), taip pat žinojo, kad atsakovas pretenduoja ir į dalį santaupų, todėl galėjo pradėti anksčiau ruoštis kompensacijos (jos dalies) sutaupymui, gavimui ir pan. Todėl teismas įvertinęs tai, kas aptarta, taip pat siekdamas šalių interesų pusiausvyros, siekdamas nepaneigti atsakovo intereso kuo greičiau gauti jam priklausančią piniginę kompensaciją, sprendžia, jog yra pagrindas kompensacijos mokėjimą atidėti 5 mėnesių laikotarpiui (nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

41. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad byloje ji patyrė 3 300,00 Eur išlaidas už atstovo teisinę pagalbą, taip pat ieškovė sumokėjo 200,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (byloje 1 815,00 Eur ir papildomai 270,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo). Iš viso ieškovės patirtos išlaidos sudaro 3 500,00 Eur.

42. Atsakovas pateikė duomenis, kad byloje jis už priešieškinį sumokėjo 1 349,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat turto vertinimas kainavo 250,00 Eur bei už vertimo paslaugas sumokėjo 396,00 Eur, iš viso 1 995,00 Eur. Duomenų apie tai, kiek sumokėjo atstovui už teisines paslaugas, atsakovas į bylą neteikė.

43. Byloje nustatyta, kad šalys savo pradiniuose procesiniuose dokumentuose iš esmės pareiškė 7 reikalavimus (sugrupavus): 1) dėl santuokos nutraukimo; 2) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; 3) dėl kasmėnesinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; 4) dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo; 5) dėl nekilnojamojo turto padalijimo; 6) dėl kilnojamojo turto padalijimo; 7) dėl santaupų priteisimo.

44. Šioje byloje daliniu sprendimu teismas išsprendė 4 šalių reikalavimus, tarp šalių nebuvo ginčo dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas pažymi, jog šalims kompromiso būdu susitarus dėl dalies ginčo reikalavimų, yra pagrindas spręsti, jog šalys prisiėmė bylinėjimosi išlaidų dalies naštą ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos per pusę (ieškovės - iki 1 750,00 Eur; atsakovo iki 997,50 Eur) (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2025-04-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-255-1042/2025).

45. Teismas vertina, kad likusioje dalyje ieškovės reikalavimų tenkinta 66 proc. (t. y. dėl nekilnojamojo turto padalijimo tenkinta apie 72 proc. (ieškovė siekė nuosavybės į pusę turto, tačiau priteistina 36 dalys; 0,36 x 100 / 0,5); dėl kilnojamojo turto tenkinta 60 proc. (ieškovė siekė įgyti 19 300,00 Eur vertės turto (kas sudaro 7 300,00 Eur automobilis VOLVO S90, išminusavus kompensaciją, 12 000,00 Eur už tralą bei ekskavatorių), o priteistina 11 547,00 Eur vertės turto; 11 547 x 100 / 19 300).

46. Teismas vertina, kad likusioje dalyje atsakovo reikalavimų tenkinta 93 proc. (t. y. dėl nekilnojamojo turto padalijimo tenkinta apie 80 proc. (atsakovas siekė nuosavybės į 80 dalių, tačiau priteistina 64 dalys; 0,64 x 100 / 0,8); dėl kilnojamojo turto tenkinta 100 proc. (ieškovas siekė įgyti 7 300,00 Eur už automobilį VOLVOS90); dėl santaupų priteisimo tenkinta 100 proc. (dėl kurso svyravimo teismas nelaiko, kad atsakovo reikalavimas tenkintas tik iš dalies).

47. Galiausiai teismas sprendžia, kad ieškovė bylą laimėjo 37 proc. (66 proc. tenkinta ieškinio reikalavimų + 7 proc. atmesta priešieškinio reikalavimų / 2); atsakovas bylą laimėjo 63 (34 proc. atmesta ieškinio reikalavimų + 93 proc. tenkinta priešieškinio reikalavimų / 2).

48. Ieškovei teismas turėtų priteisti iš atsakovo 648,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 750,00 x 37 /100); atsakovui iš ieškovės – 638,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (997,50 x 63 /100). Įvertinus priteistinų šalims bylinėjimosi išlaidų dydžius, kiekviena šalis paliktina prie jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

49. Ieškovei iki sprendimo priėmimo buvo atidėtas 1 815,00 Eur ir papildomai 270,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, iš viso 2 085,00 Eur. Ieškovei bylą pralaimėjus 63 proc., iš jos valstybei priteistina 1 314,00 Eur žyminio mokesčio (2 085,00 x 63 / 100), likusi dalis – 771,00 Eur – iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268 ? 270, 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei neregistruotą pastatą – garažą, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe ir padalinti turtą tokiu būdu:

- atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 16/25 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16/25 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); bei turtinę teisę į 1/2 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini);

- ieškovei S. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 9/25 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9/25 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); bei turtinę teisę į 1/2 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei S. B. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę VOLVO S90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui J. B. iš ieškovės S. B. 11 077,00 Eur kompensaciją (už automobilį VOLVO S90 ir tralą IVECO), kompensacijos mokėjimą atidedant 5 mėnesių laikotarpiui nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės S. B. 1 314,00 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. B. 771,00 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimui įsiteisėjus, ieškovei S. B. grąžinti Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (su CD) originalą.

Sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui, kad būtų panaikintas faktas apie civilinės bylos iškėlimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.