- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- e2YT-348-944/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01711-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- I. G., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kretingos rajono savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Advokatai
- Darius Krencius
dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą pareiškėjos I. B. ir suinteresuoto asmens I. G. atstovui advokatui Dariui Krenciui,
suinteresuoto asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos įgaliotam asmeniui L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kretingos rajono savivaldybei, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, I. G. dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą kodu 1i1/p nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2011-11-10 dovanojimo sutarties pagrindu pareiškėjai iš suinteresuoto asmens I. G. perėjo nuosavybės teisė į visus statinius, esančius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo 2011-11-21 iki šios dienos daiktinės teisės į sandėlio (pažymėjimas plane 3I1p) priestatą, kurio išoriniai matmenys: ilgis apie 3,58 m, plotis apie 1,33 m, aukštis apie 2,9 m, kuris 2022 m. parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas kodu 1i1/p, nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja negali gauti viešojo administravimo subjekto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą, nes nėra šio statinio statytojas ir neturi su jo statyba susijusių dokumentų. Pareiškėja nuo 2011-11-21 sandėlio priestatą, pažymėtą 2022 parengtoje kadastro duomenų byloje kodu 1i1/p valdė ir naudojo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų, šį pastatą laikė savu, tačiau negali nuosavybės teisių į pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl yra pagrindas prašyti teismą teismo sprendimu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nurodytą statinį. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybė atstovaujama VĮ Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimais pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybė atsiliepimu nurodo, kad pareiškimas galėtų būti tenkinamas jeigu būtų nustatytos visos sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu nurodė pareiškimo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad inspekcija 2022 m. birželio 10 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-220610-00075, kuriuo konstatuota, kad I. G. 2005 m. ūkio būdu savavališkai pastatė I grupės nesudėtingąjį statinį priestatą prie sandėlio (pažymėtas plane 3I1p) žemės sklype (statytojas žemės sklypą nuomos sutartimi naudojo nuo 1997 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d.), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kuriam 2005 m. statybos leidimas buvo neprivalomas, tačiau privalomas supaprastintas statinio projektas ir raštiški pritarimai. Inspekcija 2022 m. birželio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220610-00080, kuriuo I. G. įpareigotas nevykdyti jokių savavališkai pastatyto I grupės nesudėtingojo statinio priestato prie sandėlio žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti Savavališkos statybos akte. Inspekcija 2022 m. birželio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220610-00079, kuriuo I. G. įpareigotas iki 2022 m. gruodžio 10 d. nugriauti savavališkai Darbėnų miestelio istorinėje dalyje, žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą prie sandėlio (pažymėtas plane 3I1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini)) I grupės nesudėtingąjį statinį priestatą, dėl kurio statybos surašytas Savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos surašyti administraciniai aktai buvo apskųsti, dėl jų nėra priimto teismo sprendimo. Suinteresuoto asmens vertinimu byloje pateikti argumentai, kad ginčo priestatas buvo pastatytas iki 1996 m., o jis atliko tik šio priestato rekonstrukciją, vertintini kritiškai, kadangi nei inspekcijos atlikto patikrinimo metu, nei kartu su pareiškimu, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų pagrindžiančių teiginius, kad ginčo priestatas buvo pastatytas iki 1996 m., taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kad priestatas iki 1996 m. buvo pastatytas teisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybą leidžiantį dokumentą (jeigu jis buvo privalomas) ir statyba buvo užbaigta pagal tuo metu galiojusias teisės normas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklype nėra neregistruotas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtinas pagalbinio ūkio paskirties statinys – priestatas. Taip pat svarbu pažymėti, kad ginčo priestatas nebuvo pažymėtas žemės sklype esančių statinių kadastrinių matavimų byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, Inspekcija nesutinka, kad būtų pripažinta, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą kodu 1i1/p nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi yra konstatuotas minėto statinio savavališkos statybos faktas, todėl gali būti pripažinta, jog yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos įgyjamosios senaties sąlygos. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, prašė reikalavimo netenkinti.
Suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepimu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2011-10-11 dovanojimo sutartimi jis visus statinius, esančius valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), perleido pareiškėjai. Kartu su pagrindiniais statiniais pareiškėjai perėjo ir nepažymėtas sandėlio priestatas. Teigia, kad niekada daiktinės teisės į sandėlio priestatą nebuvo registruotos Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėja negali gauti administravimo subjekto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą, nes nėra šio statinio statytoja ir neturi su statyba susijusių dokumentų, o priestatas pastatytas iki 1991 m. Šias aplinkybes patvirtina liudytojas R. P. ir kiti liudytojai apklausti civilinėje byloje e2-3356-1142/2023. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-11-10 sudaryta dovanojimo sutartis tarp I. B. ir I. G., kurios pagrindu statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise perėjo ir jų savininke tapo pareiškėja. Statiniai pastatyti iš valstybės nuomojamame žemės sklype v. Žemės sklype esančio sandėlio (pažymėjimas plane 3I1p) priestatas, kurio išoriniai matmenys: ilgis apie 3,58 m, plotis apie 1,33 m, aukštis apie 2,9 m, nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir nėra nurodytas 2004 metų kadastrinių matavimų byloje. 2004 m. kadastro duomenų byloje prie sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) nepažymėtas priestatas – 2022 m. parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas kodu 1i1/p. Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos gauto skundo pagrindu pradėjo tyrimą ir 2022 m. vasario 9 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. kovo 28 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-579; 2022 m. birželio 8 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1133, kuriuo papildė 2022 m. kovo 28 d. surašytą faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-579. Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. birželio 10 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-220610-00075, kuriuo konstatuota, kad I. G. 2005 m. ūkio būdu savavališkai pastatė I grupės nesudėtingąjį statinį priestatą prie sandėlio (pažymėtas plane 3I1p) žemės sklype (statytojas žemės sklypą nuomos sutartimi naudojo nuo 1997 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d.), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kuriam 2005 m. statybos leidimas buvo neprivalomas, tačiau privalomas supaprastintas statinio projektas ir raštiški pritarimai. Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. birželio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220610-00080, kuriuo I. G. įpareigotas nevykdyti jokių savavališkai pastatyto I grupės nesudėtingojo statinio priestato prie sandėlio žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti Savavališkos statybos akte. Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. birželio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220610-00079, kuriuo I. G. įpareigotas iki 2022 m. gruodžio 10 d. nugriauti savavališkai Darbėnų miestelio istorinėje dalyje, žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą prie sandėlio (pažymėtas plane 3I1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini)) I grupės nesudėtingąjį statinį priestatą, dėl kurio statybos surašytas Savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Suinteresuoto asmens Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktai yra apskųsti ir nagrinėjai teisme.
Šioje byloje pareikštas reikalavimas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą kodu 1i1/p nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-35/2011, kt.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016).
Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas).
Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu – teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.
Pareiškėjos teigimu, priestatas, į kurį ji prašo nustatyti nuosavybės įgijimo faktą, yra sukurtas statybos būdu. Kadangi daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus šiam daiktui pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai, jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus.
Pareiškėja patvirtino, kad 2011 metais dovanojimo sutarties pagrindu įsigijo visus statinius, nors ginčo priestatas nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Suinteresuotas asmuo I. G. nurodė, kad jis perleistus dovanojimo sutartimi statinius valdė nuo 1996 m., kartu ir neįregistruotą priestatą, kuris buvo be pamatų medinis, avarinės būklės, bei kurį 2005 m. perstatė. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė 2022-03-28 V. R. patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad 2005 m. apliekant apdailos darbus, jis pašalino prie sandėlio buvusio medinio priestato liekanas ir pastatė naują; 2022-05-27 I. G. paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad priestatas buvo perstatytas 2005 m., atnaujinant iki to laiko ten stovėjusį sandėlio pastatą be pamatų; priestatas buvo medinis ir be pamatų, avarinės būklės, 2005 m. priestatas jam būnant savininku buvo perstatytas vykdant darbus ūkio būdu, statybos darbus talkos būdu padėjo vykdyti jo šeimos nariai ir V. R.. Pareiškėja savo reikalavimui pagrįsti, kad ginčo statinys buvo pastatytas iki 1991 m., remiasi liudytojų parodymais, kurie buvo apklausti civilinėje byloje e2-3356-1142/2023. Iš teismo informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad buvo apklausti liudytojais R. B., R. P., E. T. S., V. R., V. B.. Minėtoje civilinėje byloje liudytojas R. B. paaiškino, kad pastatui dokumentų nėra, tačiau jis pastatytas labai seniai, prisimena jį gal nuo 1970 metų, nes jis yra gimęs ir užaugęs Darbėnuose. Pastatai priklausė Darbėnų vartotojų kooperatyvui. Kada jie buvo pastatyti, negali pasakyti, tuo nesidomėjo. Žino, kad V. B. kažkada tą pastatą tvarkė, ten gyvenant ieškovui. Nieko nežino, ar tam priestatui buvo gauti kokie tai statybą leidžiantys dokumentai; liudytojas R. P. paaiškino, kad nuo gimimo iki 1975 metų gyveno Darbėnuose. Tais laikais priestatas jau buvo, jis buvo pastatytas prie Darbėnų valgyklos, ten jo tėvai buvo pasistatę ir tvartą. Priestatas buvo kaip perėjimas į valgyklos virtuvės sandėlį ir jame jiems buvo leidžiama laikyti pašarinius miltus, nes jo mama dirbo vartotojų kooperatyvo valgykloje, o tėvas buvo Darbėnų vartotojų kooperatyvo pirmininkas. Jiems išvykstant, viskas ten taip ir liko, priestato negriovė, o ar jį įteisino, nežino, nesidomėjo, tėvas tuo nesirūpino. Pastatai priklausė kooperatyvui. Neturi duomenų apie šių pastatų teisėtumą; liudytojas E. T. S. paaiškino, kad prisimena, jog jam nuo 1997 metų iki 2015 m., dirbant Darbėnų seniūnu, buvo iškeltas tikslas sutvarkyti Darbėnų miestelį. Minimas ūkinis pastatas su prieangiu buvo labai apšiuręs, matyti nuo kelio, miesto centre. Žino, kad vadinamas prieangis buvo remontuojamas, tvarkomas. Prieangis pastatytas buvo labai seniai, nuo kada tiksliai, nežino, bet jis jau 1997 metais buvo apšiuręs. Pastatų įteisinimo dokumentų netikrino, nes seniūnija statybos kontrolės nevykdė. Kas pastatė pirminį pastatą, nežino; liudytojas V. R. paaiškino, kad pašiūrė, apie kurią eina kalba teisme, buvo griuvena, ir jis kaimyno I. G. paprašytas padėjo ją sutvarkyti gal prieš 16-17 metų. Pašiūrė buvo medinė. Ją nugriovė ir ant buvusių pamatų pastatė naują, iš plytų. Statybos projekto jis nematė. Ar savininkas turėjo kokius dokumentus, nežino. Dirbo kartu su savininku; liudytojas V. B. paaiškino, kad prieangis gal prieš 17 metų buvo medinis, avarinės būklės ir kartu su I. G. sugalvojo jį suremontuoti. Kadangi prieangis buvo jau sukiužęs, nuardė iki pat pamatų ir atstatė tokio pat dydžio, koks ir buvo, tik iš plytų. I. G. turėjo pastatų kadastrinę bylą, bet, ar ten buvo įrašytas priestatas, nežino. Nemano, kad ir I. G. apie tai žinojo. Šiuo metu pastatų savininkė yra jo sutuoktinė. Jie nenorėtų priestato griauti, o įteisinti labai sudėtinga, nes tai kultūros paveldo teritorija, nei vienas architektas nenori pradėti darbų. Priestatą nuardžius, pagrindinis pastatas – sandėlis liktų kaip „nurengtas“.
Teismas nurodo, kad minėti liudytojai patvirtina tą aplinkybę, kad buvęs medinis statinys neišliko, kad tuo metu, kai ginčo statinys priklausė suinteresuotam I. G., jis vietoj medinio priestato pastatė mūrinį. Pastebėtina, kad minėtoje civilinėje byloje apklausti asmenys ir suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateiktuose raštuose nurodytos aplinkybės dėl pastato pamatų skyrėsi, t. y. I. G. ir V. R. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai paaiškinimuose, nurodė, kad ginčo statinys buvo be pamatų, vėliau, civilinėje byloje nurodė, kad statinys buvo iš naujo statomas ant pamatų. Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kad 1996 m. I. G. įsigijus statinius su jais ir ginčo statinį, jis neišliko, t. y. vietoj medinio, sukiužusio, buvo pastatytas mūrinis, naujas statinys. Darytina išvada, kad pareiškėjos nurodomo priestato, galimai statyto 1970 m. neišliko, jos vietoje buvo pastatytas dabartinis priestatas, suinteresuoto asmens I. G. teigimu 2005m.
Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, suformuotoje matininkės L. V., nurodyta, kad priestato, plane pažymėta 1i1/p, statybos pradžios metai 1970 m., Statybos pabaigos metai – 1970 m., rekonstravimo pradžios metai – 2005 m., rekonstravimo pabaigos metai – 2005 m., tačiau jokių duomenų, kurių pagrindu nurodyti šie metai nėra pateikta. Jokių duomenų, kokiu būdu atlikta rekonstrukcija taip pat nėra pateikta. Teismas nurodo, kad net ir darant prielaidą, kad priestatas stovėjo iki 1991 m., tačiau jis neišliko, jo liekanos buvo pašalintos, nugriautos ir vietoj medinio pastatytas mūrinis statinys, todėl jo rekonstrukcijai turėjo turi taikomi statybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Teismas nurodo, kad statinio remontas yra statinio kapitalinis ar paprastasis remontas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 punktas). Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktas). Statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Jei pradėto valdyti nesudėtingo statinio neišliko, o dėl statybos darbų buvo pastatytas nekilnojamasis daiktas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas, tai nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką (CK 4.69 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnis, 4.12 straipsnis, Statybos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5.7 straipsnis ir kiti teisės aktai).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nenustačius visų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 443 straipsnio 6 dalis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ypatingojoje teisenoje, t. y. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 straipsniu teismas
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos I. B., gim. (duomenys neskelbtini), 6,64 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.