Kauno apygardos teismo sprendimas

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodo, kad butas įgytas 1999 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, įregistruotas A. U. vardu. Butas buvo įsigytas po 8 bendrų gyvenimo metų iš bendrų šeimos lėšų. Butas buvo iš esmės rekonstruotas ir perdarytas pagal šeimos poreikius. Ieškovė, kaip A. U. gyvenimo partnerė, visuomet aktyviai veikė buto rekonstravimo, remonto klausimais ir lygiomis dalimis prisidėjo prie būsto pagerinimo. Į (duomenys neskelbtini) esantį butą pora investavo daug savo laiko ir lėšų, nes buvo nusprendę artėjantį pavasarį ten persikraustyti.

Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodo, kad ieškovei ir A. U. pradėjus bendrą gyvenimą, ieškovė su sūnumi atsikraustė į A. U. priklaususią 6/100 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Siekiant užtikrinti šeimai geresnes gyvenimo sąlygas, A. U. ir A. V. nusprendė pastatyti atskirą gyvenamąjį namą. Bendra šeimos iniciatyva 1993 metais buvo suformuotas žemės sklypas, o 1994 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. U. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo įgytas už A. U. tikslines vienkartines išmokas/tikslines kompensacijas ir toks turtas preziumuojamas asmenine asmens nuosavybe, ieškovė nereiškia reikalavimo į šio žemės sklypo dalį. Netrukus po žemės sklypo išpirkimo, sklype buvo pradėtos gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos, kurios buvo baigtos 1997 metais. Šiame name visą savo bendrą gyvenimą gyveno ieškovė su A. U. Ten jie deklaravo savo gyvenamąsias vietas. Ieškovė negali pateikti tiesioginių įrodymų dėl finansinio prisidėjimo prie namų valdos statinių statybos, nes tuo metu visos šeimos pajamos ir statybos darbai buvo vykdomi grynaisiais pinigais, tačiau aplinkybes dėl A. V. bei A. U. bendro ūkio, šeimos santykių sukūrimo po 1991 metų gali patvirtinti visi šeimos draugai, artimieji giminaičiai bei kaimynai.

Dėl žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nurodo, kad 53/172 dalis žemės sklypo su statiniais yra garažų teritorija su ten stovinčiais statiniais – garažais. Šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas kaip pagalbinis poros valdomai greta esančiai namų valdai. Bendro ūkio vedimo laikotarpiu ieškovės vardu buvo įsigytas greta nurodyto turto ((duomenys neskelbtini)), esantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas ir jo priklausiniai. Vėliau poros susitarimu pusę šio turto ieškovė perrašė A. U. Tuo tarpu pagalbiniai statiniai su žemės sklypu, esantys netoliese nuo namų valdos, buvo įgyti A. U. vardu. Šis, kaip ir aukščiau išvardintas turtas, buvo įgytas ilgalaikio bendro ūkio vedimo laikotarpiu, todėl pusė šio turto atitinkamai turėtų priklausyti ieškovei. Pažymi, kad bendro ūkio vedimo laikotarpiu ieškovė realizavo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Visos iš šio sandorio gautos lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos interesams.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta bendro gyvenimo metu (duomenys neskelbtini). A. U. vardu registruota 52,22 procentai įmonės akcijų. Ieškovė per 27 bendro gyvenimo su A. U. metus savo intelektiniu darbu lygiomis dalimis prisidėjo prie įmonės veiklos. Sušauktuose akcininkų susirinkimuose ieškovė ir A. U. dalyvaudavo kartu ir priimdavo sprendimus tik pasitarę vienas su kitu. Taigi 51 724 vnt. A. U. vardu įregistruotų akcijų taip pat yra bendra dalinė ieškovės ir A. U. nuosavybė.

Dėl transporto priemonių nurodo, kad bendro gyvenimo metu ieškovė bei A. U. kasdieniams bei verslo poreikiams yra įgiję transporto priemonių (šeimos poreikiams: „BMW 530“, „Tata Safari“, „Skoda Octavia“, „Alpen Kreuzer“ (palapinė-priekaba šeimos iškyloms), o kita dalis – verslo poreikiams: „VW Transporter“, „Erde Daxara“). Transporto priemonės buvo įgytos bendromis lėšomis, bendromis pastangomis, bendrų interesų tenkinimui, todėl atitinkamai pripažintinos bendra daline nuosavybe.

Dėl piniginių lėšų ir indėlių nurodo, jog, ieškovės žiniomis, A. U. turi tris banko sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor bank AS), Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor bank AS) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas). Taip pat A. U. su UAB Luminor investicijų valdymas yra sudaręs Pensijų kaupimo sutartį Nr. PKS301711511. A. U. piniginės lėšos ir piniginiai indėliai yra laikytini bendra daline ieškovės ir A. U. nuosavybe.

Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodo, kad ieškovės teiginiai, jog gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti po 1994 m. lapkričio 21 d. yra melagingi. Atsakovė nurodo, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos bylos duomenimis, Kauno miesto LDT VK 1989 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 387 A. U. buvo suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) g. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo projektiniame brėžinyje yra Kauno miesto Architektūros ir urbanistikos valdybos spaudas apie tai, kad 1989 m. gruodžio 22 d. išduotas statybos leidimas Nr. 865. Iš gyvenamojo namo 1992 m. balandžio 13 d. pastatų ir statinių charakteristikos matyti, kad 1992 m. balandžio 13 d. namų valdos plano, rūsio, pirmo aukšto, antro aukšto bei antstato planų namas inventorizacijos atlikimo dieną buvo pilnai pastatytas. Pastatų ir statinių charakteristikos dokumente yra įrašyta 117,96 kv. m ploto gyvenamasis plytų sienų namas lA2p, 115 kv. m, 67 kv. m ploto betono sienų rūsys bei 26,88 kv. m ploto plytų sienų antstatas, o taip pat įrašytas namo stogas, garažas su rūsiu bei vietinė katilinė. Sudėjus gyvenamojo namo plotą, rūsio plotą ir antstato plotą, bendro ploto suma yra 260,53 kv. m (117,96+115, 67+26,88), kas iš esmės atitinka bendrą namo plotą, nurodytą 2019 m. sausio 17 d. Nekilnojamojo turto registro išraše (258,44 kv. m). Gyvenamasis namas ir visos jo patalpos yra pažymėtos namų valdos plane, rūsio, pirmo aukšto, antro aukšto bei antstato planuose, kurių data – 1992 m. balandžio 14 d. Nurodo, kad VĮ Registrų centro išduotų namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad gyvenamasis namas su garažu buvo pilnai pastatytas iki 1992 m. balandžio 14 d. Iš aukščiau paminėtų planų matyti, kad 1997 m. sausio 31 d. buvo papildomai inventorizuotos ventiliacijos angos, o 2001 m. balandžio 4 d. padaryti nežymūs pakeitimai ryšium su vonios ir bei kitų santechnikos įrenginių pastatymu. Atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenamojo namo inventorizacija buvo atlikta likus (duomenys neskelbtini) mėnesio iki I. U. mirties ((duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad paskutiniai metai iki I. U. mirties atsakovės tėvui buvo labai sunkūs, nes jos gydymas ir priežiūra pareikalavo daug dvasinių jėgų ir piniginių lėšų. A. U. tuo metu neužteko pinigų nupirkti į namą baldus, todėl I. U. mirties momentu šiame name dar nebuvo galima gyventi. Tik praėjus kuriam laikui po jos mirties, A. U. ėmėsi veiksmų, jog gyvenamajame name būtų galima apsigyventi. 1994 m. vasarą buvo visos sąlygos įsikelti gyventi į namą. Dėl ieškinio teiginių, susijusių su ieškovės ir A. U. gyvenimo kartu pradžios ir dėl jų gyvenamosios vietos nurodo, jog ieškovės teiginiai, kad ieškovė ir A. U. pradėjo kartu gyventi 1991 metais yra melagingi. Nurodo, kad atsakovės tėvai fiktyviai išsituokė (duomenys neskelbtini), tačiau niekada santuokinių ryšių nebuvo nutraukę. Atsakovės tėvas vėliau yra sakęs, kad fiktyvi ištuoka buvo reikalinga dėl tuo metu buvusių pavojingų verslo sąlygų. I. U. sunkiai sergant, atsakovę ir brolį prižiūrėjo tėvas A. U. Iki mamos mirties ji su broliu ir abiem tėvais, po mamos mirties ji, brolis ir tėvas gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Praėjus kuriam laikui po I. U. mirties, ieškovė aplankė jų šeimą, o dar po kelių tokių apsilankymų pasiliko gyventi bute (duomenys neskelbtini), ir bute gyveno apie dvejus metus. Į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kartu su ieškove persikėlė gyventi 1994 m. viduryje. Atsakovė pagal savo gyvenamąją vietą iki 1994 m. birželio mėnesio lankė (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini). Toje pačioje mokykloje 1994 metais (duomenys neskelbtini) klasių baigė ir I. U. Nuo 1994 m. rudens, kai persikėlė gyventi į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) klasę (duomenys neskelbtini) pagal naują savo gyvenamąją vietą. Gyvenamasis namas apsigyvenimo metu buvo pilnai įrengtas, apstatytas baldais. Nurodo, kad ieškovė su A. U. 1991 metais Kaune, (duomenys neskelbtini), A. U. priklausančioje namo dalyje negalėjo apsigyventi, nes ten niekada A. U. negyveno. Kadangi, kaip nurodo atsakovė, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos metu ieškovė ir A. U. kartu negyveno, todėl ieškovė niekaip negalėjo savo indėliu prisidėti prie namo statybos. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje nepagrįstai teigia, kad tarp jos ir A. U. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir jos metu jie sukūrė ieškiniu prašomą priteisti turtą, kuris, ieškovės teigimu, turėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta jokia forma (nei rašytine, nei žodine). Ir ieškovė, ir A. U. iki pat mirties griežtai laikėsi turtinio atskirumo principo ir niekada dėl ieškiniu prašomo priteisti turto neturėjo tikslo kurti bendrąją dalinę nuosavybę. Pažymi, kad ieškovė nuslėpė faktą, jog ji 2017 m. vasario 14 d. Kauno 4-ame notarų biure patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi reg. Nr. 4VJ-1138 nupirko iš A. U. poilsio patalpas su 1/28 dalimi rūsio, katilinės ir kiemo aikštelės, esančias (duomenys neskelbtini). Iš sutarties matyti, kad ieškovė A. U. grynaisiais pinigais į rankas sumokėjo 5 000 Eur, o likusią dalį (20 000 Eur) sumokėjo sutarties pasirašymo dieną prieš atvykstant į notarų biurą. Teigia, jog nelogiška manyti, kad kartu vykdantys bendrą jungtinę veiklą asmenys sudarinėtų tokius pirkimo–pardavimo sandorius. Atkreipia dėmesį į tai, kad visas nekilnojamasis turtas, į kurio 1/2 dalį pretenduoja ieškovė, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. U. vardu prieš daug metų (vėliausiai 2012 metais). Nurodo, kad A. U. 2005 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. GDM1-3366, ir 2005 m. lapkričio 23 d. priėmimo–perdavimo nuosavybėn aktu, notarinio reg. Nr. GDM 1-3367, ieškovei pardavė jos nuosavybėn 20/100 dalių pastato – parduotuvės, kiemo statinių bei 241/482 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Iš sutarties matyti, kad 43 220 Lt A. U. gavo iš ieškovės prieš pasirašydamas sutartį. Tai rodo, kad ieškovė teisių į jokį kitą A. U. turtą neturi, nes negali būti, kad vykdantys bendrą jungtinę veiklą asmenys sudarinėtų tokius pirkimo–pardavimo sandorius. Ieškovės reikalavimu A. U. 2006 m. lapkričio 23 d. mainų sutartimi, notarinio reg. Nr. G5136, ieškovei perleido (duomenys neskelbtini) likusią nekilnojamojo turto dalį. Šiuo metu ten esančiame name gyvena ieškovės sūnus E. V., pirmame aukšte įsikūrusi maisto prekių parduotuvė, iš kurios nuomos ieškovė gauna pajamas. Pagal mainų sutartį A. U. ieškovei perleido turto už 269 348,80 Lt, o gavo turto tik už 82 343,50 Lt (sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantį nekilnojamąjį turtą, kurį A. U. vėliau padovanojo atsakovei). Taigi, vien pagal šį sandorį ieškovė iš A. U. gavo daugiau turto už 54 160,48 Eur. Nurodo, jo ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad taip buvo siekiama aprūpinti atsakovę gyvenamuoju namu. Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantis pastatas yra vasarnamis be jokių komunalinių patogumų ir be galimybės prisijungti prie miesto vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistemos. Jame nėra jokios šildymo sistemos, todėl ten galima būti tik šiltuoju metų laiku. Pastebi, kad ieškovė ieškinyje pripažįsta, jog dalies turto klausimai buvo išspręsti jų tarpusavio turto perleidimo sutartimis, todėl reikalavimų į tokį turtą nereiškia, o reiškia pretenzijas tik į tą turtą, kuris liko registruotas A. U. vardu. Atkreipia dėmesį į tai, kad be poilsio patalpos (duomenys neskelbtini) yra dar ir kito ieškinyje nenurodyto turto, kurį ieškovė įgijo savo vardu: ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) priklauso 1 117 vnt. paprastųjų vardinių akcijų; ieškovės vardu įregistruotas 33,47 kv. m ploto garažas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė įgijo 2004 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir tos pačios dienos priėmimo–perdavimo akto pagrindu. Nurodo, jog tai, kad ieškovė ir A. U. nekūrė bendrosios nuosavybės, patvirtina ir tas faktas, kad jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įgijo sau kiekvienas atskirais sandoriais, o kai kurie įgijimo sandoriai buvo sudaromi netgi tą pačią dieną. Nesutinka su ieškove, kad A. U. mirė staiga. Nurodo, kad A. U. daug metų sirgo (duomenys neskelbtini), nors tai nebuvo jo mirties priežastis. Ieškovė apie šią (duomenys neskelbtini) ligą gerai žinojo. (duomenys neskelbtini) A. U. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. A. U. mirties priežastis – (duomenys neskelbtini). Teigia, kad, žinodami, jog A. U. serga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovė ir A. U. nebūtų delsę sudaryti turto perleidimo sandorius. A. U. turėjo visas galimybes surašyti testamentą ir/arba atlikti bet kokius sandorius ieškovės naudai ir po (duomenys neskelbtini) operacijos, jeigu būtų tai ketinęs padaryti. Pažymi, kad ieškovė laidotuvių metu jų dalyviams pasakojo, kad A. U. paliko 10 000 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turėjo butą, kurį pardavė. Atsakovės žiniomis, ieškovė visą gautą už šį butą pinigų sumą panaudojo privataus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savo sūnui E. V. pirkimui. Tvirtina, kad ieškovės teiginys, jog A. U. ją vadino žmona, neatitinka tikrovės. Jis į ją tiesiogiai kreipdavosi tik vardu A. Nurodo, kad ieškovės veiksmuose yra akivaizdūs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai (CKP 95 straipsnio 1 dalis), dėl kurių ieškovei turėtų būti paskirta bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės atstovė advokatė A. Dumčaitienė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad visas ieškovės ir A. U. turtas užgyventas jiems gyvenant kartu. Šalys sudarinėdavo sandorius tarpusavy šeimos lėšomis ir interesais.

2020 m. sausio 13 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad į bylą pateiktas VĮ Registrų centras išaiškinimas, jog statybos pradžios ir pabaigos metai nefiksuoti.

2020 m. sausio 13 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pamatų ir mūro darbų sutartys sudarytos žiemą, o žiemą tokie darbai nevyko. Sutartys sudarytos statybinių medžiagų gavimui.

2020 m. sausio 13 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad iš į bylą pateiktos kadastrinės bylos duomenų matyti, kad namas (duomenys neskelbtini) pastatytas 1992 m. balandžio mėnesį. Dėl pateiktų važtaraščių pastebėjo, kad nė viename jų nenurodytas iškrovimo punktas, važtaraščiuose nurodytos medžiagos galėjo būti panaudotos (duomenys neskelbtini).

Liudytoja J. M. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad A. U. yra jos netikras brolis (vieno tėvo). Ji negali pasakyti, kada tiksliai buvo statomas namas (duomenys neskelbtini), bet po namo pastatymo A. V. ir A. U. apsigyveno jame. Kada į namo statybas įsitraukė A. V., negali pasakyti, bet statybų metu kelis kartus buvo atvykusi. A. V. ir A. U. niekuomet negyveno (duomenys neskelbtini). Iki I. U. mirties U. gyveno (duomenys neskelbtini). Ji nežinojo, kad U. išsiskyrę. Kai sirgo žmona, A. U. ja rūpinosi, laidojo ją. Tarp ieškovės ir A. U. buvo geri santykiai, su vaikais bendraudavo. Tėvas vaikams buvo giežtas. Dėl turto nieko negali pasakyti.

Liudytoja S. K. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad A. U. yra jos pusbrolis. Ji atvažiuodavo pas pusseserę J. M., matydavo, kad U. dirbdavo prie namo. Kad U. buvo išsiskyrę, nežinojo, A. U. labai rūpinosi žmona. Gal po poros metų atsirado A. A. U. ją vadindavo vardu. Važiuodavo į (duomenys neskelbtini), prie ežero, ji galvodavo, kad turtas yra A. U. Jai atrodė, kad A. santykiai su A. U. vaikais buvo gražūs.

Liudytoja D. Z. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad su A. U. dirbo (duomenys neskelbtini). Ji dirbo buhaltere, o A. U. buvo direktorius. L. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Jos darbas nekėlė jokių abejonių. Santykiai su tėvu buvo normalūs. Tėvas sakydavo, kad dukra teoretikė, ne praktikė. Kad A. U. buvo išsiskyręs žinojo, nes buvo dokumentai. Tačiau A. U. sergančią žmoną prižiūrėjo, ją palaidojo. A. pažįsta nuo 1994-1995 metų. Laikė juos vyru ir žmona, kad jie nesusituokę, sužinojo tik po laidotuvių. A. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narė. Sprendimus derindavo su visais valdybos nariais. L. siūlė būti direktore, dabar (duomenys neskelbtini) vadovauja A. V. sūnus.

Liudytoja V. Š. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad yra A. V. brolio žmona. A. atsirado A. gyvenime apie 1992-1993 metus. Gyveno keletą metų (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) g. buvo statomas namas. A. U. (duomenys neskelbtini) šventė (duomenys neskelbtini) g. Apie turtinius santykius nieko nežino. A. V. ir A. U. gyveno gražiai, kvietė būti jų vestuvėse liudininkais, tačiau vestuvės neįvyko. Žino, kad A. U. sirgo, gulėjo ligoninėje.

Liudytoja V. J. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad yra A. U. pusseserė. Iš kažkur sužinojo, kad U. išsiskyrė. Jie gyveno (duomenys neskelbtini), A. U. prižiūrėjo žmoną. Kai buvo išsiskyręs su žmona, suėjo su A. V., kurią pažinojo iš anksčiau, nes dirbo vienoje įstaigoje. Su ja gražiai sugyveno, vadino A. A. sutarė su A. U. vaikais. Sergantį A. U. lankė, juo rūpinosi tik A. Kas ir kada statė namus, nežino.

Liudytoja I. V. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad yra ieškovės marti. Už A. V. sūnaus ištekėjo (duomenys neskelbtini) metais, prieš tai ketverius metus draugavo. Kai susipažino, A. V., A. U. gyveno (duomenys neskelbtini). A. su A. gražiai sutarė. A. gražiai bendravo ir su A. vaikais. A. rūpinosi A.

Liudytoja V. J. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad yra atsakovės draugė, su kuria pažįstama nuo (duomenys neskelbtini) metų, nes kartu lankė mokyklą. Kol L. gyveno (duomenys neskelbtini), ten lankydavosi, dažniau bendraudavo su L. tėčiu. Viešumoje santykiai tarp L. ir A. buvo padorūs, o iš vidaus – L. turėjo pamotę, nebuvo nei palaikymo, nei meilės, nei paramos. Negirdėjo, kad V. A. U. vadintų žmona, vadindavo vardu. L. dukrą padėjo prižiūrėti ji ir jos tėvai, atvažiuodavo vaiko paimti ir L. tėvas, tačiau A. kartu nebūdavo.

Liudytojas A. A. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad yra atsakovės vyras. Lankydavosi (duomenys neskelbtini) per šventes ir šiaip į mėnesį 2-3 kartus. Atrodė, kad ieškovė ir A. U. sutarė gerai. Paskutinius penkerius metus A. U. skundėsi sveikata. Juo sergančiu rūpinosi L., A. L. sutarimas su A. buvo labiau pagarba tėvui, vadindavo ją daugiau vardu, jam pavadindavo ir pamote. Su tėvu L. bendravo gražiai.

Liudytoja A. M. 2019 m. spalio 2 d. teismo posėdyje parodė, kad su A. U. ir A. V. susipažino 1999 metais, kai ji pardavinėjo butą. A. U. sakė pasitars su žmona. Sutartį pasirašė ir pinigus mokėjo A. U. Kad jie ne vyras ir žmona, nežinojo.

Liudytojas V. S. 2019 m. spalio 2 d. teismo posėdyje parodė, kad L. yra mamos pusseserės dukra. A. U. savo žmoną prižiūrėjo iki mirties. Kad buvo išsituokę, nežinojo. Su A. V. A. U. gyveno (duomenys neskelbtini).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovės L. A. ir trečiojo asmens I. U. tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu (2 t., b. l. 21). A. U. ir I. U. santuokos nutraukimo įrašas padarytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 150). I. U. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149). A. U. rūpinosi sergančia I. U., ją palaidojo. Iki I. U. mirties ir po jos mirties šeima gyveno (duomenys neskelbtini). 1992 m. spalio mėnesį ieškovė apsigyveno kartu su A. U. bute (duomenys neskelbtini). A. U. 1994 m. lapkričio 21 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0490 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame pasistatė gyvenamąjį namą ir kitus statinius (1 t., b. l. 16–18; 2 t., b. l. 26–27). 1999 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. U. įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14–15, 52–53).

2005 m. lapkričio 23 d. A. U. pardavė A. V. 20/100 dalių pastato-parduotuvės ir kitų statinių bei 214/482 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), už 43 220 Lt, kuriuos pardavėjas gavo prieš pasirašydamas sutartį (1 t., b. l. 165–170). A. U. sklypą buvo įsigijęs 2000 m. spalio 19 d., statinius – 1996 m. rugsėjo 12 d.). 2006 m. lapkričio 23 d. sudaryta mainų sutartimi A. V. jai priklausantį 0,0614 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiu sodo nameliu ir 1/2 dalį 0,1572 žemės sklypo, po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išmainė į 241/482 dalį 0,482 ha žemės sklypo, 80/100 dalių parduotuvės ir kitų statinių, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–25, 173–180). Žemės sklypą su sodo nameliu (duomenys neskelbtini), kurį A. U. buvo įsigijęs iš A. V. mainų sutarties pagrindu, jis 2007 m. sausio 8 d. padovanojo dukrai L. A. (1 t., b. l. 26–29).

2012 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. U. įsigijo 53/172 dalis žemės sklypo su 1/4 dalimi statinio – garažo (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 19–21). Gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) po 1/2 priklausė A. V. ir A. U. (1 t., b. l. 30–33, 34–35).

2017 m. vasario 14 d. A. U. pardavė A. V. poilsio patalpas su 1/28 dalimi rūsio ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 156–164).

A. U. vardu registruotos transporto priemonės (1 t., b. l. 36–41). A. U. priklausė 51 724 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos (1 t., b. l. 44). A. U. vardu atidarytos banko sąskaitos AB Šiaulių banke (444,11 Eur likutis) (1 t., b. l. 86), Luminor bank, AS Lietuvos skyriuje esančiose sąskaitose likutis 152,44 Eur ir 20 220,43 Eur (1 t., b. l. 197). UAB Luminor investicijų valdymas sukaupta 4 098,39 Eur (1 t., b. l. 90).

A. U. mirė (duomenys neskelbtini), mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49). I. U. ir L. A. priėmė palikimą po tėvo mirties paduodami pareiškimus notarų biurui (1 t., b. l. 50, 135).

Nagrinėjamu atveju ieškovė A. V. savo teises siekia įgyvendinti vadovaudamasi jungtinės veiklos institutu.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalis, toliau – CK). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017; kt.). Jeigu jungtinės veiklos sutartimi sudaromas bendro pobūdžio susitarimas kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ir sukurti (ateityje) bendrąją dalinę nekilnojamojo daikto nuosavybę, toks susitarimas neprivalo būti notarinės formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškovo, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Vertinant ieškovo paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lyginti, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma ieškovo parodymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2008).

Taigi konkrečiu atveju nėra ginčo, kad ieškovė ir A. U. apie 26 metus gyveno kartu. Tiek iš ieškovės, tiek iš trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojų J. M., S. K., D. Z., V. Š., V. J., I. V., A. A., A. M. parodymų spręstina, kad ieškovės ir A. U. santykiai buvo gražūs. Apie tai spręstina ir iš ieškovės tėvo išduoto įgaliojimo A. U., įvardintam žentu, tvarkyti nuosavybės atkūrimo į žemę dokumentus (2 t., b. l. 44), gydymo įstaigose esančių A. U. sutikimų dėl informacijos apie gydymą teikimo A. V. (3 t., b. l. 8–17). Tačiau nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra svarbu, ar A. U. A. V. vadino žmona, ar vardu, ar aplinkiniai juos laikė kaip susituokusių asmenų porą, ar ieškovės tėvas A. U. laikė žentu, kokie santykiai buvo su A. U. vaikais, kas ir kiek lankė sergantį A. U., byloje reikšminga tai, jog jie nebuvo sudarę santuokos, o tai reiškia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis). Dėl nesusituokusių asmenų nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, egzistavimą ar neegzistavimą. Pažymėtina ir tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

Ieškovės aiškinimu, ji ir A. U. gyvendami kartu vedė bendrą ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu kūrė bendrą turtą, kuriuo kartu rūpinosi ir prižiūrėjo. Ieškovė su A. U. veikė ir sprendimus priimdavo kartu bendram tikslui pasiekti. Ieškovė nurodė, kad, laikydami savo pajamas ir turtą bendru, pora bendrai disponuodavo turtu: investuodavo į verslą, pirkdavo–parduodavo nekilnojamąjį turtą, sukurdavo (statydavo) naują nekilnojamąjį turtą, jį rekonstruodavo, remontuodavo, sudarydavo tarpusavio turto perleidimo sutartis, tarpusavyje dalindavosi uždirbamomis pajamomis. Todėl visą A. U. vardu įgytą turtą laiko jos ir A. U. veiklos rezultatu, t. y. jų bendrąja daline nuosavybe (CK 6.971 straipsnis).

Ieškovė aiškino, kad namo (duomenys neskelbtini), statybos pradėtos 1992 metais, į namą įsikėlė gyventi 1995 m. kovo mėnesį. Su kuo nesutiko atsakovė, kuri aiškino, kad namo statyba praktiškai buvo baigta 1992 m. pavasarį, į namą gyventi įsikėlė 1994 m. pavasarį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinyje, dublike buvo nurodžiusi, jog namo statyba pradėta A. U. išsipirkus žemės sklypą, t. y. 1994 metais, o baigta – 1997 metais. Taigi ir šie ieškovės paaiškinimai esminėmis bylos aplinkybėmis nėra vienodi ir nuoseklūs.

Ieškovė aiškino, kad visą laiką dirbo ir turėjo pajamų, kuriomis prisidėjo prie turto įgijimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad A. V. dirba nuo 1968 metų, firmoje „(duomenys neskelbtini)“ į darbą priimta 1991 m. kovo 1 d. (2 t., b. l. 30–37). (duomenys neskelbtini) įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos akcininke ir vadove iki (duomenys neskelbtini) buvo A. V. (2 t., b. l. 38–41). Nuo 2018 m. spalio 30 d. ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Tačiau į bylą nėra pateikta duomenų apie gautą atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad jos pajamos buvo mažesnės negu A. U.