- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- e2-466-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00114-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- L. A.
- Trečiasis asmuo
- I. U.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovei L. A., trečiajam asmeniui I. U. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo, prašydama pripažinti bendrąja daline A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe, nustatant, kad kiekvienam nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį:
1.1. Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
1.2. Pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
1.3. Pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
1.4. Pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
1.5. Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
1.6. 53/172 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
1.7. 1/4 dalies pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
1.8. Pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
1.9. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 51 724 vnt. paprastųjų vardinių akcijų;
1.10. Transporto priemonės „Erde Daxara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);
1.11. Transporto priemonės „Tata Safari“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);
1.12. Transporto priemonės „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);
1.13. Transporto priemonės „Alpen Kreuzer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);
1.14. Transporto priemonės „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);
1.15. Transporto priemonės „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);
1.16. Piniginių lėšų, esančių A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Luminor bank AS banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), suma 76,22 Eur;
1.17. Piniginių lėšų, esančių A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Luminor bank AS banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), suma 10 110,22 Eur;
1.18. Piniginių lėšų, esančių A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), suma 222,06 Eur;
1.19. Iš UAB Luminor investicijų valdymas ir A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Pensijų kaupimo sutarties Nr. PKS301711511 sukauptų fondo vienetų, vertė 2 049,20 Eur.
2. Ieškovei iš atsakovės priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–11; 3 t., b. l. 71–74).
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji ir A. U. artimus santykius užmezgė dar 1991 metais. Tais pačiais metais pora apsigyveno kartu. Ieškovė atsikraustė į tuo metu A. U. priklausiusią namo dalį (duomenys neskelbtini). A. U. buvo išsiskyręs su pirmąja savo žmona I. U. Kadangi I. U. mirė (duomenys neskelbtini) metais, ieškovė su A. U. kartu užaugino jo nepilnamečius vaikus L. A., I. U. ir ieškovės sūnų iš pirmosios santuokos E. V. Nurodo, kad pora taip ir nesudarė santuokos, tačiau tarpusavyje ir visuomenės akyse beveik 30 bendro gyvenimo metų buvo šeima. Dalis draugų, pažįstamų ir verslo partnerių tik po A. U. mirties sužinojo, jog ieškovė ir A. U. nebuvo sudarę civilinės santuokos. A. U. visuomet ieškovę vadino žmona, o ieškovė A. U. – savo vyru. Ieškovės santykiai su A. U. vaikais visuomet buvo itin artimi, jie vadina ieškovę mama. Atsakovės požiūris ieškovės atžvilgiu pasikeitė tik po staigios A. U. mirties (duomenys neskelbtini). Nors šalys ir nesusipyko, tačiau atsakovė po tėvo mirties nori pasinaudoti jai teisiškai palankiomis aplinkybėmis ir įgyti ne tik jai tenkančią pagal įstatymą tėvo palikimo dalį, bet ir ieškovei priklausančią kartu įgytą turto dalį. I. U. palaiko ieškovės poziciją bei interesus. Nurodo, kad tiek ieškovė, tiek A. U. visuomet buvo verslūs asmenys, turėjo gerai apmokamus darbus, aukštas pareigas. Ieškovė dirbo laidojimo namų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, A. U. – (duomenys neskelbtini) parduotuvės direktoriumi. Savo uždirbtus pinigus pora investuodavo į nekilnojamąjį turtą, verslą (kartu su partneriais įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“). Vesdami bendrą ūkį prie šeimos gerbūvio pora prisidėjo lygiomis dalimis, tačiau nekilnojamasis ir kilnojamasis registruotinas turtas dažniausiai būdavo registruojamas A. U. vardu. Pora per beveik 30 metų bendro gyvenimo metų vykdė įvairius nekilnojamojo turto sandorius, kas tik patvirtina jų bendrą tikslą – sukurti materialinį gerbūvį savo šeimai. Pora taip pat vykdė nekilnojamojo turto sandorius ir tarpusavyje. Kaip pavyzdį nurodo komercinės paskirties žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Bendro ūkio vedimo laikotarpiu (1996 m.) A. U. vardu buvo įgyti statiniai ir žemės sklypas (2000 m.). 2005 metais dalis šio turto buvo perleista ieškovei, kuri rūpinosi komercinės paskirties statinio antro aukšto statymu ir įrengimu, o jau 2006 metais visas komercinės paskirties turtas buvo perleistas ieškovei. Dalis nekilnojamojo turto buvo įgyti ir ieškovės vardu, pvz. žemės sklypas ir statiniai adresu (duomenys neskelbtini). Šeimos sutarimu buvo nuspręsta, kad reikia aprūpinti atsakovės šeimą gyvenamuoju namu, todėl šis turtas buvo padovanotas atsakovės šeimos labui. Ieškovė žemės sklypą su statiniais mainų sutarties pagrindu perleido A. U., kuris iš karto šį turtą padovanojo dukrai. Tarp ieškovės ir A. U. vyko ir kitų nekilnojamojo turto sandorių (paprastai tai buvo investiciniais pagrindais įsigyto nekilnojamojo turto sandoriai), kuriais ieškovė perleido jos vardu įgytą turtą A. U. ir atvirkščiai. Dalis šeimos nekilnojamojo ir kilnojamojo turto tebeliko registruoti tik A. U. vardu. Per 27 metus bendro ūkio vedimo ir šeimos santykių bendromis lėšomis yra įgytas ir A. U. vardu registruotas šis turtas: 1. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 18 185 Eur; 2. Pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 83 807 Eur; 3. Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 2 594 Eur; 4. Pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 1 187 Eur; 5. Kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), vertė 1 244 Eur; 6. 53/172 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė 142,67 Eur; 7. ¼ dalis pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 912,25 Eur; 8. Pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 239 Eur; 9. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 51 724 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, nominali vertė 14 999,96 Eur; 10. Transporto priemonė „Erde Daxara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė apie 500 Eur; 11. Transporto priemonė „Tata Safari“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1 596 Eur; 12. Transporto priemonė „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1 463 Eur; 13. Transporto priemonė „Alpen Kreuzer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė apie 400 Eur; 14. Transporto priemonė „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 868 Eur; 15. Transporto priemonė „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė apie 1 033 Eur; 16. Banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor bank AS esančios piniginės lėšos; 17. Banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor bank AS esančios piniginės lėšos; 18. Banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas esančios piniginės lėšos; 19. Iš UAB Luminor investicijų valdymas 2015 m. lapkričio 5 d. Pensijų kaupimo sutarties, sutarties Nr. PKS301711511 Luminor pensija 1 plius, sukauptos lėšos.
Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodo, kad butas įgytas 1999 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, įregistruotas A. U. vardu. Butas buvo įsigytas po 8 bendrų gyvenimo metų iš bendrų šeimos lėšų. Butas buvo iš esmės rekonstruotas ir perdarytas pagal šeimos poreikius. Ieškovė, kaip A. U. gyvenimo partnerė, visuomet aktyviai veikė buto rekonstravimo, remonto klausimais ir lygiomis dalimis prisidėjo prie būsto pagerinimo. Į (duomenys neskelbtini) esantį butą pora investavo daug savo laiko ir lėšų, nes buvo nusprendę artėjantį pavasarį ten persikraustyti.
Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodo, kad ieškovei ir A. U. pradėjus bendrą gyvenimą, ieškovė su sūnumi atsikraustė į A. U. priklaususią 6/100 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Siekiant užtikrinti šeimai geresnes gyvenimo sąlygas, A. U. ir A. V. nusprendė pastatyti atskirą gyvenamąjį namą. Bendra šeimos iniciatyva 1993 metais buvo suformuotas žemės sklypas, o 1994 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. U. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo įgytas už A. U. tikslines vienkartines išmokas/tikslines kompensacijas ir toks turtas preziumuojamas asmenine asmens nuosavybe, ieškovė nereiškia reikalavimo į šio žemės sklypo dalį. Netrukus po žemės sklypo išpirkimo, sklype buvo pradėtos gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos, kurios buvo baigtos 1997 metais. Šiame name visą savo bendrą gyvenimą gyveno ieškovė su A. U. Ten jie deklaravo savo gyvenamąsias vietas. Ieškovė negali pateikti tiesioginių įrodymų dėl finansinio prisidėjimo prie namų valdos statinių statybos, nes tuo metu visos šeimos pajamos ir statybos darbai buvo vykdomi grynaisiais pinigais, tačiau aplinkybes dėl A. V. bei A. U. bendro ūkio, šeimos santykių sukūrimo po 1991 metų gali patvirtinti visi šeimos draugai, artimieji giminaičiai bei kaimynai.
Dėl žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nurodo, kad 53/172 dalis žemės sklypo su statiniais yra garažų teritorija su ten stovinčiais statiniais – garažais. Šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas kaip pagalbinis poros valdomai greta esančiai namų valdai. Bendro ūkio vedimo laikotarpiu ieškovės vardu buvo įsigytas greta nurodyto turto ((duomenys neskelbtini)), esantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas ir jo priklausiniai. Vėliau poros susitarimu pusę šio turto ieškovė perrašė A. U. Tuo tarpu pagalbiniai statiniai su žemės sklypu, esantys netoliese nuo namų valdos, buvo įgyti A. U. vardu. Šis, kaip ir aukščiau išvardintas turtas, buvo įgytas ilgalaikio bendro ūkio vedimo laikotarpiu, todėl pusė šio turto atitinkamai turėtų priklausyti ieškovei. Pažymi, kad bendro ūkio vedimo laikotarpiu ieškovė realizavo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Visos iš šio sandorio gautos lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos interesams.
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta bendro gyvenimo metu (duomenys neskelbtini). A. U. vardu registruota 52,22 procentai įmonės akcijų. Ieškovė per 27 bendro gyvenimo su A. U. metus savo intelektiniu darbu lygiomis dalimis prisidėjo prie įmonės veiklos. Sušauktuose akcininkų susirinkimuose ieškovė ir A. U. dalyvaudavo kartu ir priimdavo sprendimus tik pasitarę vienas su kitu. Taigi 51 724 vnt. A. U. vardu įregistruotų akcijų taip pat yra bendra dalinė ieškovės ir A. U. nuosavybė.
Dėl transporto priemonių nurodo, kad bendro gyvenimo metu ieškovė bei A. U. kasdieniams bei verslo poreikiams yra įgiję transporto priemonių (šeimos poreikiams: „BMW 530“, „Tata Safari“, „Skoda Octavia“, „Alpen Kreuzer“ (palapinė-priekaba šeimos iškyloms), o kita dalis – verslo poreikiams: „VW Transporter“, „Erde Daxara“). Transporto priemonės buvo įgytos bendromis lėšomis, bendromis pastangomis, bendrų interesų tenkinimui, todėl atitinkamai pripažintinos bendra daline nuosavybe.
Dėl piniginių lėšų ir indėlių nurodo, jog, ieškovės žiniomis, A. U. turi tris banko sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor bank AS), Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor bank AS) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas). Taip pat A. U. su UAB Luminor investicijų valdymas yra sudaręs Pensijų kaupimo sutartį Nr. PKS301711511. A. U. piniginės lėšos ir piniginiai indėliai yra laikytini bendra daline ieškovės ir A. U. nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka (1 t., b. l. 120–134). Atsiliepime nurodo, kad ieškinyje nurodytos esminės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neatitinka tikrovės. Ieškovė nurodė melagingą faktą, kad ji 1991 metais pradėjo kartu gyventi su A. U. jam priklausiusioje namo dalyje (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė nuslėpė faktą, kad A. U. iki I. U. mirties jos niekada nebuvo palikęs, nuslėpė kitus sandorius bei pateikė ieškinyje klaidingus faktus, susijusius su ieškovės ir A. U. santykiais bei A. U. sveikatos būkle iki jo mirties. Ieškovės neatskleisti sandoriai ir faktai patvirtina, kad niekada nebuvo tarp ieškovės ir A. U. jokio susitarimo kurti bendrąją dalinę nuosavybę dėl ieškovės prašomo priteisti turto, nes šis turtas buvo A. U. asmeninė nuosavybė. Nurodo, kad atsakovė po tėvo A. U. mirties priėmė jo palikimą, paduodama Kauno miesto 26-ajam notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Teigia, kad ieškovė be teisėto pagrindo valdo visą A. U. palikimą sudarantį turtą. Atsakovė, būdama pirmos eilės įpėdinė, negali naudotis nė vienu tėvui priklausiusiu daiktu. Ieškovė neduoda raktų ir neįsileidžia nei į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nei į butą (duomenys neskelbtini), nei į pastatus (duomenys neskelbtini). Pareiškia, kad ieškovė ir atsakovės brolis I. U. prieš atsakovę sudarė piktavališką susitarimą, turėdami tikslą sumažinti jai tenkančio paveldimo turto apimtį, o tokio piktavališko susitarimo priežastis yra ta, jog ji iš karto po tėvo mirties nesutiko su brolio reikalavimu atsisakyti savo dalies palikimo.
Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodo, kad ieškovės teiginiai, jog gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti po 1994 m. lapkričio 21 d. yra melagingi. Atsakovė nurodo, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos bylos duomenimis, Kauno miesto LDT VK 1989 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 387 A. U. buvo suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) g. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo projektiniame brėžinyje yra Kauno miesto Architektūros ir urbanistikos valdybos spaudas apie tai, kad 1989 m. gruodžio 22 d. išduotas statybos leidimas Nr. 865. Iš gyvenamojo namo 1992 m. balandžio 13 d. pastatų ir statinių charakteristikos matyti, kad 1992 m. balandžio 13 d. namų valdos plano, rūsio, pirmo aukšto, antro aukšto bei antstato planų namas inventorizacijos atlikimo dieną buvo pilnai pastatytas. Pastatų ir statinių charakteristikos dokumente yra įrašyta 117,96 kv. m ploto gyvenamasis plytų sienų namas lA2p, 115 kv. m, 67 kv. m ploto betono sienų rūsys bei 26,88 kv. m ploto plytų sienų antstatas, o taip pat įrašytas namo stogas, garažas su rūsiu bei vietinė katilinė. Sudėjus gyvenamojo namo plotą, rūsio plotą ir antstato plotą, bendro ploto suma yra 260,53 kv. m (117,96+115, 67+26,88), kas iš esmės atitinka bendrą namo plotą, nurodytą 2019 m. sausio 17 d. Nekilnojamojo turto registro išraše (258,44 kv. m). Gyvenamasis namas ir visos jo patalpos yra pažymėtos namų valdos plane, rūsio, pirmo aukšto, antro aukšto bei antstato planuose, kurių data – 1992 m. balandžio 14 d. Nurodo, kad VĮ Registrų centro išduotų namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad gyvenamasis namas su garažu buvo pilnai pastatytas iki 1992 m. balandžio 14 d. Iš aukščiau paminėtų planų matyti, kad 1997 m. sausio 31 d. buvo papildomai inventorizuotos ventiliacijos angos, o 2001 m. balandžio 4 d. padaryti nežymūs pakeitimai ryšium su vonios ir bei kitų santechnikos įrenginių pastatymu. Atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenamojo namo inventorizacija buvo atlikta likus (duomenys neskelbtini) mėnesio iki I. U. mirties ((duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad paskutiniai metai iki I. U. mirties atsakovės tėvui buvo labai sunkūs, nes jos gydymas ir priežiūra pareikalavo daug dvasinių jėgų ir piniginių lėšų. A. U. tuo metu neužteko pinigų nupirkti į namą baldus, todėl I. U. mirties momentu šiame name dar nebuvo galima gyventi. Tik praėjus kuriam laikui po jos mirties, A. U. ėmėsi veiksmų, jog gyvenamajame name būtų galima apsigyventi. 1994 m. vasarą buvo visos sąlygos įsikelti gyventi į namą. Dėl ieškinio teiginių, susijusių su ieškovės ir A. U. gyvenimo kartu pradžios ir dėl jų gyvenamosios vietos nurodo, jog ieškovės teiginiai, kad ieškovė ir A. U. pradėjo kartu gyventi 1991 metais yra melagingi. Nurodo, kad atsakovės tėvai fiktyviai išsituokė (duomenys neskelbtini), tačiau niekada santuokinių ryšių nebuvo nutraukę. Atsakovės tėvas vėliau yra sakęs, kad fiktyvi ištuoka buvo reikalinga dėl tuo metu buvusių pavojingų verslo sąlygų. I. U. sunkiai sergant, atsakovę ir brolį prižiūrėjo tėvas A. U. Iki mamos mirties ji su broliu ir abiem tėvais, po mamos mirties ji, brolis ir tėvas gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Praėjus kuriam laikui po I. U. mirties, ieškovė aplankė jų šeimą, o dar po kelių tokių apsilankymų pasiliko gyventi bute (duomenys neskelbtini), ir bute gyveno apie dvejus metus. Į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kartu su ieškove persikėlė gyventi 1994 m. viduryje. Atsakovė pagal savo gyvenamąją vietą iki 1994 m. birželio mėnesio lankė (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini). Toje pačioje mokykloje 1994 metais (duomenys neskelbtini) klasių baigė ir I. U. Nuo 1994 m. rudens, kai persikėlė gyventi į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) klasę (duomenys neskelbtini) pagal naują savo gyvenamąją vietą. Gyvenamasis namas apsigyvenimo metu buvo pilnai įrengtas, apstatytas baldais. Nurodo, kad ieškovė su A. U. 1991 metais Kaune, (duomenys neskelbtini), A. U. priklausančioje namo dalyje negalėjo apsigyventi, nes ten niekada A. U. negyveno. Kadangi, kaip nurodo atsakovė, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos metu ieškovė ir A. U. kartu negyveno, todėl ieškovė niekaip negalėjo savo indėliu prisidėti prie namo statybos. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje nepagrįstai teigia, kad tarp jos ir A. U. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir jos metu jie sukūrė ieškiniu prašomą priteisti turtą, kuris, ieškovės teigimu, turėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta jokia forma (nei rašytine, nei žodine). Ir ieškovė, ir A. U. iki pat mirties griežtai laikėsi turtinio atskirumo principo ir niekada dėl ieškiniu prašomo priteisti turto neturėjo tikslo kurti bendrąją dalinę nuosavybę. Pažymi, kad ieškovė nuslėpė faktą, jog ji 2017 m. vasario 14 d. Kauno 4-ame notarų biure patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi reg. Nr. 4VJ-1138 nupirko iš A. U. poilsio patalpas su 1/28 dalimi rūsio, katilinės ir kiemo aikštelės, esančias (duomenys neskelbtini). Iš sutarties matyti, kad ieškovė A. U. grynaisiais pinigais į rankas sumokėjo 5 000 Eur, o likusią dalį (20 000 Eur) sumokėjo sutarties pasirašymo dieną prieš atvykstant į notarų biurą. Teigia, jog nelogiška manyti, kad kartu vykdantys bendrą jungtinę veiklą asmenys sudarinėtų tokius pirkimo–pardavimo sandorius. Atkreipia dėmesį į tai, kad visas nekilnojamasis turtas, į kurio 1/2 dalį pretenduoja ieškovė, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. U. vardu prieš daug metų (vėliausiai 2012 metais). Nurodo, kad A. U. 2005 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. GDM1-3366, ir 2005 m. lapkričio 23 d. priėmimo–perdavimo nuosavybėn aktu, notarinio reg. Nr. GDM 1-3367, ieškovei pardavė jos nuosavybėn 20/100 dalių pastato – parduotuvės, kiemo statinių bei 241/482 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Iš sutarties matyti, kad 43 220 Lt A. U. gavo iš ieškovės prieš pasirašydamas sutartį. Tai rodo, kad ieškovė teisių į jokį kitą A. U. turtą neturi, nes negali būti, kad vykdantys bendrą jungtinę veiklą asmenys sudarinėtų tokius pirkimo–pardavimo sandorius. Ieškovės reikalavimu A. U. 2006 m. lapkričio 23 d. mainų sutartimi, notarinio reg. Nr. G5136, ieškovei perleido (duomenys neskelbtini) likusią nekilnojamojo turto dalį. Šiuo metu ten esančiame name gyvena ieškovės sūnus E. V., pirmame aukšte įsikūrusi maisto prekių parduotuvė, iš kurios nuomos ieškovė gauna pajamas. Pagal mainų sutartį A. U. ieškovei perleido turto už 269 348,80 Lt, o gavo turto tik už 82 343,50 Lt (sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantį nekilnojamąjį turtą, kurį A. U. vėliau padovanojo atsakovei). Taigi, vien pagal šį sandorį ieškovė iš A. U. gavo daugiau turto už 54 160,48 Eur. Nurodo, jo ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad taip buvo siekiama aprūpinti atsakovę gyvenamuoju namu. Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantis pastatas yra vasarnamis be jokių komunalinių patogumų ir be galimybės prisijungti prie miesto vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistemos. Jame nėra jokios šildymo sistemos, todėl ten galima būti tik šiltuoju metų laiku. Pastebi, kad ieškovė ieškinyje pripažįsta, jog dalies turto klausimai buvo išspręsti jų tarpusavio turto perleidimo sutartimis, todėl reikalavimų į tokį turtą nereiškia, o reiškia pretenzijas tik į tą turtą, kuris liko registruotas A. U. vardu. Atkreipia dėmesį į tai, kad be poilsio patalpos (duomenys neskelbtini) yra dar ir kito ieškinyje nenurodyto turto, kurį ieškovė įgijo savo vardu: ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) priklauso 1 117 vnt. paprastųjų vardinių akcijų; ieškovės vardu įregistruotas 33,47 kv. m ploto garažas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė įgijo 2004 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir tos pačios dienos priėmimo–perdavimo akto pagrindu. Nurodo, jog tai, kad ieškovė ir A. U. nekūrė bendrosios nuosavybės, patvirtina ir tas faktas, kad jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įgijo sau kiekvienas atskirais sandoriais, o kai kurie įgijimo sandoriai buvo sudaromi netgi tą pačią dieną. Nesutinka su ieškove, kad A. U. mirė staiga. Nurodo, kad A. U. daug metų sirgo (duomenys neskelbtini), nors tai nebuvo jo mirties priežastis. Ieškovė apie šią (duomenys neskelbtini) ligą gerai žinojo. (duomenys neskelbtini) A. U. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. A. U. mirties priežastis – (duomenys neskelbtini). Teigia, kad, žinodami, jog A. U. serga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovė ir A. U. nebūtų delsę sudaryti turto perleidimo sandorius. A. U. turėjo visas galimybes surašyti testamentą ir/arba atlikti bet kokius sandorius ieškovės naudai ir po (duomenys neskelbtini) operacijos, jeigu būtų tai ketinęs padaryti. Pažymi, kad ieškovė laidotuvių metu jų dalyviams pasakojo, kad A. U. paliko 10 000 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turėjo butą, kurį pardavė. Atsakovės žiniomis, ieškovė visą gautą už šį butą pinigų sumą panaudojo privataus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savo sūnui E. V. pirkimui. Tvirtina, kad ieškovės teiginys, jog A. U. ją vadino žmona, neatitinka tikrovės. Jis į ją tiesiogiai kreipdavosi tik vardu A. Nurodo, kad ieškovės veiksmuose yra akivaizdūs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai (CKP 95 straipsnio 1 dalis), dėl kurių ieškovei turėtų būti paskirta bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo I. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su pareikštu ieškiniu visiškai sutinka ir jį palaiko (1 t., b. l. 113–114). Atsiliepime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) staiga mirus tėvui A. U. ir šeimoje prasidėjus pirmiesiems klausimams dėl turto pavelėjimo, tiek jam, tiek ieškovei A. V. tapo aišku, jog jo sesuo L. A. ketina pasinaudoti jai teisiškai palankiomis aplinkybėmis ir įgyti ne tik jai tenkančią pagal įstatymą tėvo palikimo dalį, bet ir jų antrai mamai A. V. priklausančią, kartu su tėvu įgytą, turto dalį. Jam nesuprantamas sesers elgesys – noras pasipelnyti po jų šeimą ištikusios netekties. Nurodo, jog L. yra gerai žinoma, jog visą materialinį gerbūvį A. sukūrė kartu su jų tėvu A. Jie abu rūpinosi, kad nė vienas iš jų vaikų, nejaustų finansinio nepritekliaus. A. nuo 1991 metų buvo tėvo gyvenimo partnerė, kartu sprendusi viso turto įsigijimo, disponavimo klausimus ir savo intelektiniais ištekliais bei fiziniu darbu prisidėjusi prie viso šeimos gerbūvio, o tame tarpe ir prie viso ieškinyje išvardinto turto įsigijimo. Šiandieninis atsakovės elgesys yra nesuprantamas ir smerktinas visos jų giminės, artimųjų bei draugų, nes visi A. beveik 30 metų laikė jų mama, tėvo žmona ir lygiaverte gyvenimo partnere.
Ieškovė dublike nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais (2 t., b. l. 9–20). Nurodo, kad priešingai nei nurodė atsakovė, A. U. su I. U. oficialiai išsiskyrė ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad santuoka buvo nutraukta ginčo teisenos tvarka, santuokos nutraukimo bylą inicijavus atsakovės motinai. Atsakovės teiginiai apie fiktyvų santuokos nutraukimą yra nelogiški, nepagrįsti ir melagingi. Nurodo, kad ieškovė su A. U. draugauti pradėjo 1991 metais. Tuo metu ieškovė dar gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė neneigia, kad A. U. rūpinosi susirgusia buvusia sutuoktine ir aplankydavo ją ligoninėje, kai jie jau buvo užmezgę artimus santykius, tačiau jokių santuokinių santykių ar ryšių A. U. su buvusia sutuoktine nepalaikė ir negalėjo palaikyti. Paskutinius savo gyvenimo metus I. U. leido ligoninėse, todėl A. U. nebuvo poreikio išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, jis neturėjo jokių kitų namų. Ieškovė, dar gyvendama savo namuose, padėdavo A. U. kiek galėdama, tame tarpe gamindavo jam ir jo vaikams maistą, kurį jis veždavo į namus savo vaikams. Ieškovė sutinka, kad galimai netiksliai prisiminė beveik 30 metų senumo įvykius ir suklydo nurodydama, kad su A. U. kartu apsigyveno dar 1991 metais. Ieškovė po maždaug metų draugystės su A. U. apsigyveno kartu 1992 metais. Ieškinyje ne visai tiksliai nurodė ieškovės bei A. U. pirmąją bendrą gyvenamąją vietą. Iš tiesų ieškovė pirmiausia persikraustė į A. U. tuometinius namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo statomas ūkio būdu, tai gretimai stovinčio namo dalis buvo naudojama ne kažkokių atsakovės nurodytų darbininkų, o šeimos narių. Nesupranta, kodėl atsakovė nurodo, kad ieškovė negalėjo perimti atsakovės ir jos brolio motinos vaidmens. Pažymi, kad būtent pati atsakovė, vos po kelių mėnesių nuo ieškovės apsigyvenimo kartu su A., pradėjo vadinti ieškovę mamule. Teigia, jog ieškovė rūpinosi atsakovės sveikata, lydėjo pas daktarus, slaugė susirgus, rūpinosi visų A. U. vaikų buitimi. Teigia, kad atsakovė neteisingai nurodo aplinkybę, jog ieškovė nesuteikia galimybės atsakovei naudotis jos tėvo palikimą sudarančiu turtu. Nurodo, jog atsakovė niekuomet nepageidavo, neprašė naudotis jos tėvo turto dalimi. Atsakovė nesikreipė nei raštu, nei žodžiu dėl raktų perdavimo patekimui į namą, esantį (duomenys neskelbtini), į butą (duomenys neskelbtini), ar į pastatus (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad atsakovė dėl įtemptų santykių su tėvu ir anksčiau vengė lankytis jo ir ieškovės namuose, nesilankė bute (duomenys neskelbtini) bei pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nesutinka su atsakove, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), baigtas statyti 1992 metais. Pažymi, kad atsakovė teismui pateikė nebeaktualius gyvenamojo namo charakteristikos duomenis. Atsakovės byloje pateiktas statybos leidimas, A. U. išduotas 1989 m. gruodžio 22 d., nepatvirtina, kad namas buvo nedelsiant pradėtas statyti. Aplinkybė, kad namas ar jo nebaigtos statybos konstrukcijos nebuvo dalinamos A. U. ir I. U. santuokos nutraukimo byloje ((duomenys neskelbtini)), taip pat rodo, jog gyvenamojo namo statybos tikrai nebuvo pradėtos. Kol dar ieškovė ir A. U. nevedė bendro ūkio, A. U. tik derino statybos projektą ir tik po 1990 m. vasario 6 d. galėjo pradėti rengti dokumentaciją dėl gyvenamojo namo statybos projekto koregavimo. Ieškovė pripažįsta, kad galimai tiksliai neatsimena statybos pradžios datos, tačiau nuo pat pradžių dalyvavo gyvenamojo namo statybose, ieškinyje nurodė, kad namas baigtas statyti 1997 metais. Ieškovė sutinka su atsakove, jog ieškovė su visa A. U. šeima 1994 metais persikraustė gyventi į ginčo gyvenamąjį namą, nors jo statyba ir įrengimas nebuvo pilnai baigti. Persikrausčius buvo patogiau ir paprasčiau pabaigti namo įrengimo ir apdailos darbus. Nurodo, kad, nepaisant visų atsakovės pateiktų aplinkybių, neginčytinas faktas, jog gyvenamasis namas buvo statytas ieškovės ir A. U. jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Nesutinka su atsakove, kad ieškovė ir A. U. laikėsi turtinio atskirumo principo ir neturėjo tikslo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Nurodo, kad ji su A. U. kartu pragyveno 26 metus, gyvendami kartu, vedė bendrą ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu kūrė bendrą turtą, kuriuo kartu rūpinosi ir prižiūrėjo. Ieškovė su A. U. veikė ir sprendimus priimdavo kartu bendram tikslui pasiekti. Laikydami savo pajamas ir turtą bendru, pora juo bendrai disponuodavo: investuodavo į verslą, pirkdavo–parduodavo nekilnojamąjį turtą, sukurdavo – statydavo naują nekilnojamąjį turtą, jį rekonstruodavo, remontuodavo, o taip pat sudarydavo tarpusavio turto perleidimo sutartis, tarpusavyje dalindavosi uždirbamomis pajamomis. Vesdami bendrą ūkį, prie šeimos gerbūvio prisidėjo lygiomis dalimis, tačiau nekilnojamasis ir kilnojamasis registruotinas turtas dažniausiai būdavo registruojamas A. U. vardu. Ieškovė neslepia jos ir A. U. tarpusavyje sudarytų sandorių. Nors tarpusavio sandorių sutartyse nurodyta, kad atsiskaitymai tarp ieškovės ir A. U. vyko grynaisiais pinigais, tačiau faktiškai jokie atsiskaitymai nevykdavo. Ieškovė su A. U. 2006 m. lapkričio 23 d. buvo sudariusi mainų sutartį, kuria ieškovės vardu įgytas žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistas A. U., kad iš karto būtų galima turtą perdovanoti atsakovei. Tokių veiksmų buvo imtasi dėl to, kad ieškovės tiesiogiai atsakovei padovanotas turtas būtų apmokestinamas. Nurodo, kad ieškovė kartu su A. U. ir kitais partneriais sprendė strateginius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos klausimus. Ši įmonė buvo įsteigta bendro gyvenimo kartu metu (duomenys neskelbtini). A. U. vardu šiai dienai registruota 52,22 procento įmonės akcijų. Ieškovė per 26 bendro gyvenimo metus savo intelektiniu darbu lygiomis dalimis prisidėjo prie įmonės veiklos. Kadangi ieškovė ir A. U. nebuvo sutuoktiniai, todėl tiek vienas, tiek kitas turėjo atskirai įsigyti įmonės akcijų siekiant vienose rankose išlaikyti kontrolinį akcijų paketą. Todėl 51 724 vnt. A. U. vardu įregistruotų akcijų yra bendra dalinė ieškovės ir A. U. nuosavybė. Teigia, kad A. U. sveikatos būklė nėra susijusi su byla. Pripažįsta, kad A. U. daug metų sirgo (duomenys neskelbtini) liga, kuri buvo kontroliuojama, bei (duomenys neskelbtini) ligomis. Jam buvo atlikta ne viena operacija, tačiau atsakovė nesidomėjo savo tėvo sveikata, jo nelankydavo gydymo įstaigose. A. U. slaugė ir prižiūrėjo ieškovė. (duomenys neskelbtini) m. rudenį A. U. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. Beveik po metų, pasireiškus (duomenys neskelbtini) požymiams, šios operacijos metu ir buvo padarytas (duomenys neskelbtini), todėl A. U. buvo staigiai hospitalizuotas. Tuo metu jis norėjo sudaryti testamentą, tačiau ieškovė jį ramino sakydama, kad visa tai galės atlikti pasveikęs ir išėjęs iš ligoninės. Jo būklė buvo pagerėjusi, mirtis buvo staigi ir netikėta.
Pažymi, kad atsakovė buvo praradusi tėvo pasitikėjimą jau nuo paauglystės. Tėvas siekė atriboti atsakovę nuo viso šeimos turto, verslo. Nurodo, jog atsakovei yra žinoma, kad A. U. norėjo, jog butas (duomenys neskelbtini) atitektų ieškovei, o namas – atsakovės broliui I., kad jos tėvas ne kartą siūlė ieškovei už jo tekėti. Nurodo, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu I. U. nėra sudariusi jokio susitarimo. Pažymi, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) parduotuvėje užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo dešinioji A. U. ranka jų vykdytoje bendroje (duomenys neskelbtini) prekyboje. Ieškovė organizuodavo (duomenys neskelbtini) pervežimą iš Latvijos (Rygos) į Lietuvą. Tokiu būdu jie uždirbo pinigų, kuriuos ir naudojo namo statybai. Iš šios veiklos gautos pajamos buvo grynieji pinigai, kuriais buvo įgytas nekilnojamasis turtas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pati ieškovė įsteigė savo verslą – laidojimo paslaugų įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininke ir direktore buvo iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė aktyviai dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Pažymi, kad komunalinių mokesčių mokėjimas buvo ieškovės rūpestis. Ji grynaisiais pinigais atlikdavo mokėjimus už suteiktas komunalines paslaugas. Nesutinka su atsakove, kad ieškovė, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, pinigus panaudojo sūnaus gyvenamojo namo pirkimui. Visos iš šio sandorio gautos lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos interesams.
Atsakovė triplike nesutinka su ieškovės dublike išdėstytais argumentais (2 t., b. l. 50–61). Pareiškia, kad ieškovės su dubliku pateiktas teismo sprendimo dėl atsakovės tėvų santuokos nutraukimo išrašas ne paneigia, bet patvirtina santuokos nutraukimo fiktyvumą. Nurodo, jog ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad santuoka buvo nutraukta ginčo teisenos tvarka. Pastebi, kad 1990–1991 metais santuokos nutraukimą reglamentavo 1969 metų Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) šeštasis skyrius. Kadangi atsakovės tėvai turėjo nepilnamečių vaikų, santuoka galėjo būti nutraukta tik teismine tvarka. Tuo metu galioję 1964 metų CPK ir 1969 metų SŠK nenumatė galimybės nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu. SŠK 40 straipsnis numatė, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Santuokos nutraukimas buvo įregistruotas praėjus 8 mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl nesutinka su ieškovės teiginiu, jog atsakovės tėvai oficialiai išsiskyrė (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, santuokos nutraukimo fiktyvumo faktą patvirtina ir tai, kad tėvai santuokos nutraukimo byloje nebuvo pareiškę reikalavimų dėl santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Tai reiškia, kad jie ir toliau liko gyventi kaip viena šeima. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) metais I. U. jau sunkiai sirgo ir gerai žinojo, kad jai liko gyventi nedaug, todėl nutraukti santuoką nebuvo jai jokios prasmės. Nesutinka, kad, mirus I. U., ieškovė perėmė motinos vaidmenį. Pabrėžia, kad atsakovė niekada nelaikė ieškovės savo mama, o ieškovė niekada nelaikė jos savo dukra. Nesutinka, kad atsakovė nepageidavo naudotis tėvo palikimą sudarančiu turtu. Teigia, kad ieškovė po A. U. mirties privalėjo pati perduoti visą palikimą sudarantį turtą jo įpėdiniams, tačiau to iki šiol nepadarė. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė nesilankydavo tėvo namuose ir (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose, taip pat su teiginiu, kad pateikė nebeaktualius gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), charakteristikos duomenis. Nurodo, kad žymos dėl ankstesnių duomenų negaliojimo/neaktualumo dedamos po to, kai yra atliekama vėlesnė pastato inventorizacija (kadastriniai matavimai). Konkrečiu atveju svarbūs ne dabartiniai, bet būtent 1992 metų gyvenamojo namo charakteristikos duomenys. Atsikirsdama į ieškovės teiginį, jog tai, kad namas ar jo nebaigtos statybos konstrukcijos nebuvo dalinamos atsakovės tėvų santuokos nutraukimo byloje rodo tai, jog gyvenamojo namo statybos tikrai nebuvo pradėtos, nurodo, kad pagal 1969 metų SŠK nuostatas santuoką nutraukiantys asmenys santuokos nutraukimo byloje turėjo teisę, bet neprivalėjo reikšti reikalavimus dėl santuokinio turto padalijimo. Tėvai neturėjo tikslo pasidalinti turtą, nes ir toliau turėjo tikslą gyventi kaip viena šeima. Nurodo, kad ieškovės su dubliku pateiktas 1992 m. balandžio 21 d. aktas nėra inventorizacinis namo baigtumo laipsnį atspindintis dokumentas, kiti su dubliku pateikti rašytiniai įrodymai, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Šioje byloje gali turėti reikšmės namo statybos laikas, o ne statinio priėmimo naudoti laikas. Pažymi, kad tuo metu galioję teisės aktai nenumatė statytojui jokių terminų įforminti statybos užbaigimą statinio priėmimui naudoti aktu. Nurodo, kad ieškovė dublike pakartojo tuos pačius faktus, kuriuos išdėstė savo ieškinyje, tačiau nepasisakė dėl esminių atsiliepimo į ieškinį argumentų. Ieškovė dublike nepasisakė dėl atsiliepime į ieškinį nurodyto fakto, jog ieškovė ir A. U. 2017 m. vasario 14 d. Kauno 4-ame notarų biure sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria nupirko iš A. U. poilsio patalpas su 1/28 dalimi rūsio, katilinės ir kiemo aikštelės, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovės įsitikinimu, jau vien šio sandorio sudarymo faktas, visiškai paneigia ieškovės teiginį, kad gyvenant kartu, buvo ieškovės ir A. U. susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę dėl ieškiniu prašomo priteisti turto. Nurodo, kad ieškovė dublike nepasisakė dėl atsakovės nurodyto fakto, kad visas nekilnojamasis turtas, į kurio 1/2 dalį pretenduoja ieškovė, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. U. metu prieš daug metų (vėliausiai 2012 metais), nepasisakė dėl teiginių, susijusių su A. U. 2005 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria ieškovei parduota jos nuosavybėn 20/100 dalių pastato–parduotuvės, kiemo statinių bei 241/482 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nepasisakė ir dėl teiginių, susijusių su A. U. 2006 m. lapkričio 23 d. sudaryta mainų sutartimi, kuria jis ieškovei perleido (duomenys neskelbtini) likusią nekilnojamojo turto dalį, nelygiavertiškumu. Nurodo, kad ieškovė dublike neatsakė į atsakovės atsiliepimo į ieškinį teiginį, kodėl nesiūlo pripažinti jos ir A. U. bendra nuosavybe jos vardu registruoto kito turto – 1 117 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei 33,47 kv. m ploto garažo su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini). Daro išvadą, kad ieškovė sutinka su minėtais atsiliepimo į ieškinį argumentais, kadangi jų nepaneigė. Teigia, kad niekuo nepagrįstas ieškovės dubliko teiginys, jog atsakovė buvo nepatenkinta tuo, kad jai buvo padovanotas turtas per mažos vertės turtės. Nurodo, kad į bylą pateiktomis nuotraukomis siekia įrodyti, jog jai atiteko menkavertis vasarnamis, o taip pat – esminį 2006 m. lapkričio 23 d. mainų sutarties nelygiavertiškumą. Laiko nepagrįstais ieškovės dublike išdėstytus teiginius, kad ieškovė yra verslus asmuo, kad kartu su A. U. ir kitais partneriais sprendė strateginius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos klausimus, kad ši įmonė buvo įsteigta ieškovės ir A. U. bendro gyvenimo kartu metu, kad akcininkų susirinkimuose dalyvaudavo kartu ir priimdavo sprendimus tik pasitarę vienas su kitu, nepaisant to, kiek kiekvienam iš jų faktiškai priklauso akcijų. Nurodo, kad A. U. sveikatos būklė ir sveikatos istorija turi tiesioginį ryšį su ieškovės ieškinio faktiniu pagrindu, o teiginys, kad atsakovė nesidomėjo tėvo sveikata, jo nelankydavo gydymo įstaigose neatitinka tikrovės. Laiko nepagrįstu tik dublike išsakytą teiginį, jog A. U. prieš mirtį norėjo sudaryti testamentą. Niekuo nepagrįstais ieškovės prasimanymais laiko jos teiginius apie tai, kad atsakovė buvo praradusi tėvo pasitikėjimą jau nuo paauglystės, kad vienintelis ir esminis jos poreikis nuo paauglystės buvo pinigai ir turtinė nauda
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. spalio 2 d. ieškovė palaikė ieškinyje, dublike išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad ji baigusi (duomenys neskelbtini), su A. U. susipažino 1978 ar 1979 metais, dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Artimiau pradėjo bendrauti 1992 metais, A. U. parodė jai skyrybų liudijimą. Kai susirgo A. U. žmona, jis ja rūpinosi, prižiūrėjo. Po žmonos mirties A. U. sakė arba prasigers, arba nusižudys. Jie kartu gyventi pradėjo po I. U. mirties (duomenys neskelbtini) bute (duomenys neskelbtini). A. U. vaikai ją priėmė gražiai, L. vadino mamule. A. U. ūkio būdu statė namą (duomenys neskelbtini). Statybos pradėtos 1992 metais. Ji pati prie namo nedirbo, bet gamindavo valgyti. Į namą įsikraustė 1995 m. kovo mėnesį. 1994 metais name dar nebuvo vandens. Ji pardavė savo butą, pinigus panaudojo bendriems šeimos reikalams. (duomenys neskelbtini) butą pirko tikėdamiesi ten gyventi senatvėje. Bute buvo atliekama rekonstrukcija, ji rinko gyventojų parašus, sutikimus. Ji moka mokesčius už šį butą. Pripažino, kad už A. U. uždirbo mažiau. Tarpusavio sandoriuose nebuvo atsiskaitinėjama grynaisiais pinigais. Už butą (duomenys neskelbtini) ji sumokėjo savo asmeniškai skolintais pinigais. Pripažino, kad A. U. sirgo keletą metų, (duomenys neskelbtini) liga sirgo nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jis prieš mirtį paliko 10 000 Eur. Dukra tėvo, gulėjusio ligoninėje, nelankė. Dėl neteisingai nurodytos gyvenimo pradžios su A. U. vietos ir metų paaiškino, kad praėjo daug laiko, tiksliai visko nepamena, aprašant nuotraukas, įvyko klaida, todėl buvo neteisingai nurodyti jose esantys asmenys. Aiškino, kad ieškinys atsirado I. U. iniciatyva.
Ieškovės atstovė advokatė A. Dumčaitienė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad visas ieškovės ir A. U. turtas užgyventas jiems gyvenant kartu. Šalys sudarinėdavo sandorius tarpusavy šeimos lėšomis ir interesais.
2020 m. sausio 13 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad į bylą pateiktas VĮ Registrų centras išaiškinimas, jog statybos pradžios ir pabaigos metai nefiksuoti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ieškovės pusėje I. U. palaikė ieškovės ieškinį. Jis papildomai paaiškino, kad ieškovę pažįsta nuo 1979 metų. Su A. tėvas bendravo dar esant gyvai mamai. Tėvų santykiai po jų ištuokos nepasikeitė, jie faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties A. V. apsigyveno jų namuose (duomenys neskelbtini). A. pareiginga, rūpinosi juo ir tėvu. Kai L. ko nors reikėdavo, su A. būdavo geri santykiai. Dėl namo (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad namo pamatai buvo pastatyti 1990 metais. 1991 metais buvo iškeltas mūras ir perdangos. 1992 metais statybos nevyko, sirgo mama. Paskolą ėmė ir grąžino tėvas, kuris turėjo oficialias ir neoficialias pajamas. Kaune tėvų pinigais pirktas butas seseriai. Jis pats savo ir tėvo pinigais pirko namą (duomenys neskelbtini). Jam ir seseriai buvo nupirktos patalpos (duomenys neskelbtini).
2020 m. sausio 13 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pamatų ir mūro darbų sutartys sudarytos žiemą, o žiemą tokie darbai nevyko. Sutartys sudarytos statybinių medžiagų gavimui.
Atsiliepimas
Atsakovė palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad A. pamatė po mamos mirties. Kai mama sirgo, padėjo seneliai. A. į jų namus atsikėlė gyventi 1992 m. spalio mėnesį. 1994 metais kartu su A. persikėlė gyventi į namą (duomenys neskelbtini). Namas buvo pastatytas iki mamos mirties, buvo likę tik dažymo darbai. Jai trūko A. palaikymo. Tėvas rėmė materialiai, įdarbino (duomenys neskelbtini). Turtas buvo įgyjamas tėvo vardu ir jo pinigais. A. skųsdavosi, kad tėvas duoda per mažai pinigų. Bendrų pinigų nebuvo. Tėvas (duomenys neskelbtini) akcijas pirko sau, o ne A. Tėvas visą laiką laikėsi turto atskyrimo principo. Niekada nebuvo jokios kalbos, kad turtas turi atitekti A. Aiškino, kad ne kartą norėjo pailsėti (duomenys neskelbtini), bet A. sakydavo, kad užimta. (duomenys neskelbtini) atostogaudavo. Kai išsikėlė iš tėvo namų gyventi atskirai, kartais atsilankydavo buvusiuose namuose, su tėvu palaikydavo ryšį telefonu.
Atsakovės atstovas advokatas R. Mitkus palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti bendrą ieškovės ir A. U. gyvenimo faktą ir ar buvo susitarimas dėl jungtinės veikos. Aiškino, kad ieškovė ir A. U. kartu apsigyveno 1992 m. spalio mėnesį. Namas (duomenys neskelbtini) jau buvo pastatytas. Kad ieškovė su A. U. nekūrė bendrosios dalinės nuosavybės patvirtina jų tarpusavyje sudarinėjami nekilnojamojo turto (mainų, pirkimo–pardavimo, dovanojimo) sandoriai. Nors jie ilgą laiką gyveno kartu, tačiau laikėsi turto atskirumo principo.
2020 m. sausio 13 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad iš į bylą pateiktos kadastrinės bylos duomenų matyti, kad namas (duomenys neskelbtini) pastatytas 1992 m. balandžio mėnesį. Dėl pateiktų važtaraščių pastebėjo, kad nė viename jų nenurodytas iškrovimo punktas, važtaraščiuose nurodytos medžiagos galėjo būti panaudotos (duomenys neskelbtini).
Liudytoja J. M. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad A. U. yra jos netikras brolis (vieno tėvo). Ji negali pasakyti, kada tiksliai buvo statomas namas (duomenys neskelbtini), bet po namo pastatymo A. V. ir A. U. apsigyveno jame. Kada į namo statybas įsitraukė A. V., negali pasakyti, bet statybų metu kelis kartus buvo atvykusi. A. V. ir A. U. niekuomet negyveno (duomenys neskelbtini). Iki I. U. mirties U. gyveno (duomenys neskelbtini). Ji nežinojo, kad U. išsiskyrę. Kai sirgo žmona, A. U. ja rūpinosi, laidojo ją. Tarp ieškovės ir A. U. buvo geri santykiai, su vaikais bendraudavo. Tėvas vaikams buvo giežtas. Dėl turto nieko negali pasakyti.
Liudytoja S. K. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad A. U. yra jos pusbrolis. Ji atvažiuodavo pas pusseserę J. M., matydavo, kad U. dirbdavo prie namo. Kad U. buvo išsiskyrę, nežinojo, A. U. labai rūpinosi žmona. Gal po poros metų atsirado A. A. U. ją vadindavo vardu. Važiuodavo į (duomenys neskelbtini), prie ežero, ji galvodavo, kad turtas yra A. U. Jai atrodė, kad A. santykiai su A. U. vaikais buvo gražūs.
Liudytoja D. Z. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad su A. U. dirbo (duomenys neskelbtini). Ji dirbo buhaltere, o A. U. buvo direktorius. L. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Jos darbas nekėlė jokių abejonių. Santykiai su tėvu buvo normalūs. Tėvas sakydavo, kad dukra teoretikė, ne praktikė. Kad A. U. buvo išsiskyręs žinojo, nes buvo dokumentai. Tačiau A. U. sergančią žmoną prižiūrėjo, ją palaidojo. A. pažįsta nuo 1994-1995 metų. Laikė juos vyru ir žmona, kad jie nesusituokę, sužinojo tik po laidotuvių. A. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narė. Sprendimus derindavo su visais valdybos nariais. L. siūlė būti direktore, dabar (duomenys neskelbtini) vadovauja A. V. sūnus.
Liudytoja V. Š. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad yra A. V. brolio žmona. A. atsirado A. gyvenime apie 1992-1993 metus. Gyveno keletą metų (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) g. buvo statomas namas. A. U. (duomenys neskelbtini) šventė (duomenys neskelbtini) g. Apie turtinius santykius nieko nežino. A. V. ir A. U. gyveno gražiai, kvietė būti jų vestuvėse liudininkais, tačiau vestuvės neįvyko. Žino, kad A. U. sirgo, gulėjo ligoninėje.
Liudytoja V. J. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad yra A. U. pusseserė. Iš kažkur sužinojo, kad U. išsiskyrė. Jie gyveno (duomenys neskelbtini), A. U. prižiūrėjo žmoną. Kai buvo išsiskyręs su žmona, suėjo su A. V., kurią pažinojo iš anksčiau, nes dirbo vienoje įstaigoje. Su ja gražiai sugyveno, vadino A. A. sutarė su A. U. vaikais. Sergantį A. U. lankė, juo rūpinosi tik A. Kas ir kada statė namus, nežino.
Liudytoja I. V. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad yra ieškovės marti. Už A. V. sūnaus ištekėjo (duomenys neskelbtini) metais, prieš tai ketverius metus draugavo. Kai susipažino, A. V., A. U. gyveno (duomenys neskelbtini). A. su A. gražiai sutarė. A. gražiai bendravo ir su A. vaikais. A. rūpinosi A.
Liudytoja V. J. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad yra atsakovės draugė, su kuria pažįstama nuo (duomenys neskelbtini) metų, nes kartu lankė mokyklą. Kol L. gyveno (duomenys neskelbtini), ten lankydavosi, dažniau bendraudavo su L. tėčiu. Viešumoje santykiai tarp L. ir A. buvo padorūs, o iš vidaus – L. turėjo pamotę, nebuvo nei palaikymo, nei meilės, nei paramos. Negirdėjo, kad V. A. U. vadintų žmona, vadindavo vardu. L. dukrą padėjo prižiūrėti ji ir jos tėvai, atvažiuodavo vaiko paimti ir L. tėvas, tačiau A. kartu nebūdavo.
Liudytojas A. A. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje parodė, kad yra atsakovės vyras. Lankydavosi (duomenys neskelbtini) per šventes ir šiaip į mėnesį 2-3 kartus. Atrodė, kad ieškovė ir A. U. sutarė gerai. Paskutinius penkerius metus A. U. skundėsi sveikata. Juo sergančiu rūpinosi L., A. L. sutarimas su A. buvo labiau pagarba tėvui, vadindavo ją daugiau vardu, jam pavadindavo ir pamote. Su tėvu L. bendravo gražiai.
Liudytoja A. M. 2019 m. spalio 2 d. teismo posėdyje parodė, kad su A. U. ir A. V. susipažino 1999 metais, kai ji pardavinėjo butą. A. U. sakė pasitars su žmona. Sutartį pasirašė ir pinigus mokėjo A. U. Kad jie ne vyras ir žmona, nežinojo.
Liudytojas V. S. 2019 m. spalio 2 d. teismo posėdyje parodė, kad L. yra mamos pusseserės dukra. A. U. savo žmoną prižiūrėjo iki mirties. Kad buvo išsituokę, nežinojo. Su A. V. A. U. gyveno (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovės L. A. ir trečiojo asmens I. U. tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu (2 t., b. l. 21). A. U. ir I. U. santuokos nutraukimo įrašas padarytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 150). I. U. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149). A. U. rūpinosi sergančia I. U., ją palaidojo. Iki I. U. mirties ir po jos mirties šeima gyveno (duomenys neskelbtini). 1992 m. spalio mėnesį ieškovė apsigyveno kartu su A. U. bute (duomenys neskelbtini). A. U. 1994 m. lapkričio 21 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0490 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame pasistatė gyvenamąjį namą ir kitus statinius (1 t., b. l. 16–18; 2 t., b. l. 26–27). 1999 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. U. įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14–15, 52–53).
2005 m. lapkričio 23 d. A. U. pardavė A. V. 20/100 dalių pastato-parduotuvės ir kitų statinių bei 214/482 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), už 43 220 Lt, kuriuos pardavėjas gavo prieš pasirašydamas sutartį (1 t., b. l. 165–170). A. U. sklypą buvo įsigijęs 2000 m. spalio 19 d., statinius – 1996 m. rugsėjo 12 d.). 2006 m. lapkričio 23 d. sudaryta mainų sutartimi A. V. jai priklausantį 0,0614 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiu sodo nameliu ir 1/2 dalį 0,1572 žemės sklypo, po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išmainė į 241/482 dalį 0,482 ha žemės sklypo, 80/100 dalių parduotuvės ir kitų statinių, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–25, 173–180). Žemės sklypą su sodo nameliu (duomenys neskelbtini), kurį A. U. buvo įsigijęs iš A. V. mainų sutarties pagrindu, jis 2007 m. sausio 8 d. padovanojo dukrai L. A. (1 t., b. l. 26–29).
2012 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. U. įsigijo 53/172 dalis žemės sklypo su 1/4 dalimi statinio – garažo (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 19–21). Gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) po 1/2 priklausė A. V. ir A. U. (1 t., b. l. 30–33, 34–35).
2017 m. vasario 14 d. A. U. pardavė A. V. poilsio patalpas su 1/28 dalimi rūsio ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 156–164).
A. U. vardu registruotos transporto priemonės (1 t., b. l. 36–41). A. U. priklausė 51 724 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos (1 t., b. l. 44). A. U. vardu atidarytos banko sąskaitos AB Šiaulių banke (444,11 Eur likutis) (1 t., b. l. 86), Luminor bank, AS Lietuvos skyriuje esančiose sąskaitose likutis 152,44 Eur ir 20 220,43 Eur (1 t., b. l. 197). UAB Luminor investicijų valdymas sukaupta 4 098,39 Eur (1 t., b. l. 90).
A. U. mirė (duomenys neskelbtini), mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49). I. U. ir L. A. priėmė palikimą po tėvo mirties paduodami pareiškimus notarų biurui (1 t., b. l. 50, 135).
Nagrinėjamu atveju ieškovė A. V. savo teises siekia įgyvendinti vadovaudamasi jungtinės veiklos institutu.
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalis, toliau – CK). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017; kt.). Jeigu jungtinės veiklos sutartimi sudaromas bendro pobūdžio susitarimas kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ir sukurti (ateityje) bendrąją dalinę nekilnojamojo daikto nuosavybę, toks susitarimas neprivalo būti notarinės formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Kasacinis teismas nurodo ir tai, kad aiškinimas, jog visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).
Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. ir A. U. bendrai apsigyveno 1992 m. spalio mėnesį A. U. priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pradiniame ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, jog su A. U. pradėjo gyventi 1991 metais ir gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovei nurodžius kitas ieškovės gyvenimo su A. U. pradžios ir vietos aplinkybes, ieškovė nurodė klydusi, visko gerai neprisimenanti, nes praėjo daug laiko. Iš dalies sutiktina, kad galima neprisiminti, nuo kada tiksliai buvo apsigyventa kartu, tačiau, kur gyventa, o kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ir ne vienerius metus, sumaišyti neįmanoma.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškovo, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Vertinant ieškovo paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lyginti, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma ieškovo parodymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2008).
Taigi konkrečiu atveju nėra ginčo, kad ieškovė ir A. U. apie 26 metus gyveno kartu. Tiek iš ieškovės, tiek iš trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojų J. M., S. K., D. Z., V. Š., V. J., I. V., A. A., A. M. parodymų spręstina, kad ieškovės ir A. U. santykiai buvo gražūs. Apie tai spręstina ir iš ieškovės tėvo išduoto įgaliojimo A. U., įvardintam žentu, tvarkyti nuosavybės atkūrimo į žemę dokumentus (2 t., b. l. 44), gydymo įstaigose esančių A. U. sutikimų dėl informacijos apie gydymą teikimo A. V. (3 t., b. l. 8–17). Tačiau nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra svarbu, ar A. U. A. V. vadino žmona, ar vardu, ar aplinkiniai juos laikė kaip susituokusių asmenų porą, ar ieškovės tėvas A. U. laikė žentu, kokie santykiai buvo su A. U. vaikais, kas ir kiek lankė sergantį A. U., byloje reikšminga tai, jog jie nebuvo sudarę santuokos, o tai reiškia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis). Dėl nesusituokusių asmenų nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, egzistavimą ar neegzistavimą. Pažymėtina ir tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
Ieškovės aiškinimu, ji ir A. U. gyvendami kartu vedė bendrą ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu kūrė bendrą turtą, kuriuo kartu rūpinosi ir prižiūrėjo. Ieškovė su A. U. veikė ir sprendimus priimdavo kartu bendram tikslui pasiekti. Ieškovė nurodė, kad, laikydami savo pajamas ir turtą bendru, pora bendrai disponuodavo turtu: investuodavo į verslą, pirkdavo–parduodavo nekilnojamąjį turtą, sukurdavo (statydavo) naują nekilnojamąjį turtą, jį rekonstruodavo, remontuodavo, sudarydavo tarpusavio turto perleidimo sutartis, tarpusavyje dalindavosi uždirbamomis pajamomis. Todėl visą A. U. vardu įgytą turtą laiko jos ir A. U. veiklos rezultatu, t. y. jų bendrąja daline nuosavybe (CK 6.971 straipsnis).
Atsakovės teigimu, nors A. V. ir atsakovės tėvas A. U. gyveno kartu, tačiau laikėsi turto atskirumo principo. Minėta, kad A. U. vardu registruotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kitais pagalbiniais ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini); dalis žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės akcijos; kelios transporto priemonės; yra sukauptos lėšos banko sąskaitose. Visą šį turtą ieškovė laiko jos ir A. U. bendru turtu.
Ieškovė aiškino, kad namo (duomenys neskelbtini), statybos pradėtos 1992 metais, į namą įsikėlė gyventi 1995 m. kovo mėnesį. Su kuo nesutiko atsakovė, kuri aiškino, kad namo statyba praktiškai buvo baigta 1992 m. pavasarį, į namą gyventi įsikėlė 1994 m. pavasarį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinyje, dublike buvo nurodžiusi, jog namo statyba pradėta A. U. išsipirkus žemės sklypą, t. y. 1994 metais, o baigta – 1997 metais. Taigi ir šie ieškovės paaiškinimai esminėmis bylos aplinkybėmis nėra vienodi ir nuoseklūs.
Byloje nustatyta, kad A. U. paveldėjo 6/100 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152–155). 1989 m. spalio 25 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu A. U. suteiktas žemės sklypas gyvenamojo namo statybai (1 t., b. l. 136–137). Leidimas namo statybai išduotas 1989 m. gruodžio 22 d., galiojo iki 1994 m. gruodžio 22 d. (1 t., b. l. 138–139). Pastebėtina, kad į bylą nepateikta duomenų, kad leidimas namui statyti būtų pratęstas. A. U. namo statybai 1990 m. spalio 26 d. 15 metų laikotarpiui buvo paėmęs paskolą (3 t., b. l. 42–48). A. U. 1994 m. lapkričio 21 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0490 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame pasistatė gyvenamąjį namą. Registrų centro 2019 m. sausio 17 d. išraše nurodyti 1992 namo statybos pabaigos metai (1 t., b. l. 16–18; 2 t., b. l. 26–27). Pastatų ir statinių charakteristikoje, sudarytoje 1992 m. balandžio 13 d., nurodyta, kad gyvenamasis namas su garažu ir rūsiu pastatytas 1992 metais, pakeitimai padaryti 1997, 2001 metais (1997 m. sausio 31 d. buvo papildomai inventorizuotos ventiliacijos angos, o 2001 m. balandžio 4 d. padaryti pakeitimai ryšium su vonios ir bei kitų santechnikos įrenginių pastatymu) (1 t., b. l. 140, 141–148). Statinių aprašyme ir įkainojime nurodyti 1992 statybos metai, pažymėta, kad leista koreguoti projektą (2 t., b. l. 22–25). A. U. prašymu (2 t., b. l. 64) atlikta pastato techninė inventorizacija, 1992 m. balandžio 13 d. surašytas inventorizacijos atliktų darbų aktas (2 t., b. l. 65–70). Į bylą 2019 m. gruodžio 16 d. (reg. DOK – 36383) pateiktos 1990 m. sausio 11 d. ir 1990 m. lapkričio 29 d. Individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ir kitokių įrenginių statybos tipinės sutartys, kuriomis SMT „Kauno statyba“ A. U. užsakymu įsipareigojo atlikti žemės darbus ir pamatus bei atlikti mūro darbus. Kad 1990 metais buvo įrengti pamatai, o 1991 metais atlikti mūro darbai, padarytos perdangos teismo posėdžio metu aiškino ir trečiasis asmuo I. U. Gyvenamasis namas ir visos jo patalpos yra pažymėtos 1992 m. balandžio 14 d. namų valdos, rūsio, pirmo aukšto, antro aukšto bei antstato planuose. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro išduoti namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentai, nekilnojamojo turto išrašai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad gyvenamasis namas su garažu buvo pastatytas 1992 metais. Ieškovės pateikta Pastato apšiltinimo sutartis, kurioje taisyti metai (2 t., b. l. 28), 1997 m. vasario 17 d. Statinio priėmimo aktas (2 t., b. l. 29), VĮ Registrų centro išaiškinimas apie duomenų įrašymą (3 t., b. l. 5–6), 1994 m. gegužės 23 d. A. U. ir Kauno valstybinės vandens tiekimo įmonės sudaryta vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo sutartis (3 t., b. l. 49–50), 1993 m. liepos mėnesio – 1995 metų prekių gabenimo važtaraščiai, kuriuose nenurodyta netgi iškrovimo vieta, užsakovas (3 t., b. l. 51–61), nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais ieškovės nurodytas aplinkybes, kad namas pradėtas statyti tik 1994 metais, o baigtas 1997 metais. Tai, kad namas priduotas 1997 metais, nereiškia, jog būtent tada namas baigtas statyti. Atsakovės aiškinimu, ji 1994 metais baigė (duomenys neskelbtini) klases (duomenys neskelbtini), t. y. dar gyvenant (duomenys neskelbtini), o rudenį, jau gyvendama (duomenys neskelbtini), lankė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151). Atkreiptinas dėmesys, kad A. U. ir A. V. 1994 m. kovo 29 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42–43), kas taip pat patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog pastatytame name apsigyveno 1994 m. pavasarį. Teismo vertinimu, maisto gaminimas (ieškovė aiškino, kad namo nestatė, bet prie namo statybos dirbusiems asmenims gamino maistą), namų apyvokos daiktų pirkimas, gyvenimas pastatytame name, neįrodžius susitarimo jungtinės veiklos tikslui pasiekti, nepatvirtina, jog šis turtas yra bendroji dalinė ieškovės ir A. U. nuosavybė.
Minėta, kad 1999 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. U. įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14–15, 52–53). A. U. UAB „(duomenys neskelbtini) butų ūkis“ davė sutikimą atsijungti nuo miesto šilumos tinklų (1 t., b. l. 54), gyventojai davė sutikimus rekonstruoti butą, atsijungti nuo bendros šildymo sistemos (1 t., b. l. 55–57, 63–64). A. U. buvo išduotos projektavimo sąlygos, techninės sąlygos dujofikavimui (1 t., b. l. 57–62, 65). Ieškovės aiškinimu, šį butą ji ir A. U. įsigijo tikėdamiesi jame gyventi senatvėje. Ieškovės aiškinimu, ji rinko kaimynų parašus, sutikimus, mokėjo ir moka mokesčius už butą. Teismo vertinimu, sutikimų, parašų rinkimas, mokesčių mokėjimas, nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys susitarimą dėl buto įsigijimo bendrojon dalinėn nuosavybėn.
53/172 dalis žemės sklypo su 1/4 dalimi statinio – garažo (duomenys neskelbtini), A. U. įsigijo 2012 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (1 t., b. l. 19–21). Gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) po 1/2 priklausė A. V. ir A. U. (1 t., b. l. 30–33, 34–35). Dėl šio turto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės įsigijimo, ieškovė taip pat nepateikė įrodymų.
Minėta, kad A. U. priklauso 51 724 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Ieškovės aiškinimu, per 26 bendro gyvenimo metus ji savo intelektiniu darbu lygiomis dalimis prisidėjo prie įmonės veiklos. Kadangi ieškovė ir A. U. nebuvo sutuoktiniai, todėl, kaip nurodė ieškovė, tiek vienas, tiek kitas turėjo atskirai įsigyti įmonės akcijų siekiant vienose rankose išlaikyti kontrolinį akcijų paketą. Todėl, pasak ieškovės, 51 724 vnt. A. U. vardu įregistruotų akcijų yra bendra dalinė ieškovės ir A. U. nuosavybė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad akcijų turi ir A. V. Jai priklauso 1 177 akcijos, I. U. – 224, iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 99 048 akcijos (1 t., b. l. 182–183, 186). Taigi vien tik A. U. priklauso daugiau kaip pusė įmonės akcijų. Pastebėtina, kad ieškovė ir A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įgijo sau kiekvienas atskirais sandoriais, o kai kurie įgijimo sandoriai buvo sudaromi netgi tą pačią dieną. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors ir pati ieškovė turi tam tikrą kiekį akcijų, tačiau jai priklausančių akcijų nelaiko bendra daline jos ir A. U. nuosavybe. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2016 metų A. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narė, nuo 2018 m. spalio 30 d. dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 42–43). Ieškovė aiškino, kad sušauktuose akcininkų susirinkimuose ji ir A. U. dalyvaudavo kartu ir priimdavo sprendimus tik pasitarę vienas su kitu. Teisme kaip liudytoja apklausta D. Z. parodė, kad sprendimai būdavo priimami derinant su visais valdybos nariais. Ši liudytoja parodė ir tai, kad atsakovė apie 10 metų įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbas nekėlė jokių abejonių. Kas paneigia ieškovės išdėstytas aplinkybes apie A. U. nepasitikėjimą atsakove. Byloje pateikti įrodymai, kad L. A. nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 71–72).
Ieškovė nepateikė įrodymų pagrįsti reikalavimui automobilius, registruotus A. U. vardu, ir jo vardu banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms pripažinti bendrąja daline nuosavybe.
Ieškovė aiškino, kad visą laiką dirbo ir turėjo pajamų, kuriomis prisidėjo prie turto įgijimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad A. V. dirba nuo 1968 metų, firmoje „(duomenys neskelbtini)“ į darbą priimta 1991 m. kovo 1 d. (2 t., b. l. 30–37). (duomenys neskelbtini) įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos akcininke ir vadove iki (duomenys neskelbtini) buvo A. V. (2 t., b. l. 38–41). Nuo 2018 m. spalio 30 d. ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Tačiau į bylą nėra pateikta duomenų apie gautą atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad jos pajamos buvo mažesnės negu A. U.
Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog tai, kad A. U. ir A. V. laikėsi turto atskirumo principo, patvirtina jų tarpusavy sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai. Į bylą pateikta 2005 m. lapkričio 23 d. sutartis, kuria A. U. pardavė A. V. 20/100 dalių pastato – parduotuvės ir kitų statinių bei 214/482 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), už 43 220 Lt, kuriuos pardavėjas gavo prieš pasirašydamas sutartį (1 t., b. l. 165–170). Tą pačią dieną turtas perduotas naujajai savininkei (1 t., b. l. 171–172). A. U. sklypą buvo įsigijęs 2000 m. spalio 19 d., statinius – 1996 m. rugsėjo 12 d. 2005 m. lapkričio 23 d. pareiškime Kauno miesto savivaldybei A. U. nurodė, kad neprieštarauja, jog bendrasavininkė A. V. savo lėšomis statytų bei įrengtų parduotuvės antrą aukštą, tvarkytų dokumentaciją (1 t., b. l. 51).
2006 m. lapkričio 23 d. sudaryta mainų sutartis, kuria A. V. jai priklausantį 0,0614 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiu sodo nameliu ir 1/2 dalį 0,1572 žemės sklypo, po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išmainė į 241/482 dalį 0,482 ha žemės sklypo, 80/100 dalių parduotuvės ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiusių A. U. A. V. priklausančio išmainomo turto vertė 82 343,50 Lt, o A. U. – 269 348,80 Lt (1 t., b. l. 22–25, 173–180). Žemės sklypą su sodo nameliu (duomenys neskelbtini), kurį A. U. buvo įsigijęs iš A. V. mainų sutarties pagrindu, 2007 m. sausio 8 d. padovanojo dukrai L. A. (1 t., b. l. 26–29).
2017 m. vasario 14 d. A. U. pardavė A. V. poilsio patalpas su 1/28 dalimi rūsio ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur, iš kurių 5 000 Eur sumokėjo grynaisiais į rankas 2016 m. rugsėjo mėnesį, o 20 000 Eur – grynaisiais sutarties pasirašymo dieną prieš atvykstant į notarų biurą (1 t., b. l. 156–164). Nors ieškovė aiškino, kad faktiškai pinigai nebuvo mokami, tačiau toks aiškinimas niekuo nepagrįstas. Teismo posėdžio metu aiškino, kad už butą (duomenys neskelbtini) mokėjo asmeniškai skolintais pinigais.
Teismas minėjo, jog savo vardu įgytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ieškovė nelaiko bendrąja daline nuosavybe. Pastebėtina, kad ieškovės vardu registruotas garažas su rūsiu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 184–185), tačiau jo taip pat ieškovė nenurodo kaip bendrai įgyto turto. Byloje pateikti įrodymai, kad A. V. priklausė butas (duomenys neskelbtini), kurį ji pardavė 2003 m. rugsėjo 8 d. (1 t., b. l. 188–189). Ieškovės aiškinimu, gautus už parduotą butą pinigus panaudojo bendroms reikmėms, su kuo nesutiko atsakovė, teigdama, kad pinigus ieškovė panaudojo namo sūnui pirkimui. Nei viena, nei kita pusė savo teiginių nepagrindė.
Nė vienas iš byloje teisme apklaustų liudytojų (išskyrus liudytoją A. M., parodžiusią, kad dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo, buvo atvykę kartu A. U. ir A. V., tačiau sutartis sudaryta su A. U., kuris mokėjo pinigus) nepatvirtino aplinkybės dėl jungtinės veiklos sutarties, bendrų lėšų tvarkymo ar turto įgijimo aplinkybių.
Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad prieš mirtį A. U. davė ieškovei 10 000 Eur, kas leidžia spręsti, jog pinigai nebuvo bendri.
Teismas atkreipia dėmesį į I. U. žinutę, rašytą atsakovei, iš kurios netgi galima įskaityti, kad A. U. A. V. buvo žadėjęs tik „dalelytę“ turto (1 t., b. l. 190–192) ir tai, kad ieškinys teisme atsirado I. U. iniciatyva, ką patvirtino ir pati ieškovė.
Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad vien faktas, jog ieškovė ir A. U. pakankamai ilgą laiką gyveno kartu, naudojosi turtu, kad ieškovė mokėjo mokesčius, lankė ir prižiūrėjo sergantį A. U., nesant įrodymų apie lėšų ar kitokių išteklių panaudojimo jungtinės veiklos tikslui pasiekti, nėra pagrindu išvadai, jog ginčo nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, akcijos ir piniginės lėšos ieškovės ir A. U. buvo įgytas kaip jungtinės veiklos susitarimo rezultatas ir nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl nuosavybės teisės pripažinimo ieškovei į 1/2 dalį šio turto.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės A. V. ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė byloje turėjo 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas advokatas R. Mitkus bylos nagrinėjimo metu teikė teismui prašymus priteisti atsakovei šias bylinėjimosi išlaidas, su prašymais pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2019 m. kovo 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1, 2019 m. kovo 6 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 933417, 2019 m. balandžio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1, 2019 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 302, 2019 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1, 2019 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymą, 2019 m. rugsėjo 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1, 2019 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 340, 2019 m. lapkričio 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1, 2019 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 5, 2020 m. sausio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1, 2020 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių už tokio pobūdžio advokato teikiamas teisines paslaugas, todėl iš ieškovės atsakovei priteistinos 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Valstybė nagrinėjamoje byloje turėjo 15,88 Eur išlaidas, susijusias procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, jos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265, 268 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 15,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.