- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-1591-254/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00667-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- A. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1069-359/2017 pagal ieškovo A. D. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Z. P., dėl neturtinės ir turtinės žalos pripažinimo ir atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu (įvardintu skundu), kuriuo prašo pripažinti, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Z. P. neveikė pagal įstatymą kaip privalėjo veikti ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 344 straipsnį, todėl prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Z. P., 20 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas žalą patyrė neva dėl teisėjo Z. P. veiksmų, nes teisėjas 2015 m. balandžio 8 d. paskelbęs nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-382/2015, įsakė jį suimti teismo salėje, nors advokatė buvo prižadėjusi, kad jis suimtas nebus. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovas negavo Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos Apeliacinio teismo nutarčių, nebuvo imtasi priemonių dėl jo turto apsaugos. Toks teisėjo Z. P. neveikimas pagal įstatymą, vos ieškovo neprivedė prie savižudybės.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovo A. D. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Z. P., dėl neturtinės ir turtinės žalos pripažinimo ir atlyginimo atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 2 punktą Teisingumo ministerija įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą, atsiradusią dėl teisėjo ar teismo galimai neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė. Kadangi Teisingumo ministerijos buveinė priskirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijai, pateiktas ieškinys neteismingas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Be to, toks ieškinys gali būti reiškiamas ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą – Skuodo rajono apylinkės teismui, nes Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. D. deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kuri laikytina paskutine ieškovo gyvenamąja vieta iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. D. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį ir įpareigoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismą priimti nagrinėti skundą (ieškinį) dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Z. P. neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Ieškovas atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog teismas neatsižvelgė, kad ieškovo dabartinė faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir artimiausiais metais pasikeisti neturėtų, todėl ieškovas turėjo teisę kreiptis į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą. Ieškovo etapavimas į Skuodą arba į Vilnių kainuotų nemažai valstybės lėšų, todėl siekiant jas taupyti racionaliausia išeitis būtų bylą nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui teisėtumo ir pagrįstumo.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys, pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę.
Ieškovas ieškinyje (įvardintame skundu) atsakove nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Z. P.. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 punktą Teisingumo ministerija įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą, atsiradusią dėl teisėjo ar teismo galimai neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė. Kadangi Teisingumo ministerijos buveinė yra Vilniaus mieste, tai teismingumas pagal atsakovo gyvenamąją vietą priskirtinas Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijai.
Pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Skuodo rajono savivaldybė, tačiau ieškovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini).
Pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose. Asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos (CK 2.12 straipsnio 3 dalis), todėl ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas nelaikomas gyvenamosios vietos pakeitimu. Tokia pati nuostata suformuluota ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuriame nurodyta, kad asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, nelaikomi pakeitusiais deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl aplinkybė, jog skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), kurie yra kito apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje negu jo nuolatinė gyvenamoji vieta, nepakeičia bylos teismingumo (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-418-227/2017; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2240-852/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-924-480/2015; Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-944-390/2012).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylos teismingumo nepakeičia aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), kurie yra kito apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje, negu jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą Skuodo rajono savivaldybėje, kuri yra Skuodo rajono apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje, o atsakovės – Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, pagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį kaip neteismingą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias teismingumą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.