- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2YT-3169-1130/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00224-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- M. V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., J. A., J. L., T. B., I. M., L. T., R. B., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. B. (S. B.), J. A., J. L., T. B. (T. B.), I. M., L. T., R. B. (R. B.), Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui S. B. (S. B.), gimusiam (duomenys neskelbtini)., priėmė visą jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad su S. B. susituokė (duomenys neskelbtini), turėjo 7 bendrus vaikus: S. B., gimusį (duomenys neskelbtini), J. A. (iki santuokos B.), gimusią (duomenys neskelbtini), J. L. (iki santuokos B.), gimusią (duomenys neskelbtini), T. B., gimusį (duomenys neskelbtini), I. M. (iki santuokos B.), gimusią (duomenys neskelbtini)., L. T. (iki santuokos B.), gimusią (duomenys neskelbtini), R. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., vaikai sukūrė savo šeimas, išvyko iš gimtųjų namų, su jais liko gyventi tik sūnus S. B.. Nurodė, kad 1992 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ji privatizavo namą su garažu ir ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis S. B.. Žinojo, kad namo ir kitų statinių privatizavimo ir nuosavybės dokumentuose tik ji nurodyta kaip savininkė, todėl buvo įsitikinusi, kad po sutuoktinio S. B. jokio turto neliko, todėl nėra paveldimo turto ir po sutuoktinio mirties neprivalo imtis jokių veiksmų, tik neseniai sužinojo, jog kadangi namas su statiniais buvo privatizuotas santuokos metu, jis priklauso abiem, todėl sutuoktiniui mirus reikia priimti palikimą. Paaiškino, kad po sutuoktinio mirties liko gyventi name, čia gyvena iki šiol, deklaruoja savo gyvenamąją vietą, mokėjo už elektros energiją, kitus komunalinius mokesčius, sodino daržą, laikė ūkį, sandėliavo darbo įrankius ir kitus daiktus garaže ir ūkiniuose pastatuose, tvarkėsi kaip galėjo savo ir mirusiojo sutuoktinio valdoje, t. y. faktiškai priėmė po savo sutuoktinio S. B. mirties visą atsiradusį palikimą. Pažymėjo, kad kartu gyvena sūnus S. B., tačiau jis į palikimą po tėvo mirties nepretenduoja, niekas kitas dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. Pabrėžė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys S. B., J. A. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. J. L., T. B., I. M., L. T., R. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo tarpu iki naujojo (2000 m.) CK įsigaliojimo, tokiems veiksmams atlikti buvo skirtas 6 mėnesių terminas (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu S. B. santuokos metu įgijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. Pareiškėjos sutuoktinis S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi tame pačiame name, paėmė sutuoktinio paliktą visą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, atlikinėjo kitus namų ūkio būtinus darbus, išlaikė ją, mokėjo komunalinius mokesčius, ką patvirtina su pareiškimu pateikti įrodymai. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos teisės paveldėti savo sutuoktinio S. B. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto šešių mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio S. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio S. B., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos M. V. B. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. B. (S. B.), gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.