Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-150-717/2017 pagal kreditoriaus J. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. O., pareiškimą dėl bankroto bylos nutraukimo pareiškėjo P. M. bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apelianto skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

11. Apeliacijos dalykas – nutarties, kuria atsisakyta nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bankroto bylos (ne)nutraukimo

12. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančio fizinio asmens kreditorius J. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. O. pareiškė prašymą nutraukti fizinio asmens P. M. bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad bankrutuojantis asmuo nuo kreditorių nuslėpė 600 Eur gautų pajamų, o tai vertintina kaip bankrutuojančio asmens nesąžiningas elgesys, dėl to yra pagrindas bylos nutraukimui pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą (jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti).

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. Mokumo atkūrimo plano patikslinimas neturi jokios teisinės galios ir nesukelia kreditoriams jokių teisinių padarinių, nes nėra nei kreditorių, nei teismo patvirtintas, prašymo netenkino.

14. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atskirajame skunde apeliantė akcentuoja, kad bankrutuojantis asmuo, teikdamas kreditoriams tvirtinti Mokumo atkūrimo plano patikslinimo projektą, jame nepateikė realių duomenų apie jo gautas pajamas per 6 mėnesių laikotarpį, taip nuslėpė nuo kreditorių 600 Eur gautų pajamų bei pažeidė pareigą siekti maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo. Šioje byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, kad padidėjus pajamoms bankrutuojantis asmuo apie tai neinformavo administratoriaus bei kreditorių ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. Mokumo atkūrimo plano projekte pateikė neteisingus duomenis apie pajamas.

15. Pažymėtina, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą.

16. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).

17. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bankroto byla nutraukiama, jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Taigi nurodytu pagrindu fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta esant šių sąlygų visetui: lėšų ar kito turto nuslėpimo faktui; kai nuslėpto turto vertė didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kai toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).

18. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankrutuojantis fizinis asmuo P. M. bankroto administratoriui pateikė 2018 m. rugpjūčio 24 d. Mokumo atkūrimo plano patikslinimą. Taip pat minėtas 2018 m. rugpjūčio 24 d. Mokumo atkūrimo plano patikslinimas buvo pateiktas kreditoriams, kreditorius šaukiant tvirtinti Mokumo atkūrimo plano patikslinimą 2018 m. rugsėjo 19 d., susirinkime, tačiau šis susirinkimas buvo laikomas neįvykusiu, nes jame balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtinta kreditorių reikalavimo suma sudaro tik 31,2 proc. 2018 m. spalio 4 d. sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas. Šio pakartotinio kreditorių susirinkimo metu buvo nuspręsta netvirtinti Mokumo atkūrimo plano, nes su juo nesutiko abu pirmos eilės kreditoriai, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius ir J. M. įstatyminė atstovė A. O..

19. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nors detaliai nepasisakė dėl bankrutuojančio asmens P. M. veiksmų (neveikimo) neteikiant duomenų apie jo gautų pajamų pasikeitimą (jų padidėjimą) vertinimo sąžiningumo aspektu, tačiau konstatavęs, jog 2018 m. rugpjūčio 24 d. Mokumo atkūrimo plano patikslinimas nebuvo nei kreditorių, nei teismo patvirtintas, todėl padarė išvadą, kad tokie veiksmai nesukėlė neigiamų padarinių kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutinka, tik detaliau pasisako dėl bankrutuojančio asmens P. M. veiksmų sąžiningumo aspektu vertinimo.

20. Teismų informacinės LITEKO sistemos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas 2017 m. balandžio 12 d. bankrutuojančio P. M. pateiktas mokumo atkūrimo planas, kuriam pritarė ir kreditoriai (civ. bylos Nr.e2FB-150-717/2017). Pagal patvirtintą bankrutuojančio asmens 2017 m. balandžio 12 d. Mokumo atkūrimo planą bankrutuojančio asmens pajamos (darbo užmokestis) sudarė 570 Eur, išlaidos – 335,60 Eur (90 Eur – nepilnamečio vaiko išlaikymas, 118,60 Eur – išlaidos maistui, 127 Eur – išlaidos vaistams, asmens higienai, rūbams, transportui), kreditiniams reikalavimams tenkinti numatyta 184,40 Eur per mėnesį suma, atlyginimas administratoriui – 50 Eur, o teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartyje konstatuota, jog patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendra suma – 14 283, 78 Eur (t. IV, b. l. 52–54).

21. 2018 m. rugpjūčio 24 d. Mokumo atkūrimo plano patikslinime nurodyta, kad bankrutuojančio asmens pajamos (darbo užmokestis) sudaro 570 Eur, išlaidos – 335,60 Eur (90 Eur – nepilnamečio vaiko išlaikymas, 118,60 Eur – išlaidos maistui, 127 Eur – išlaidos vaistams, asmens higienai, rūbams, transportui), kreditorių reikalavimams tenkinti numatyta 184,40 Eur per mėnesį suma, atlyginimas administratoriui – 50 Eur (t. V, b. l. 47-50). Šis Mokumo atkūrimo plano patikslinimas buvo pateiktas į bankrutuojančio asmens P. M. pirmos eilės kreditorių sąrašą įtraukus J. M. su 4 056,01 Eur finansiniu reikalavimu bei atlikus kitus Mokumo atkūrimo plano patikslinimus, kurie nagrinėjamu klausimu nėra aktualūs, todėl nedetalizuojami.

22. Iš bylos Nr.e2FB-150-717/2017 duomenų taip pat nustatyta, kad kilus ginčui kartu su 2018-10-17 atsiliepimu į apeliantės prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo, bankrutuojantis asmuo į bylą yra pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) pažymas apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. Iš pateiktos pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. iš bankrutuojančiam asmeniui mokamo darbo užmokesčio buvo atskaitoma nuo 140,75 Eur iki 143,14 Eur lėšų vaikui išlaikyti, o išmokamas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) sudarė nuo 406,08 Eur iki 535,15 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. išmokamas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) buvo nuo 599,08 Eur iki 653,01 Eur, o šis padidėjimas išmokamo darbo užmokesčio susidarė dėl to, kad šiuo laikotarpiu iš mokamo darbo užmokesčio nebuvo atskaitomos lėšos vaikui išlaikyti (t. V, b. l. 90-91). Vertinant UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje pateiktus bankrutuojančio asmens gaunamo darbo užmokesčio duomenis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., matyti, kad šiuo laikotarpiu jam buvo išmokama (atskaičius mokesčius) nuo 559,08 Eur iki 634, 05, ir tik vieną mėnesį jam buvo išmokėta 754,01 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog bankrutuojantis asmuo P. M., teikdamas 2018 m. rugpjūčio 24 d. Mokumo atkūrimo plano patikslinimo projektą siekė nuslėpti jo gautų pajamų (darbo užmokesčio) padidėjimo faktą. Pažymėtina, kad remiantis bylos duomenimis bei kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo bankrutuojančio asmens P. M. atstovė, matyti, kad nuo 2017 m. balandžio 14 d. Mokumo atkūrimo plano iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. (t. y. per 14 mėnesių), kuomet buvo parengtas mokumo atkūrimo plano patikslinimo projektas, bankrutuojančiam asmeniui iš viso buvo išmokėtas 8 121,62 Eur dydžio darbo užmokestis (9 417,46 Eur - 1 295,84 Eur nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija), t. y. vidutiniškai 580 Eur per mėnesį, kas leidžia teigti, jog bankrutuojančio asmens gautos pajamos per paskutinius 6 mėnesius iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. Mokumo atkūrimo plano patikslinimo mažai pakito.

23. Kaip jau minėta šios nutarties 17 punkte, teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamais duomenimis (http://www.sodra.lt/lt/situacijos/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai), bazinės socialinės išmokos dydis 2019 m. sausio 8 d. duomenimis yra 38,00 Eur.

24. Kaip jau minėta nuo 2017 m. balandžio 14 d. Mokumo atkūrimo plano iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., kuomet buvo parengtas mokumo atkūrimo plano patikslinimo projektas bankrutuojančiam asmeniui iš viso buvo išmokėtas 8 121,62 Eur dydžio darbo užmokestis t. y. vidutiniškai 580 Eur per mėnesį, todėl bankrutuojančio asmens gautos pajamos faktiškai padidėjo apie 10 Eur. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bankrutuojančio asmens pareigos nedelsiant informuoti bankroto administratorių apie padidėjusias pajamas nevykdymas iš esmės negalėjo pakenkti kreditorių interesams. Tuo pačiu tokie bankrutuojančio asmens veiksmai (neveikimas) nelaikytini nesąžiningu elgesiu, galėjusiu turėti įtakos kreditorių interesų pažeidimui, nes kaip minėta šios nutarties 17 punkte, FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta esant trijų sąlygų visetui. Tačiau nesant bent vienos iš jų (kaip šiuo atveju nenustačius bankrutuojančio asmens nesąžiningumo, kuris galėjo pažeisti kreditorių interesus ar neigiamai paveikti fizinio asmens mokumo atkūrimą), nėra teisinio pagrindo nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens P. M. bankroto bylą (CPK 185 str.).

25. Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 3 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2FB-3475-717/2019 patvirtino 2018 m. gruodžio 3 d. Mokumo atkūrimo plano patikslinimą, kurio 3 punkte, nurodyta, jog bankrutuojančio asmens, numatoma gauti lėšų suma yra 570 Eur (atskaičius mokesčius) laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., 630 Eur (atskaičius mokesčius) - laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 14 d. , nutartis neįsiteisėjusi.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei teismui nenustačius, kad bankrutuojantis asmuo turėjo tikslą nuslėpti bankroto proceso metu gautas lėšas, ir įvertinus, jog 2018 m. rugpjūčio 24 d. Mokumo atkūrimo plano patikslinimas nėra nei kreditorių, nei teismo patvirtintas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad susiklosčiusi situacija neturėjo neigiamo poveikio kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui. Juolab, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 3 d. nutartimi patvirtino 2018 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkime svarstytą bankrutuojančio fizinio asmens P. M. 2018 m. gruodžio 3 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą (CPK 178, 185 str.).

27. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties.

28. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.