Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovui P. M., trečiasis asmuo A. T., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sutinka vaikui išlaikymą 10 Eur padidinti, sutiktų mokėti 100 Eur. Išsilavinimas vidurinis. Dirba 1,5 etato salės darbuotoju UAB „Maxima“, kiekvieną dieną po 12 val. slenkančiu grafiku, 6 dienas dirba, 2 laisvos. Negalėtų dirbti papildomai, nes darbas yra sunkus ir reikia poilsio. Konstitucijoje yra įtvirtinta suaugusio žmogaus teisė į poilsį. Sveikatos problemų neturi. 100 Eur suma pakankama vaikui išlaikyti, nes jo dabartinės pajamos yra per mažos, negali skirti vaikui daugiau. Atsakovas turi apie 10000 Eur įsiskolinimų. Įsiskolinimai susidarė prieš krizę, kai pajamos buvo didesnės. Atsakovas planavo mašiną pirkti, mašinos nenusipirko, nes teisių neišlaikė, padarė tėvų bute savo kambario remontą, dalį pinigų išleido mamos ligai gydyti. Bankroto procesas tęsis dar 4 metus. Nuo 2009 m. neteikdavo išlaikymo vaikui. Nuo 2010 m. iki 2015 m. dirbo užsienyje, bet uždirbdavo tik maistui ir pragyvenimui, vaikui išlaikymo tuomet neteikė. Žino, kad reikia vaikui akinių, neprieštarauja, jog vaikas sportuotų. Vaikui reikia pinigų, bet ir jam ir reikia iš kažko gyventi. Su vaiku nesusitinka 9 metus dėl konfliktiškų santykių su ieškove. Atsakovas turi regėjimo negalią, nes nešioja akinius. Nėra įrodyta, jog reikia 140 Eur sūnui išlaikymui.

Išvadą teikusi institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (vėliau šią instituciją byloje pakeitė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti suma atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra iškelta fizinio asmens bankroto byla (e.b.l. 59-60).

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 90 Eur, skirti vaikui išlaikyti, yra per mažai. Ieškovės ieškinys yra pagrįstas, nes prašoma suma yra gerokai mažesnė. Minimali suma būtų 200 Eur iš kiekvieno tėvo. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas turi kreditorių, prašoma suma yra tinkama. Atsakovas turi būti socialiai atsakingas, bet į savo pareigas žiūri atsainiai, nes galėtų bent 1 laisvą dieną dirbti, tuomet ir gautų tuos 50 Eur, reikalingus vaikui išlaikyti.

Trečiasis asmuo ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta teismo pranešimu (e.b.l. 89).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalys turi nepilnametį vaiką J. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 18), kuris mokosi Kauno Jono Pauliaus II gimnazijoje (e.b.l. 8), lanko krepšinio treniruotes VšĮ Tornado krepšinio mokykloje (e.b.l. 9). J. M. diagnozuota trumparegystė (e. b.l. 11-12) bei jaunatvinė (juvenilinė) blauzdikaulio ir šeivikaulio osteochondrozė (e.b.l. 108). Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1276-944/2016 2016 m. balandžio 7 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo teikti sūnui J. M. išlaikymą po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1276-944/2016 b.l. 133-134). 2017-02-08 Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2FB-150-717/2017 iškėlė atsakovui fizinio asmens bankroto bylą (e.b.l. 46-49). Ieškovė taip pat turi kitą nepilnametį vaiką, kurį augina šeimoje su sutuoktiniu (e. b. l. 19, 20). Nekilnojamojo turto registro 2018-12-12 duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (e.b.l. 125). Atsakovas dirba UAB „Maxima“ (e.b.l. 50, 51, 83-84). Ieškovė dirba Lietuvos Kariuomenėje (e.b.l. 10, 80-82).

Civiliniame kodekse numatyta, kad pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Sutiktina su ieškovės argumentais, jog nuo Kauno apylinkės teismo 2016-04-07 priimtos nutarties pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje (Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. metinė infliacija siekia 3,9 procento, o 2018 m. lapkričio mėnesį metinės infliacijos išankstinis įvertis sudaro 2,4 procentus, viso infliacija nuo 2016 m. pradžios jau sudaro 6,3 procentus), nepilnametis šalių sūnus ugdymo įstaigoje lanko aukštesnę klasę, pradėjo lankyti mokamas krepšinio treniruotes, dėl diagnozuotos trumparegystės turi nešioti akinius, vartoti papildus, dėl jaunatvinės (juvenilinės) blauzdikaulio ir šeivikaulio osteochondrozės turi dėvėti įtvarą, yra sulaukęs 12 m. amžiaus, tapo paaugliu, todėl darytina išvada, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingų piniginių lėšų dydis. Teismo vertinimu, dabartinė atsakovo teikiama išlaikymo suma (90 Eur) negali patenkinti net pusės būtinųjų sūnaus poreikių, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko minimalių poreikių tenkinimą, būtina pakeisti minėta teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad atsakovas pripažino, jog su sūnumi nepalaiko ryšių ir nesusitinka su juo, taigi, jis neteikia papildomo išlaikymo sūnui net ir jokia kita forma (maistu, dovanomis, pramogomis).

Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečiam vaikui atitinka tik būtinuosius vaiko poreikius. Ieškovė poreikių skaičiuotėje nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra 420 Eur per mėnesį: maistui - 190 Eur, drabužiams ir apavui - 55 Eur, higienos priemonėms - 15 Eur, mokykliniams reikmenims - 10 Eur, sveikatos priežiūrai - 15 Eur, krepšinio treniruotėms - 20 Eur, krepšinio stovyklai - 15 Eur, gimnazijai - 5 Eur, telefono išlaidoms - 3 Eur, kelionės išlaidos - 7 Eur, laisvalaikiui - 45 Eur, komunaliniams mokesčiams - 40 Eur (e. b. l. 2-3). Atsakovas atsiliepime teigdamas, jog ieškovė neįrodė, kad sūnaus poreikiai išaugo, nenurodė su kuriais poreikiais jis nesutinka, kurie sūnaus poreikiai iš tiesų yra mažesni, kiek mažesni ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Be to, teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad sūnus lankytų krepšinio treniruotes, pripažino, kad vaiko išlaikymui reikia skirti pinigų, kad sūnui reikia akinių, tačiau nurodė, jog neturi galimybių skirti daugiau pinigų, sutikdamas padidinti teikiamo išlaikymo dydį tik 10 Eur.

Pagrindinis atsakovo argumentas, kuriuo remdamasis jis teigia, jog neturi galimybių skirti daugiau pinigų sūnaus išlaikymui, yra tas, jog jis turi apie 10 000 Eur įsiskolinimą kreditoriams ir dėl to jam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla. Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo fakto ir nuogąstavimo, jog dėl išlaikymo dydžio padidinimo nukentėtų kreditorių teisės, su ieškiniu nesutiko ir trečiasis asmuo – atsakovo bankroto administratorius. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirma, ieškovė jau įvertino aplinkybę, kad atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams, ir prašo priteisti iš atsakovo ne pusę visos reikalingos sūnaus išlaikymo sumos (210 Eur), o mažesnę sumą (140 Eur), prisiimdama sau didesnę sūnaus išlaikymo naštą. Antra, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas negali paneigti ar panaikinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintos pareigos tėvams išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai, kad atsakovo nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsakovui, savaime nepanaikina atsakovo pareigos teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą, užtikrinantį būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, teismui priėmus sprendimą padidinti teikiamo išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, atsakovo mokumo atkūrimo planas bankroto byloje gali būti keičiamas (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 11 dalis), įtraukiant į jį padidintą išlaikymo sumą, teiktiną nepilnamečiam šalių vaikui. Pažymėtina, kad prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas yra jaunas, darbingas, iš atsakovo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų teismui matyti, kad jo darbo užmokestis šiuo metu sudaro apie 650 Eur (e.b.l. 112). Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, bankroto byloje patvirtinta 245,60 Eur suma, reikalinga jam kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti, tačiau jis gyvena pas tėvus, todėl jo išlaidos pragyvenimui yra minimalios. Kita vertus, iš teismo gautų duomenų matyti, kad atsakovo darbo užmokestis nuolat didėja (e.b.l. 123-124). Be to, nėra objektyvių priežasčių daryti išvadą, kad atsakovas neturi galimybės gauti dar didesnių su darbo santykiais susijusių pajamų, juo labiau, kad teismo posėdžio metu patvirtino, jog turi ilgą darbo užsienyje patirtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog negali teikti 140 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Pažymėtina, kad ši suma yra minimali, mažesnė nei teismų praktikoje paprastai priteisiama išlaikymo suma. Teismas, darydamas šią išvadą, taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas šioje civilinėje byloje nesinaudojo valstybės apmokama teisine pagalba, o samdė privatų advokatą.

Tenkinus ieškinio reikalavimą, proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai reikalavimas bus išlaikytas, ieškovei teks didesnė sūnaus išlaikymo našta, nei atsakovui, nors ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką bei gauna mažesnį darbo užmokestį nei atsakovas. Ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečiam vaikui yra akivaizdžios ir pagrįstos, jų net neįrodinėjant konkrečiais kvitais ir įvertinus vaiko amžių bei poreikius, todėl atsakovo kas mėnesį teiktinas išlaikymo dydis padidintinas iki 140 Eur (CK 3.201 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 183, 185 straipsniai). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė – ieškovė išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis,).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-1276-944/2016 Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą atsakovo teiktino sūnui išlaikymo dydį, jį nuo 2018-12-17 padidinti ir priteisti iš atsakovo P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio sūnaus J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį (nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660)).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.