- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- e2S-658-460/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fire experts“
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fire experts“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fire experts“ ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Fire experts“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, jį patikslinusi prašė atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti ir pripažinti negaliojančiu bei panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) 2023 m. vasario 1 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230201-00019 (el. dok. Nr. CBP-12406/2024, el. dok. Nr. DOK-111937). Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2015 m. liepos 29 d. išdavė ieškovui statinio statybos leidimą pagal projektuotojo UAB „Verslo investicijų projektai“ parengtą neypatingo statinio – parduotuvės (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos projektą Nr. 201205. Atsakovė 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. vasario 23 d. atliko patikrinimus, kurių metu nustatė neesminius nukrypimus nuo techninio projekto (vietoj 8 stoglangių įrengti 9, pastato antro aukšto stogo konstrukcijoje padaryta nauja anga, statinio pirmo aukšto metmenys skiriasi: plotis 0,28 m, ilgis 0,46 m); tokiems pakeitimams naujas statybos leidimas neprivalomas; reikalinga tik techninio projekto A laida. Patikrinimų metu taip pat buvo nustatytas esminių projekto sprendinių pažeidimas – pastato aukščio absoliutinė altitudė buvo leistina iki 155 m, faktiškai užfiksuota, matuojant stogo konstrukcijos aukščiausią vietą – 156,08 m, altitudės skirtumas – 1,08 m; tokiam nukrypimui reikalingas naujas statybos leidimas. Atsakovė, vadovaudamasi šiomis nustatytomis aplinkybėmis, surašė ginčijamą savavališkos statybos aktą. Ieškovės iniciatyva Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 22 d. potvarkiu buvo ištaisyta detaliojo plano, kuriame yra ginčo statinys, sprendinių techninė klaida, statinio aukščio absoliutinę altitudę pakeičiant iš 155 m į 155,7 m. Ieškovės nuomone, ginčijamas savavališkos statybos aktas yra neteisėtas ir naikintinas dėl penkių priežasčių. Pirma, atsakovė, skaičiuodama faktinę pastato altitudę vadovavosi netinkama poįstatyminio akto redakcija, nes skaičiavo ne iki stogo dangos paviršiaus, kur parapetas atsikišęs 0,25 m, o iki stogo konstrukcijos aukščiausios vietos. Ieškovės nuomone, dėl detaliojo plano klaidos ir minėtos atsakovės klaidos, tikrasis pastato altitudės skirtumas yra ne 1,08 m, o 0,13 m (1,08-0,7-0,25), kas yra leistina statinio aukščio paklaida. Ieškovė pažymėjo, kad teismo ekspertas G. K. konsultacinėje išvadoje palaikė ieškovės nuomonę dėl netinkamos poįstatyminio akto redakcijos taikymo. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 28 d. atliko papildomus ginčo statinio aukščio matavimus, matuodama iki pastato stogo dangos paviršiaus ir nustatė 155,67 m aukščio altitudę, kas reiškia, kad nukrypimai yra neesminiai ir nereikalauja naujo statybos leidimo. Šios išvados ieškovė priėjo vadovaudamasi teismo eksperto G. K. konsultacinėje išvadoje pateiktu atsakymu, kad turi būti atsižvelgta ir į tai, kad šiuo metu galiojančioje LAS 07 koordinačių sistemoje, lyginant su projekte numatyta aukščio altitude LAS 07 koordinačių sistemoje 155,67-155,83 ? - 0,16, kas yra žemiau nei reglamentuota detaliojo plano sprendiniuose bei projekte ir yra priskiriama prie neesminių pastatų aukščio nukrypimų (iki 0,20 m). Antra, atsakovė klaidino ieškovę, teikdama vienas kitam prieštaraujančius atsakymus. Ieškovė nurodė daugiau nei 3 kartus bendravusi telefonu ir elektroniniais laiškais 2023 m. birželio mėnesį su atsakove, siekdama įteisinti statybas, tačiau atsakovė iš esmės nereagavo. Ieškovei atsakovė 2023 m. liepos 21 d. pateikė atsakymą, jog ginčo pastato aukštis išmatuotas teisingai ir naikinti ieškiniu ginčijamo savavališkos statybos akto nėra pagrindo. Ieškovė taip pat yra gavusi atsakovės 2023 m. rugsėjo 7 d. nuomonę, kad viršijus teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą altitudę, yra aktualus teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimas, bet ne naujos projekto laidos ar naujo statybą leidžiančio dokumento keitimas; atsakovės 2023 m. rugsėjo 19 d. nuomonę, kad ginčo pastato aukštis turėjo būti matuojamas nuo žemės iki stogo dangos paviršiaus. Ieškovei dar kartą pasikreipus į atsakovę su prašymu panaikinti ginčijamą savavališkos statybos aktą ir atsakovei 2024 m. vasario 9 d. priėmus neigiamą sprendimą, ieškovė dėl šio sprendimo pateikė skundą, kurio pagrindu šiuo metu Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose vyksta administracinė byla Nr. eI3-7749-566/2024. Trečia, atsakovė nesilaikė jai nustatyto 20 darbo dienų termino, kuris galėjo būti pratęstas iki 10 darbo dienų, ir į ieškovo 2023 m. spalio 2 d. prašymą panaikinti savavališkos statybos statusą sureagavo tik 2024 m. vasario 9 d. Atsakovė taip pat nesilaikė viešojo administravimo principų – įstatymo viršenybės, išsamumo principo, sprendimų motyvavimo reikalavimų, ką patvirtina ginčijamo savavališkos statybos akto nepagrįstumas. Ketvirta, ginčijamas statybos aktas sukelia ieškovei žalą, nors nukrypimai pagal mero potvarkį nėra esminiai. Penkta, atsakovei atsisakius panaikinti ginčijamą statybos aktą, ieškovei užkertama teisė apginti savo teises ir teisėtus interesus. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė neatsižvelgė į ieškovės teiginius, jog statyba nėra baigta, yra vykdomi žemės statybos darbai ir vidutinė žemės altitudė koreguosis. Ieškovės nuomone, 1 mėnesio ieškinio terminas turėtų būti atnaujintas, nes jis buvo praleistas ne dėl nuo ieškovės priklausančių trijų priežasčių: pirma, ieškovė buvo klaidinama atsakovės dėl teisės aktų, reglamentuojančių statybą ir matavimus, tinkamo taikymo; antra, atsakovė pažeidė jai nustatytus terminus atsakyti į ieškovės prašymus per 20 darbo dienų; trečia, klaida detaliajame plane buvo ištaisyta mero potvarkiu tik 2023 m. gegužės 22 d.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, juo prašė ieškinį atmesti (el. dok. Nr. DOK-132384/2024). Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškovei skundžiamas atsakovės sprendimas buvo įteiktas 2023 m. vasario 6 d., o ieškovė su 2023 m. vasario 14 d. prašymu kreipėsi į atsakovę nurodydama prieštaravimus dėl pastato aukščio altitudės; ieškovė atsakovės akto neginčijo net ir tuomet, kai atsakovė 2023 m. liepos 21 d. ir 2024 m. vasario 9 d. raštais atsisakė jį panaikinti; ieškovė nuo 2023 m. spalio 10 d. buvo atstovaujama advokato, tačiau ieškinį pateikė tik 2024 m. liepos 23 d. Atsakovės nuomone aplinkybė, kad ieškovė nuo pat ginčijamo atsakovės akto surašymo su juo nesutiko, tačiau ieškinį pateikė tik po 1 metų ir 7 mėnesių laikotarpio, patvirtina, kad ieškovė terminą ieškiniui pateikti praleido dėl netinkamo naudojimosi savo teisėmis, o ne dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė daro išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Atsiliepime atsakovė teigė, jog ji vadovavosi tinkama poįstatyminio akto redakcija ir pagrįstai ginčo pastato aukštį išmatavo iki pastato konstrukcijos aukščiausio taško – parapeto viršaus. Atsakovė pažymėjo, kad pastarosios 2023 m. rugsėjo 19 d. raštas, kuriame nurodoma, kad stogo aukštis turi būti matuojamas iki stogo dangos, yra konsultacija, kurioje pateikta nuomonė dėl taisyklių taikymo. Atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo naikinti jos priimto ginčijamo akto, nes pagal detalųjį planą leistina pastato absoliutinė altitudė yra 155,7 m, o pastato aukščio altitudė viršijo 0,38 m; šis pažeidimas gali būti ištaisytas tik gavus naują statybos leidimą. Atsakovė mano, kad ieškovės parinkto eksperto išvadoje yra pateikiama tik subjektyvi eksperto nuomonė ieškovės užduodamais klausimais. Atsakovė nurodė ir kitą ieškovės padarytą pažeidimą, tai, kad faktinė vidutinė žemės paviršiaus altitudė yra 148,10 m, nors statybos projekte yra 147, kas sudaro 1,10 m nuokrypį ir yra laikoma esminiu projekto sprendinio keitimu, tokiu atveju reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė nurodė veikusi teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose; ginčijamas aktas yra motyvuotas ir pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi netenkintas ieškovės UAB „Fire experts“ prašymas atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti; teismas nutarė nutraukti civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „Fire experts“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2023 m. vasario 1 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-230201-00019 pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismas sprendė, kad ieškovė 1 mėnesio terminą ginčijamam atsakovės sprendimui apskųsti bendrosios kompetencijos teismui, kuris pasibaigė 2023 m. kovo 6 d., praleido daugiau nei 1 metus ir 4 mėnesius.
3.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, verslininkė, nuo pat ginčijamo atsakovės sprendimo gavimo dienos aiškiai suvokė jo turinį ir padarinius bei sąmoningai pasirinko kitus veikimo būdus, susijusius su šio sprendimo vykdymu ir jo vykdymo termino pratęsimu, o ne priešingai – veikimo būdus, susijusius su tokio sprendimo panaikinimu įstatyme nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė (vien dėl to, kad ieškovės lūkesčiai dėl jso pasirinkto veikimo būdo nepasiteisino) negali būti laikoma pakankamai svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti daugiau nei 1 metus ir 4 mėnesis praleistą 1 mėnesio terminą ieškiniui paduoti.
3.3. Teismas sprendė, kad detaliajame plane padaryta klaida, kuri buvo ištaisyta 2023 m. gegužės 22 d. mero potvarkiu, netrukdė ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu iš karto po šios klaidos ištaisymo, tačiau ieškovė to nepadarė daugiau nei 1 metus ir 2 mėnesius.
3.4. Teismas konstatavo, kad ieškovė, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, turėjo visas galimybes pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą 1 mėnesio terminą su ieškiniu dėl valstybinės institucijos sprendimo nuginčijimo, o priežasčių, pateisinančių beveik pusantrų metų delsimą tai padaryti, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti, neįrodė. Dėl minėtų priežasčių teismas bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį ir atnaujinti ieškovei UAB „Fire Experts“ terminą pareikšti ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 1 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-230201-00019. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Ieškovės įsitikinimu, ji terminą ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių, objektyviai nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių, buvo pakankamai atidi, sąžininga.
4.2. Pažymi, jog ieškovė aktyviai ėmėsi objektyvių veiksmų (nors galbūt ir neveiksmingiausių) savo pažeistai teisei ginti. Ieškovė 2023 m. kovo 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir plėtros projektų skyrių su prašymu dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano techninės klaidos ištaisymo; 2023 m. gegužės 22 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę; ne kartą telefonu bei el. laiškais, įskaitant bet neapsiribojant 2023 m. birželio 12 d., 2023 m. birželio 18 d., 2023 m. birželio 27 d. teiravosi dėl prašymo išnagrinėjimo, kt.
4.3. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės atsakymų nepateikimas per įstatymo numatytą terminą įtakojo ieškovės teisę į teisminę gynybą, nes ieškinio pateikimo termino metu (vieną mėnesį po Savavališkos statybos akto gavimo) iš esmės nebuvo žinoma jokių faktinių ar teisinių aplinkybių dėl Savavališkos statybos akto nepagrįstumo, ir tuo atveju jei ieškovė ieškinį būtų teikusi nepraleidusi termino, ieškinys nebūtų pagrįstas nei faktiškai nei teisiškai, be kita ko, nebūtų pasiekti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai.
4.4. Ieškovės įsitikinimu, kreipimasis į Regionų administracinį teismą su prašymu pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, priešingai nei nutartyje nurodė teismas, niekaip nesuponuoja, jog ieškovė Savavališkos statybos aktą laikė teisėtu bei su juo sutiko. Ieškovė pažymi, jog į Regionų administracinį teismą su prašymu pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti kreipėsi tam, kad nebūtų pradedami priverstiniai statinio griovimo darbai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į atskirąjį skundą Inspekcija su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apeliantė aiškiai suvokdama Inspekcijos savavališkos statybos akte nustatytus pažeidimus pasirinko elgesio modelį neginčyti Savavališkos statybos akto, bet priešingai, kaip teisingai pastebėjo teismas, sutikdama su juo kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovės nurodoma priežastis, susijusi su Inspekcijos atsakymais į apeliantės pateiktus paklausimus nepateikimo per teisės aktuose numatytą 20 darbo dienų terminą, niekaip neįtakojo apeliantės teisės naudotis teise į teisminę gynybą ir skųsti Inspekcijos Savavališkos statybos akto per 1 mėnesio terminą.
5.3. Nors apeliantė vieną iš termino praleidimo priežasčių laiko detaliajame plane padarytą klaidą, kuri buvo ištaisyta Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 22 d. potvarkiu Nr. 955-164/23 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo taisant techninę klaidą patvirtinimo“, tačiau ir po jos ištaisymo apeliantė su ieškiniu daugiau nei metus laiko nesikreipė į teismą dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta netenkinti ieškovės prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti ir byla nutraukta, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
8. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), nurodė, kad ieškovei vieno mėnesio terminas ginčijamam atsakovės sprendimui apskųsti bendrosios kompetencijos teismui pasibaigė 2023 m. kovo 6 d., t. y. ji praleido daugiau nei 1 metus ir 4 mėnesius. Teismas konstatavo, kad ieškovė, veikdama sąžiningai ir rūpestingai, turėjo visas galimybes pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą 1 mėnesio terminą su ieškiniu dėl valstybinės institucijos sprendimo nuginčijimo, o priežasčių, pateisinančių beveik pusantrų metų delsimą tai padaryti, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti, neįrodė. Teismas, nustatęs, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą ieškiniui paduoti, civilinę bylą nutraukė.
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė terminą ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių, objektyviai nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių, ji buvo pakankamai atidi, sąžininga. Teigiama, jog atsakovė nuo Savavališkos statybos akto surašymo dienos klaidino ieškovę dėl teisės aktų, reglamentuojančių statinių aukščio matavimą, taikymo. Ieškovė tikina, kad atsakovė, atsakydama į ieškovės prašymus nesilaikė imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) normų, kurios numato atsakovės pareigą atsakyti į ieškovės prašymus per 20 darbo dienų. Be to, nurodo, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. (ieškinio pateikimo termino metu), nežinojo apie klaidą detaliajame plane, kuri buvo konstatuota tik 2023 m. balandžio 7 d., ji oficialiai mero potvarkiu ištaisyta tik 2023 m. gegužės 22 d.
10. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra saistoma asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu.
11. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
12. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, t. y. nėra kitų ABTĮ nustatytų priežasčių atsisakyti priimti skundą. Todėl asmuo, manantis, kad jis praleido šį terminą dėl reikšmingų aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jam įgyvendinti teisę ginčyti administracinius aktus per visą įstatyme nustatytą terminą, gali pateikti teismui duomenis apie šias aplinkybes ir prašyti teismo šį terminą atnaujinti. Vis dėlto asmens galimybė prašyti atnaujinti jo praleistą terminą yra apribota konkrečiu laikotarpiu. Aptariamame straipsnyje nustatyta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Taigi, ABTĮ yra nustatytas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus praleistas administracinio akto apskundimo terminas nebegali būti atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai reiškia, kad ieškinio senaties instituto taisyklės nėra taikomos ir šio termino praleidimo teisinėms pasekmėms.
14. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujintas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 30 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti nustatytas momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą. Klausimą, ar ABTĮ nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).
15. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, kai byloje yra taikomi administracinių bylų teisenos terminai, sprendžiant, ar šis terminas nėra praleistas, yra aktuali ir jų taikymą aiškinanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
16. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).
17. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė yra praleidusi terminą ginčyti Inspekcijos 2023 m. vasario 1 d. surašytą Savavališkos statybos aktą. Ginčas kilo dėl to, ar apeliantė dėl svarbių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių yra praleidusi terminą ginčyti minėtą administracinį aktą ieškiniu teisme.
18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad terminą 2023 m. vasario 1 d. Savavališkos statybos aktui apskųsti yra praleidusi dėl trijų priežasčių: 1) Inspekcija nuo Savavališkos statybos akto surašymo dienos klaidino apeliantę dėl teisės aktų, reglamentuojančių statinių aukščio matavimą, taikymo (2023 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. 7-D-3436 „Dėl paklausimo“ ir 2024 m. vasario 9 d. raštas Nr. 2D-2467 „Dėl Jūsų prašymo dėl savavališkos statybos akto panaikinimo (duomenys neskelbtini), Vilnius“); 2) Inspekcija, atsakydama į apeliantės prašymus nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyto atsakymui pateikti 20 darbo dienų termino; 3) apeliantė nežinojo apie klaidą detaliajame plane, kuri buvo konstatuota tik 2023 m. balandžio 7 d., mero potvarkiu ištaisyta tik 2023 m. gegužės 22 d.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad ieškovė vieno mėnesio terminą ginčijamam atsakovės sprendimui apskųsti bendrosios kompetencijos teismui praleido daugiau nei vienerius metus ir keturis mėnesius. Nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė pati savaime nėra absoliutus pagrindas neatnaujinti praleistą terminą, tačiau įvertintina tai, kad įstatymų leidėjas tokio pobūdžio aktams, sukeliantiems apibrėžtas teisines pasekmes, skųsti kryptingai įstatyme numatė gana trumpą vieno mėnesio apskundimo terminą, per kurį galima teisę įgyvendinti, siekdamas teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo. Ir priešingai, nesilaikant šio gana trumpo vieno mėnesio termino, pareiškėjo / ieškovo teisė skųsti administracinius sprendimus nebūtų įgyvendinta, ir (ar) termino nesilaikymas sukeltų neigiamus padarinius tos teisės turėtojui.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad net ir nevertinant laikotarpio, kurį šiuo atveju vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl minėto administracinio akto panaikinimo buvo praleistas, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės teiginiais, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių jos nurodomų priežasčių.
21. Nors ieškovė atskirajame skunde, kaip vieną pagrindinių termino praleidimo priežasčių itin akcentuoja Inspekcijos veiksmus (neveikimą) (atsakovė klaidino ieškovę dėl teisės aktų, reglamentuojančių statinių aukščio matavimą, taikymo, atsakovė nesilaikė terminų atsakyti į ieškovės prašymus per 20 darbo dienų), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė jai tenkančią pareigą būti apdairiai ir rūpestingai, tinkamai ir laiku įgyvendinti jai įstatymo nustatytą teisę skųsti jos atžvilgiu priimtą administracinį aktą nepagrįstai siekia perkelti juos surašiusiai institucijai – Inspekcijai. Įvertinus faktinę situaciją, spręstina, kad tokia ieškovės pozicija neturi jokio objektyvaus pagrindo, o yra pagrįsta tik subjektyviu pačios ieškovės aplinkybių vertinimu.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės teiginiais dėl to, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems įstatymo priskirtas funkcijas, turi vadovautis gero administravimo, skaidrumo principais, tačiau tuo pačiu pažymi, kad ieškovė nepagrįstai šių principų įgyvendinimą sieja su šia susiklosčiusia situacija, bandydama įrodyti, kad Inspekcija jų nesilaikė ir dėl to ieškovei kilo neigiamos pasekmės.
23. Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2023 m. vasario 1 d. surašė savavališkos statybos aktą, jame, be kita ko, nurodyta jo apskundimo tvarka. Tolimesnė šios procedūros eiga priklausė išimtinai tik nuo ieškovės pasirinkto veikimo modelio – sutikti su akte jai nustatytais duomenimis ir juos vykdyti / atsižvelgti į juos, ar skųsti aktą įstatymo nustatyta tvarka.
24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovei ir teismui, kad Savavališkos statybos akto teisėtumo kvestionavimui, t. y. apskundimui per 1 mėnesio terminą, neturėjo jokios įtakos skirtingu laikotarpiu priimti Inspekcijos 2023 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. 7-D-3436, kuriame išdėstyta bendra pozicija dėl teisės akto normos aiškinimo ir 2024 m. vasario 9 d. administracinis aktas Nr. 2D-2467. Tuo labiau, kai apeliantė buvo susipažinusi su Savavališkos statybos akto turiniu, kuriame buvo aiškiai išdėstyta apskundimo tvarka. Pažymėtina, jog jau po Savavališkos statybos akto surašymo apeliantė su 2023 m. vasario 14 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, išdėstydama prieštaravimus dėl administraciniame akte užfiksuoto pastato aukščio altitudės pažeidimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, aiškiai suvokdama Inspekcijos savavališkos statybos akte nustatytus pažeidimus, pasirinko elgesio modelį neginčyti Savavališkos statybos akto. Ieškovė kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, t. y. šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad ieškovė pasirinko ne ginčyti Savavališkos statybos aktą ABTĮ nustatytu terminu ir tvarka, bet, priešingai, aiškinosi dėl galimybės ištaisyti padarytus statybos pažeidimus, juos pašalinti / įteisinti.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad apeliantės nurodyta antra priežastis, susijusi su Inspekcijos atsakymais į apeliantės pateiktus paklausimus, nepateikimo per teisės aktuose numatytą 20 darbo dienų terminą, niekaip neįtakojo apeliantės teisės naudotis teise į teisminę gynybą ir skųsti Inspekcijos Savavališkos statybos akto per 1 mėnesio terminą. Tuo labiau, kai apeliantės atskirajame skunde nurodyti 2023 m. gegužės 22 d. ir 2023 m. spalio 2 d. prašymai Inspekcijai buvo pateikti jau pasibaigus Savavališkos statybos akto apskundimo terminui.
26. Pritartina atsakovei, kad nors apeliantė vieną iš termino praleidimo priežasčių laiko detaliajame plane padarytą klaidą, kuri buvo ištaisyta Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 22 d. potvarkiu Nr. 955-164/23 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo taisant techninę klaidą patvirtinimo“, tačiau ir po jos ištaisymo apeliantė su ieškiniu daugiau nei metus nesikreipė į teismą dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai pastebėjo, kad detaliajame plane padaryta klaida neturėjo įtakos apeliantei teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu ginčyti Savavališkos statybos akto teisėtumą.
27. Teisės kreiptis į teismą prielaidos tiesiogiai susijusios su procesine teise kreiptis į teismą. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas).
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai jai tenkančią pareigą būti apdairiai ir rūpestingai, tinkamai ir laiku įgyvendinti jai įstatymo numatytą teisę apskųsti jos atžvilgiu priimtą administracinį aktą, siekia perkelti Inspekcijai, kuri yra atsakinga už vykdomų statybų teisėtumo priežiūrą ir turi įstatyminę teisę priimti administracinius aktus dėl nustatytų pažeidimų. Būtent apeliantė išimtinai dėl savo pasirinkto elgesio modelio yra praleidusi Inspekcijos surašyto Savavališkos statybos akto apskundimo terminą ir nėra jokių objektyvių, nuo apeliantės valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas nagrinėjamoje byloje turėjo būti atnaujintas.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką ginčo klausimu, konkrečią susiklosčiusią faktinę situaciją, ieškovės elgesį įgyvendinant jai įstatyme numatytas teises ir pareigas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ieškovei atnaujinti praleisto ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio termino Inspekcijos priimtam individualaus administracinio pobūdžio Savavališkos statybos aktui skųsti.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.