Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-453-641/2022 pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovei individualiai įmonei „ADIADA“ dėl teisės pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliacinėje instancijoje sprendžiama dėl priimtos teismo nutarties teisėtumo, nurodytų nutartyje trūkumų šalinimo pagrįstumo.

13. Bylos duomenimis šioje byloje Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2S-214-267/2022) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria ieškovui A. M. nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, panaikino ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad patikslintame ieškinyje aiškiai ir suprantamai nurodytas ieškinio reikalavimas (dalykas), nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas.

14. 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė priimti 2022 m. vasario 4 d. patikslintą ieškinį. Nutarė nusiųsti atsakovei IĮ „ADIADA“ pareikšto patikslinto ieškinio bei jo priedų kopijas. Nustatė 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą atsiliepimui, pateikti. Nutarė ieškovo A. M. prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti parengiamojo teismo posėdžio metu.

15. Teismas 2022 m. gegužės 30 d. vadovaudamasis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 1 dalimi, 232 straipsniu, nutarė skirti byloje teismo posėdį 2022 m. liepos 5 d. 9.30 val. nurodė išsiųsti šaukimus ir šios nutarties patvirtintas kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims. Išaiškino šalims, kad neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą.

16. Atsakovė IĮ „ADIADA“ 2022 m. liepos 4 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė civilinę bylą 2022 m. liepos 5 d. vyksiančiame teismo posėdyje nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovei nedalyvaujant, ir esant CPK nustatytam pagrindui, priimti sprendimą už akių.

17. Ieškovas A. M.2022 m. liepos 5 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė civilinę bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant, taip pat pareiškė, kad neprieštarauja atsakovės prašymui bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi nenustatė, jog šalių dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl praneša teismui, kad 2022 m. liepos 5 d. įvyksiančiame teismo posėdyje ieškovas nedalyvaus.

18. LITEKO duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 5 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi nutarė nagrinėti bylą nedalyvaujant ieškovui ir atsakovės atstovui ir nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2022 m. liepos 7 d. 9.30 val.

Dėl apelianto argumentų, kad buvo paskirtas ne parengiamasis, o teismo posėdis

20. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, per teismo nustatytą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, 2022 m. gegužės 19 d. gavęs atsakovės pareiškimą dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių pripažinimo, ir atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 12 d. konsultacijoje Nr. A3-83 išaiškinimą, kad jeigu atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažįsta ieškinį, priimama teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi skyrė byloje teismo posėdį 2022 m. liepos 5 d. 9.30 val., išaiškino šalims, kad neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą (šios nutarties 16 punktas).

21. CPK 225 straipsnyje įtvirtinta, kad priėmęs ieškinį, teismas: 1) prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti; 2) nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas, informaciją apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu su siūlymu šalims šia galimybe pasinaudoti; 3) nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes; 5) prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama; 6) atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje; 7) gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

22. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas, vadovaudamasis įstatymu jam suteikta diskrecija, įvertinęs proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, taip pat atsižvelgęs į tai, jog byloje gautas atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo, siekiant užtikrinti operatyvų teismo procesą, vadovaudamasis CPK 7 straipsnio 1 dalimi, 232 straipsniu paskyrė teismo posėdį. Iš 2022 m. liepos 5 d. pažymos apie teismo posėdžio eigą, matyti, kad pažymoje nurodyta, jog vyko teismo posėdis ir teismas nutaręs bylą nagrinėti ieškovui ir atsakovės atstovui nedalyvaujant, atidėjo nutarties priėmimą ir paskelbimą 2022 m. liepos 7 d. Iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties įžanginės dalies matyti, kad byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka. Šios nutarties nustatomojoje (motyvuojamoje) dalyje teismas nurodė, kad į teismo posėdį neatvykus ieškovui ir atsakovės atstovui, kuriems apie parengiamojo teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai <...>, byla parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjama ieškovui A. M. ir atsakovės IĮ „ADIADA“ atstovui nedalyvaujant. Skundžiamos nutarties 4 puslapio antroje pastraipoje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, dar kartą pakartojo, kad šalys neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį.

Dėl patikslinto ieškinio trūkumų šalinimo

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

25. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismui bylą paskyrus nagrinėti teismo posėdyje, paaiškėjus, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, teismas nebegali nustatyti termino trūkumų šalinimui. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje nenurodyta, kokios aplinkybės ir įrodymai patvirtina patirtos žalos faktą. Teismo vertinimu ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais ieškovas grindžia galimai neteisėtus atsakovės veiksmus, prie ieškinio nepridėta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl ieškovui galimai padarytos neturtinės žalos, nenurodyti įvykį galimai matę liudytojai, neįvardinti atsakovės darbuotojai ir kitokių įrodymų buvimo vieta. Teismas įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio faktinį pagrindą jame aiškiai nurodant, kokiais įrodymais jis įrodinės faktines aplinkybes: 1. kad 2021 m. lapkričio 6 d. jis buvo atvykęs į atsakovės IĮ „ADIADA“ valdomą viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietą „Gustuko picerija“; 2. kad jam atvykus, atsakovės darbuotojų jis nebuvo aptarnautas. Taip pat nurodyti, kokiais įrodymais įrodinės faktines aplinkybes, jog atsakovės darbuotojas jam paaiškino, kad šioje paslaugos teikimo vietoje atsakovė viešojo maitinimo paslaugą teikia tik tiems asmenims, kurie turi dokumentus, įrodančius, kad jie yra persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba ne vėliau kaip prieš 48 valandas pasitikrino, kad neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba yra pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), arba turi galiojantį antikūnų tyrimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, aiškiai ir tiksliai nurodant, kokios aplinkybės ir įrodymai pagrindžia atsakovės neteisėtus veiksmus, patirtą 1,00 Eur neturtinę žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, taip pat nurodyti, kuo remiantis ieškovas paskaičiavo būtent 1,00 Eur neturtinės žalos dydį bei nurodyti įrodinėjimo priemones, kuriomis remsis, įvardyti įrodymus, patvirtinančius dėstomas aplinkybes, argumentuoti savo reiškiamus reikalavimus.

28. Teismas neturėtų atlikti įrodymų pagrįstumo vertinimo priimant ieškinį, bylos nagrinėjimo metu iki teismui priimant sprendimą, kadangi pati šalis sprendžia, kokiais leistinais įrodymais ji įrodinės faktinį ieškinio pagrindą (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Be to pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis).

29. Iš patikslinto ieškinio turinio ir apelianto atskirajame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad apeliantas faktinį ieškinio pagrindą tiek dėl jo pažeistos teisės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo įrodinėja teikdamas paaiškinimus procesiniuose dokumentuose ir kt. Atsakovė patikslintą ieškinį pripažino ir sutiko su ieškovo nurodytu faktiniu pagrindu dėl aplinkybių nurodytų ieškinyje, jog ieškovas 2021 m. lapkričio 16 d. nebuvo atsakovės darbuotojos aptarnautas, kadangi ieškovas neturėjo dokumentų įrodančių, jog jis yra persirgęs COVID-19, arba ne vėliau kaip prieš 48 valandas pasitikrino, kad neserga COVID-19, arba yra pasiskiepijęs nuo COVID-19, arba turi galiojantį antikūnų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis).

30. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje, spręsdamas dėl šioje byloje priimtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 21 d. nutarties teisėtumo, kurioje pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs terminą pašalinti trūkumus susijusius su faktinių aplinkybių įrodinėjimu, nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju ieškinio dalykas ir teisminio nagrinėjimo ribos nėra aiškios, sprendė, kad patikslintame ieškinyje aiškiai ir suprantamai nurodytas ieškinio reikalavimas (dalykas), nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas.

31. Jau tuomet apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad ieškinio materialinių ir procesinių reikalavimų pagrįstumo, taip pat įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovas pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Proceso teisės normose įtvirtinta ieškovo pareiga nurodyti ieškinio dalyką suprantamai ir nedviprasmiškai gali būti pasiekta ne tik taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ir pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami priešingos šalies atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai. 2022 m. vasario 4 d. ieškovas patikslino ieškinio dalyką papildomu reikalavimu nurodydamas reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Patikslintame ieškinyje aiškiai ir suprantamai nurodytas ieškinio reikalavimas (dalykas), nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas. Iškilus neaiškumams, pirmosios instancijos teismas, po ieškinio priėmimo ruošdamasis bylos nagrinėjimui, bei pravedęs parengiamąjį posėdį, turi teisę pasiūlyti šalims galutinai suformuluoti ieškinio ir atsikirtimų pagrindą, dalyką, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.

32. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas. (Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

33. Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent šioje proceso stadijoje pagal proceso operatyvumo, koncentracijos bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, todėl pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu byloje dalyvaujantys asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: teismas gali atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, pareiškimą, prašymą, draudžiama apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

34. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškovo skundo argumentais, kad atsakovė pateikusi teismui pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo, de facto pripažįsta ir tas faktines aplinkybes, kurias savo patikslintame ieškinyje yra nurodęs ieškovas, o būtent tai, kad ieškovas 2021 m. lapkričio 6 d. buvo atvykęs į atsakovės valdomą viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietą „Gustuko piceriją“, o taip pat tai, kad ieškovui į ją atvykus, atsakovės darbuotojų ieškovas nebuvo aptarnautas. Atsakovė dar kartą patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 6 d. ieškovas nebuvo aptarnautas IĮ „ADIADA“ valdomoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje „Gustuko picerija“, nes ieškovas atsakovės darbuotojai nepateikė savo turimo „galimybių paso“.

35. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad jis turi teisę lankytis atsakovės IĮ „ADIADA“ valdomoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje „Gustuko picerija“, esančioje Šiauliuose, Gardino g. 2; pripažinti, kad turi teisę būti aptarnautas ir naudotis atsakovės IĮ „ADIADA“ teikiamomis paslaugomis atsakovės valdomoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje „Gustuko picerija“. Prašė priteisti ieškovui iš atsakovės IĮ „ADIADA“ 1,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, kreipdamasis į teismą, pats pasirenka savo teisių gynimo būdą atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad pats ieškovas, kreipdamasis į teismą ir suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Taigi pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą yra asmens procesinė teisė (CPK 13 straipsnis), ir ieškovo reikalavimas iš esmės vertintinas atsižvelgiant į tai, kaip suformuluotas ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

37. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas dalyvauja įrodinėjimo procese, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis). Ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina.

38. Pirmosios instancijos teismas be kitų argumentų (šios nutarties 28 punktas) nurodė, kad ieškovui išaiškintina, kad, siekdamas apginti savo teises ir interesus, jis privalo patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, aiškiai ir tiksliai nurodant, kokios aplinkybės ir įrodymai pagrindžia atsakovės neteisėtus veiksmus, patirtą 1,00 Eur neturtinę žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (t. y. kad ieškovo patirta žala yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas), taip pat nurodyti, kuo remiantis ieškovas paskaičiavo būtent 1,00 Eur neturtinės žalos dydį bei nurodyti įrodinėjimo priemones, kuriomis remsis, įvardyti įrodymus, patvirtinančius dėstomas aplinkybes, argumentuoti savo reiškiamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu patikslintas ieškinys neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų,

39. Apeliacinės instancijos teismas plačiau neaptaria pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų, tačiau iš visumos nurodytų, aptartų duomenų turi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas trūkumus bei nustatydamas terminą jiems ištaisyti įpareigojo apeliantą pateikti įrodymus, kurie iš esmės yra nukreipti į aplinkybių, sudarančių patikslinto ieškinio dalyką, įrodinėjimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įrodymų nepateikimas neužkerta kelio patikslintą ieškinį nagrinėti iš esmės bei priimti byloje atitinkamą procesinį sprendimą. Tai, ar apeliantas pagrindė patikslinto ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, lems tik tai, ar apelianto materialus teisinis reikalavimas byloje bus patenkintas ar ne. ( šios nutarties 34 punktas). Taigi, vien tai, kad apeliantas šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo vertinimu pateikė nepakankamus įrodymus patikslinto ieškinio reikalavimams pagrįsti, savaime neužkerta kelio nagrinėti patikslintą ieškinį iš esmės.

40. Nagrinėjamu atveju, nors šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas manydamas, kad byloje yra neaiškumų turi teisę paskirti žodinį teismo posėdį ir išklausyti šalis, o išsiaiškinus, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, kaip minėta, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko dalyje, kurioje sprendė dėl patikslinto ieškinio trūkumų šalinimo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas dėl trūkumų nustatymo, šalinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

42. Bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės ir išlaidos šalims paskirstytinos pirmosios instancijos teismo galutiniu procesiniu sprendimu, priklausomai nuo išnagrinėjimo rezultato (CPK 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria ieškovas A. M. įpareigotas per 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus ir klausimą dėl trūkumų nustatymo, šalinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.