- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-214-267/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06261-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- individualiai įmonei „ADIADA“
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-453-641/2022 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei individualiai įmonei „ADIADA“ dėl teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas 2021 m. lapkričio 15 d. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovas A. M. turi teisę lankytis atsakovo individualios įmonės „ADIADA“ valdomoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje „Gustuko picerija“ bei pripažinti, kad ieškovas A. M. turi teisę būti aptarnautas ir naudotis atsakovo individualios įmonės „ADIADA“ teikiamomis paslaugomis atsakovo valdomoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje „Gustuko picerija“. Ieškinio faktiniame pagrinde ieškovas nurodė, jog 2021 m. lapkričio 6 d. jam atvykus į atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ valdomą viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietą „Gustuko piceriją“, atsakovės darbuotojų jis nebuvo aptarnautas. Ieškovui buvo paaiškinta, kad šioje paslaugos teikimo vietoje atsakovė viešojo maitinimo paslaugą teikia tik tiems asmenims, kurie turi dokumentus, įrodančius, kad jie yra persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba ne vėliau kaip prieš 48 valandas pasitikrino, kad neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba yra pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), arba turi galiojantį antikūnų tyrimą. Ieškovas mano, jog tokie atsakovės veiksmai pažeidžia jo, kaip vartotojo teises, taip pat nurodo, jog atsakovė ieškovo teisę savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją) riboja (apribojo), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo” 3.1.1. punktu.
2. 2022 m vasario 4 d. byloje pateiktas patikslintas ieškinys dėl teisės pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė naujus reikalavimus ir prašo – pripažinti, kad atsakovė individuali įmonė „ADIADA“ 2021 m. lapkričio 6 d. pažeidė ieškovo A. M. teisę būti aptarnautu ir naudotis atsakovo teikiamomis paslaugomis atsakovės valdomoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje „Gustuko picerija“; priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ 1,00 Eur (vieną eurą) neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 21 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-453-641/2022 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-06261-2021-2) pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei individualiai įmonei „ADIADA“ dėl teisės pripažinimo, atnaujino. Civilinę bylą Nr. e2-453-641/2022 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-06261-2021-2) pagal ieškovo A. M. ieškinio atsakovei individualiai įmonei „ADIADA“ reikalavimų dalį – pripažinti, kad ieškovas A. M. turi teisę lankytis atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ valdomoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje „Gustuko picerija“ bei pripažinti, kad ieškovas A. M. turi teisę būti aptarnautas ir naudotis atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ teikiamomis paslaugomis atsakovės valdomoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje „Gustuko picerija“ – nutraukė. Nustatė ieškovui A. M. 10 (dešimties) dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą paduoto patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, patikslintas ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. 2021 m. vasario 17 d. gautą ieškovo A. M. prašymą spręsti priėmus patikslintą ieškinį.
4. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju ieškovas 2021 m. lapkričio 15 d. ieškiniu pareiškė reikalavimus pripažinti jam teisę lankytis atsakovės valdomojoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje ir pripažinti, jog jis turi teisę būti aptarnautas ir naudotis teikiamomis paslaugomis atsakovo valdomoje viešojo maitinimo įstaigoje, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, Vyriausybei 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1 papunktyje (2022 m. vasario 2 d. redakcija) panaikinus ieškovo ginčijamą teisinį reguliavimą, ieškovas nuo 2022 m. vasario 5 d. turi teisę lankytis atsakovės valdomoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje ir būti joje aptarnautas. Taigi, 2021 m. lapkričio 15 d. ieškinio dalyke nurodytų teisių pripažinimas išnagrinėjus bylą, ieškovui nesukeltų jokių teisių ir pareigų, ieškovas ieškinio dalyke nurodytomis teisėmis jau disponuoja, teismas neturi pagrindo kvestionuoti teisių, kurios ieškovui šiuo metu priklauso. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs aukščiau aptartą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimą, kasacinio teismo praktiką, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimai – pripažinti, kad ieškovas A. M. turi teisę lankytis atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ valdomoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje „Gustuko picerija“ bei pripažinti, kad ieškovas A. M. turi teisę būti aptarnautas ir naudotis atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ teikiamomis paslaugomis atsakovės valdomoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje „Gustuko picerija“ – nesukurs ieškovui materialiųjų teisinių padarinių, ieškovas šias teises jau turi ir be atskiro pripažinimo teismo sprendimu, nurodyti ieškinio reikalavimai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi jų nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, todėl teismas šioje dalyje civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 295 straipsnis).
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad ieškovas 2022 m vasario 4 d. patikslintu ieškiniu pareiškė naujus reikalavimus prašydamas pripažinti, kad atsakovė individuali įmonė „ADIADA“ 2021 m. lapkričio 6 d. pažeidė ieškovo A. M. teisę būti aptarnautu ir naudotis atsakovo teikiamomis paslaugomis atsakovės valdomoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje „Gustuko picerija“; priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ 1,00 Eur (vieną eurą) neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pripažino, kad patikslintame ieškinyje nenurodyta, kokios aplinkybės ir įrodymai patvirtina patirtos žalos faktą, tik pateiktas įstatyminis neturtinės žalos apibrėžimas ir glaustai konstatuota, kad ieškovas patyrė nepatogumą ir pažeminimą. Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai, jaučiamas pažeminimas yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (ieškovas). Nagrinėjamu atveju patikslintame ieškinyje nenurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais ieškovas grindžia galimai neteisėtus atsakovės veiksmus, prie ieškinio nepridėta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl ieškovui galimai padarytos neturtinės žalos, nenurodyti įvykį galimai matę liudytojai, neįvardinti atsakovės darbuotojai ir kitokių įrodymų buvimo vieta. Atsižvelgiant į tai, ieškovas privalo patikslinti ieškinio faktinį pagrindą jame aiškiai nurodant, kokiais įrodymais jis įrodinės faktines aplinkybes: 1. kad 2021 m. lapkričio 6 d. jis buvo atvykęs į atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ valdomą viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietą „Gustuko piceriją“; 2. kad jam atvykus, atsakovės darbuotojų jis nebuvo aptarnautas. Taip pat nurodyti, kokiais įrodymais įrodinės faktines aplinkybes, jog atsakovės darbuotojas jam paaiškino, kad šioje paslaugos teikimo vietoje atsakovė viešojo maitinimo paslaugą teikia tik tiems asmenims, kurie turi dokumentus, įrodančius, kad jie yra persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba ne vėliau kaip prieš 48 valandas pasitikrino, kad neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba yra pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), arba turi galiojantį antikūnų tyrimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas sprendė, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovės 1,00 Eur neturtinę žalą, turi nurodyti kriterijus, kuriais remiantis prašoma priteisti žala apskaičiuota, kartu pateikti įrodymus 1,00 Eur neturtinės žalos dydžiui pagrįsti. Pažymėtina, kad įrodymų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes, pateikimas yra viena iš šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida, kadangi nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys. Kad teismas galėtų spręsti apie atsakovės veiksmų pasekmes (CK 6.250 straipsnis), ieškovas turi pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų jo patirtą neturtinę žalą. Papildomai teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti galimai žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Atsižvelgiant į tai, ieškovui išaiškintina, kad, siekdamas apginti savo teises ir interesus, jis privalo patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, aiškiai ir tiksliai nurodant, kokios aplinkybės ir įrodymai pagrindžia atsakovės neteisėtus veiksmus, patirtą 1,00 Eur neturtinę žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (t. y. kad ieškovo patirta žala yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas), taip pat nurodyti, kuo remiantis ieškovas paskaičiavo būtent 1,00 Eur neturtinės žalos dydį bei nurodyti įrodinėjimo priemones, kuriomis remsis, įvardyti įrodymus, patvirtinančius dėstomas aplinkybes, argumentuoti savo reiškiamus reikalavimus.
8. Ieškovas yra sumokėjęs žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą, tačiau jam papildomai pareiškus reikalavimą dėl 1,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovas nagrinėjamoje byloje privalo sumokėti indeksuotą 18,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi patikslintas ieškinys neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, teismas nustatė terminą nutartyje aukščiau nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams šalinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas A. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-453-641/2022 dalį, kurioje nustatyta, kad ieškovas turi patikslinti ieškinio faktinį pagrindą jame aiškiai nurodant, kokiais įrodymais ieškovas įrodinės faktines aplinkybes: 1. kad 2021 m. lapkričio 6 d. jis buvo atvykęs į atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ valdomą viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietą „Gustuko piceriją“; 2. kad jam atvykus, atsakovės darbuotojų jis nebuvo aptarnautas; 3) jog atsakovės darbuotojas jam paaiškino, kad šioje paslaugos teikimo vietoje atsakovė viešojo maitinimo paslaugą teikia tik tiems asmenims, kurie turi dokumentus, įrodančius, kad jie yra persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba ne vėliau kaip prieš 48 valandas pasitikrino, kad neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba yra pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), arba turi galiojantį antikūnų tyrimą; 4) nurodyti kriterijus, kuriais remiantis prašoma priteisti žala apskaičiuota, kartu pateikti įrodymus 1,00 Eur neturtinės žalos dydžiui pagrįsti, pripažinti neteisėta ir ją panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovas pripažįsta, kad, 2022 m. vasario 4 d. pateikdamas patikslintą ieškinį, jis nesumokėjo įstatymu nustatyto dydžio žyminio mokesčio, todėl, nepraleisdamas nustatyto termino, 2022 m. kovo 1 d. pateikė Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą (prašymą) dėl patikslinto ieškinio trūkumų pašalinimo ir kartu su prašymu pateikė teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją.
9.2. Apeliantas nurodo, kad CPK aiškiai nustato, jog šalių paaiškinimai yra laikytini viena iš faktinių duomenų įrodinėjimo priemonių. Pažymėtina, kad patikslintame ieškinyje ieškovas pateikė aiškius, tikslius ir plačius paaiškinimus, kurie, vadovaujantis CPK, yra laikytini viena iš įrodinėjimo priemonių, o, ar šių įrodymų pakanka tam, kad teismas galėtų konstatuoti, jog byloje yra aplinkybių, pagrindžiančių ieškovo reikalavimus, bus nustatyta bylos nagrinėjimo metu, todėl tai negali būti kliūtimi priimti patikslintą ieškinį. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad šioje byloje susiklostė situacija, jog pati atsakovė pripažįsta ieškovo pateiktą ieškinį. Taigi atsakovės paaiškinimai (CPK 177 straipsnio 2 dalis) taip pat laikytini įrodymais. Dar daugiau, CPK suteikia teisę bylos šaliai patikslinti ieškinio pagrindą, kaip ir suteikia teisę įrodymus teismui teikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, prašyti teismo kviesti liudytojus ir panašiai, todėl įrodymų trūkumas, net jei ieškinio priėmimo stadijoje teismas manytų, kad pateiktų įrodymų nepakanka, negali būti kliūtimi priimti ieškinį (patikslintą ieškinį) ir teisme iškelti bylą.
9.3. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skirtingai nei turtinės žalos, neturtinės žalos objektyvų dydį apskaičiuoti, o tiksliau – įvertinti, yra sudėtinga, o tiksliau – neįmanoma. Todėl visais atvejais neturtinės žalos dydį ir pinigais įvertina pats teismas (CPK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CPK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas, ieškovo įsitikinimu, visiškai nepagrįstai nurodo, kad patikslintas ieškinys yra su trūkumais, nes patikslintame ieškinyje nenurodyta, kokiu būdu ieškovas nustatė, kad jo patirta žala yra įvertinta 1 Eur. Kita vertus ieškovas turi teisę jo patirtą neturtinę žalą įvertinti tokia suma, kokia jis pageidauja, nes, bet kuriuo atveju, tai yra subjektus, o ne kažkokiais objektyviais duomenimis pagrįstas patirtos žalos įvertinimas. Teismas gi, nagrinėdamas bylą, ir nustatys, ar ieškovui priteistina neturtinė žala ir, jei taip, ar ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo neturtinė žala, tai yra 1 Eur, atsižvelgiant į CPK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, yra protinga, teisinga ir sąžininga.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė individuali įmonė „ADIADA“ sutinka su ieškovo atskiruoju skundu. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Atsakovė sutinka su ieškovu, kad į bylą jau pateiktas pareiškimas dėl pradinio ieškinio pripažinimo de facto patvirtina, kad atsakovė sutinka su pradiniame ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir, kad atsakovė jų nekvestionuoja. Pratęsdama tai, kad atsakovė yra tos nuomonės, kad 2022 m. vasario 21 d. nutartyje nurodytos aplinkybės netrukdo teismui priimti patikslinto ieškinio ir išnagrinėti civilinės bylos, juo labiau, kad didžioji dalis tų aplinkybių, kurios nurodytos ieškovo skundžiamoje nutartyje (išskyrus įrodymus dėl ieškovo nurodytos neturtinės žalos dydžio), nebuvo kliūtimi priimti ieškovo pradinio ieškinio.
10.2. Teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.
10.3. Sutiktina su ieškovu, kad ieškinio reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu. Teismui nepagrįstai atsisakius priimti ieškovo patikslintą ieškinį, civilinės bylos iškėlimas užsitęstų, civilinis procesas pasunkėtų, o teisinės taikos tarp šalių atkūrimas būtų nepagrįstai užvilkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas garantuoja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ieškovei pateikus teismui ieškinį, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo.
13. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus, teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.
14. Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, ar asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
15. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyką sudaro ieškovo pareikštas atsakovei materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindą – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo.
16. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama, iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos, nagrinėjant bylą.
17. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111–114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Pagal CPK 135 straipsnį nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui – ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovės reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovei terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Ieškovei per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
18. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje (CPK 226 straipsnis), kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami priešingos šalies atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).
19. 2022 m vasario 4 d. byloje gautas patikslintas ieškinys dėl teisės pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė naujus reikalavimus ir prašo – pripažinti, kad atsakovė individuali įmonė „ADIADA“ 2021 m. lapkričio 6 d. pažeidė ieškovo A. M. teisę būti aptarnautu ir naudotis atsakovo teikiamomis paslaugomis atsakovės valdomoje viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietoje „Gustuko picerija“; priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ 1,00 Eur (vieną eurą) neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti nurodydamas, kad ieškovas privalo patikslinti ieškinio faktinį pagrindą jame aiškiai nurodant, kokiais įrodymais jis įrodinės faktines aplinkybes: 1. kad 2021 m. lapkričio 6 d. jis buvo atvykęs į atsakovės individualios įmonės „ADIADA“ valdomą viešojo maitinimo paslaugos teikimo vietą „Gustuko piceriją“; 2. kad jam atvykus, atsakovės darbuotojų jis nebuvo aptarnautas. Taip pat nurodyti, kokiais įrodymais įrodinės faktines aplinkybes, jog atsakovės darbuotojas jam paaiškino, kad šioje paslaugos teikimo vietoje atsakovė viešojo maitinimo paslaugą teikia tik tiems asmenims, kurie turi dokumentus, įrodančius, kad jie yra persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba ne vėliau kaip prieš 48 valandas pasitikrino, kad neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba yra pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), arba turi galiojantį antikūnų tyrimą. Skundžiamoje nutartyje teismas nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovės 1,00 Eur neturtinę žalą, turi nurodyti kriterijus, kuriais remiantis prašoma priteisti žala apskaičiuota, kartu pateikti įrodymus 1,00 Eur neturtinės žalos dydžiui pagrįsti.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju ieškinio dalykas ir teisminio nagrinėjimo ribos nėra aiškios.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio materialinių ir procesinių reikalavimų pagrįstumo, taip pat įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovas pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Proceso teisės normose įtvirtinta ieškovo pareiga nurodyti ieškinio dalyką suprantamai ir nedviprasmiškai gali būti pasiekta ne tik taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ir pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami priešingos šalies atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai. 2022 m. vasario 4 d. ieškovas patikslino ieškinio dalyką papildomu reikalavimu nurodydamas reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Patikslintame ieškinyje aiškiai ir suprantamai nurodytas ieškinio reikalavimas (dalykas), nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas.
23. Iškilus neaiškumams, pirmosios instancijos teismas, po ieškinio priėmimo ruošdamasis bylos nagrinėjimui, bei pravedęs parengiamąjį posėdį, turi teisę pasiūlyti šalims galutinai suformuluoti ieškinio ir atsikirtimų pagrindą, dalyką, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, perduodant patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria ieškovui A. M. nustatytas 10 (dešimties) dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminas paduoto patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Likusią Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.