Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. I. ir N. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai A. I. ir N. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti pareiškėjams terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. I. (duomenys neskelbtini) mirties, priimti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė vienintelis pareiškėjų sūnus A. I., kuris nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų. Pareiškėjai, kaip palikėjo tėvai, yra vieninteliai įpėdiniai pagal įstatymą. Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J. 2023 m. sausio 25 d. raštu informavo pareiškėjus, kad į notarą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl A. I. palikimo perėjimo valstybei. Tik 2023 m. sausio 30 d. gavus Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro pranešimą pareiškėjams tapo žinoma, kad palikėjui A. I. iki jo mirties priklausė ir ii šiol jo vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje. Iki šio momento pareiškėjai buvo įsitikinę, kad minėta transporto priemonė yra utilizuota. Pareiškėjai prašo minėtas aplinkybes pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir atnaujinti pareiškėjams praleistą terminą sūnaus palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatytos termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinamas visiškai.

Mirties liudijimo Nr. 21-32220865 kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. I. gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad pareiškėja A. I. ir N. I. yra palikėjo A. I. tėvai. Palikėjo tėvai yra antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 2 punktas). Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. vasario 2 d. gyventojų registro duomenimis palikėjas A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė būdamas nevedęs, duomenų apie vaikus, tame tarpe ir nepilnamečius, nėra. Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės N. J. 2023 m. sausio 25 d. rašte Nr. S-16/2023 nurodytais duomenimis palikėjas A. I. nebuvo sudaręs testamentų ir palikėjo įpėdiniai nėra priėmę palikimo per įstatymo nustatytą terminą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išaiškinta, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti teismas turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Paveldėjimo teisės yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai A. I. ir N. I. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Pareiškėjai dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, t. y. amžiaus, duomenų apie paveldimą turtą nebuvimo negalėjo per įstatymo nustatytą terminą tinkamai išreikšti valią dėl sūnaus palikimo priėmimo. Pareiškėjai, 2023 m. sausio 25 d. gavę informaciją iš Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro apie užvestą pareiškėjų sūnaus paveldėjimo bylą, nedelsiant 2023 m. vasario 1 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino sūnaus palikimui priimti atnaujinimo. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad nėra kitų A. I. įpėdinių, kurie per įstatymo nustatytą terminą būtų išreiškę valią priimti palikimą. Iš suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad valstybei nėra išduotas palikimo perėjimo liudijimas. Todėl termino atnaujinimas nei vienam trečiajam asmeniui nesukeltų jokių neigiamų pasekmių ar padarinių, nebūtų sprendžiamas klausimas dėl jau paveldėto ar už realizuotą turtą gautų lėšų perdavimo. Esant tokioms aplinkybėms, termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praleistas terminas pareiškėjams atnaujinamas.

Pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nesusidarė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas

nutaria:

pareiškėjų A. I. ir N. I. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjams A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.