Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-733-613/2020 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovams A. S., A. S. įmonei dėl sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties bei vedybinės sutarties pripažinimo negaliojančiomis, kompensacijos bei neturtinės žalos už sveikatos sužalojimą priteisimo, trečiasis asmuo Šiaulių m. 3-iojo notarų biuro notarė Neringa Vitkienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo priimti ieškinį, kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui, pagrįstumo ir teisėtumo.

2. Ieškovė N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 14 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. 3777, ir 2014 m. gegužės 16 d. vedybinę sutartį, notarinio registro Nr. 3896, sudarytas Šiaulių m. 3-iajame notarų biure tarp ieškovės ir atsakovo A. S.; priteisti solidariai iš atsakovų A. S. bei A. S. įmonės 345 382,71 Eur piniginę kompensaciją ieškovės naudai; priteisti solidariai iš atsakovų A. S. bei A. S. įmonės 50 000 Eur neturtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės N. K. ieškinį atsakovams A. S., A. S. įmonei dėl sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties bei vedybinės sutarties pripažinimo negaliojančiomis, kompensacijos bei neturtinės žalos už sveikatos sužalojimą priteisimo, trečiasis asmuo Šiaulių m. 3-iojo notarų biuro notarė Neringa Vitkienė, kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateikė pakartotinį ieškinį, kuriuo reiškia tapačius reikalavimus kaip ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1273-253/2018: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 14 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį ir 2014 m. gegužės 16 d. vedybinę sutartį; 2) taikant restituciją, priteisti solidariai iš atsakovų 345 382,71 Eur kompensaciją; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5. Tiek Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1273-253/2018, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1715-464/2018 jau yra konstatuota, kad ieškovė reikalavimu dėl pripažinimo negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 14 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį ir 2014 m. gegužės 16 d. vedybinę sutartį iš esmės siekia, kad būtų naujai išspręstas teismo sprendimu nustatytas sutuoktinių bendro turto padalinimas ir modifikuotas šio turto teisinis režimas, sugrąžinant bendrojon nuosavybėn tą turto (jos piniginės išraiškos) dalį, kuri sutuoktinių turto dalybų metu atiteko atsakovui, o šis turtas pakartotinai sutuoktiniams padalintinas, priteisiant jai 345 382,71 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovei pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad ji, siekdama apginti galimai pažeistas teises, gali pasinaudoti civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytu proceso atnaujinimo institutu ir kreiptis į santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjusį teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje (kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų, tokia teise ieškovė jau yra pasinaudojusi).

6. Be to, kaip jau išaiškinta minėtose teismų nutartyse, ieškovės reikalavimas dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagal CPK 27 straipsnio 1 dalį yra teismingas apylinkės teismui.

7. Remiantis išdėstytu, teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas pakartotinis ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui ir negali būti priimtas, todėl jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė N. K. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ieškovė proceso atnaujinimo institutu jau pasinaudojo, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių miesto rūmai, Šiaulių apygardos teismas atsisakė atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje. Vadinasi, ieškovė dar kartą pakartotinai kreiptis dėl proceso atnaujinimo nebeturi jokio pagrindo. Be to, pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu nebėra galimybės ir dėl to, kad suėjo CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas naikinamasis 5 metų terminas, kuris pasibaigė 2019 m. spalio 24 d. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą dėl galimybės kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje tiek dėl to, kad šia galimybe jau buvo pasinaudota, tiek dėl naikinamojo termino tokiam prašymui paduoti suėjimo.

8.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 išaiškinta, kad jeigu nėra galimybės atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, siekiant, kad neliktų neapginta buvusio sutuoktinio teisė, kad nebūtų pažeista teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), nuosavybės neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje.

8.3. Neleidžiant ieškovei ginčyti jos pačios sudarytos notarinės turto pasidalinimo sutarties bei spręsti kitų turto dalybų klausimų, kurie nepateko į 2014 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo apimtį, nepagrįstai yra ribojama ieškovės teisė į teisminę gynybą, savo pažeistų teisių atkūrimą.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, be to, šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti.

12. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius atsisakoma priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą, vienas iš jų yra įvardijamas 2 punkte – teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, rėmėsi būtent tokiu pagrindu.

13. Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutoktinai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi, be kita ko, išspręsti ir bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

14. Nutraukus santuoką jau neturi likti nepadalyto sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, o sutuoktiniai (vienas jų) nebegali pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).

15. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tiek Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1273-253/2018, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1715-464/2018 jau yra konstatuota, kad ieškovė reikalavimu dėl pripažinimo negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 14 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį ir 2014 m. gegužės 16 d. vedybinę sutartį iš esmės siekia, jog būtų naujai išspręstas teismo sprendimu nustatytas sutuoktinių bendro turto padalinimas ir modifikuotas šio turto teisinis režimas, sugrąžinant bendrojon nuosavybėn tą turto (jos piniginės išraiškos) dalį, kuri sutuoktinių turto dalybų metu atiteko atsakovui, o šis turtas pakartotinai sutuoktiniams padalintinas, priteisiant jai 345 382,71 Eur piniginę kompensaciją. Taigi, apeliantė vėl kelia klausimą tiek dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, tiek dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų, kad visas turtas sutuoktiniams jau yra padalintas ir jų bendroji nuosavybė yra pasibaigusi.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 ). Pirmosios instancijos teismas pasiūlė apeliantei kreiptis į santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjusį teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad toks teismo siūlymas yra nepagrįstas, nes proceso atnaujinimo institutu ji jau pasinaudojo, tačiau jos prašymas buvo atmestas. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, kurioje išaiškinta, kad jeigu nėra galimybės atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, siekiant, kad neliktų neapginta buvusio sutuoktinio teisė, kad nebūtų pažeista teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), nuosavybės neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis), (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Su šiuo apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

17. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad tuo atveju, kai dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje, pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, tačiau tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Taigi, apeliantė teisę reikšti reikalavimus dėl santuokinio turto padalijimo atskiroje byloje galėjo tik tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių nepasinaudojo proceso atnaujinimo institutu santuokos nutraukimo byloje.

18. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių miesto rūmai 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eA2-3280-776/2019), Šiaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-452-856/2019) priėmė apeliantei nepalankų procesinį sprendimą ir atsisakė atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, vadinasi, apeliantė jau yra pasinaudojusi teise kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, todėl šiuo atveju nėra susiklosčiusi ta išskirtinė situacija, apie kurią kalbama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, atitinkamai, teikti ieškinį, kad būtų naujai išspręstas teismo sprendimu nustatytas sutuoktinių bendro turto padalinimas ir modifikuotas šio turto teisinis režimas, apeliantė neturi teisinio pagrindo.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai atsisakė jį priimti kaip tame teisme nenagrinėtiną ginčą. Apeliantės atskirojo skundo argumentai pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį nesudaro.

20. Pažymėtina, kad apeliantė nekvestionuoja teismo nutarties dalies, kuria konstatuota, kad reikalavimas dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagal CPK 27 straipsnio 1 dalį yra teismingas apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka ir plačiau dėl to nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.