- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2-1715-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00312-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1273-253/2018 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovams A. S. ir A. S. įmonei dėl sutuoktinių turto pasidalijimo ir vedybinės sutarties pripažinimo negaliojančiomis, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2014-05-14 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. 3777, ir 2017-05-14 vedybinę sutartį, notarinio registro Nr. 3896, sudarytas Šiaulių m. 3-iajame notarų biure tarp ieškovės ir atsakovo A. S.; 2) priteisti solidariai iš atsakovų 345 382,71 Eur piniginę kompensaciją; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad 1985-11-23 susituokė su atsakovu A. S., 2014-05-14 pasirašė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, o 2014-05-16 vedybinę sutartį. Šalys 2014-06-27 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-24 sprendimu santuoka nutraukta, turtas padalintas taip, kaip buvo nurodytas šalių sudarytose sutartyse.
3. Pasak ieškovės, dalis jų bendro turto nebuvo įtraukta nei į sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, nei į teismo 2014-09-24 sprendimą, bet atiteko atsakovui A. S. per A. S. įmonę, kurios vardu buvo įgytas šis turtas. Todėl dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei atiteko turto už 108 548,54 Eur, o atsakovui už ne mažiau kaip 799 313,95 Eur, t. y. 8 kartus daugiau nei ieškovei ir tuo buvo nukrypta nuo santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.2. punkte numatyto turto pasidalijimo lygiomis dalimis principo.
4. Ieškovė prašo minėtas sutartis pripažinti negaliojančiomis kaip sudarytas dėl suklydimo ir apgaulės bei dėl smurto ir realaus grasinimo (CK 1.90 str., 1.91 str.). Teigia, kad nuo jos buvo nuslėpta UAB ,,S. ir ko“ tikroji turtinė padėtis, jai suklydus, po turto padalijimo jai atiteko nuostolingai veikianti ir didelių skolų turinti bendrovė. Santuokos metu ji nuolat patyrė tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, todėl, įbauginta atsakovo A. S. ir jo verčiama, palaužus jos valią ir pasinaudojant sutrikusia psichine būsena, ieškovė ginčo sutartis pasirašė. Tačiau jau 2014-06-16 kreipėsi į advokatę dėl santuokinio turto padalijimo ir vedybinės sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, bet, palūžusi ir susirgusi depresija, kelerius metus jokių aktyvesnių veiksmų atkurti savo pažeistas teises nesiėmė. Dabar, kai sveikata pagerėjo ir atsirado jėgų, ieškovė nusprendė pareikšti ieškinį A. S. tiek dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo sutrikdžius ieškovės psichinę sveikatą.
5. Pripažinus 2004-05-14 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį bei 2014-05-16 vedybinę sutartį negaliojančiomis ieškinyje įvardijamais teisiniais pagrindais, pagal CK 1.80 str. 2 d. turėtų būti taikoma restitucija natūra ir bendrojon sutuoktinių nuosavybėn turėtų būti grąžinamas pagal sandorį įgytas turtas, o sutuoktinių turto padalijimo klausimas sprendžiamas iš naujo ir turtas dalinamas lygiomis dalimis (CK 3.117 str. 1 d.). Tačiau šiuo atveju taikyti restituciją natūra nėra galimybės, nes ieškovė yra perleidusi / pardavusi jai atitekusią ½ dalį UAB ,,S. ir ko“ akcijų, automobilį Toyota Prius ir sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Geriausiai ieškovės interesus, pripažinus ginčo sutartis negaliojančiomis, atitiktų atsakovui paliekant jo individualią įmonę su joje esančiu (2014-05-14 buvusiu) turtu, o ieškovei priteisiant 345 382,71 Eur piniginę kompensaciją solidariai iš jo paties ir jo individualios įmonės.
6. Taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų 50 000 Eur neturtinę žalą, kuria sudaro patirti išgyvenimai dėl jos atžvilgiu daugelį metų naudoto psichologinio bei fizinio smurto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2018-09-20 nutartimi ieškovės N. K. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 27 str. 1 p., 137 str. 2 d. 2 p.).
8. Teismas, įvertinęs tai, kad vienu iš reikalavimų ieškovė prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-05-14 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuri iš esmės buvo patvirtinta įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, sprendė, kad ieškiniu siekiama pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir iš naujo perdalinti santuokos metu įgytą turtą. Todėl, teismo vertinimu, toks reikalavimas turėtų būti sprendžiamas ne atskiroje civilinėje byloje, o byloje, kurią nagrinėjo Šiaulių miesto apylinkės teismas ir kurioje buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, atitinkamai suformulavus reikalavimus.
9. Įvertinęs tai, kad dar vienas reikalavimas yra susijęs su neturtinės žalos atlyginimu, teismas nurodė, kad šis ieškovės reikalavimas, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 dalimi, yra teismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė N. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-20 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nurodė, kad 2014-05-14 notarinė sutartis iš esmės buvo patvirtinta teismo sprendimu, tačiau tokiu atveju susidaro situacija, kad teismas tvirtino ne vieną, o dvi sutartis – 2014-05-14 notarinę sutartį bei 2014-06-27 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Tačiau taip nebuvo ir notarinė sutartis nebuvo tvirtinama teismo sprendimu, nes teismas to nenurodė, be to, įstatymai to nereikalauja, atvirkščiai – neleidžia teismams spręsti turto dalybų klausimų, išspręstų sutuoktinių tarpusavio sutartimi.
10.2. Informacinio pobūdžio sąlygos perrašymas teismo sprendime negali būti laikomas notarinės sutarties tvirtinimu, kaip nustatė teismas. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad ginčijama notarinė sutartis yra patvirtinta teismo sprendimu, kad visos notarinės sutarties sąlygos įgijo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią ir kad notarinę sutartį galima ginčyti tik santuokos nutraukimo byloje, o ne atskiru ieškiniu bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Ieškiniu teismo patvirtintos sutarties sąlygos nėra ginčijamos, o ginčijama notarinė sutartis, kurios teismas netvirtino.
10.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškiniu siekiama pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir iš naujo perdalinti santuokos metu įgytą turtą. Šioje byloje ginčas dėl 2014-06-27 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų ir šia sutartimi padalinto turto nėra keliamas. CK 3.53 straipsnio 3 dalis taikytina tiems atvejams, kai tam tikros aplinkybės kaip liga, nedarbingumas ir pan. atsiranda po santuokos nutraukimo, jos neegzistavo santuokos nutraukimo metu ir dėl to nebuvo neteisingai padalintas turtas. Šiuo atveju yra visai kita situacija, sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą sudaro aplinkybės, atsiradusios prieš ginčijamų sandorių sudarymą ir buvusios jų sudarymo metu bei dar prieš teismo sprendimo priėmimą.
10.4. Ieškinio esmė nėra ta, kad priteisti ieškovei kompensaciją iš atsakovo dėl pablogėjusios jos sveikatos bei nedarbingumo, o ta, kad santuokos metu įgytas turtas buvo neteisingai padalintas notarine sutartimi dėl suklydimo, apgaulės, smurto ir grasinimo.
10.5. Ieškiniu prašoma ne tik pripažinti negaliojančiomis dvi sutartis ir priteisti neturtinę žalą, bet yra pareikštas 345 382,71 Eur turtinis reikalavimas, kuris yra nagrinėtinas teisme. Tai yra savarankiškas turtinis reikalavimas, kuris gali būti nagrinėjamas tiek kartu, tiek izoliuotai su 2014-05-14 notarine turto pasidalinimo sutartimi. Jeigu sudaryta sutartimi yra pažeidžiamos sutarties šalies teisės, tai šaliai neturi būti užkertamas kelias reikšti reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo ar kompensacijų priteisimo nepaisant to ar sutartis, iš kurios kildinamas toks reikalavimas, paliekama galioti ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, be to, šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti. Asmuo, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą jis laikosi nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, galiojančių visiems be išimties teismui teikiantiems ieškinius, pareiškimus bei skundus asmenims (CPK 2 str., 5 str. 1 d., 42 str. 5 d., 111 str., 114 str., 135 str., 306 str.). Taigi kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas civilinio proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus.
12. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.). CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius atsisakoma priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą, vienas iš jų yra įvardijamas 2 punkte – teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtent tokį pagrindą atsisakyti priimti ieškinį ir identifikavo, atsisakęs iškelti civilinę bylą Klaipėdos apygardos teisme pagal apeliantės N. K. ieškinį.
13. Apeliantė pareikštu ieškiniu reiškė tokius reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-05-14 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį ir 2014-05-16 vedybinę sutartį; 2) taikant restituciją, priteisti solidariai iš atsakovų 345 382,71 Eur kompensaciją; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
14. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-28 nutartimi jau buvo atsisakęs priimti šį apeliantės ieškinį kaip šiam teismui neteismingą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-09-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1176-516/2018, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs pareikštą reikalavimą ir ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, bei grąžindamas spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo, pažymėjo ir būtinybę įvertinti, ar reikalavimas dėl 2014-05-14 sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, kuri buvo patvirtinta įsitesėjusius Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, priimtu santuokos nutraukimo byloje, pripažinimo negaliojančia gali reiškiamas ir sprendžiamas naujoje atskiroje civilinėje byloje
15. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, priėjo prie išvados, kad apeliantė, pareikšdama reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo 2014-05-14 sutarties pripažinimo negaliojančia, faktiškai siekia pakeisti sutuoktinių pasiekto susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir iš naujo pasidalinti santuokos metu įgytą turtą, o toks reikalavimas spręstinas būtent ištuokos bylą nagrinėjusiame teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai teismo išvadai.
16. Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutoktinai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Pagal CPK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi, be kita ko, išspręsti ir bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką priimtas teismo sprendimas, be kita ko, padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia fakto konstatavimą, jog daugiau bendro, dalytino turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-520/2010). Apie įstatymu nustatytą pareigą būtent santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus su santuokos nutraukimo susijusius klausimus nuosekliai pasisakoma kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011; 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2018-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantė su atsakovu dalį savo turto pasidalijo 2014-05-14 notaro patvirtinta turto pasidalijimo sutartimi, o kitą dalį – 2014-06-27 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią pateikė teismui patvirtinti kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutuoktinių pareiškimu. Pastarosios 2014-06-27 sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad daugiau jokio turto, kuris priklausytų sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, nesama. Iš prie nagrinėjamoje byloje pridėto ieškinio priedų, apeliantės ir atsakovo A. S. santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-6354-291/2014 priimto Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-24 sprendimo (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO; CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad teismas, įgyvendindamas minėtą reikalavimą dėl sutuoktinių bendro turto padalinimo, patvirtino kartu su prašymu pateiktą sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su atitinkama jos sąlyga, kad kito sutuoktiniams dalintino turto nėra.
19. Ir nors apeliantė teisi tuo aspektu, kad teismas neanalizavo ir iš naujo neskirstė to turto, kurį šalys buvo pasidalinusios 2014-05-14 notaro patvirtina sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, apsiribodamas sutuoktinių pateikta garantija, kad visas turtas jau yra pasidalintas sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tai nepaneigia šio teismo sprendimo res judicata galios, kartu reiškiančios, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 str. 4 p.). Nutraukus santuoką jau neturi likti nepadalyto sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, o sutuoktiniai (vienas jų) nebegali pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
20. Iš ieškinio turinio, kurio nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme siekia apeliantė, akivaizdu, kad apeliantė turi tikslą iš naujo ir kitaip pasidalinti santuokoje įgytą turtą (prašo jai priteisti kompensaciją už sutuoktiniui atitekusį vertingesnį turtą – individualią įmonę), prieš tai nusiginčijusi jos ieškinyje įvardijamais teisiniais pagrindais notaro patvirtintą buvusį šalių susitarimą dėl šio turto pasidalijimo. Vadinasi, kartu keliamas klausimas tiek dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų (kad visas turtas jau yra pasidalintas šia sutartimi ir 2014-05-14 turto pasidalijimo sutartimi), tiek dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų, kad visas turtas sutuoktiniams jau yra padalintas ir jų bendroji nuosavybė yra pasibaigusi.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011; 2018-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 ). Kasacinio teismo taip pat tiesiogiai jau buvo pasisakyta ir dėl to, kad iki santuokos nutraukimo sudarytos turto pasidalijimo sutarties pripažinimas negaliojančia gali lemti sutuoktinių turto apimties ir bendros jo vertės pasikeitimą, turėti įtakos sudarant turto balansą (CK 3.118 str.) ir dalijant sutuoktiniams konkretų turtą natūra, todėl ir tokio pobūdžio reikalavimas turi būti (turėjo būti) nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje, visus su turto padalijimu susijusius klausimus sprendžiant kompleksiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Šios taisyklės išimtis galėtų būti taikoma tik išskirtiniais atvejais.
22. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė iš esmės siekia, kad būtų naujai išspręstas teismo sprendimu nustatytas sutuoktinių bendro turto padalinimas ir modifikuotas šio turto teisinis režimas, sugrąžinant bendrojon nuosavybėn tą turto (jos piniginės išraiškos) dalį, kuri sutuoktinių turto dalybų metu atiteko atsakovui, o šis turtas pakartotinai sutuoktiniams padalintinas, priteisiant jai 345 382,71 Eur piniginę kompensaciją. Nurodo, kad kompensacija lygi turto daliai, kuris nuo jos buvo nuslėptas ir turėjo jai atitekti.
23. Todėl apeliantė, siekdama apginti galimai pažeistas teises, gali pasinaudoti CPK numatytu proceso atnaujinimo institutu ir kreiptis į santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjusį teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą iš esmės išsprendė teisingai ir pagrįstai atsisakė jį priimti kaip tame teisme nenagrinėtiną ginčą. Apeliantės atskirojo skundo argumentai pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį nesudaro.
24. Pažymėtina, kad apeliantė nekvestionuoja teismo nutarties dalies, kuria konstatuota, kad reikalavimas dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagal CPK 27 straipsnio 1 dalį yra teismingas apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka ir plačiau dėl to nepasisako, juolab kad CK 3.59 straipsnyje toks klausimas (neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas iš sutuoktinio) nėra priskiriamas prie klausimų, kurie privalo būti išnagrinėti kartu su santuokos nutraukimu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.