Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1273-253/2018 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovams A. S. ir individualiai A. S. įmonei (trečiasis asmuo – Šiaulių m. 3-iojo notarų biuro notarė N. V.) dėl sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties bei vedybinės sutarties pripažinimo negaliojančiomis, kompensacijos bei neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo priimti ieškinį, kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui, pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė N. K. kreipėsi į teismą, prašydama:pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2014-05-14 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2017-05-16 vedybinę sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas Šiaulių m. 3-iajame notarų biure tarp ieškovės ir atsakovo A. S.;priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų A. S. bei individualios A. S. įmonės 345 382,71 Eur piniginę kompensaciją;priteisti solidariai iš atsakovų A. S. bei individualios A. S. įmonės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės N. K. ieškinį, kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui.Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą, ją sieja su sandorio negaliojimo pasekmėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnio 3 dalyje. Todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, reiškiamas ieškinys yra ne dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą ar atimant gyvybę, kaip kad teigia ieškovė, o su CK numatyta galimybe, pripažinus sandorį negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jam padarytą neturtinę žalą, taigi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teritorinio teismingumo taisyklės, pagal kurias ieškinys gali būti pareiškiamas pagal ieškovo, kuriam tiesiogiai padaryta žala, sužalojant sveikatą, gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Teismas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju taikytinos bendrosios bylų teritorinio teismingumo taisyklės, pagal kurias ieškinys gali būti reiškiamas pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar pagal juridinio asmens buveinę, todėl ieškovės ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė N. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Teismas netinkamai kvalifikavo pareikštą reikalavimą. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pareikštas dviem savarankiškais pagrindais, t. y. tiek pagal CK 1.91 straipsnio 3 dalį, tiek pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį. Taip sutapo, kad atsakovui naudojant fizinį bei psichologinį smurtą, buvo sudarytas ginčijamas sandoris bei tuo pačiu buvo sužalota ieškovės sveikata. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą ieškovei atsirado dviem savarankiškais pagrindais. Ieškovė šiais abiem teisės į neturtinės žalos atlyginimą pagrindais ir pasinaudojo vienu metu, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškovė neturtinės žalos atlyginimą kildina tik kaip iš CK 1.91 straipsnyje nustatyto sandorio negaliojimo pagrindo kylančią pasekmę.Ieškovė iš pradžių ketino dėl sveikatos sužalojimo prieš atsakovą kelti atskirą, savarankišką civilinę bylą, tačiau, siekdama proceso ekonomiškumo, taupydama teismo ir šalių laiką bei lėšas, apsisprendė reikšti visus reikalavimus vienoje civilinėje byloje. Tačiau įvertinant, kad jos ieškinys buvo nepriimtas, susidaro situacija, jog šis jos proceso ekonomijos siekis pablogino jos pačios procesinę padėtį. Ieškovė siekė ir siekia kelti sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nepriklausomai nuo to ar ji apskritai būtų ginčijusi turto pasidalijimo sutartį ar ne. Todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė neturtinės žalos atlyginimo reikalauja tik kaip sandorio negaliojimo vienos iš pasekmių. Ieškinio dalyje „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“ ieškovė akcentuoja būtent sveikatos sužalojimą, sukeltas pasekmes, susargdinimą psichine liga dėl atsakovo nuolat naudoto smurto ir nenurodo, kad šis reikalavimas susijęs tik su sandorio pripažinimu negaliojančiu. Be to, atsižvelgusi į teismų praktiką, ieškovė nebūtų reiškusi 50 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo vien tik kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės. Pagrindinę šio reikalavimo dalį sudaro būtent reikalavimas atlyginti sveikatai padarytą neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė ieškinyje, be kita ko, prašydama priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą, ją sieja su sandorio negaliojimo padariniais, nustatytais CK 1.91 straipsnio 3 dalyje, todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, reiškiamas reikalavimas yra ne dėl žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą ir atimant gyvybę, kuriam CPK 30 straipsnio 5 dalies pagrindu būtų taikoma speciali teritorinio teismingumo taisyklė, bet taikytina bendroji bylų teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys gali būti reiškiamas pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar pagal juridinio asmens buveinę.Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad ieškinyje išdėstytas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareikštas dviem savarankiškais pagrindais, t. y. tiek pagal CK 1.91 straipsnio 3 dalį, tiek pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, todėl teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, inter alia pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, pobūdį ir dalyką, sutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs tik su CK 1.91 straipsnio 3 dalyje numatyta nukentėjusios šalies galimybe, pripažinus sandorį negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jai padarytą neturtinę žalą, netinkamai interpretavo N. K. ieškinyje išdėstytus argumentus ir todėl netinkamai kvalifikavo ieškovės pareikštą reikalavimą.Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, ieškinio dalyje „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“ ieškovė visų pirma akcentuoja būtent jos sveikatos sužalojimą, t. y. dėl buvusio sutuoktinio (ne tik prieš ginčo sandorius, tačiau visos santuokos metu ir po santuokos nutraukimo) taikomo fizinio ir psichologinio smurto N. K. fizinei ir psichinei sveikatai bei atitinkamai gyvenimui sukeltas neigiamas pasekmes, dėl kurių atsiradusią neturtinę žalą, ieškovės įvertintą 50 000 Eur suma, jos nuomone, privalo atlyginti A. S.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio pobūdis ir turinys, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesuteikia galimybės daryti išvados, kad reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo išimtinai susijęs su ginčijamų sandorių negaliojimo pasekmėmis, todėl nesutiktina, jog šiuo atveju negali būti taikoma CPK 30 straipsnio 5 dalis, pagal kurią ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir N. K. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Perduodamas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovės pirmuoju reikalavimu ginčijama 2014-05-14 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis iš esmės buvo patvirtinta įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo, kaip viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, tikslinga įvertinti ir tą aplinkybę, ar reikalavimas dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia apskritai gali būti reiškiamas ir sprendžiamas naujoje atskiroje civilinėje byloje teisme, t. y. ar toks reikalavimas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tik įvertinus šią aplinkybę, gali būti sprendžiama, ar byloje pareikšti reikalavimai teismingi apygardos teismui.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra diferencijuotas, t. y. nėra išskirta, kurią neturtinės žalos dalį ieškovė sieja su sandorių negaliojimo pasekmėmis, o kurią – su atsakovo A. S. veiksmais padaryta žala jos sveikatai. Ieškovė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą suformulavo kaip bendrą, be to, jį pareiškė ne tik atsakovui A. S., bet solidariai ir atsakovei individualiai A. S. įmonei, nors ieškinyje niekaip nepagrindžiama, kokiu pagrindu kildinama įmonės atsakomybė už sveikatos sužalojimu padarytą žalą, todėl šioje dalyje spręstinas reikalavimo tikslinimo, t. y. ieškinio trūkumų šalinimo, klausimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti N. K. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.