Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL bauda;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį - 60 parų arešto bausme,

bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

T. Z. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad praeityje jis yra 2 kartus teistas dėl transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam. Paskutinį kartą teistas buvo 2021 m. rugsėjo 16 d. jis žino, kad be bausmės, jam buvo uždrausta 5 metus vairuoti transporto priemones. Jis buvo įtrauktas į probacijos tarnybos įskaitą, lankėsi ten, buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos bausmės rūšimi, taip pat kitais teismo skirtais įpareigojimais, tame tarpe ir su tuo, kad negali vairuoti transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, suvokė jam skirtus įpareigojimus, apie juos žinojo, taip pat žinojo ir atsakomybę už įpareigojimų nevykdymą. Jis, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, vis tiek vairavo. Po to, kai buvo uždrausta vairuoti, jis vairavo, kiek atsimena, mažiausiai 3 kartus, bent jau 3 kartus buvo sulaikytas pareigūnų. Galimai yra vairavęs ir dar kelis kartus, tačiau neatsimena nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis. Jis turi vaiką, kuris lankė darželį, buvo atvejų, kai tekdavo vaiką skubiai pasiimti iš darželio, nes sugyventinė negalėjo, todėl važiavo su automobiliu, nors suprato, kad negali vairuoti. Taip buvo ir paskutinį kartą – 2023 m. gegužės 5 d. Tą dieną jam skubiai reikėjo paimti vaiką, sugyventinė jį informavo, kad negali paimti vaiko dėl darbo, todėl jis sėdo už jo motinai R. T. Z. priklausančio automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į darželį, esantį (duomenys neskelbtini), ten paėmė vaiką bei su vaiku grįžinėjo į savo namus. Grįžtant, nuo aplinkkelio įsukus į Gariūnų g., jį sustabdė pareigūnai. Mašinoje buvo su sūnumi, kitų asmenų nebuvo, jis vairavo. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Po to įvykio daugiau už vairo sėdęs nebuvo, tai buvo paskutinis kartas. Taip pat yra vairavęs automobilį ir anksčiau, tai buvo 2022 m. liepos 25 d. Žarijų g., tada jo buvo kaimynas paprašęs jo automobilį nutempti į autoservisą, jis sutiko, nors žinojo, kad negali vairuoti, tai buvo netoli namų. Tiesiog sutiko pagelbėti kaimynui. Taip pat vairavo 2023 m. balandžio 4 d., važiavo automobiliu, kadangi reikėjo pasiimti statybines medžiagas, o be automobilio to padaryti negalėtų. Dėl pastarųjų 2 atvejų jam buvo surašyti protokolai bei paskirtos baudos. Supranta, kad negalėjo vairuoti transporto priemonių, supranta, kad pažeidė jam skirtą teismo įpareigojimą, dėl to labai gailisi. Jis sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo metu jis dirba, išlaiko mažametį vaiką, moka paskolą už namą, todėl prašo neskirti jam arešto bausmės, o skirti baudą, kad galėtų toliau dirbti, išlaikyti vaiką bei mokėti paskolą. Taip pat prižiūri kaime gyvenančią mamą, pas kurią dažnai važiuoja padėti buities darbus nudirbti, paskyrus arešto bausmę negalėtų padėti ir motinai. Dėl savo veiksmų tikrai gailisi.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pats T. Z. tyrimo metu aiškino, jog praeityje buvo 2 kartus teistas dėl transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam. Paskutinį kartą teistas buvo 2021 m. rugsėjo 16 d. Be bausmės jam buvo uždrausta 5 metus vairuoti transporto priemones. Jis buvo įtrauktas į probacijos tarnybos įskaitą, lankėsi ten, buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos bausmės rūšimi, taip pat kitais teismo skirtais įpareigojimais, tame tarpe ir su tuo, kad negali vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, T. Z. suvokė jam skirtus įpareigojimus, taip pat žinojo ir dėl atsakomybę už įpareigojimų nevykdymą. Jis iš tiesų žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, vairavo. Po to, kai buvo uždrausta vairuoti, jis vairavo, kiek atsimena, mažiausiai 3 kartus, bent jau 3 kartus buvo sulaikytas pareigūnų. Galimai yra vairavęs ir dar kelis kartus, tačiau neatsimena nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis. Jis turi vaiką, kuris lankė darželį, buvo atvejų, kai tekdavo vaiką skubiai pasiimti iš darželio, nes sugyventinė negalėjo, todėl važiavo su automobiliu, nors suprato, kad negali vairuoti.

Iš 2023 m. gegužės 5 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-22057-2023 matyti, kad T. Z., Gariūnų g., Vilniuje, apie 16.25 val., vairavo automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai vairuojančiam teisė vairuoti yra atimta.

Iš 2023 m. liepos 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimo matyti, kad administracinio nusižengimo bylos teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, buvo nutraukta.

Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad nuo 2021 m. spalio 25 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį (baudžiamosios bylos Nr. 1-1223-927/2021), kuriuo T. Z., nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, už ką jam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 5 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, skaičiuojant terminą nuo 2021 m. liepos 12 d. Bylos duomenimis T. Z. vengia atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, tai yra 2022 m. liepos 25 d., 13.55 val., Žarijų g., Vilniuje, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, todėl 2022 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tačiau vėliau nutrauktas. T. Z. ir toliau vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2023 m. gegužės 5 d., 16.25 val., Gariūnų g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, 2023 m. balandžio 4 d., 20.50 val., Ozo g. 25, Vilniuje, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta. 2023 m. liepos 5 d. telefonu susisiekti nepavyko, nes „adresatas nepasiekiamas“, elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta, kad už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, privalo pateikti pasiaiškinimą iki 2023 m. liepos 14 d., tačiau pasiaiškinimo nepateikė. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius 2023 m. liepos 21 d. Nr. 8S-6346 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio matyti, kad T. Z. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatytą BK 68 straipsnyje – 5 metams draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 12 d.

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pateikto 2021 m. lapkričio 9 d. individualaus probuojamojo priežiūros plano matyti, kad T. Z. pasirašytinai buvo supažindintas su draudimu naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 5 metus, t. y. iki 2026 m. liepos 11 d.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas.

Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021).Taigi, vengimas BK 243 straipsnio prasme pagal formuojamą teismų praktiką turi pasižymėti tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemiškumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Ikiteisminio tyrimo metu pats T. Z. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir išsamiai paaiškino baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis, kuriuo T. Z. ir buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones), tarnybinis pranešimas, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo, individualus probuojamojo priežiūros planas, iš kurio matyti, kad T. Z. pasirašytinai buvo supažindintas su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 5 metus.

Anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis T. Z. tyčia, t. y. sąmoningai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl kaltinamojo T. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma, įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, T. Z. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja.

T. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo.

T. Z. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). praeityje teistas du kartus, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus padarė naują nusikalstamą veiką. Per pastarųjų penkerių metų laikotarpį vienuolika kartų baustas administracine tvarka, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs. T. Z. yra nevedęs, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus T. Z. prokuroro prašomą arešto bausmę, kiek mažesnę dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam T. Z. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintina, kaip nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendė:

T. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir skirti 33 (trisdešimt trijų) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinus vienu trečdaliu T. Z. skirti galutinę bausmę 22 (dvidešimt dviejų) parų areštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.