Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams A. B. ir G. P. J. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškovo ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, jog pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog šalis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą privalo daryti remdamasis įrodymų visuma, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje bankroto byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.) (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 12, 13, 178 straipsniai).

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti sumokėtą avansą.

Ieškovas prašo teismo priteisti solidariai arba, nenustačius solidarios atsakomybės, lygiomis dalimis iš atsakovų 10750,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. su atsakovais sudarytą preliminariąją žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį atsakovams pervedė 11000 Eur sumą, atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui du jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tačiau pagrindinė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta, kadangi notarų biure paaiškėjo, jog yra apribota atsakovų disponavimo žemės sklypais teisė, 250 Eur ieškovo sumokėtos sumos atsakovų yra jam grąžinta, likusi atsakovų negrąžinta avanso suma sudaro 10750 Eur.

Atsakovas A. B. bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad už žemės sklypus pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį gautų 10750 Eur ieškovui nėra grąžinęs, nurodė, kad visas šias pinigines lėšas panaudojo savo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams, todėl jas grąžinti ieškovui turėtų jis. Atsakovė G. P. J. taip pat teigė, kad iš ieškovo piniginių lėšų pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį negavo, šie pinigai buvo ieškovo sumokėti atsakovui asmeniškai ir pinigus atsakovas išleido vien tik savo asmeninėms reikmėms, todėl ji neturi atsakyti už ieškiniu reikalaujamą skolą ieškovui.

Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu, pažymėtina, jog iš byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 16 d. tarp A. B., G. B. (dabar G. P. J.) ir M. K. sudarytos Preliminariosios sklypo pirkimo pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) matyti, kad atsakovai Sutartyje nurodyti kaip bendri žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavėjai. Sutartyje numatyta, jog sklypų kaina 18000 Eur, avansas 5000 Eur, likusi dalis sumokama išsimokėtinai po pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo, per 36 mėnesius. Sutarties 6.1 punkte numatyta, jog avansas – grynieji pinigai, sumokėti 2018 m. rugpjūčio 16 d., šio fakto dėl avanso sumokėjimo atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo. Sutartis patvirtinta A. B., G. P. B. ir M. K. parašais. Valstybės Įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad Sutartis buvo išviešinta – 2018 m. rugpjūčio 22 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas M. K. į atsakovo A. B. atsiskaitomąją sąskaitą 2018 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo pavedimu pervedė 5000 Eur, 2018 m. gruodžio 22 d. mokėjimo pavedimu pervedė 2000 Eur, 2019 m. vasario 21 d. pervedė 2000 Eur bei sumokėjo grynaisiais atsakovui A. B. 2000 Eur pagal pasirašytą pakvitavimą. Iš Šiaulių banko išrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d. R. B. sumokėjo ieškovui M. K. 250 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad dalis grąžinamų pinigų už neįvykusį sandorį perkant sklypą.

Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 19 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimu Nr. 2YT-514-304/2019 buvo nutraukta atsakovo A. B. ir atsakovės G. P. B. 2015 m. rugpjūčio 6 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutarimu, padalintas santuokoje įgytas turtas ir išspręsti kiti, su santuokos nutraukimu susiję, klausimai. Minėtu teismo sprendimu buvo įtvirtinta, kad: 1) 115/5118 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 584,21 Eur lieka A. B. asmenine nuosavybe; 2) 115/5118 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 584,21 Eur lieka G. P. B. asmenine nuosavybe; 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 17300,00 Eur lieka A. B. asmenine nuosavybe. Sprendime taip pat numatyta, kad „Dėl santuokinio turto dalybų skirtumo G. P. B. išmokama 7150 Eur dydžio kompensacija“.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams santykiams, sprendžiant iš jų kylančius ginčus, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad Sutartis ar atskiros jos nuostatos prieštarautų imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar bendriesiems teisės principams, todėl sprendžiant kilusį ginčą remiamasi jos nuostatomis.

CK 6.165 straipsnyje yra nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas toks šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip organizacinė sutartis, kuria šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; kt.).

Vertinant 2018 m. rugpjūčio 16 d. šalių sudarytą Sutartį, konstatuotina, kad joje įtvirtintos sąlygos atitinka CK 6.165 straipsnio nuostatas, todėl teismas šią sutartį kvalifikuoja kaip preliminariąją sutartį dėl įsipareigojimo ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto – žemės sklypų – pirkimo–pardavimo sutartį.

Pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių nėra atliekami, nes tai, kaip minėta, – organizacinė (parengiamoji) sutartis dėl sutarties sudarymo ateityje, pagal kurią mokėjimo pareiga neatsiranda. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Nors pagal preliminarųjį susitarimą nesukuriama piniginės prievolės, t. y. prievolės, kurioje pinigai atlieka mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, tačiau pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybė egzistuoja. Pinigų perdavimas pagal preliminariąją sutartį gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas funkcijas, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Šios bylos kontekste būtina pažymėti, kad nors preliminarioji sutartis savo tikslais bei pobūdžiu ir priskirtina prie ikisutartinių šalių santykių, tačiau tai nepaneigia teisinių galimybių joje įtvirtinti ir kitokių susitarimų, peržengiančių įprastas ikisutartinių santykių ribas, pvz.: susitarimą dėl avansinio mokėjimo už numatomą pagrindine sutartimi įsigyti nekilnojamąjį daiktą, kaip yra šiuo atveju. Šalys bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad ieškovas pagal Sutartį sumokėjo 11000 Eur, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymai, pakvitavimas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu skola ieškovui pagal Sutartį sudaro 10750 Eur. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad tarp šalių sudarytoje Sutartyje numatyta pagrindinė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, kadangi iki pagrindinės sutarties sudarymo paaiškėjo, kad yra apribota atsakovų disponavimo žemės sklypais teisė. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutartyje (3 punktas) buvo numatyta, kad mokamas 5000 Eur avansas, o likusi žemės sklypų pardavimo kaina mokama išsimokėtinai po pirkimo pardavimo patvirtinimo per 36 mėn. Pagrindinė žemės sklypų pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ieškovas pagal Sutartį sumokėjo 11000 Eur. Taigi šiuo atveju nustatyta, kad ieškovas, pasirašęs su atsakovais preliminariąją sutartį ir tikėdamasis ateityje sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjo didžiąją dalį preliminariąja sutartimi sutartos žemės sklypų įsigijimo kainos. Atsakovai šios bylos nagrinėjimo metu taip pat neneigė, kad ieškovas atliko mokėjimus, būsimų mokėjimų, vykdant pagrindinę sutartį, sąskaita, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, bei vykdytų mokėjimų paskirtį, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo parduoti nekilnojamuosius daiktus įsipareigojusiems asmenims (atsakovams) sumokėta suma pripažįstama avansu (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Nepaisant šalių susitarimo ir jo vykdymo, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis per CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, t. y. per metus laiko nuo preliminariosios sutarties sudarymo, nebuvo sudaryta, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl atsakovams sumokėtų lėšų grąžinimo.

Vadovaujantis Sutarties 1.1 punktu, jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir / ar per šios sutarties 3. punkte nustatytą terminą dėl pardavėjo kaltės, ši sutartis yra laikoma nutrūkusi ir pardavėjai privalo grąžinti avansą bei sumokėto avanso dydžio baudą.

Remiantis kasacinio teismo praktika, avansas vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Taigi preliminariosios sutarties pagrindu avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti, jei nėra sudaroma pagrindinė sutartis.

Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų nepagrįstai atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį ar kad kokie nors jo veiksmai būtų sutrukdę sutartį sudaryti sutartu terminu, todėl teismas, įvertinęs ir tai, kad atsakovai jų civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių neįrodinėjo (CK 6.253 straipsnio 1 dalis), sprendžia, jog ieškovo atsakovams avansu sumokėta suma turi būti jam grąžinta remiantis CK 6.237 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, jog, kaip jau konstatuota aukščiau, pagrindinė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis liko nesudaryta dėl atsakovų kaltės. Byloje esantys Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad ginčo turtui (žemės sklypams) taikomi disponavimo apribojimai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai privalo ieškovui grąžinti pagal Sutarties 3 punktą sumokėtą avansą, kurio dydis šiuo metu yra 10750 Eur, kaip atsakovų be teisinio pagrindo įgytą turtą.

Byloje kilo ginčas dėl prievolės grąžinti ieškovo sumokėtą avansą solidarumo – ieškovas vienu iš alternatyvių reikalavimų prašo 10750 Eur skolą pripažinti solidaria atsakovų prievole. Atsakovai su tuo nesutinka ir nurodo, kad visas šias pinigines lėšas iš ieškovo gavo asmeniškai tik atsakovas A. B., pinigai buvo pervesti į jo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą arba perduoti atsakovui asmeniškai grynaisiais, atsakovas šiuos pinigus panaudojo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas A. B. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad šiuos pinigus panaudojo asmeniniams poreikiams – maistui, įvairiems pirkiniams įsigyti, išleido kazino, kitoms reikmėms –, o atsakovė G. P. J. šių piniginių lėšų negavo, pinigai nebuvo panaudoti bendro sutuoktinių turto pagerinimui.

Pažymėtina, jog 2018 m. rugpjūčio 16 d. Sutartis su ieškovu sudaryta atsakovams esant santuokoje – jų santuoka nutraukta 2019 m. vasario 19 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimu Nr. 2YT-514-304/2019. Nors atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad Sutarties sudarymo metu jau negyveno kartu kaip sutuoktiniai, tačiau byloje tokių įrodymų nėra ir atsakovai jų nepateikė, atsakovės pateiktas 2021 m. vasario 19 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas to nepatvirtinta. Teismas vertina, kad atsakovai Sutartį su ieškovu sudarė būdami sutuoktiniais. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Tokia klasifikacija yra teisiškai reikšminga šeimos išoriniuose (kreditoriaus ir sutuoktinių) bei vidiniuose (sutuoktinių tarpusavio) teisiniuose santykiuose.

Vertinant prievolės ieškovui pobūdį, šiuo atveju pažymėtina, jog, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Solidariosios prievolės atsiradimo pagrindai, esant prievolės daugetui, nustatyti CK 6.6 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimą, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Jeigu sutartyje dalyvauja daugiau negu du subjektai, tai svarbu nustatyti kiekvieno jų valią, ketinimų pobūdį. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji norma), taikytina CK 3.109 straipsnio 2 dalis. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Pažymėtina, jog Sutartyje žemės sklypų pardavėjais nurodyti abu atsakovai A. B. ir G. P. J. (buv. B.), abu šią Sutartį ir ja prisiimamus įsipareigojimus patvirtino savo parašais, taigi Sutartį su atsakovu šiuo atveju sudarė ir įsipareigojimus ieškovui prisiėmė abu atsakovai. Pažymėtina ir tai, jog po atsakovų santuokos nutraukimo 2019 m. vasario 19 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi tiek atsakovui A. B., tiek atsakovei G. P. J. asmeninės nuosavybės teise atiteko po 115/5118 dalis vieno iš žemės sklypų, kuris buvo parduodamas Sutartimi. Kitas Sutartimi planuotas parduoti žemės sklypas liko A. B. asmenine nuosavybe, tačiau teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo numatyta, kad G. P. B. išmokama 7150 Eur dydžio kompensacija. Abu atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad visas pinigines lėšas pagal su ieškovu sudarytą Sutartį išimtinai savo asmeniniams poreikiams panaudojo tik atsakovas A. B., tačiau byloje tokių įrodymų nėra ir atsakovai jų teismui nepateikė. Aplinkybė, kad piniginės lėšos buvo ieškovo pervestos į atsakovo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą ir pagal pakvitavimą perduotos grynaisiais, nepatvirtina, kad pinigai panaudoti asmeniams atsakovo A. B. poreikiams, kadangi įprasta yra praktika, kad kreditorius pinigines lėšas perveda į vieno iš sutuoktinių bendraskolių atsiskaitomąją sąskaitą, nebent susitariama kitaip. Teismas sprendžia, kad ir atsakovų pateikta 2020 m. gegužės 11 d. skolinių įsipareigojimų sutartis, kuria atsakovai susitarė, kad visus įsipareigojimus pagal Sutartį ieškovui vykdys asmeniškai tik atsakovas A. B., negali pakeisti ir nepakeičia atsakovų prievolės ieškovui pobūdžio. Dėl piniginių įsipareigojimų vykdymo atsakovai galėjo ir gali tarpusavyje susitarti, tačiau ieškovas nebuvo ir nėra šios skolinių įsipareigojimų vykdymo sutarties šalis, nėra duomenų, kad apie šią sutartį ieškovas būtų informuotas, todėl ieškovo atžvilgiu minėta sutartis nesukuria teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, negali nukentėti kreditoriaus, šiuo atveju ieškovo, interesai dėl atsakovų tarpusavio piniginių santykių ir interesų. Teismas šių aplinkybių visumos pagrindu vertina, kad atsakovų prievolė pagal Sutartį ieškovui yra sutuoktinių bendra prievolė.

Minėta, kad sutuoktinių bendros prievolės gali būti dalinės arba solidariosios. Vertinant, kokio pobūdžio prievolę šiuo atveju prisiėmė atsakovai pagal su ieškovu sudarytą Sutartį, pažymėtina, jog iš šalių 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos Sutarties nuostatų matyti, kad joje nėra nustatyta, kad atsakovų prievolė ieškovui grąžinti jo sumokėtą avansą pagrindinės sutarties nesudarymo atveju yra solidari. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad su ieškovu atsakovų sudaryta Sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Teismas šių aplinkybių visumos pagrindu vertina, kad nėra pagrindo atsakovų prievolę ieškovui pagal Sutartį pripažinti solidaria jų prievole. Pažymėtina, jog bendros sutuoktinių prievolės, kurios nepriskirtos prie solidariųjų, laikomos dalinėmis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas atsakovų prievolę grąžinti ieškovui jo sumokėtą 10750 Eur avansą pripažįsta daline atsakovų prievole.

Vadovaujantis CK 6.5 straipsniu, dalinės bendraskolių prievolės atveju, kiekvienas iš skolininkų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Šiuo atveju nenustatyta, kad iš įstatymų ar susitarimo kiltų atsakovų pareiga prievolę ieškovui įvykdyti kitokiomis, ne lygiomis, dalimis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistina 10750 Eur suma, t. y. po 5375 Eur.

Dėl reikalavimo priteisti baudą.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

Pažymėtina, jog Sutarties 1.1 punkte, be kita ko, šalys numatė, kad, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjų kaltės, pardavėjai privalo sumokėti pirkėjui avanso dydžio baudą. Šiuo atveju minėta, kad Sutarties 3 punktu šalys susitarė dėl 5000 Eur dydžio avanso mokėjimo. Vadinasi, Sutartimi netesybų dydis buvo numatytas 5000 Eur.

Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis).

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovų tik netesybas ir nereikalauja nuostolių atlyginimo, todėl ir neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių dydžio. Ieškovas nurodė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo turėjo išlaidų dėl vykimų pas notarą, į susitikimus su atsakovais, be to, susidariusi situacija atsiliepė ir jo sveikatai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokio dydžio nuostolius jis realiai patyrė dėl nesudarytos pagrindinės sutarties, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo reikalauti, jog ieškovas tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl atsakovų pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo. Šiuo atveju iš Sutarties nuostatų matyti, kad Sutartyje numatytas netesybų dydis sutampa su šalių sulygto avanso suma, t. y. 5000 Eur. Lyginant su Sutarties kaina, t. y. žemės sklypų pardavimo kaina, kuri Sutartyje buvo numatyta 18000 Eur, numatytas netesybų dydis yra pakankamai didelis (27,8 %). Akcentuotina tai, kad Sutarties šalys – fiziniai asmenys – ir šiuo atveju nenustatyta, kad kuri nors šalis būtų turėjusi pranašumą kitos šalies atžvilgiu. Teismas vertina, kad, be abejo, ieškovas dėl atsakovų kaltės patyrė įvairius nepatogumus ir išlaidas, tačiau Sutartyje numatyta netesybų suma 5000 Eur yra neprotingai didelė palyginus su Sutarties kaina (18000 Eur) ir realių ieškovo nuostolių suma, todėl netesybos yra neprotingai didelės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismo vertinimu yra pagrindas šalių sulygtas netesybas mažinti. Visgi akcentuotina, kad šiuo atveju pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovų kaltės ir nesant ieškovo kaltės, ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, todėl netesybos negali būti mažinamos iki minimalaus dydžio, kadangi būtų pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai bei teisėtų lūkesčių principas. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas šalių sulygtas netesybas mažina iki 3000 Eur, ir atsižvelgiant į anksčiau aptartas išvadas, kad atsakovų prievolė yra dalinė, šią sumą priteisia iš atsakovų lygiomis dalimis., t. y. po 1500 Eur iš kiekvieno.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti ir procesines palūkanas (šiuo atveju 5 procentų dydžio metines) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas pareiškė teismui keturis reikalavimus ir yra sumokėjęs valstybei 473 Eur žyminį mokestį. Ieškovo ieškinys dalyje reikalavimų (25 %) tenkintas visiškai, dalyje reikalavimų tenkintas iš dalies (16 %), dalyje reikalavimų (59 %) atmestas (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadinasi, tenkinta yra 41 % ieškovo ieškinio reikalavimų, o atmesta yra 59 % ieškovo ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos 193,93 Eur išlaidos dėl žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo, t. y. po 96,97 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas M. K. turėjo 550 Eur išlaidas advokato padėjėjos teisinėms paslaugoms apmokėti, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo detalizacijoje nurodyta, kad 100 Eur sumokėta už pretenzijos parengimą ir konsultacijų suteikimą, 120 Eur už prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimą, 200 Eur už atskirojo skundo parengimą bei 130 Eur už ieškinio parengimą. Teismo vertinimu, ieškovo turėtos 320 Eur išlaidos advokato padėjėjai už prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimą bei atskirojo skundo parengimą nėra susijusios su šia nagrinėjama civiline byla, kadangi byloje nebuvo reiškiamas ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo bei teikiamas atskirasis skundas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pagrįstomis pripažįsta ieškovo turėtas 230 Eur išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai. Atsakovas A. B. teismui iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė įrodymų dėl jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisia po 47,15 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo M. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

1) iš atsakovo A. B. 5375 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) skolą, 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) netesybas, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą 6875 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 23 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 144,12 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir dvylikos euro centų) bylinėjimosi išlaidas;

2) iš atsakovės G. P. J. 5375 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) skolą, 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) netesybas, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą 6875 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 23 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 144,12 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir dvylikos euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje reikalavimų ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.